{"id":8609,"date":"2025-12-03T11:19:29","date_gmt":"2025-12-03T09:19:29","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8609"},"modified":"2025-12-03T11:20:38","modified_gmt":"2025-12-03T09:20:38","slug":"ktu-molekules-kurias-naudoja-pasaulis-lietuviskas-proverzis-perovskito-technologijose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2025\/12\/03\/ktu-molekules-kurias-naudoja-pasaulis-lietuviskas-proverzis-perovskito-technologijose\/","title":{"rendered":"KTU molekul\u0117s, kurias naudoja pasaulis: lietuvi\u0161kas prover\u017eis perovskito technologijose"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Perovskitin\u0117s saul\u0117s element\u0173 technologijos \u0161iandien tampa vienu svarbiausi\u0173 prover\u017ei\u0173 pasaulin\u0117je energetikoje, o pa\u017eangiausi j\u0173 sprendimai kuriami ir \u010dia, Lietuvoje. KTU mokslinink\u0173 sukurti junginiai ir molekulin\u0117s med\u017eiagos jau naudojami tarptautiniu mastu \u2013 nuo Europos iki JAV ir Azijos laboratorij\u0173 bei \u012fmoni\u0173. Tokie i\u0161radimai ne tik rodo Lietuvos mokslini\u0173 kompetencij\u0173 brand\u0105, bet ir tiesiogiai prisideda prie nauj\u0173 efektyvumo rekord\u0173, kurie kasmet perbrai\u017eo fotovoltikos galimybi\u0173 ribas.<\/strong><\/p>\n\n\n<div class=\"wp-block-image\">\n<figure class=\"alignleft size-large is-resized\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"683\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Vytautas-Getautis-KTU-Mokslo-sriuba-1024x683.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-8611\" style=\"aspect-ratio:1.4992888417882142;width:427px;height:auto\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Vytautas-Getautis-KTU-Mokslo-sriuba-1024x683.jpg 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Vytautas-Getautis-KTU-Mokslo-sriuba-300x200.jpg 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Vytautas-Getautis-KTU-Mokslo-sriuba-768x512.jpg 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Vytautas-Getautis-KTU-Mokslo-sriuba.jpg 1152w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><\/figure>\n<\/div>\n\n\n<p>Vienas reik\u0161mingiausi\u0173 \u0161ios pa\u017eangos etap\u0173 \u012fvyko prie\u0161 penkerius metus, kai mokslo \u017eurnale \u201eScience\u201c buvo paskelbtas naujas tandeminio perovskito ir silicio saul\u0117s elemento efektyvumo rekordas \u2013 29,15 proc. \u0160is pasiekimas tapo kertiniu momentu visai technologij\u0173 kryp\u010diai ir ypa\u010d svarbiu \u012fvertinimu Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus dr. Vytauto Getau\u010dio vadovaujamai mokslo grupei, suk\u016brusiai inovatyvius p-tipo organinius puslaidininkius.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>B\u016btent \u0161ie molekulin\u012f sluoksn\u012f sudarantys junginiai tapo prover\u017eiu invertuotos strukt\u016bros perovskitiniuose saul\u0117s elementuose ir pad\u0117jo formuoti \u0161iandien pla\u010diai naudojam\u0105 tandemini\u0173 perovskito ir silicio element\u0173 architekt\u016br\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Beveik kasmet KTU ir Vokietijoje veikian\u010dio tyrim\u0173 instituto \u201eHelmholtz-Zentrum Berlin\u201c (HZB) mokslinink\u0173 pasiektas efektyvumo rekordas pagerinamas ma\u017edaug vienu procentu, ir \u0161iuo metu jis siekia 34,9 proc.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eNors pastarojo rekordo autoriai yra Kinijos kompanijos \u201eLONGi\u201c tyr\u0117jai, j\u0173 sukurtuose elementuose naudojama m\u016bs\u0173 pasi\u016blyta technologija. \u0160ios \u201esumanios\u201c ma\u017eos molekul\u0117s, pasaulyje geriau \u017einomos kaip SAM, \u0161iandien turi itin didel\u0119 paklaus\u0105. Vien tai, kad j\u0173 patento licencijas yra \u012fsigijusios net keturios gerai \u017einomos kompanijos (TCI, Japonija; Dyenamo, \u0160vedija; Ossila, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117; Nano-C, JAV), daug k\u0105 pasako\u201c, \u2013 pasakoja V. Getautis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>I\u0161radimai \u2013 u\u017epatentuoti ir komercializuoti&nbsp;<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160alia p-tipo SAM molekuli\u0173 KTU mokslininkai pasi\u016bl\u0117 ir n-tipo puslaidininkius, sudaran\u010dius monosluoksnius.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eNeseniai m\u016bs\u0173 grup\u0117je buvo apginta daktaro disertacija, kurios autor\u0117 Lauryna Monika Svirskait\u0117 susintetino molekul\u0119, \u201epakrik\u0161tyt\u0105\u201c PANDI vardu. Ji naudojama n-tipo organini\u0173 puslaidininki\u0173 monosluoksniuose, konstruojant \u012fprastos strukt\u016bros perovskitinius saul\u0117s elementus. \u0160i jungini\u0173 klas\u0117 taip pat buvo u\u017epatentuota ir komercializuota (TCI, Japonija)\u201c, \u2013 dalijasi KTU ir Technologini\u0173 ir fizini\u0173 moksl\u0173 ekscelencijos centro (TiFEC) tyr\u0117jas V. Getautis.<\/p>\n\n\n\n<p>Jo teigimu, KTU mokslininkai turi dar vien\u0105, chemikams sintetikams kiek ne\u012fprast\u0105 tiksl\u0105 \u2013 patiems konstruoti ir charakterizuoti prietaisus, ypa\u010d perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 srityje, kur \u0161iuo metu sutelktos stipriausios j\u0173 kompetencijos.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Grup\u0117s nariai sta\u017eavosi Oksfordo, Kembrid\u017eo, Lozanos, Miuncheno, Kolorado, Liublianos ir Vilniaus universitetuose, kur \u012fgijo praktin\u0117s patirties konstruojant saul\u0117s elementus. \u0160iandien tarpdisciplininiame prototipavimo laboratorij\u0173 centre \u201eM-Lab\u201c jau \u012fdiegta visa tam reikalinga \u012franga, o vadovaujant dr. Artiom Magomedov sukonstruoti pirmieji KTU saul\u0117s elementai.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u0160iuo metu tyrimai sutelkti \u012f n-tipo puslaidininkius \u2013 nefulereno organinius junginius, galin\u010dius pakeisti \u0161ioje srityje dominuojant\u012f fuleren\u0105 (C60). Pastarasis turi kelis reik\u0161mingus tr\u016bkumus: didelius rekombinacijos nuostolius perovskito ir C60 sand\u016broje, delaminacij\u0105 d\u0117l prastos adhezijos su perovskitu ir gana didel\u0119 kain\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina V. Getautis.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Be to, jo s\u0105veika su aplinkos deguonimi blogina prietaiso veikim\u0105, o didel\u0117 parazitin\u0117 absorbcija ma\u017eina vir\u0161utinio elemento srov\u0119 perovskito ir silicio tandeminiuose saul\u0117s elementuose.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u201ePirmieji rezultatai yra daug \u017eadantys \u2013 kartu su HZB mokslininkais rengiame publikacij\u0105 \u017eurnalui \u201eNature\u201c arba \u201eScience\u201c. Taip pat jau u\u017eregistravome tarptautin\u0119 patentin\u0119 parai\u0161k\u0105, kurios licencij\u0105, po \u0161io i\u0161radimo pristatymo presti\u017ein\u0117se konferencijose, \u012fsigijo \u0160vedijos bei JAV kompanijos. Tai puikus doktoranto Juliaus Petrulevi\u010diaus \u012fd\u0117to did\u017eiulio tri\u016bso \u012fvertinimas\u201c, \u2013 papildo mokslininkas.\u00a0<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gali b\u016bti pritaikomi kosmose<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>V. Getau\u010dio teigimu, kit\u0105 tyrim\u0173 krypt\u012f padiktavo poreikis elektroaktyvi\u0173 molekuli\u0173 be\u0161vini\u0173 perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 vystymui. \u0160ioje srityje puiki\u0173 rezultat\u0173 pasiek\u0117 dr. Mantas Mar\u010dinskas \u2013 jo pasi\u016blytos molekulin\u0117s strukt\u016bros atskleid\u0117 auk\u0161t\u0105 efektyvum\u0105 tokio tipo prietaisuose, o sukurti puslaidininkiai buvo u\u017epatentuoti.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eNema\u017eai d\u0117mesio skiriame saul\u0117s element\u0173 stabilumo u\u017etikrinimui. \u0160iuo tikslu kuriame molekules, kurios pasyvuoja perovskito pavir\u0161i\u0173 ir taip didina jo stabilum\u0105. Tokiu b\u016bdu sprend\u017eiamas dar vienas \u0161ios srities i\u0161\u0161\u016bkis, ribojantis naujos kartos prietais\u0173 komercializavim\u0105\u201c, \u2013 pasakoja jis.<\/p>\n\n\n<div class=\"wp-block-image\">\n<figure class=\"alignleft size-large is-resized\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"880\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/KTU_sukonstruoti_perovkitiniai_saules_elementai-1024x880.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-8613\" style=\"aspect-ratio:1.163641956321132;width:341px;height:auto\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/KTU_sukonstruoti_perovkitiniai_saules_elementai-1024x880.jpg 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/KTU_sukonstruoti_perovkitiniai_saules_elementai-300x258.jpg 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/KTU_sukonstruoti_perovkitiniai_saules_elementai-768x660.jpg 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/KTU_sukonstruoti_perovkitiniai_saules_elementai-1536x1320.jpg 1536w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/KTU_sukonstruoti_perovkitiniai_saules_elementai.jpg 1622w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><\/figure>\n<\/div>\n\n\n<p>Pasak mokslininko, i\u0161 \u0161i\u0173 tyrim\u0173 nat\u016braliai i\u0161augo ir dar viena kryptis \u2013 perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 pritaikymas kosmose, kur stabilumas tampa ypa\u010d kritiniu veiksniu. D\u0117l savo lengvumo, lankstumo ir didelio galios tankio tokie elementai gali pakeisti tradicines kosmini\u0173 technologij\u0173 alternatyvas, o j\u0173 gamyba, taikant tirpal\u0173 technologijas ir naudojant palyginti pigias \u017ealiavas, leist\u0173 reik\u0161mingai suma\u017einti kosmini\u0173 misij\u0173 ka\u0161tus.\u00a0<\/p>\n\n\n\n<p>Vis d\u0117lto kosmin\u0117 aplinka \u017eenkliai didina \u012frengini\u0173 degradacijos rizik\u0105, tod\u0117l \u0161i sritis tampa dar viena svarbia tyrim\u0173 kryptimi, kuria KTU mokslininkai nuosekliai juda.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eSilicio saul\u0117s element\u0173 praktin\u0117 efektyvumo riba \u2013 29 proc. \u2013 jau beveik pasiekta. Tuo tarpu perovskitini\u0173 element\u0173 efektyvumas \u0161iuo metu siekia 27 proc., kai teorin\u0117 j\u0173 riba yra apie 32 proc. Dar \u012fsp\u016bdingesni rezultatai pasiekiami tandeminiuose perovskito ir silicio elementuose, kuri\u0173 teorin\u0117 riba siekia net 46 proc. \u0160iuo metu pasaulio rekordas, kaip min\u0117ta, 34,9 proc.\u201c, \u2013 pa\u017eymi V. Getautis.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160i tyrim\u0173 kryptis yra itin perspektyvi, tod\u0117l tiek finansiniai, tiek \u017emogi\u0161kieji i\u0161tekliai visame pasaulyje nukreipiami \u012f perovskito ir silicio tandemini\u0173 saul\u0117s element\u0173 tobulinim\u0105. Pagrindin\u0117s j\u0173 pl\u0117tros kryptys \u2013 didesnis stabilumas ir kenksmingo \u0161vino atsisakymas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Lietuvos mokslininkai \u2013 \u017einomi ne tik Europoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 mokslini\u0173 konferencij\u0173 prane\u0161imai neleid\u017eia abejoti art\u0117jan\u010diu naujos kartos saul\u0117s element\u0173 prover\u017eiu. Did\u017eiausias sujudimas \u0161iuo metu jau\u010diamas Kinijos rinkoje, ir tai nestebina \u2013 \u0161i \u0161alis pagamina apie 80 proc. vis\u0173 pasaulyje naudojam\u0173 saul\u0117s moduli\u0173, tod\u0117l poky\u010diai joje nei\u0161vengiamai veikia ir globali\u0105 rink\u0105.\u00a0<\/p>\n\n\n\n<p>Europoje viena ry\u0161kiausi\u0173 \u0161ios technologijos lyderi\u0173 \u2013 \u201eOxford PV\u201c kompanija, kurios gamykla Vokietijoje jau prad\u0117jo perovskitini\u0173 saul\u0117s moduli\u0173 gamyb\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u0160iuo metu esame \u017einomi ne tik Europoje, bet ir Japonijoje, JAV bei Kinijoje \u2013 daugiausia kaip inovatyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 k\u016br\u0117jai ir tyr\u0117jai. Ta\u010diau norint tapti vienu i\u0161 Europos perovskitini\u0173 ar tandemini\u0173 saul\u0117s element\u0173 centr\u0173, b\u016btina \u012fgyvendinti jau anks\u010diau min\u0117t\u0105 tiksl\u0105 \u2013 patiems konstruoti ir charakterizuoti prietaisus. \u0160ia kryptimi nuosekliai judame, o didelius l\u016bkes\u010dius siejame ir su KTU Pa\u017eangi\u0173 technologij\u0173 kompetencij\u0173 centro atidarymu Tunelio g. 60, i\u0161 kurio tikim\u0117s dar labiau paspartinti infrastrukt\u016bros, kompetencij\u0173 ir tyrim\u0173 pl\u0117tr\u0105\u201c, \u2013 sako jis.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Glaudus bendradarbiavimas su naujos kartos saul\u0117s elementus gaminan\u010diomis \u012fmon\u0117mis yra dar vienas svarbus \u017eingsnis KTU mokslinink\u0173 veikloje. Vykdydami \u201eHorizonto\u201c programos projektus, jie savo sukurtus produktus i\u0161bando Vokietijoje \u012fsik\u016brusiame \u201eQ-Cells\u201c saul\u0117s moduli\u0173 gamybos padalinyje. Taip pat ple\u010diami bendradarbiavimo ry\u0161iai su Lietuvos \u012fmone \u201eSoliTek\u201c \u2013 did\u017eiausia saul\u0117s moduli\u0173 gamintoja \u0160iaur\u0117s Europoje.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eBendraautoryst\u0117 su lyderiaujan\u010diomis mokslo institucijomis ir verslo \u012fmon\u0117mis leid\u017eia mums pasiekti i\u0161skirtini\u0173 mokslini\u0173 rezultat\u0173. Malonu, kai presti\u017ein\u0117se konferencijose beveik kas antrame prane\u0161ime minimos m\u016bs\u0173 sukurtos med\u017eiagos ir SAM technologija, o komandos nariai kvie\u010diami skaityti prane\u0161imus ar bendradarbiauti. Da\u017enai po savo pristatym\u0173 sulaukiame ir pasi\u016blym\u0173 komercializuoti sukurtus puslaidininkius\u201c, \u2013 dalijasi V. Getautis.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Pasak jo, visa tai skatina kurti, ie\u0161koti nauj\u0173 strukt\u016br\u0173 ir j\u0173 taikymo galimybi\u0173: \u201e\u0160iame kelyje neretai gimsta netik\u0117ti atradimai, apie kuriuos i\u0161 prad\u017ei\u0173 net ne\u012ftariama. Tai \u012ftraukia, \u017eavi ir, galima sakyti, net u\u017ekre\u010dia.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p><em>Projekt\u0105 \u201eTechnologini\u0173 ir fizini\u0173 moksl\u0173 ekscelencijos centras (TiFEC)\u201c Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministerija valstyb\u0117s biud\u017eeto l\u0117\u0161omis pagal program\u0105 \u201eUniversitet\u0173 ekscelencijos iniciatyva\u201c.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Perovskitin\u0117s saul\u0117s element\u0173 technologijos \u0161iandien tampa vienu svarbiausi\u0173 prover\u017ei\u0173 pasaulin\u0117je energetikoje, o pa\u017eangiausi j\u0173 sprendimai kuriami ir \u010dia, Lietuvoje. KTU mokslinink\u0173 sukurti junginiai ir molekulin\u0117s med\u017eiagos jau naudojami tarptautiniu mastu [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8610,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-8609","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/KTU_sukonstruoti_perovkitiniai_saules_elementai-Mokslo-sriuba-scaled.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8609","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8609"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8609\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8615,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8609\/revisions\/8615"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8610"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8609"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8609"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8609"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}