{"id":8796,"date":"2026-08-01T17:54:58","date_gmt":"2026-08-01T15:54:58","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8796"},"modified":"2026-08-01T17:55:01","modified_gmt":"2026-08-01T15:55:01","slug":"vandeniliniai-automobiliai-siandien-tarp-lukesciu-ir-realybes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2026\/08\/01\/vandeniliniai-automobiliai-siandien-tarp-lukesciu-ir-realybes\/","title":{"rendered":"Vandeniliniai automobiliai \u0161iandien: tarp l\u016bkes\u010di\u0173 ir realyb\u0117s"},"content":{"rendered":"\n

Dr. Benas Gabrielis Urbonavi\u010dius, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos moksl\u0173 fakulteto (KTU MGMF) Fizikos katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Bir\u017eelio prad\u017eioje Klaip\u0117doje atidaryta pirmoji vandenilio kolon\u0117l\u0117 Lietuvoje. Tai svarbus \u017eingsnis pl\u0117tojant alternatyvi\u0173j\u0173 degal\u0173 infrastrukt\u016br\u0105 Lietuvoje ir \u012fgyvendinant ES reglamento (ES) 2023\/1804 d\u0117l alternatyvi\u0173j\u0173 degal\u0173 infrastrukt\u016bros diegimo tikslus. \u0160is AB \u201eKlaip\u0117dos uostas\u201c projektas taip pat apima eksperimentin\u012f uosto aptarnavimo laiv\u0105, varom\u0105 elektra, gaunama i\u0161 vandenilio kuro element\u0173 arba \u012fkraunamo akumuliatoriaus. <\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160io laivo projektas unikalus pasaulyje, o laikas parodys, ar toks technologij\u0173 derinys (kuro elementai ir akumuliatorius) yra ekonomi\u0161kai patrauklus. Ta\u010diau nema\u017ea dalis vandenilio gamybos kolon\u0117l\u0117s paj\u0117gum\u0173 numatyta b\u016btent keli\u0173 transportui. Vie\u0161ojoje erdv\u0117je po kolon\u0117l\u0117s atidarymo pasirod\u0117 teigini\u0173, kurie neatspindi reali\u0173 fakt\u0173 apie vandenilinius automobilius ir su jais susijusias technologijas. <\/p>\n\n\n\n

Toliau pateikta technin\u0117 informacija paremta vandenilini\u0173 automobili\u0173 gamintoj\u0173 dokumentacija, kita vie\u0161ai prieinama informacija ir KTU tyr\u0117j\u0173 bei fizikos student\u0173 eksperiment\u0173 rezultatais, gautais eksploatuojant ir tiriant \u201eHyundai ix35 FCEV\u201c, \u201eHyundai Nexo\u201c automobilius ir \u201eToyota\u201c vandenilio sistemas. \u0160ie darbai vykdomi KTU veikian\u010dioje vandenilio transporto technologij\u0173 laboratorijoje \u2013 vienintel\u0117je tokio pob\u016bd\u017eio laboratorijoje Lietuvoje, kurioje fizikos studentai turi galimyb\u0119 dirbti su realiomis kuro element\u0173 ir vandenilini\u0173 automobili\u0173 sistemomis.<\/p>\n\n\n\n

Vandenilinis automobilis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vandeniliniai automobiliai i\u0161 esm\u0117s yra elektromobiliai, ta\u010diau vietoje didel\u0117s talpos \u012fkraunamos baterijos jie naudoja elektrochemin\u012f reaktori\u0173 \u2013 kuro element\u0105, kuriame vandenilis, jungdamasis su deguonimi i\u0161 oro, sudaro vandens garus, o proceso metu generuojama elektros energija panaudojama ratams sukti ir (ar) nedideliam akumuliatoriui (apie 1 kWh, kaip hibridiniuose automobiliuose) \u012fkrauti. <\/p>\n\n\n\n

Vandenilis saugomas specialiose 700 bar\u0173 sl\u0117gio talpyklose, kuri\u0173 automobiliuose, priklausomai nuo modelio, b\u016bna dvi arba trys. Hibridinis akumuliatorius reikalingas pajud\u0117ti i\u0161 vietos ir spar\u010diau \u012fsib\u0117g\u0117ti, kadangi kuro elementui reikia laiko \u012fsib\u0117g\u0117ti. Be to, akumuliatorius leid\u017eia veikti regeneracinio stabdymo sistemai \u2013 stabdymo metu jis \u012fkraunamas. Automobiliai gali ve\u017etis iki 5\u20136 kg vandenilio, priklausomai nuo modelio, ir vasar\u0105 nuva\u017eiuoti iki 600 km, o \u017eiem\u0105 \u2013 apie 300\u2013400 km.<\/p>\n\n\n\n

Europoje iki \u0161iol buvo galima \u012fsigyti keturis vandenilini\u0173 automobili\u0173 modelius (neskaitant galimyb\u0117s nuomotis \u201eHonda\u201c ir \u201eMercedes\u201c automobilius): \u201eHyundai ix35 FCEV\u201c, \u201eHyundai Nexo\u201c, \u201eToyota Mirai JPD10\u201c ir \u201eToyota Mirai JPD20\u201c. \u201eNexo\u201c ir \u201eMirai JPD20\u201c galima \u012fsigyti ir \u0161iandien \u2013 j\u0173 kaina siekia apie 70 000 Eur. Pra\u0117jusiais metais Piet\u0173 Kor\u0117joje pristatytas antrosios kartos \u201eHyundai Nexo\u201c, o Europoje BMW koncernas skelbia, kad 2028 m. prad\u0117s prekiauti vandeniliniais modeliais. Svarbu pamin\u0117ti, kad BMW modeliuose bus naudojamos \u201eToyota\u201c vandenilio technologijos.<\/p>\n\n\n\n

Atskirai galima pamin\u0117ti ir automobilius, kuriuose vandenilis naudojamas kaip kuras vidaus degimo varikliuose. Toki\u0173 lengv\u0173j\u0173 automobili\u0173 pasaulyje yra vos keletas (tarp j\u0173 \u2013 ir Kauno fizik\u0173 sukurtas \u201eSlibinomobilis\u201c). D\u0117l labai ma\u017eo energinio efektyvumo \u0161i technologija laikoma technologine aklaviete ir neturi reik\u0161mingo potencialo transporto sektoriaus dekarbonizacijai.<\/p>\n\n\n\n

Vandenilini\u0173 automobili\u0173 realyb\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vandenilinius automobilius reik\u0117t\u0173 lyginti su elektromobiliais, nes tiek viena, tiek kita technologija leid\u017eia atsisakyti i\u0161kastinio kuro. Ta\u010diau energinio efektyvumo po\u017ei\u016briu vandenilinis transportas gerokai nusileid\u017eia gryniesiems elektromobiliams. Tam pa\u010diam atstumui \u012fveikti vandeniliniu automobiliu reik\u0117s 2\u20133 kartus daugiau \u017ealiosios elektros energijos nei grynuoju elektromobiliu. Taip yra d\u0117l technologini\u0173 proces\u0173, vykstan\u010di\u0173 prie\u0161 vandeniliui galiausiai virstant mechanine energija automobilio elektriniame variklyje. Tai \u2013 elektroliz\u0117, atau\u0161inimas iki \u201340 \u00b0C kolon\u0117l\u0117je, susl\u0117gimas iki 700 bar\u0173 ir v\u0117lesnis pavertimas elektros energija kuro elemente.<\/p>\n\n\n\n

Svarbus veiksnys transporto technologij\u0173 konkurencin\u0117je kovoje yra eksploatavimo kaina. Tai ypa\u010d matoma Lietuvoje, kur d\u0117l didesnio ekonomi\u0161kumo tradici\u0161kai dominuoja dyzelinu varomi automobiliai. Kalbant apie vandenilinius automobilius, realiomis s\u0105lygomis 100 km \u012fveikti reikia 1,2\u20131,3 kg vandenilio, beveik nepriklausomai nuo automobilio modelio. \u012evertinus 15 Eur\/kg vandenilio kain\u0105, 100 km galima nuva\u017eiuoti u\u017e 18 Eur. \u0160is skai\u010dius atitinka realias va\u017eiavimo s\u0105lygas, kai aplinkos temperat\u016bra yra teigiama. <\/p>\n\n\n\n

KTU eksperimentai ir kiti tyrimai (pvz., Kvebeko savivaldyb\u0117s atliktas tyrimas<\/a>) parod\u0117, kad, temperat\u016brai nukritus \u017eemiau 0 \u00b0C, kuro s\u0105naudos i\u0161auga apie 30 proc. (23 Eur\/100 km), o temperat\u016brai nukritus \u017eemiau \u201310 \u00b0C \u2013 60\u2013100 proc. (29 Eur\/100 km). Esant \u201320 \u00b0C ar \u017eemesnei temperat\u016brai kuro element\u0173 sistema apskritai nepasileid\u017eia. Konkre\u010diai \u201eHyundai Nexo\u201c atveju gamintojas deklaruoja galimyb\u0119 sistem\u0105 paleisti esant \u201330 \u00b0C temperat\u016brai, ta\u010diau eksperimentai parod\u0117, kad praktin\u0117 riba yra apie \u201320 \u00b0C.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161augusios s\u0105naudos pasirei\u0161kia d\u0117l ma\u017eesnio kuro elemento efektyvumo \u2013 esant \u0161altai aplinkai, veikimo metu susidar\u0119 vandens garai kondensuojasi prie aktyvi\u0173j\u0173 kuro elemento sluoksni\u0173 ir trukdo toliau vykti cheminei reakcijai. \u0160iai problemai spr\u0119sti naudojamas didesnis duj\u0173 (tiek vandenilio, tiek deguonies (oro)) kiekis, kuriuo prapu\u010diami aktyvieji kuro elemento pavir\u0161iai. <\/p>\n\n\n\n

Esant ypa\u010d \u017eemai temperat\u016brai sistema tiesiog nepasileid\u017eia d\u0117l \u012fprogramuotos apsaugos \u2013 susidar\u0119 vandens garai gali i\u0161 karto u\u017e\u0161alti, o susidar\u0119 ledo kristalai pa\u017eeisti kuro elemento aktyv\u0173j\u012f sluoksn\u012f. Tokiu atveju kuro elementas b\u016bt\u0173 nepataisomai sugadintas. Svarbu, kad i\u0161augusios s\u0105naudos rei\u0161kia ir \u017eenkl\u0173 nuva\u017eiuojamo atstumo suma\u017e\u0117jim\u0105 \u2013 Lietuvos \u017eiem\u0105 jis siekt\u0173 apie 300\u2013400 km.<\/p>\n\n\n\n

Eksploatacijos ka\u0161tai ir technologiniai apribojimai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie eksploatacines i\u0161laidas, b\u016btina pamin\u0117ti, kad vandeniliniai automobiliai naudoja specifin\u012f au\u0161inimo skyst\u012f (juose yra dvi atskiros au\u0161inimo sistemos \u2013 viena skirta kuro elementui, kita \u2013 galios elektronikai ir varikliui), pasi\u017eymint\u012f labai ma\u017eu elektriniu laidumu, ir special\u0173 \u0161io skys\u010dio filtr\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Vandeniliniams automobiliams reikalingas ypa\u010d \u0161varus vandenilis: ne ma\u017eesnio kaip 99,97 proc. grynumo ir atitinkantis grie\u017etus atskir\u0173 priemai\u0161\u0173 reikalavimus pagal ISO 14687 standart\u0105. Kitu atveju kuro elementas b\u016bt\u0173 nepataisomai sugadintas ir j\u012f tekt\u0173 keisti. Naujo kuro elemento kaina, remiantis detali\u0173 katalogais, \u201eToyota Mirai JPD20\u201c modeliui siekia apie 30 t\u016bkst. eur\u0173, o \u201eHyundai Nexo\u201c \u2013 apie 50 t\u016bkst. eur\u0173. Tai i\u0161 esm\u0117s reik\u0161t\u0173 automobilio nura\u0161ym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u017dinoma, kolon\u0117l\u0117se naudojamos specialios vandenilio grynumo matavimo ir kontrol\u0117s sistemos, ta\u010diau yra pavyzd\u017ei\u0173, kai u\u017eter\u0161tas vandenilis suk\u0117l\u0117 dideli\u0173 nuostoli\u0173. Pavyzd\u017eiui, 2025 m. kov\u0105 Poznan\u0117je (Lenkija) d\u0117l u\u017eter\u0161to vandenilio buvo sugadinti<\/a> 23 i\u0161 25 vandenilini\u0173 autobus\u0173. Paveiktiems autobusams teko pakeisti kuro elementus.<\/p>\n\n\n\n

Verta pamin\u0117ti ir vandenilio talpykl\u0173 eksploatacijos trukm\u0119. D\u0117l didelio sl\u0117gio (700 bar\u0173) naudojamos specialios IV tipo vandenilio talpyklos, kuri\u0173 eksploatacijos trukm\u0117 yra ribota \u2013 15 met\u0173 (\u201eHyundai Nexo\u201c \u2013 20 met\u0173). Kadangi n\u0117ra galimyb\u0117s \u0161i\u0173 talpykl\u0173 patikrinti ir prat\u0119sti j\u0173 naudojimo trukm\u0117s, tai i\u0161 esm\u0117s rei\u0161kia ir automobilio eksploatacijos pabaig\u0105. Vienos naujos talpyklos kaina, priklausomai nuo gamintojo, svyruoja nuo 10 iki 15 t\u016bkst. eur\u0173. Tuo tarpu vidutinis automobili\u0173 am\u017eius Lietuvoje yra apie 16,5 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Lyginant su elektromobiliais, vandeniliniai automobiliai pasi\u017eymi prakti\u0161kai tokia pa\u010dia mase (1,9\u20132,0 tonos), ta\u010diau turi tik 100\u2013120 kW galios varikl\u012f. Vandeniliniai automobiliai yra bent du kartus triuk\u0161mingesni va\u017eiuojant nedideliu grei\u010diu (iki 60 km\/h) nei elektromobiliai, nes juose naudojamas oro kompresorius. <\/p>\n\n\n\n

Be to, remiantis vie\u0161ai prieinamais analitiniais duomenimis, per pirmuosius trejus eksploatavimo metus jie praranda 70\u201380 proc. savo vert\u0117s. \u017dinoma, greitas vandenilio papildymas (iki 10 minu\u010di\u0173) vis dar minimas kaip pagrindinis toki\u0173 automobili\u0173 privalumas, ta\u010diau jei iki kolon\u0117l\u0117s reikia va\u017eiuoti 20 minu\u010di\u0173 \u012f vien\u0105 pus\u0119, \u0161is privalumas gerokai sumenksta, ypa\u010d kai 100 km kaina yra apie tris kartus didesn\u0117 nei elektromobiliu (5 Eur\/100 km, remiantis Lietuvos energetikos agent\u016bros duomenimis).<\/p>\n\n\n\n

Klaidinanti informacija vie\u0161ojoje erdv\u0117je<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Po vandenilio kolon\u0117l\u0117s atidarymo Klaip\u0117doje \u017einiasklaidoje pasirod\u0117 klaidinan\u010dios informacijos apie \u0161iuos automobilius.<\/p>\n\n\n\n

Buvo pateiktas klaidinantis teiginys, kad su \u201eToyota Mirai JPD20\u201c galima nuva\u017eiuoti 760 km sunaudojus 5,6 kg vandenilio. \u201eToyota Mirai JPD20\u201c talpykl\u0173 t\u016bris yra 142,2 litro (pildymo metu automobilis kolon\u0117lei deklaruoja 143 litrus), o tai teori\u0161kai atitinka 5,6 kg vandenilio. Ta\u010diau va\u017eiuojant visi\u0161kai i\u0161tu\u0161tinti talpykl\u0173 techni\u0161kai ne\u012fmanoma. Tod\u0117l maksimalus realus u\u017epildymo kiekis siekia 5,3\u20135,4 kg.<\/p>\n\n\n\n

760 km su 5,6 kg vandenilio reik\u0161t\u0173, kad s\u0105naudos siekia apie 0,74 kg\/100 km. Sumodeliavus kuro elemento veikim\u0105, tokios s\u0105naudos b\u016bt\u0173 \u012fmanomos tik va\u017eiuojant idealiomis s\u0105lygomis \u2013 vasar\u0105, maksimaliu 80 km\/h grei\u010diu, prakti\u0161kai be sustojim\u0173, nesant v\u0117jo ir va\u017eiuojant lygiu keliu. <\/p>\n\n\n\n

\u012evertinus tai, kad normalios eksploatacijos metu 5,6 kg vandenilio u\u017epildyti ne\u012fmanoma, 760 km atstumas netur\u0117t\u0173 b\u016bti pateikiamas kaip reprezentatyvus realios eksploatacijos rodiklis \u2013 jis \u012fmanomas tik labai palankiomis arba specialiai optimizuotomis s\u0105lygomis. \u201eToyota\u201c deklaruoja apie 0,85 kg\/100 km s\u0105naudas idealiomis s\u0105lygomis. Kaip min\u0117ta, realiomis s\u0105lygomis \u0161i\u0173 automobili\u0173 s\u0105naudos vir\u0161ija 1 kg\/100 km, o esant neigiamai temperat\u016brai padid\u0117ja iki 70 proc.<\/p>\n\n\n\n

TV3 \u017eini\u0173 reporta\u017ee buvo lyginama 100 km kaina va\u017eiuojant vandeniliu (12 Eur), benzinu (12,7 Eur), dyzelinu (11,3 Eur) ir naftos dujomis (7,2 Eur). \u0160i informacija yra klaidinanti, nes nurodyta 100 km kaina neatitinka realyb\u0117s. Be to, nebuvo pateikta 100 km kaina va\u017eiuojant elektromobiliu. Pritaikius Lietuvos energetikos agent\u016bros taikom\u0105 skai\u010diavimo metodik\u0105, reporta\u017eo rodymo dien\u0105 100 km kelion\u0117 benzinu ar dyzelinu b\u016bt\u0173 kainavusi apie 10\u201311 Eur, naftos dujomis \u2013 apie 7,4 Eur, elektra \u2013 apie 5 Eur, o vandeniliu (\u012fvertinus 15 Eur\/kg kain\u0105) \u2013 apie 17 Eur. Ekonominiu po\u017ei\u016briu vandenilis prakti\u0161kai negali konkuruoti su kitomis degal\u0173 r\u016b\u0161imis, ypa\u010d su savo tiesioginiu konkurentu \u2013 elektra.<\/p>\n\n\n\n

Nepakankamai pagr\u012fsti skamb\u0117jo ir susisiekimo ministro teiginiai, kad vandeniliniai automobiliai gali pakartoti elektromobili\u0173 pl\u0117tros keli\u0105. Auk\u0161\u010diau pateikti duomenys rodo, kad vandeniliniai lengvieji automobiliai negali sistemi\u0161kai konkuruoti su bateriniais elektromobiliais nei energinio efektyvumo, nei eksploatacijos s\u0105naud\u0173, nei infrastrukt\u016bros pl\u0117tros po\u017ei\u016briu. Be to, valstyb\u0117se, kurios daugiausia investavo \u012f vandenilio transport\u0105 \u2013 Vokietijoje, Nyderlanduose ir JAV Kalifornijos valstijoje, \u2013 vandeniliniai lengvieji automobiliai ir toliau i\u0161lieka ni\u0161ine technologija, o j\u0173 rinkos dalis yra statisti\u0161kai nereik\u0161minga ir ma\u017e\u0117ja. Tuo tarpu bateriniai elektromobiliai Europoje jau sudaro apie penktadal\u012f nauj\u0173 automobili\u0173 pardavim\u0173, o kai kuriose valstyb\u0117se j\u0173 dalis vir\u0161ija 30 proc.<\/p>\n\n\n\n

Kas toliau?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Remiantis ES reglamentu, iki 2031 m. Lietuvoje tur\u0117t\u0173 veikti penkios vie\u0161os vandenilio pildymo stotel\u0117s \u2013 Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje, Panev\u0117\u017eyje ir Marijampol\u0117je. \u0160i\u0173 objekt\u0173 atsiradim\u0105 pirmiausia lemia Lietuvos \u012fsipareigojimai Europos S\u0105jungai ir transeuropinio transporto tinklo reikalavimai, o ne reali rinkos paklausa. \u0160iuo metu Lietuvoje registruot\u0173 vandenilini\u0173 lengv\u0173j\u0173 automobili\u0173 skai\u010dius yra simbolinis, tod\u0117l artimiausiais metais infrastrukt\u016bra bus naudojama gerokai ma\u017eiau, nei reik\u0117t\u0173 jos ekonominiam tvarumui u\u017etikrinti.<\/p>\n\n\n\n

Sistemin\u0117 analiz\u0117 rodo, kad vandeniliniai lengvieji automobiliai vis labiau primena susl\u0117gt\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 (CNG) transporto istorij\u0105. Abi technologijos buvo pristatomos kaip svarbi transporto ateities dalis, ta\u010diau ilgainiui jas nustelb\u0117 efektyvesn\u0117s alternatyvos. \u0160iandien nauj\u0173 CNG lengv\u0173j\u0173 automobili\u0173 gamyba yra prakti\u0161kai nutraukta, o infrastrukt\u016bra daugelyje Europos valstybi\u0173 palaikoma tik minimaliu lygiu.<\/p>\n\n\n\n

Jei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f vandenilinis lengvasis transportas buvo laikomas rimta alternatyva elektromobiliams, \u0161iandien sukaupta praktin\u0117 patirtis rodo prie\u0161ingai. Nepaisant milijardini\u0173 investicij\u0173, valstybi\u0173 paramos ir daugiau kaip de\u0161imtmet\u012f trukusios pl\u0117tros, vandeniliniai lengvieji automobiliai taip ir netapo reik\u0161minga transporto rinkos dalimi.<\/p>\n\n\n\n

Tod\u0117l Klaip\u0117doje atidaryta stotel\u0117 gali b\u016bti vertinama dvejopai. Viena vertus, tai svarbus infrastrukt\u016bros projektas, leid\u017eiantis Lietuvai vykdyti tarptautinius \u012fsipareigojimus ir kaupti technologin\u0119 patirt\u012f, ypa\u010d laivybos srityje. Kita vertus, tai investicija \u012f technologij\u0105, kurios konkurencingumas lengvajame transporte kasmet ma\u017e\u0117ja. Vertinant energin\u012f efektyvum\u0105, eksploatacijos s\u0105naudas, infrastrukt\u016bros ka\u0161tus ir rinkos tendencijas, n\u0117ra po\u017eymi\u0173, kad vandeniliniai lengvieji automobiliai gal\u0117t\u0173 pakartoti elektromobili\u0173 s\u0117km\u0117s istorij\u0105 ar ateityje tapti reik\u0161minga transporto rinkos dalimi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dr. Benas Gabrielis Urbonavi\u010dius, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos moksl\u0173 fakulteto (KTU MGMF) Fizikos katedros docentas Bir\u017eelio prad\u017eioje Klaip\u0117doje atidaryta pirmoji vandenilio kolon\u0117l\u0117 Lietuvoje. Tai svarbus \u017eingsnis pl\u0117tojant alternatyvi\u0173j\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8798,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-8796","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/Vandenilis.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8796","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8796"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8796\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8799,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8796\/revisions\/8799"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8798"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8796"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8796"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8796"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}