{"id":8801,"date":"2026-08-27T14:17:37","date_gmt":"2026-08-27T12:17:37","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8801"},"modified":"2026-08-27T14:17:39","modified_gmt":"2026-08-27T12:17:39","slug":"lietuvos-mokslininku-sprendimas-salina-viena-didziausiu-perovskitiniu-saules-elementu-trukumu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2026\/08\/27\/lietuvos-mokslininku-sprendimas-salina-viena-didziausiu-perovskitiniu-saules-elementu-trukumu\/","title":{"rendered":"Lietuvos mokslinink\u0173 sprendimas \u0161alina vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 tr\u016bkum\u0173"},"content":{"rendered":"\n

Pasaulinis elektros energijos suvartojimas kasmet did\u0117ja, o dirbtinio intelekto pl\u0117tra tampa nauju i\u0161\u0161\u016bkiu visam energetikos sektoriui. Prognozuojamas elektros poreikio \u0161uolis iki 2030 met\u0173 jau vadinamas viena spar\u010diausi\u0173 transformacij\u0173 energetikos istorijoje, tod\u0117l mokslininkai ie\u0161ko efektyvesni\u0173, pigesni\u0173 ir lengviau pritaikom\u0173 saul\u0117s energijos sprendim\u0173.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Viena perspektyviausi\u0173 kryp\u010di\u0173 \u2013 perovskitiniai saul\u0117s elementai. Jie pasi\u017eymi itin dideliu geb\u0117jimu paversti \u0161vies\u0105 elektros energija, gali b\u016bti ploni, lankst\u016bs, o j\u0173 gamyba yra pigesn\u0117 ir reikalaujanti ma\u017eiau energijos nei tradicini\u0173 silicio moduli\u0173. Vis d\u0117lto \u0161ios technologijos komercializacij\u0105 iki \u0161iol stabdo esmin\u0117 problema \u2013 nepakankamas ilgaam\u017ei\u0161kumas veikiant dr\u0117gmei, kar\u0161\u010diui ir deguoniui.<\/p>\n\n\n\n

Presti\u017einiame \u201eNature Communications\u201c \u017eurnale pristatomas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslinink\u0173 ir j\u0173 partneri\u0173 sprendimas, sprend\u017eiantis \u0161i\u0105 problem\u0105 ir \u0161alinantis vien\u0105 pagrindini\u0173 perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 degradacijos prie\u017eas\u010di\u0173. Tyr\u0117jai suk\u016br\u0117 stabilesn\u0119 jungt\u012f tarp skirting\u0173 saul\u0117s elemento sluoksni\u0173, leid\u017eian\u010di\u0105 \u012frenginiui veikti efektyviau ir ilgiau.<\/p>\n\n\n\n

Mikroskopinis sluoksnis lemia viso elemento veikim\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pasak mokslininko dr. Kasparo Rak\u0161\u010dio, perovskitiniai saul\u0117s element\u0173 problema da\u017enai slypi ne pa\u010dioje \u0161vies\u0105 sugerian\u010dioje med\u017eiagoje, o jungtyse tarp skirting\u0173 sluoksni\u0173.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
Dr. Kasparas Rak\u0161tys<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

\u201ePaprastai tariant, saul\u0117s element\u0105 galima \u012fsivaizduoti kaip daugiasluoksn\u012f sumu\u0161tin\u012f, kurio skirtingi sluoksniai sudaryti i\u0161 skirting\u0173 med\u017eiag\u0173, atliekan\u010di\u0173 \u012fvairias funkcijas. Tam, kad \u0161is darinys veikt\u0173 efektyviai, jo sluoksniai turi b\u016bti idealiai sujungti\u201c, \u2013 ai\u0161kina K. Rak\u0161tys.<\/p>\n\n\n\n

Iki \u0161iol tam da\u017enai naudoti KTU prof. Vytauto Getau\u010dio mokslin\u0117je grup\u0117je sukurti kr\u016bv\u012f transportuojantys savitvarkiai monosluoksniai (SAM), veikiantys kaip savoti\u0161ki molekuliniai klijai. Pirm\u0105 kart\u0105 paskelbti dar 2018 metais, jie tapo itin svarbiu poky\u010diu perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 technologijoje.<\/p>\n\n\n\n

\u201eVis d\u0117lto ilgainiui i\u0161ry\u0161k\u0117jo problema \u2013 \u0161ios molekul\u0117s d\u0117l savo r\u016bg\u0161tin\u0117s prigimties gali \u0117sdinti ir ardyti gretimus sluoksnius, d\u0117l to s\u0105ly\u010dio vietoje atsiranda defekt\u0173, trukdan\u010di\u0173 elektros kr\u016bviams jud\u0117ti \u2013 elementas praranda savo efektyvum\u0105 ir trump\u0117ja jo tarnavimo laikas\u201c, \u2013 sako K. Rak\u0161tys.<\/p>\n\n\n\n

Nors \u0161is sluoksnis yra vos keli\u0173 nanometr\u0173 storio, jo vaidmuo itin svarbus \u2013 per j\u012f skyliniai kr\u016bvininkai turi b\u016bti perduodami \u012f elektrod\u0105. Jei \u0161iame kelyje atsiranda kli\u016b\u010di\u0173, viso elemento galia ma\u017e\u0117ja net ir tada, kai perovskitas efektyviai sugeria saul\u0117s \u0161vies\u0105. <\/p>\n\n\n\n

B\u016btent \u0161i\u0105 silpn\u0105j\u0105 viet\u0105 KTU mokslininkai ir siek\u0117 pataisyti. J\u0173 pasi\u016blytas sprendimas \u2013 pakeisti molekul\u0117s dal\u012f, kuria ji tvirtinasi prie kontaktinio metalo oksido pavir\u0161iaus. Tradici\u0161kai ji b\u016bdavo r\u016bg\u0161tin\u0117, ta\u010diau \u0161iame tyrime<\/a> buvo chemi\u0161kai modifikuota ir paversta jonine druska.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160iame tyrime r\u016bg\u0161tines molekules neutralizavome \u2013 pavert\u0117me chemi\u0161kai neutraliomis druskomis taip sukuriant neagresyvi\u0105 jungt\u012f, kuri leid\u017eia saul\u0117s elementui veikti kur kas stabiliau ir efektyviau. Toks sprendimas yra chemi\u0161kai neutralus bei technologi\u0161kai turi net kelet\u0105 privalum\u0173: drusk\u0173 molekul\u0117s lygiai taip pat tvirtai prisiklijuoja prie metal\u0173 oksid\u0173 pavir\u0161iaus bei druskos pasi\u017eymi tirpumu vandenyje, tad toks sluoksnis gali b\u016bti formuojamas nenaudojant toksi\u0161k\u0173 tirpikli\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kina K. Rak\u0161tys.<\/p>\n\n\n\n

Pasak mokslininko, \u0161iame tyrime pavyko suderinti du paprastai sunkiai kartu pasiekiamus tikslus \u2013 stabilum\u0105 ir efektyvum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNetik\u0117\u010diausia neabejotinai yra \u0161ios id\u0117jos paprastumas. Turint omenyje, kad perovskitiniai saul\u0117s elementai \u0161iuo metu yra viena spar\u010diausiai augan\u010di\u0173 technologij\u0173 ir \u0161ioje srityje dirba t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173, tokios paprastos id\u0117jos s\u0117kmingas realizavimas yra tikrasis eureka<\/em> momentas. Mokslas da\u017enai rei\u0161kia nuolatin\u012f eksperimentavim\u0105 ir mokym\u0105si i\u0161 nes\u0117kmi\u0173, ta\u010diau kartais sud\u0117tingi tikslai niekur nenuveda, o papras\u010diausios id\u0117jos atne\u0161a geriausius rezultatus\u201c, \u2013 dalijasi K. Rak\u0161tys. <\/p>\n\n\n\n

Sprendimas veikia ne tik laboratorijoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vienas svarbiausi\u0173 nauj\u0173 saul\u0117s element\u0173 technologij\u0173 i\u0161bandym\u0173 \u2013 geb\u0117jimas veikti ne tik ma\u017eame laboratorinio dyd\u017eio m\u0117ginyje, bet ir didesniame plote. Kaip pabr\u0117\u017eia K. Rak\u0161tys, b\u016btent \u010dia da\u017enai i\u0161ry\u0161k\u0117ja skirtumas tarp mokslinio rezultato ir realiai pritaikomos technologijos.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

\u201eLaboratorijoje pasiekti auk\u0161t\u0105 efektyvum\u0105 n\u0117ra pakankama \u2013 reikia parodyti, kad tas pats sprendimas veikia ir didesniuose plotuose, kurie jau artimi realiems moduliams\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n\n\n\n

Bendradarbiaudami su partneriais Kinijoje, Lietuvos mokslininkai pademonstravo, kad naujoji koncepcija leid\u017eia didesnio ploto modulius padengti vienodu, kokybi\u0161ku sluoksniu ir taip \u012fvertinti technologijos veikim\u0105 s\u0105lygomis, artimesn\u0117mis realiam pritaikymui.<\/p>\n\n\n\n

Pasak K. Rak\u0161\u010dio, tarptautinis bendradarbiavimas \u0161ioje srityje itin svarbus, nes perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 tyrimai jungia chemij\u0105, fizik\u0105, med\u017eiag\u0173 moksl\u0105 ir prietais\u0173 konstravimo technologijas.<\/p>\n\n\n\n

Metodas buvo i\u0161bandytas ir perovskit\u0173 tandeminiuose saul\u0117s elementuose. Tokie elementai laikomi viena perspektyviausi\u0173 ateities saul\u0117s energetikos kryp\u010di\u0173, nes skirtingi j\u0173 sluoksniai sugeria skirtingas \u0161viesos spektro dalis. <\/p>\n\n\n\n

\u201eNaudojant nauj\u0105j\u012f sprendim\u0105 perovskit\u0173 tandeminiuose saul\u0117s elementuose pasiektas daugiau nei 29 proc. efektyvumas \u2013 vienas auk\u0161\u010diausi\u0173 \u0161iuo metu\u201c, \u2013 teigia K. Rak\u0161tys.<\/p>\n\n\n\n

Paprastam vartotojui tokie sprendimai ateityje gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti pigesn\u0119, patvaresn\u0119 ir lengviau pritaikom\u0105 \u017eali\u0105j\u0105 energij\u0105. \u201eTai atveria galimybes saul\u0117s elementus integruoti ten, kur \u0161iandien tai sud\u0117tinga \u2013 pavyzd\u017eiui, \u012f pastat\u0173 fasadus, langus ar net tekstil\u0119\u201c, \u2013 sako mokslininkas.<\/p>\n\n\n\n

KTU mokslininkai jau \u017eengia ir komercializacijos kryptimi. Jie toliau vysto savitvarki\u0173 monosluoksni\u0173 neutralizacijos koncepcij\u0105, tiria naujas molekules, galin\u010dias pasi\u016blyti dar geresnius parametrus.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u012e\u017evelg\u0119 didel\u012f \u0161io i\u0161radimo pramonin\u012f potencial\u0105, pateik\u0117me patentin\u0119 parai\u0161k\u0105. Be to, prista\u010dius \u0161iuos rezultatus specializuotoje saul\u0117s element\u0173 mokslin\u0117je konferencijoje sulauk\u0117me vienos did\u017eiausi\u0173 pasaulyje chemijos pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 d\u0117mesio. Prad\u0117jome komercializacijos proces\u0105 ir netrukus m\u016bs\u0173 sukurtos SAM druskos bus komerci\u0161kai prieinamos. M\u016bs\u0173 tikslas \u2013 kad \u0161i inovacija kuo grei\u010diau pasiekt\u0173 pasaulin\u0119 rink\u0105 ir kitas tyr\u0117j\u0173 grupes\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia dr. K. Rak\u0161tys.<\/p>\n\n\n\n

Saul\u0117s elementai paklaus\u016bs ir kosmoso pramon\u0117je<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160ios savyb\u0117s aktualios ne tik \u017dem\u0117je. Pasak K. Rak\u0161\u010dio, perovskitiniai saul\u0117s elementai d\u0117l lengvumo, plonumo ir atsparumo radiacijai domina ir kosmoso pramon\u0119, kur saul\u0117s elementams keliami itin grie\u017eti patikimumo reikalavimai.<\/p>\n\n\n\n

\u201eSu kolegomis \u012fk\u016br\u0117me at\u017ealin\u0119 \u012fmon\u0119 \u201eSantakaPV\u201c, kuri orientuojasi \u012f visai kit\u0105 perspektyv\u0105 \u2013 kosmoso pramon\u0119. \u0160iuo metu susidom\u0117jimas saul\u0117s elementais kosmoso rinkai yra pasiek\u0119s istorines auk\u0161tumas \u2013 tai nebe tik mokslin\u0117 fantastika\u201c, \u2013 atskleid\u017eia mokslininkas.<\/p>\n\n\n\n

Kosmoso saul\u0117s element\u0173 rinkoje dominuoja ypatingai brangios technologijos, o kosmoso ir saugumo technologijoms tampant neatsiejamoms, besivystant priva\u010di\u0173 kompanij\u0173 komerciniams skryd\u017eiams bei ma\u017e\u0117jant paleidimo ka\u0161tams, saul\u0117s energetika \u010dia vaidina kritin\u012f vaidmen\u012f. Spar\u010diai auga paklausa naujoms, daug pigesn\u0117ms bei kosmoso aplinkai atsparioms energijos generavimo technologijoms.<\/p>\n\n\n\n

\u201ePasirodo, tradiciniai \u017dem\u0117je naudojami silicio elementai kosmose greitai degraduoja d\u0117l radiacijos poveikio, tuo tarpu perovskitai pasi\u017eymi ne\u012ftik\u0117tinu atsparumu radiacijai, o kosmoso vakuumas perovskitams labai tinkanti terp\u0117, nes ten n\u0117ra dr\u0117gm\u0117s ir deguonies \u2013 dviej\u0173 did\u017eiausi\u0173 \u0161ios med\u017eiagos prie\u0161\u0173 \u017dem\u0117je. Naujausi tyrimai rodo, kad perovskitai i\u0161laiko vir\u0161 90 % efektyvumo net po radiacijos doz\u0117s, kuri silicio elementus paver\u010dia nenaudingais. Taip pat, perovskit\u0173 elementai yra itin ploni ir lengvi, j\u0173 galios ir svorio santykis yra 10\u201320 kart\u0173 geresnis nei dabartini\u0173 brangi\u0173 daugiasluoksni\u0173 element\u0173, naudojam\u0173 palydovuose\u201c, \u2013 reziumuoja dr. K. Rak\u0161tys. <\/p>\n\n\n\n

Straipsn\u012f \u201eIonic self-assembled monolayers enable neutral interfaces and synergistic charge extraction in high-efficiency perovskite solar cells\u201c galima rasti<\/em> \u010dia<\/em><\/a>.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasaulinis elektros energijos suvartojimas kasmet did\u0117ja, o dirbtinio intelekto pl\u0117tra tampa nauju i\u0161\u0161\u016bkiu visam energetikos sektoriui. Prognozuojamas elektros poreikio \u0161uolis iki 2030 met\u0173 jau vadinamas viena spar\u010diausi\u0173 transformacij\u0173 energetikos istorijoje, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8802,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-8801","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/KTU-tyrimas.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8801","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8801"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8801\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8805,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8801\/revisions\/8805"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8802"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}