{"id":8601,"date":"2025-12-03T10:48:07","date_gmt":"2025-12-03T08:48:07","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8601"},"modified":"2025-12-03T10:48:08","modified_gmt":"2025-12-03T08:48:08","slug":"dirbantys-bet-skurstantys-kur-siame-zemelapyje-yra-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2025\/12\/03\/dirbantys-bet-skurstantys-kur-siame-zemelapyje-yra-lietuva\/","title":{"rendered":"Dirbantys, bet skurstantys: kur \u0161iame \u017eem\u0117lapyje yra Lietuva?"},"content":{"rendered":"\n

Nors esame \u012fprat\u0119 manyti, kad darbas yra patikimiausias kelias i\u0161 skurdo, vis daugiau europie\u010di\u0173 patiria prie\u0161ing\u0105 realyb\u0119 \u2013 net dirbdami jie nebei\u0161gali oriai gyventi. Tai vienas paradoksaliausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s darbo rinkos rei\u0161kini\u0173, ver\u010dian\u010di\u0173 susim\u0105styti: jei \u017emogus kasdien eina \u012f darb\u0105, kod\u0117l jo finansin\u0117 pad\u0117tis vis tiek i\u0161lieka \u012ftempta? Dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdas tampa ne tik ekonomine, bet ir socialine problema, atskleid\u017eian\u010dia gil\u0117jan\u010dius darbo rinkos tr\u016bkumus.<\/strong><\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docent\u0117 dr. Daiva Laskien\u0117 teigia, kad dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdas (angl. in-work poverty<\/em>) n\u0117ra vien individuali\u0173 aplinkybi\u0173 pasekm\u0117 \u2013 tai platesni\u0173 strukt\u016brini\u0173 poky\u010di\u0173 rezultatas. \u0160\u012f rei\u0161kin\u012f lemia pernelyg ma\u017ei atlyginimai, spar\u010diai brangstantis gyvenimas ir nestabilios darbo s\u0105lygos.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

\u201ePastaraisiais de\u0161imtme\u010diais spart\u0117janti skaitmenizacija i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia darbo rinkos strukt\u016br\u0105 ir skatina nestandartini\u0173 u\u017eimtumo form\u0173 \u2013 laikino, projektinio ar per platformas organizuojamo darbo \u2013 pl\u0117tr\u0105. Savaranki\u0161kai dirbantys ar platform\u0173 (pvz., \u201eBolt\u201c, \u201eWolt\u201c) veikloje dalyvaujantys asmenys da\u017enai susiduria su didesne dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdo rizika, nes j\u0173 pajamos yra nepastovios ir priklauso nuo u\u017esakym\u0173 kiekio bei nuo platformos ar rinkos nustatom\u0173 kain\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi D. Laskien\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Pasak jos, tokie darbuotojai paprastai neturi joki\u0173 darbo garantij\u0173, apmokam\u0173 atostog\u0173 ar socialinio draudimo apsaugos, tod\u0117l susirgus ar suma\u017e\u0117jus u\u017esakym\u0173 skai\u010diui j\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis gali greitai pablog\u0117ti. Be to, individualus darbo pob\u016bdis lemia ir silpnesn\u0119 j\u0173 derybin\u0119 gali\u0105 \u2013 da\u017enai jie neturi reali\u0173 galimybi\u0173 tartis d\u0117l palankesni\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 ar atlygio.<\/p>\n\n\n\n

Milijonai \u017emoni\u0173 \u2013 ties skurdo riba<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mokslinink\u0117s teigimu, dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdo problema Europos S\u0105jungoje (ES) i\u0161lieka itin aktuali \u2013 nors bendras rodiklis per pastaruosius metus kiek suma\u017e\u0117jo, milijonai \u017emoni\u0173 vis dar gyvena ties skurdo riba, nepaisant to, kad dirba. 2024 m. apie 8,2 proc. ES darbuotoj\u0173 buvo priskiriami prie dirban\u010di\u0173j\u0173, kuri\u0173 pajamos yra \u017eemiau skurdo ribos (ES skurdo riba apibr\u0117\u017eiama kaip 60 proc. nacionalini\u0173 ekvivalentini\u0173 disponuojam\u0173j\u0173 pajam\u0173 medianos). Tai \u0161iek tiek ma\u017eiau nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f \u2013 2014 m. \u0161is rodiklis sudar\u0117 9,6 proc.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

\u201ePagal \u201eEurostat\u201c 2024 m. duomenis, ma\u017eiausias dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdo rizikos lygis fiksuojamas Suomijoje (2,8 proc.), \u010cekijoje (3,6 proc.), Belgijoje (4,3 proc.) ir Nyderlanduose (4,7 proc.). \u0160iose \u0161alyse veikia stiprios socialin\u0117s apsaugos sistemos, o kolektyvin\u0117s derybos yra gerai i\u0161vystytos\u201c, \u2013 pasakoja ji.<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu did\u017eiausia dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdo rizika fiksuojama Liuksemburge (13,4 proc.), Bulgarijoje (11,8 proc.), Ispanijoje (11,2 proc.) ir Rumunijoje (10,9 proc.), kur da\u017enesnis nestabilus u\u017eimtumas, paplit\u0119s darbas ne visu etatu ar laikinos sutartys, taip pat ry\u0161kesni darbo u\u017emokes\u010dio skirtumai. <\/p>\n\n\n\n

\u201eKaip matyti, net ir tokioje ekonomi\u0161kai turtingoje \u0161alyje kaip Liuksemburgas, auk\u0161tos kainos ir darbo rinkos nelygyb\u0117 gali lemti, kad dalis dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 vis tiek patiria nepritekli\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi D. Laskien\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Skurdo rizikos riba, nuo kurios skai\u010diuojamas skurdo rizikos lygis, yra santykinis rodiklis, parodantis, kiek \u017emoni\u0173 savo \u0161alyje u\u017edirba ma\u017eiau nei dauguma. Tai rei\u0161kia, kad jis matuoja pajam\u0173 nelygyb\u0119 ir santykin\u012f atsilikim\u0105 nuo vidutinio gyvenimo lygio, o ne tiesiogin\u012f materialin\u012f nepritekli\u0173. Kitaip tariant, \u017emogus, gyvenantis \u017eemiau \u0161ios ribos, gali tur\u0117ti b\u016bst\u0105 ir maisto, ta\u010diau vis tiek jaustis socialiai \u201eatsilik\u0119s\u201c, nes jo pajamos neleid\u017eia gyventi taip, kaip gyvena dauguma visuomen\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

\u201eDirban\u010di\u0173j\u0173 skurdo rizikos lygi\u0173 skirtumai \u012fvairiose \u0161alyse rodo, kad vien darbo tur\u0117jimas negarantuoja apsaugos nuo absoliutaus ar santykinio skurdo \u2013 lemiam\u0105 reik\u0161m\u0119 turi darbo s\u0105lygos, atlyginimai ir valstyb\u0117s u\u017etikrinamos socialin\u0117s garantijos\u201c, \u2013 ai\u0161kina ji.<\/p>\n\n\n\n

Skurdas, migracija ir nykstanti darbo j\u0117ga<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdo rizikos lygis yra gana stabilus \u2013 per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f jis kito tik ne\u017eymiai (i\u0161skyrus 2015 m., kai fiksuotas didesnis \u0161uolis) ir \u0161iuo metu prakti\u0161kai atitinka ES vidurk\u012f. Statistika rodo, kad apie 8,3 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173 Lietuvoje patiria skurdo rizik\u0105.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

\u201eVis d\u0117lto svarbu pamin\u0117ti, kad 2025 m. minimali m\u0117nesin\u0117 alga Lietuvoje pirm\u0105 kart\u0105 tur\u0117t\u0173 vir\u0161yti skurdo rizikos rib\u0105, tod\u0117l u\u017e minimali\u0105 alg\u0105 dirbantieji bus geriau apsaugoti nuo skurdo. Tiesa, skurdo rizika i\u0161lieka aktuali tiems, kurie dirba nestabil\u0173 darb\u0105, ne vis\u0105 darbo laik\u0105 arba neturi papildom\u0173 pajam\u0173. Pokytis yra pozityvus, ta\u010diau jis dar neu\u017etikrina finansinio saugumo visiems dirbantiesiems\u201c, \u2013 sako KTU mokslinink\u0117.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Ji pa\u017eymi, kad dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdas Lietuvoje glaud\u017eiai susij\u0119s su b\u016bsto krize ir migracija. Ma\u017eos pajamos da\u017enai neleid\u017eia \u012fsigyti ar net i\u0161sinuomoti tinkamo b\u016bsto, o didel\u0117s i\u0161laidos dar labiau apsunkina kasdien\u012f gyvenim\u0105. Susid\u016br\u0119 su nepakankamu atlyginimu ir ribotomis galimyb\u0117mis, \u017emon\u0117s neretai i\u0161vyksta ie\u0161koti geresni\u0173 s\u0105lyg\u0173 \u012f kitas \u0161alis. Tai ypa\u010d b\u016bdinga jaunimui, kuris yra mobilesnis ir dr\u0105siau priima sprendimus d\u0117l i\u0161vykimo. <\/p>\n\n\n\n

\u201eTokie procesai lemia reik\u0161mingus demografinius poky\u010dius. Ma\u017e\u0117jantis gimstamumas ir ma\u017e\u0117jantis dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius gali paveikti socialin\u0117s apsaugos, ypa\u010d pensij\u0173, sistem\u0105 ir didinti finansin\u012f spaudim\u0105 likusiems gyventojams. D\u0117l darbo j\u0117gos tr\u016bkumo auga poreikis imigrantams i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173, kurie neretai sutinka dirbti u\u017e ma\u017eesn\u012f atlyg\u012f. Ilgainiui tai gali keisti \u0161alies demografin\u012f veid\u0105, kult\u016br\u0105 ir tradicijas\u201c, \u2013 pastebi D. Laskien\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Be to, dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdas tiesiogiai veikia socialin\u0119 sanglaud\u0105 \u2013 kai \u017emon\u0117s jau\u010diasi neapsaugoti net tur\u0117dami darb\u0105, silpn\u0117ja j\u0173 pasitik\u0117jimas valstyb\u0117s institucijomis. Tai gali skatinti nusivylim\u0105, didinti pilietin\u012f nepasitenkinim\u0105 ir sudaryti s\u0105lygas nauj\u0173 politini\u0173 j\u0117g\u0173 i\u0161kilimui. <\/p>\n\n\n\n

Skatina neapsiriboti vien atlyginim\u0173 didinimu<\/strong><\/p>\n\n\n\n

KTU mokslinink\u0117s teigimu, ES \u0117m\u0117si \u012fvairi\u0173 iniciatyv\u0173 dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdo ma\u017einimo srityje. Vienos j\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, \u201eRekomendacija d\u0117l adekvataus minimalaus pajam\u0173 lygio\u201c ar \u201eEuropos socialin\u0117s teis\u0117s rams\u010dio tikslai\u201c \u2013 yra rekomendacinio pob\u016bd\u017eio. Jos nustato krypt\u012f ir siekius, ta\u010diau valstyb\u0117s nar\u0117s gali pa\u010dios spr\u0119sti, kaip \u0161ias nuostatas \u012fgyvendinti.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu kitos priemon\u0117s, tokios kaip \u201eDirektyva d\u0117l darbo skaitmenin\u0117se platformose\u201c ar \u201eDirektyva d\u0117l tinkam\u0173 minimali\u0173 atlyginim\u0173\u201c, yra teisi\u0161kai privalomos \u2013 jas valstyb\u0117s nar\u0117s turi perkelti \u012f savo nacionalin\u0119 teis\u0119 ir taikyti prakti\u0161kai. <\/p>\n\n\n\n

\u201eKad darbas visada garantuot\u0173 or\u0173 gyvenim\u0105, Europos \u0161alys tur\u0117t\u0173 imtis sistemini\u0173 poky\u010di\u0173, kurie neapsiribot\u0173 vien atlyginim\u0173 didinimu. Esmin\u0117s kryptys gal\u0117t\u0173 b\u016bti tokios: u\u017etikrinti teising\u0105 atlyginim\u0105 (gyvenimo lyg\u012f atitinkan\u010di\u0105 minimali\u0105 alg\u0105 ir vienod\u0105 atlyg\u012f u\u017e t\u0105 pat\u012f darb\u0105), stiprinti socialin\u0119 apsaug\u0105, spr\u0119sti b\u016bsto prieinamumo problemas, investuoti \u012f \u0161vietim\u0105 ir kvalifikacijos k\u0117lim\u0105, skatinti socialin\u012f dialog\u0105 tarp darbdavi\u0173 ir darbuotoj\u0173. Tokios priemon\u0117s pad\u0117t\u0173 ma\u017einti dirban\u010di\u0173j\u0173 skurd\u0105 ir kurti teisingesn\u0119 visuomen\u0119\u201c, \u2013 dalijasi ji. <\/p>\n\n\n\n

D. Laskien\u0117 kartu su KTU EVF studente \u012fgyvendina projekt\u0105 \u201eDirban\u010di\u0173j\u0173 skurdas Europos S\u0105jungoje: strukt\u016briniai veiksniai ir tendencijos\u201c, vykdom\u0105 pagal Lietuvos mokslo tarybos program\u0105 \u201eStudent\u0173 tyrimai semestr\u0173 metu\u201c. <\/p>\n\n\n\n

Projekto tikslas \u2013 \u012fvertinti pagrindinius strukt\u016brinius veiksnius, lemian\u010dius dirban\u010di\u0173j\u0173 skurdo rizik\u0105 ES valstyb\u0117se, ir nustatyti veiksmingiausias politikos priemones \u0161iai rizikai ma\u017einti. Analizuojami veiksniai, susij\u0119 su skirtingomis dirban\u010di\u0173j\u0173 grup\u0117mis \u2013 pagal am\u017ei\u0173, lyt\u012f, i\u0161silavinim\u0105, darbo sutarties tip\u0105 ir kitus po\u017eymius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nors esame \u012fprat\u0119 manyti, kad darbas yra patikimiausias kelias i\u0161 skurdo, vis daugiau europie\u010di\u0173 patiria prie\u0161ing\u0105 realyb\u0119 \u2013 net dirbdami jie nebei\u0161gali oriai gyventi. Tai vienas paradoksaliausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s darbo rinkos […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8607,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-8601","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Skurdas-Mokslo-sriuba.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8601","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8601"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8601\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8608,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8601\/revisions\/8608"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8607"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8601"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8601"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8601"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}