Jos teigimu, mokslininkai d\u0117l to ir susib\u016br\u0117 bendram tikslui, mat vienas labiausiai d\u0117l \u0161ios problemos ken\u010dian\u010di\u0173 region\u0173 \u2013 Baltijos j\u016bra, \u012f kuri\u0105 taip pat patenka dalis \u0161i\u0173 mikrodaleli\u0173. Skalbiant drabu\u017eius, pagamintus i\u0161 sintetini\u0173 tekstil\u0117s med\u017eiag\u0173, i\u0161siskiriantys mikroplastikai (mikropluo\u0161tai) i\u0161lieka j\u016bros aplinkoje, kelia gr\u0117sm\u0119 j\u016br\u0173 ekosistemoms ir \u017emoni\u0173 sveikatai.<\/p>\n\n\n
![\"\"](\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Skalbiniai-1024x683.jpg\")
<\/figure>\n<\/div>\n\n\nPirmieji u\u017esienio mokslinink\u0173 tyrimai \u0161i\u0173 daleli\u0173 i\u0161siskyrimo i\u0161 tekstil\u0117s tematikoje pasirod\u0117 tik apie 2011-uosius metus, o pirmoji standartizuota tyrim\u0173 metodika \u2013 tik 2023-aisiais.<\/p>\n\n\n\n
Pirmieji atlikti tyrimai parod\u0117, kad nors did\u017eiausias mikroplastik\u0173 (mikropluo\u0161t\u0173), i\u0161siskirian\u010di\u0173 drabu\u017ei\u0173 skalbimo metu, kiekis randamas tankiai apgyvendintose vietov\u0117se, ta\u010diau j\u0173 yra ir vandenynuose, j\u016brose, up\u0117se bei j\u0173 pakrant\u0117se. Jie patvirtino, kad, pavyzd\u017eiui, skalbiant 6 kg tekstil\u0117s gamini\u0173, i\u0161siskiria vidutini\u0161kai daugiau nei 700 t\u016bkst. mikropluo\u0161t\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u201eTaip pat pasteb\u0117ta, kad did\u017eiausi mikropluo\u0161t\u0173 kiekiai i\u0161siskiria per pirmuosius 3 skalbimo ciklus, o v\u0117liau i\u0161siskirian\u010di\u0173 mikropluo\u0161t\u0173 skai\u010dius kinta ne\u017eymiai. Priklausomai nuo skalbimo s\u0105lyg\u0173 ir med\u017eiagos charakteristik\u0173, i\u0161 1 g tekstil\u0117s skalbimo metu gali i\u0161siskirti nuo 210 vnt. iki 72 vnt. t\u016bkst. mikropluo\u0161t\u0173, kuri\u0173 vidutinis ilgis gali b\u016bti nuo 165 mikrometr\u0173 (\u03bcm) iki 841 \u03bcm\u201c, \u2013 akcentuoja profesor\u0117.<\/p>\n\n\n\n
KTU Chemin\u0117s technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesor\u0117 ir projekto komandos nar\u0117 dr. Violeta Kaunelien\u0117 sako, kad naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog patalp\u0173 ore ir nus\u0117dusiose dulk\u0117se dominuoja b\u016btent pluo\u0161tin\u0117s formos mikroplastikai, o did\u017eioji j\u0173 dalis siejama su sintetine tekstile ir jos d\u0117v\u0117jimu. <\/p>\n\n\n\n
\u201ePluo\u0161tin\u0117s formos dalel\u0117s d\u0117l savo pailgos strukt\u016bros ir didelio ilgio bei skersmens santykio pasi\u017eymi didesniu biologiniu aktyvumu ir gali sukelti stipresn\u012f u\u017edegimin\u012f atsak\u0105 nei sferin\u0117s ar fragmentin\u0117s dalel\u0117s. D\u0117l \u0161i\u0173 savybi\u0173 mikropluo\u0161tai laikomi potencialiai toksi\u0161kesniais, ypa\u010d vertinant j\u0173 \u012fkv\u0117pimo ir ilgalaik\u0117s ekspozicijos rizik\u0105\u201c, \u2013 poveik\u012f sveikatai akcentuoja prof. V. Kaunelien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Svarbu \u2013 optimalus vandens kiekis<\/strong><\/p>\n\n\n\n Prof. V. Daukantien\u0117, komentuodama tyrimus sako, kad \u012fdomu tai, kad didesnis kiekis mikropluo\u0161t\u0173 i\u0161siskiria skalbiant i\u0161 vir\u0161aus skalbiniais \u012fkraunamomis skalbimo ma\u0161inomis. Be to, ma\u017einant skalbini\u0173 \u012fkrov\u0105 skalbimo ma\u0161inos b\u016bgne, i\u0161siskirian\u010di\u0173 i\u0161 tekstil\u0117s mikropluo\u0161t\u0173 skai\u010dius padid\u0117ja kartais. O \u017eirkl\u0117mis i\u0161kirpti tekstil\u0117s bandiniai gali i\u0161skirti nuo 3 iki 21 karto daugiau mikropluo\u0161t\u0173 nei tie bandiniai, kurie i\u0161pjaunami lazeriu. <\/p>\n\n\n \u201eBe to, skalbiant specialiai paruo\u0161tus bandinius, mikropluo\u0161t\u0173 i\u0161siskiria daugiau nei skalbiant \u012fprastus, pasi\u016btus drabu\u017eius. Apibendrinant galima teigti, kad did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 mikropluo\u0161t\u0173 i\u0161siskyrimui i\u0161 tekstil\u0117s turi vandens t\u016bris, o tada temperat\u016bra, skalbimo trukm\u0117 ir mechaninio poveikio intensyvumas\u201c, \u2013 sako mokslinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n Jos teigimu, norint suma\u017einti \u0161io neigiamo proceso intensyvum\u0105 skalbiant, vartotojai gali ma\u017einti vandens kiek\u012f, t. y., parinkti optimal\u0173 vandens ir tekstil\u0117s santyk\u012f, kur\u012f galima u\u017etikrinti skalbiant su pilna \u012fkrova. <\/p>\n\n\n\n Taip pat verta naudoti specialius skalbimo ma\u0161in\u0173 filtrus, kurie u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 mikropluo\u0161t\u0173 patekimui \u012f buitini\u0173 nuotek\u0173 tinklus. Tuo tarpu tekstil\u0117s med\u017eiag\u0173 gamintojai gali taikyti specialias apdailas, kurios taip pat ma\u017eina mikroplastik\u0173 (mikropluo\u0161t\u0173) i\u0161siskyrim\u0105. <\/p>\n\n\n\n Patenka \u012f or\u0105, i\u0161siskiria d\u0117vint<\/strong><\/p>\n\n\n\n Mokslininki\u0173 teigimu, mikroplastik\u0173 (mikropluo\u0161t\u0173) i\u0161siskyrimas ilg\u0105 laikotarp\u012f buvo vertinamas tik drabu\u017ei\u0173 skalbimo procese. <\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau vystant gilesnius tyrimus pasteb\u0117ta, kad tekstil\u0117s mikropluo\u0161tai patenka ne tik \u012f skalbimo ar tekstil\u0117s apdailos metu i\u0161leid\u017eiamas vandens nuotekas, bet ir \u012f gyvenam\u0173j\u0173 bei gamybini\u0173 patalp\u0173 ir net u\u017e j\u0173 sien\u0173 esant\u012f or\u0105, tai yra, ir gaminant aprangos gaminius, pvz., supjaunant i\u0161 tekstil\u0117s med\u017eiagos drabu\u017ei\u0173 detales ar susiuvant j\u0173 kra\u0161tus ir pan., ar juos d\u0117vint\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n\n\n\n Did\u017eiausia j\u0173 dalis i\u0161siskiria tekstil\u0117s gamybos proceso metu (apie 50 proc.), po to apytiksliai lygiomis dalimis (po apie 25 proc.) i\u0161siskirian\u010di\u0173 mikropluo\u0161t\u0173 kiekiai pasiskirsto skalbiant ir d\u0117vint drabu\u017eius. \u0160i\u0173 daleli\u0173, patenkan\u010di\u0173 \u012f or\u0105, kiekis, skai\u010diuojant vienam asmeniui, yra labai pana\u0161us \u012f j\u0173 kiek\u012f, patenkant\u012f \u012f skalbimo nuotekas.<\/p>\n\n\n\n Prof. V. Daukantien\u0117s teigimu, nors \u0161iuo metu yra patvirtinta standartin\u0117 mikropluo\u0161t\u0173 i\u0161 skalbiamos tekstil\u0117s tyrimo ir vertinimo metodika, ta\u010diau ji reikalauja dideli\u0173 darbo ir laiko i\u0161tekli\u0173, ir yra nepakankamai tiksli, d\u0117l ko n\u0117ra patraukli nei inovacijas kuriantiems mokslininkams, nei pramon\u0117s \u012fmon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n Did\u017eioji dalis \u012fmoni\u0173 analiz\u0117s neatlieka<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vienas pagrindini\u0173 mokslinink\u0173 u\u017edavini\u0173 \u2013 tobulinti esam\u0105 vertinimo metodik\u0105, o taip pat vystyti naujas metodikas, kurios grei\u010diau ir su ma\u017eesniais ka\u0161tais leist\u0173 identifikuoti esamos problemos mast\u0105.<\/p>\n\n\n \u201eTai leist\u0173 mums teikti koordinuotus si\u016blymus teisiniam reguliavimui ar tvaresni\u0173 inovatyvi\u0173 tekstil\u0117s gamybos proces\u0173 diegimui, pagr\u012fstam mokslin\u0117mis rekomendacijomis. \u0160is projektas taip pat turi svari\u0105 socialin\u0119 ir edukacin\u0119 reik\u0161m\u0119 \u2013 leid\u017eia kelti visuomen\u0117s s\u0105moningum\u0105 ir skatina j\u0173 pasiry\u017eim\u0105 veikti\u201c, \u2013 sako prof. V. Daukantien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Mokslininkai, vykdydami projekt\u0105, apklaus\u0117 Lietuvos, \u0160vedijos ir Lenkijos aprangos ir tekstil\u0117s pramon\u0117s \u012fmones, ar jos \u0161iuo metu analizuoja arba vertina mikroplastik\u0173 (mikropluo\u0161t\u0173) i\u0161siskyrim\u0105 i\u0161 \u012fmon\u0117s gaminam\u0173 tekstil\u0117s gamini\u0173. <\/p>\n\n\n\n Net 66 proc. j\u0173 pateik\u0117 neigiam\u0105 atsakym\u0105, tik 11 proc. \u012fmoni\u0173 nurod\u0117, kad tai daro, o likusios \u012fmon\u0117s teig\u0117 ne\u017einan\u010dios, kaip elgsis \u0161iuo klausimu, arba planuosian\u010dios imtis \u0161ios problemos sprendimo. <\/p>\n\n\n\n \u201ePasiteiravus \u012fmoni\u0173, kokios kli\u016btys trukdo joms spr\u0119sti mikroplastik\u0173 (mikropluo\u0161t\u0173) i\u0161siskyrimo i\u0161 tekstil\u0117s problem\u0105, 18 proc. respondent\u0173 atsak\u0117, kad stokoja \u017eini\u0173 \u0161iuo klausimu, 23 proc. nurod\u0117, kad nejau\u010dia poreikio i\u0161 klient\u0173 ir vartotoj\u0173, 20 proc. \u012fmoni\u0173 pasigenda standartizuot\u0173 tyrimo metod\u0173, 24 proc. mano, kad tai sukelt\u0173 papildomas i\u0161laidas, 16 proc. to nedaro, nes n\u0117ra privalomo teisinio reguliavimo, o likusios \u012fmon\u0117s neveikimo prie\u017eas\u010di\u0173 nenurod\u0117\u201c, \u2013 pasakoja mokslinink\u0117. <\/p>\n\n\n\n Be to, jos teigimu, paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161iek tiek daugiau nei pus\u0117 (54 proc.) pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 neteikia klientams joki\u0173 rekomendacij\u0173 ar patarim\u0173, kaip suma\u017einti mikroplastik\u0173 (mikropluo\u0161t\u0173) i\u0161siskyrim\u0105 i\u0161 tekstil\u0117s, 20 proc. \u012fmoni\u0173 tai daro, 21 proc. domisi, kaip t\u0105 daryti, bei 5 proc. t\u0105 planuoja daryti.<\/p>\n\n\n\n Art\u0117ja ES reglamentavimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u201eDeja, mikroplastik\u0173 (mikropluo\u0161t\u0173) koncentracij\u0173 nustatymas skirtingose aplinkos terp\u0117se (vandenyje, nuotekose, ore, dirvo\u017eemyje ar dulk\u0117se) i\u0161lieka nepakankamai standartizuotas \u2013 taikomi skirtingi m\u0117gini\u0173 \u0117mimo, filtravimo, daleli\u0173 identifikavimo ir dyd\u017eio rib\u0173 nustatymo metodai. D\u0117l \u0161i\u0173 metodologini\u0173 skirtum\u0173 skirting\u0173 tyrim\u0173 rezultatus da\u017enai sud\u0117tinga tiesiogiai palyginti, o tai apsunkina patikim\u0105 tar\u0161os masto vertinim\u0105 ir reguliacini\u0173 sprendim\u0173 pagrindim\u0105\u201c, \u2013 pasakoja KTU prof. V. Kaunelien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Jos teigimu, art\u0117jantis reglamentavimas Europos S\u0105jungoje (ES) rodo, kad mikropluo\u0161t\u0173 emisijos taps ne tik aplinkosaugos, bet ir ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etos teisin\u0117s bei ekonomin\u0117s atsakomyb\u0117s klausimu. <\/p>\n\n\n \u201eES tekstil\u0117s tvari\u0173 ir \u017eiedini\u0173 produkt\u0173 strategijoje numatyta stiprinti tekstil\u0117s gamini\u0173 ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105, perdirbamum\u0105 ir ma\u017einti mikropluo\u0161t\u0173 i\u0161siskyrim\u0105. \u0160ios strategijos kontekste rengiami konkret\u016bs reikalavimai ekodizainui pagal Tvari\u0173 produkt\u0173 ekodizaino reglament\u0105, kurie ateityje apims ir mikropluo\u0161t\u0173 emisijos kriterijus\u201c, \u2013 apie laukian\u010dius poky\u010dius sako profesor\u0117.<\/p>\n\n\n\n Jos teigimu, \u0161iuo metu per\u017ei\u016brima ir ES Atliek\u0173 pagrind\u0173 direktyva numato i\u0161pl\u0117st\u0105 gamintojo atsakomyb\u0119 tekstil\u0117s sektoriuje \u2013 tai rei\u0161kia, kad gamintojai bus finansi\u0161kai atsakingi u\u017e savo gamini\u0173 atliek\u0173 tvarkym\u0105, o ateityje \u2013 ir u\u017e poveik\u012f aplinkai viso gyvavimo ciklo metu. Tuo pat metu vyksta diskusijos d\u0117l privalom\u0173 mikropluo\u0161t\u0173 filtr\u0173 naujose skalbimo ma\u0161inose, siekiant suma\u017einti j\u0173 patekim\u0105 \u012f nuotekas.<\/p>\n\n\n\n \u201e\u0160ie dokumentai rodo, kad tekstil\u0117s \u012fmon\u0117ms neu\u017eteks deklaratyvi\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 \u2013 reik\u0117s patikim\u0173, palyginam\u0173 ir ekonomi\u0161kai prieinam\u0173 tyrim\u0173 metodik\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 objektyviai \u012fvertinti skirting\u0173 med\u017eiag\u0173, konstrukcij\u0173 ar apdailos technologij\u0173 poveik\u012f mikropluo\u0161t\u0173 i\u0161siskyrimui tiek skalbiant, tiek d\u0117vint. Tik turint standartizuotus ir prakti\u0161kai pritaikomus vertinimo \u012frankius bus galima pagr\u012fsti sprendimus, atitinkan\u010dius naujus ES reikalavimus ir kartu ma\u017einan\u010dius aplinkos tar\u0161\u0105\u201c, \u2013 sako V. Kaunelien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Abi mokslinink\u0117s sutaria, kad \u0161ios tematikos problem\u0173 sprendimas, taip spar\u010diai augant mados ir tekstil\u0117s industrijai, tampa neatsiejamas nuo vis\u0173 kit\u0173 problem\u0173, kurios kelia vis did\u0117jan\u010dius tvarumo i\u0161\u0161\u016bkius. <\/p>\n\n\n\n \u201eB\u016btent tokio rezultato ir yra siekiama tarptautiniame projekte\u201c, \u2013 teigia profesor\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Straipsnis parengtas siekiant vie\u0161inti projekt\u0105 \u201eMikroplastiko tar\u0161os ma\u017einimas per pa\u017eang\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 bendradarbiavim\u0105 (MICROPLASTGUARD)\u201c Nr. BSNP2024-1, kur\u012f finansuoja \u0160vedijos institutas (the Swedish Institute).<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su kolegomis i\u0161 \u0160vedijos Buroso ir Lenkijos Lodz\u0117s universitet\u0173 sprend\u017eia vien\u0105 aktualiausi\u0173 mados ir tekstil\u0117s pramon\u0117s tvarumo problem\u0173 \u2013 kaip suma\u017einti i\u0161 gamini\u0173 i\u0161siskirian\u010di\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8705,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-8702","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/skalbimas-2-scaled.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8702","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8702"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8702\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8712,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8702\/revisions\/8712"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8705"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8702"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8702"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8702"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/skalbimas.jpg\")
<\/figure>\n<\/div>\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/rubai-1-1024x683.jpg\")
<\/figure>\n<\/div>\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/rubai-1024x769.jpg\")
<\/figure>\n<\/div>\n\n\n