{"id":8719,"date":"2026-03-24T09:29:50","date_gmt":"2026-03-24T07:29:50","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8719"},"modified":"2026-03-24T09:29:53","modified_gmt":"2026-03-24T07:29:53","slug":"ktu-mokslininkai-kuria-ateities-mesa-bus-galima-tiksliai-kontroliuoti-jos-maistine-verte","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2026\/03\/24\/ktu-mokslininkai-kuria-ateities-mesa-bus-galima-tiksliai-kontroliuoti-jos-maistine-verte\/","title":{"rendered":"KTU mokslininkai kuria ateities m\u0117s\u0105: bus galima tiksliai kontroliuoti jos maistin\u0119 vert\u0119"},"content":{"rendered":"\n

Ar \u012fmanoma pagaminti m\u0117s\u0105 neauginant gyv\u016bno? Mokslininkai visame pasaulyje ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip sukurti tvarius ir maistingus baltym\u0173 \u0161altinius, galin\u010dius patenkinti augant\u012f maisto poreik\u012f. Viena perspektyviausi\u0173 kryp\u010di\u0173 \u2013 kultivuojama m\u0117sa, auginama i\u0161 gyv\u016bn\u0173 l\u0105steli\u0173 laboratorijoje. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su partneriais tiria, kaip sukurti strukt\u016br\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 tokiam audiniui augti pana\u0161iai kaip nat\u016braliame raumenyje.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kultivuojama m\u0117sa \u2013 tai i\u0161 gyv\u016bn\u0173 l\u0105steli\u0173 laboratorijoje arba bioreaktoriuose i\u0161auginta m\u0117sa, neauginant viso gyv\u016bno. \u0160is procesas vyksta keliais etapais: pirmiausia paimamos gyv\u016bno raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s, v\u0117liau jos dauginamos maistin\u0117je terp\u0117je, kur jos auga ir formuoja raumenin\u012f audin\u012f. Galutinis produktas biologi\u0161kai atitinka gyv\u016bn\u0173 raumen\u0173 audin\u012f, ta\u010diau yra pagamintas kitu b\u016bdu.<\/p>\n\n\n\n

Galimyb\u0117 kontroliuoti produkto maistin\u0119 vert\u0119 <\/strong><\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros ved\u0117ja, docent\u0117 dr. Dalia \u010ci\u017eeikien\u0117 pasakoja, kad alternatyv\u0173 m\u0117sai tema i\u0161ry\u0161k\u0117jo d\u0117l keli\u0173 ai\u0161ki\u0173 tendencij\u0173: did\u0117jan\u010dio pasaulio gyventoj\u0173 skai\u010diaus, aplinkosaugini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, poreikio efektyviau naudoti i\u0161teklius ir kintan\u010dio vartotoj\u0173 po\u017ei\u016brio.<\/p>\n\n\n\n

\u201eVis daugiau \u017emoni\u0173 domisi gyv\u016bn\u0173 gerove, tvaresniu maistu ir technologiniais maisto gamybos sprendimais. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 daug investuojama \u012f alternatyvi\u0173 baltym\u0173 technologijas, o kartu vis labiau i\u0161ry\u0161k\u0117ja maisto technologij\u0173 specialist\u0173 svarba. \u0160i sritis jungia biologij\u0105, chemij\u0105 ir in\u017einerij\u0105, siekiant kurti inovatyvius, saugius ir tvarius maisto produktus, tokius kaip augaliniai m\u0117sos pakaitalai, fermentacijos b\u016bdu gaminami baltymai ar kultivuota m\u0117sa\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n\n\n\n

Mokslinink\u0117 pastebi, kad kultivuojama m\u0117sa laikoma perspektyvia technologija, nes teori\u0161kai gali u\u017etikrinti efektyvesn\u012f i\u0161tekli\u0173 naudojim\u0105. Ji taip pat padeda spr\u0119sti gyv\u016bn\u0173 gerov\u0117s klausimus, kadangi m\u0117sos gamybai nereikia auginti ir skersti gyv\u016bn\u0173. Be to, gamyba bioreaktoriuose leid\u017eia tiksliau kontroliuoti mikrobiologin\u0119 saug\u0105, riebal\u0173 sud\u0117t\u012f ir bendr\u0105j\u0105 produkto maistin\u0119 vert\u0119. Tokiu b\u016bdu atsiranda galimyb\u0117 kurti naujus produktus, pavyzd\u017eiui, m\u0117s\u0105 su optimizuotu riebal\u0173 profiliu.<\/p>\n\n\n\n

\u201eAugaliniai m\u0117sos pakaitalai gaminami i\u0161 augalini\u0173 baltym\u0173 (pavyzd\u017eiui, soj\u0173, \u017eirni\u0173 ir kt.), kurie po technologinio perdirbimo imituoja m\u0117sos skon\u012f ir tekst\u016br\u0105. Ta\u010diau jie neturi gyv\u016bninio audinio strukt\u016bros. Tuo tarpu kultivuojama m\u0117sa gaminama i\u0161 gyv\u016bnini\u0173 l\u0105steli\u0173 ir biologiniu po\u017ei\u016briu yra tikra m\u0117sa, turinti raumen\u0173 l\u0105steli\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi ji. <\/p>\n\n\n\n

Gali b\u016bti pana\u0161i \u012f tradicin\u0119 m\u0117s\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pasak D. \u010ci\u017eeikien\u0117s, apie kultivuojam\u0105 m\u0117s\u0105 vis dar sklando nema\u017eai mit\u0173. Vienas da\u017eniausi\u0173 \u2013 teiginys, kad tai dirbtin\u0117 arba sintetin\u0117 m\u0117sa. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 ji n\u0117ra sintetin\u0117, nes gaminama i\u0161 tikr\u0173 gyv\u016bnini\u0173 l\u0105steli\u0173, kurios nat\u016braliai auga, tik ne gyv\u016bno k\u016bne.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKitas mitas \u2013 kad joje yra daug chemikal\u0173. Ta\u010diau l\u0105stel\u0117ms augti reikalingos tos pa\u010dios maistin\u0117s med\u017eiagos kaip ir gyvame organizme: aminor\u016bg\u0161tys, cukr\u016bs ir mineralai, tod\u0117l kultivuojama m\u0117sa n\u0117ra chemin\u0117 m\u0117sa\u201c, \u2013 ai\u0161kina KTU mokslinink\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Taip pat manoma, kad ji susijusi su genetine modifikacija, ta\u010diau kultivuojamos m\u0117sos gamyba neb\u016btinai j\u0105 apima \u2013 dauguma projekt\u0173 naudoja nat\u016bralias gyv\u016bn\u0173 l\u0105steles.<\/p>\n\n\n\n

\u201eDar vienas paplit\u0119s \u012fsitikinimas \u2013 kad tokia m\u0117sa niekada nebus pana\u0161i \u012f tikr\u0105 m\u0117s\u0105. Vis d\u0117lto, kadangi ji sudaryta i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173, teori\u0161kai jos strukt\u016bra ir maistin\u0117 vert\u0117 gali b\u016bti labai pana\u0161ios \u012f tradicin\u0119 m\u0117s\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia ji. <\/p>\n\n\n\n

Kultivuojama m\u0117sa jau gali atkartoti kai kuriuos audinio strukt\u016bros elementus, ta\u010diau visi\u0161kai identi\u0161kos nat\u016braliai m\u0117sai sud\u0117tingos audinio strukt\u016bros \u2013 ypa\u010d viso gabalo m\u0117sos, pavyzd\u017eiui, kepsnio \u2013 atk\u016brimas vis dar yra vienas did\u017eiausi\u0173 technologini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Auga kaip nat\u016braliame raumenyje<\/strong><\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

KTU mokslininkas dr. Darius \u010ciu\u017eas dalijasi, kad \u012fgyvendinant projekt\u0105 CULTIMEAT kartu su partneriais \u2013 Valstybinio mokslini\u0173 tyrim\u0173 instituto Inovatyvios medicinos centru \u2013 siekiama sukurti valgomus pluo\u0161tinius karkasus, atitinkan\u010dius maisto saugos reikalavimus. Mokslininkai siekia kontroliuoti j\u0173 strukt\u016br\u0105 \u2013 skaidul\u0173 krypt\u012f, por\u0117tum\u0105 ir mechanin\u012f tvirtum\u0105, \u2013 kad l\u0105stel\u0117s gal\u0117t\u0173 lengvai prisitvirtinti prie \u0161i\u0173 karkas\u0173 ir augti.<\/p>\n\n\n\n

Dirbtiniai karkasai (angl. scaffold<\/em>) \u2013 tai trimat\u0117s (3D) strukt\u016bros, pagamintos i\u0161 biomed\u017eiag\u0173, prie kuri\u0173 l\u0105stel\u0117s gali prisitvirtinti, daugintis ir formuoti audin\u012f. Kultivuojamos m\u0117sos kontekste tokie karkasai veikia kaip valgomos ekstral\u0105stelin\u0117s matricos (ECM) pakaitalas: jie suteikia l\u0105stel\u0117ms atramin\u012f pavir\u0161i\u0173 ir erdvin\u0119 strukt\u016br\u0105. <\/p>\n\n\n\n

\u201eVien tik u\u017eauginta l\u0105steli\u0173 mas\u0117 da\u017eniausiai primena l\u0105steli\u0173 past\u0105. Nors biologi\u0161kai tai gali b\u016bti raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s, toks produktas nebus pana\u0161us \u012f m\u0117s\u0105, nes jam tr\u016bks trimat\u0117s strukt\u016bros ir kryptingo skaidul\u0173 i\u0161sid\u0117stymo. Tikra m\u0117sa yra organizuotas audinys, kuriame raumen\u0173 skaidulos i\u0161sid\u0117sto tam tikra kryptimi. Pluo\u0161tiniai karkasai leid\u017eia suformuoti skaidul\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105, artim\u0105 nat\u016braliai raumens strukt\u016brai, ir padeda audiniui \u012fgyti t\u016brin\u0119 form\u0105, mechanin\u012f tvirtum\u0105 bei strukt\u016brin\u012f vientisum\u0105\u201c, \u2013 pa\u017eymi jis. <\/p>\n\n\n\n

Pasak D. \u010ciu\u017eo, pluo\u0161tiniai karkasai suteikia l\u0105stel\u0117ms tinkam\u0105 mikroaplink\u0105, pana\u0161i\u0105 \u012f t\u0105, kuri\u0105 jos nat\u016braliai patiria organizme. Raumen\u0173 satelitin\u0117s l\u0105stel\u0117s lengvai prisitvirtina prie pavir\u0161i\u0173, tod\u0117l j\u0173 augimui b\u016btina tinkama atrama. Karkaso pavir\u0161iaus strukt\u016bra ir skaidul\u0173 kryptis sudaro s\u0105lygas l\u0105stel\u0117ms elgtis pana\u0161iai kaip nat\u016braliame raumenyje: i\u0161lygiuotos pluo\u0161tin\u0117s strukt\u016bros skatina jas i\u0161sid\u0117styti viena kryptimi, susilieti \u012f miot\u016bbus ir formuoti raumenin\u012f audin\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Biologi\u0161kai aktyv\u016bs karkasai perduoda l\u0105stel\u0117ms signalus, kurie padeda joms geriau prisitvirtinti, augti, kryptingai i\u0161sid\u0117styti ir formuoti raumen\u0173 skaidulas. Projekto metu karkaso pavir\u0161ius papildomai modifikuojamas RGD peptidais \u2013 molekul\u0117mis, kurios sukuria l\u0105stel\u0117ms specifinius prisitvirtinimo ta\u0161kus ir skatina j\u0173 virtim\u0105 raumen\u0173 l\u0105stel\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

Praturtina m\u0117s\u0105 augaliniais baltymais<\/strong><\/p>\n\n\n\n

KTU mokslininko teigimu, kultivuojamos m\u0117sos tyrimuose pasaulyje naudojami \u012fvairi\u0173 tip\u0173 karkasai \u2013 mikrone\u0161ikliai, por\u0117tos trimat\u0117s strukt\u016bros, hidrogeliai, pluo\u0161tiniai karkasai, nul\u0105stelinti augaliniai audiniai ir kiti sprendimai. Ta\u010diau kiekviena i\u0161 \u0161i\u0173 sistem\u0173 turi tam tikr\u0173 apribojim\u0173. Pavyzd\u017eiui, mikrone\u0161iklius v\u0117liau reikia atskirti nuo l\u0105steli\u0173, o hidrogeliai da\u017enai b\u016bna per mink\u0161ti ir neturi pakankamai viet\u0173 l\u0105stel\u0117ms prisitvirtinti.<\/p>\n\n\n\n

\u012egyvendinant \u0161\u012f projekt\u0105 pluo\u0161tiniai karkasai i\u0161 valgom\u0173 augalini\u0173 baltym\u0173 kuriami naudojant elektroverpimo technologij\u0105. <\/p>\n\n\n\n

\u201eValgomas karkasas rei\u0161kia, kad tai yra maistui tinkama sudedamoji dalis, kurios po dirbtin\u0117s m\u0117sos kultivavimo nereikia pa\u0161alinti \u2013 ji lieka galutiniame produkte kaip strukt\u016brin\u0117 baltymin\u0117s matricos dalis. Toks karkasas ne tik suteikia m\u0117sai b\u016bding\u0105 strukt\u016br\u0105, pluo\u0161ti\u0161kum\u0105 ir vientisum\u0105, bet ir praturtina produkt\u0105 augaliniais baltymais, taip didindamas jo maistin\u0119 vert\u0119 ir formuodamas galutin\u0119 tekst\u016br\u0105\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n\n\n\n

Augaliniai baltymai yra valgomi, atitinka maisto saugos reikalavimus ir leid\u017eia kurti funkcionalius, mechani\u0161kai tvirtus pluo\u0161tinius karkasus. \u017dirni\u0173, sojos, kukur\u016bz\u0173 ar l\u0119\u0161i\u0173 baltymai lengvai prieinami, pla\u010diai naudojami maisto pramon\u0117je ir technologi\u0161kai tinkami apdoroti elektroverpimo b\u016bdu.<\/p>\n\n\n\n

\u201eJei valgomi, biologi\u0161kai aktyv\u016bs ir didesnio masto gamybai pritaikomi pluo\u0161tiniai karkasai pasiteisint\u0173, jie leist\u0173 kurti strukt\u016bruot\u0105 raumenin\u012f audin\u012f be gyv\u016bnin\u0117s ar sintetin\u0117s kilm\u0117s komponent\u0173, pagerint\u0173 kultivuojamos m\u0117sos tekst\u016br\u0105 ir bendr\u0105 produkto kokyb\u0119. Tokie sprendimai supaprastint\u0173 gamybos procesus, b\u016bt\u0173 lengviau integruojami \u012f bioreaktorius ir pad\u0117t\u0173 grei\u010diau atitikti Europos S\u0105jungos nauj\u0173 maisto produkt\u0173 (angl. novel food<\/em>) reikalavimus\u201c, \u2013 papildo D. \u010ciu\u017eas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ar \u012fmanoma pagaminti m\u0117s\u0105 neauginant gyv\u016bno? Mokslininkai visame pasaulyje ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip sukurti tvarius ir maistingus baltym\u0173 \u0161altinius, galin\u010dius patenkinti augant\u012f maisto poreik\u012f. Viena perspektyviausi\u0173 kryp\u010di\u0173 \u2013 kultivuojama m\u0117sa, auginama […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8720,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-8719","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Asociatyvi_nuotrauka2-scaled.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8719","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8719"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8719\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8723,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8719\/revisions\/8723"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8720"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8719"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8719"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8719"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}