{"id":8589,"date":"2025-11-17T17:48:29","date_gmt":"2025-11-17T15:48:29","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8589"},"modified":"2025-11-17T17:55:57","modified_gmt":"2025-11-17T15:55:57","slug":"oro-filtravimas-lietuvos-mokslininkai-isbande-biopolimerus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2025\/11\/17\/oro-filtravimas-lietuvos-mokslininkai-isbande-biopolimerus\/","title":{"rendered":"Oro filtravimas: Lietuvos mokslininkai i\u0161band\u0117 biopolimerus"},"content":{"rendered":"\n

Kasdien kv\u0117puojame manydami, kad \u0161varus patalp\u0173 oras yra savaime suprantamas. Ta\u010diau u\u017e \u0161io komforto slypi plati filtravimo industrija, kasmet sunaudojanti didelius kiekius plastikini\u0173 filtr\u0173 ir paliekanti reik\u0161ming\u0105 ekologin\u012f p\u0117dsak\u0105. Pandemijos laikotarpis parod\u0117, jog net sveikatos apsaugai skirtos filtravimo priemon\u0117s gali tapti nauju plastiko atliek\u0173 \u0161altiniu, tod\u0117l vis da\u017eniau keliamas klausimas: kaip u\u017etikrinti kokybi\u0161k\u0105 oro filtravim\u0105 nekenkiant aplinkai?<\/strong><\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Kauno technologijos universiteto Chemin\u0117s technologijos fakulteto (KTU CTF) mokslinink\u0173 tyrimai rodo, kad atsakymas egzistuoja: biopolimer\u0173 pagrindu kuriami filtrai gali prilygti sintetiniams ir net juos pranokti, kartu si\u016blydami tvaresn\u012f gamybos bei atliek\u0173 tvarkymo sprendim\u0105.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Oro filtravimas \u2013 viena svarbiausi\u0173 priemoni\u0173, u\u017etikrinan\u010di\u0173 ger\u0105 patalp\u0173 oro kokyb\u0119 ir \u017emoni\u0173 sveikat\u0105. Vis d\u0117lto \u0161i technologija turi b\u016bti vertinama viso gyvavimo ciklo po\u017ei\u016briu \u2013 nuo \u017ealiav\u0173 gavybos iki atliek\u0173 tvarkymo. Dauguma tradicini\u0173 filtr\u0173 gaminami i\u0161 naftos kilm\u0117s polimer\u0173, toki\u0173 kaip polipropilenas (PP) ir polietileno tereftalatas (PET). J\u0173 gamyba ne tik naudoja i\u0161kastinius i\u0161teklius, bet ir didina \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijas.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Kas yra biopolimerai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n

Biopolimerai \u2013 tai plati polimer\u0173 grup\u0117, kuriai priklauso polimerin\u0117s med\u017eiagos, gaunamos i\u0161 atsinaujinan\u010di\u0173 biologin\u0117s kilm\u0117s \u0161altini\u0173. \u0160ie \u0161altiniai gali b\u016bti \u012fvairios augalin\u0117s kilm\u0117s \u017ealiavos (kukur\u016bzai, cukranendr\u0117s, augaliniai aliejai), mikroorganizmai ar biologin\u0117s atliekos. <\/p>\n<\/div>\n\n\n\n

\u201eBiopolimerai paprastai skirstomi \u012f tris pagrindines grupes. Pirmoji grup\u0117 \u2013 nat\u016bral\u016bs polimerai, gaunami tiesiogiai i\u0161 gamtoje esan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, pavyzd\u017eiui, krakmolo ar celiulioz\u0117s. Antrajai grupei priskiriami mikroorganizm\u0173 biosintetinami polimerai, tokie kaip polihidroksialkanoatai (PHA) ir polilaktin\u0117 r\u016bg\u0161tis (PLA)\u201c, \u2013 pasakoja KTU CTF mokslinink\u0117 Goda Masion\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dioji grup\u0117 \u2013 chemin\u0117s sintez\u0117s biopolimerai, kuri\u0173 chemin\u0117 strukt\u016bra identi\u0161ka i\u0161 naftos i\u0161gautiems polimerams, ta\u010diau jie gaminami naudojant biologin\u0117s kilm\u0117s monomerus (pvz., bio-poliamidas, bio-propilenas, bio-polietilenas). <\/p>\n\n\n\n

\u201eKiekviena i\u0161 \u0161i\u0173 kategorij\u0173 turi savit\u0173 savybi\u0173 ir panaudojimo galimybi\u0173 \u012fvairiose srityse, ta\u010diau antroji ir tre\u010dioji grup\u0117s pasi\u017eymi did\u017eiausiu potencialu, nes j\u0173 savyb\u0117s artimos \u012fprastiniams plastikams\u201c, \u2013 pa\u017eymi ji. <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Gali pranokti sintetinius oro filtrus<\/strong><\/p>\n\n\n\n

KTU mokslininkai atliko i\u0161samius tyrimus, kad \u012fvertint\u0173 biopolimer\u0173 tinkamum\u0105 oro filtravimui. Rezultatai parod\u0117, jog did\u017eiausi\u0105 potencial\u0105 turi polibutileno sukcinatas (PBS), polilaktin\u0117 r\u016bg\u0161tis (PLA) ir poliamidas 1010 (PA1010). \u0160ios med\u017eiagos i\u0161siskiria palankiomis fizikin\u0117mis savyb\u0117mis \u2013 tinkamu pluo\u0161to skersmeniu, dideliu hidrofobi\u0161kumu ir lengvu apdorojimu.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160i\u0173 biopolimer\u0173 naudojimas suteikia reik\u0161ming\u0173 aplinkosaugini\u0173 privalum\u0173, palyginti su tradicin\u0117mis med\u017eiagomis \u2013 jie ma\u017eina poveik\u012f aplinkai, ypa\u010d \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijas, ir ma\u017eina priklausomyb\u0119 nuo i\u0161kastini\u0173 \u017ealiav\u0173. Tai sudaro s\u0105lygas kurti tvaresnes filtravimo sistemas ir ma\u017einti j\u0173 ekologin\u012f p\u0117dsak\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia KTU CTF profesorius dr. Dainius Martuzevi\u010dius. <\/p>\n\n\n\n

Tyrimo metu sukurtos filtrin\u0117s med\u017eiagos parod\u0117 labai skirting\u0105 filtravimo efektyvum\u0105 \u2013 nuo ma\u017edaug 50 iki daugiau kaip 99 proc., priklausomai nuo biopolimero tipo ir strukt\u016bros.<\/p>\n\n\n\n

\u201eTarp j\u0173 did\u017eiausi\u0105 efektyvum\u0105 demonstravo PLA ir PA1010 pagrindu sukurti filtrai \u2013 atitinkamai 99,91 ir 99,85 proc. dalel\u0117ms, ma\u017eesn\u0117ms nei 1 mikrometras. \u0160ie rezultatai rodo, kad filtrai, pagaminti i\u0161 biopolimer\u0173, savo veiksmingumu gali prilygti ar net pranokti \u012fprastas sintetines filtravimo med\u017eiagas\u201c, \u2013 dalijasi jis. <\/p>\n\n\n\n

B\u016btinyb\u0117 ie\u0161koti tvaresni\u0173 alternatyv\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

G. Masion\u0117 teigia, kad biopolimer\u0173 pagrindu kuriami filtrai gali b\u016bti taikomi srityse, kur reikalingas itin auk\u0161tas filtravimo efektyvumas. COVID-19 pandemija parod\u0117, kokie reik\u0161mingi yra tokie sprendimai \u2013 smarkiai i\u0161aug\u0119s apsaugini\u0173 kauki\u0173, respiratori\u0173 ir kit\u0173 filtr\u0173 naudojimas atskleid\u0117 didel\u012f \u0161i\u0173 produkt\u0173 mast\u0105 ir j\u0173 poveik\u012f aplinkai.<\/p>\n\n\n\n

\u201e2020\u20132022 m. pasaulyje buvo sunaudota apie 900 mlrd. vienkartini\u0173 apsaugini\u0173 kauki\u0173, o j\u0173 gamyba suk\u0117l\u0117 beveik 18 mln. ton\u0173 CO\u2082 emisij\u0173<\/a>. \u0160i situacija ai\u0161kiai parod\u0117 b\u016btinyb\u0119 ie\u0161koti tvaresni\u0173 alternatyv\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia ji.<\/p>\n\n\n\n

Dar viena perspektyvi sritis \u2013 pastat\u0173 oro filtravimas, ypa\u010d vie\u0161uosiuose ir komerciniuose objektuose, kur vis daugiau d\u0117mesio skiriama tvarumui ir pastat\u0173 sertifikavimui (pvz., BREEAM, LEED). Tokiuose projektuose biopolimer\u0173 naudojimas ne tik techni\u0161kai \u012fmanomas, bet ir aktualus aplinkosauginiu po\u017ei\u016briu, nes padeda suma\u017einti poveik\u012f aplinkai per vis\u0105 produkto gyvavimo cikl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u201eVartotojas \u010dia yra labai svarbi grandis, galinti paskatinti poky\u010dius rinkoje ir gamyboje. Kaskart rinkdamiesi produkt\u0105 ir atkreipdami d\u0117mes\u012f \u012f jo sud\u0117t\u012f bei poveik\u012f aplinkai, siun\u010diame ai\u0161k\u0173 signal\u0105 gamintojams ir prekybininkams. Kai vartotojai teikia pirmenyb\u0119 tvaresniems sprendimams, gamintojai priversti ie\u0161koti nauj\u0173 technologij\u0173, investuoti \u012f inovatyvias med\u017eiagas ir diegti tvaresnius gamybos metodus\u201c, \u2013 pa\u017eymi mokslinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Did\u0117jant vartotoj\u0173 s\u0105moningumui \u2013 spaudimas gamintojams <\/strong><\/p>\n\n\n\n

D. Martuzevi\u010dius pastebi, kad nauji ES reikalavimai, \u012fgyvendinami pagal Tvari\u0173 produkt\u0173 ekologinio projektavimo reglament\u0105, \u017eymi sistemin\u012f pos\u016bk\u012f link didesnio produkt\u0173 skaidrumo ir gamintoj\u0173 atsakomyb\u0117s. Tik\u0117tina, kad artimiausiu metu \u0161ie principai bus taikomi ir filtr\u0173 sektoriui, \u012fpareigojant gamintojus pateikti i\u0161sami\u0105 informacij\u0105 apie produkt\u0173 sud\u0117t\u012f, tvarumo rodiklius ir poveik\u012f aplinkai.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160ie poky\u010diai siekia sustiprinti gamini\u0173 ekologin\u012f projektavim\u0105 (angl. ecodesign<\/em>) ir u\u017etikrinti didesn\u012f ai\u0161kum\u0105, pasitelkiant tokias priemones kaip aplinkosaugin\u0117s gaminio deklaracijos (angl. Environmental Product Declaration, <\/em>EPD). Tai rei\u0161kia, kad filtr\u0173 gamintojams teks ne tik atsakingiau rinktis \u017ealiavas, bet ir atid\u017eiau vertinti gamybos proces\u0173 poveik\u012f visam b\u016bvio ciklui\u201c, \u2013 ai\u0161kina jis. <\/p>\n\n\n\n

Gamintojams tai taps ir i\u0161\u0161\u016bkiu, ir galimybe: reik\u0117s investuoti \u012f tvaresnes technologijas ir procesus, ta\u010diau kartu atsiras galimyb\u0117 i\u0161siskirti rinkoje kaip socialiai atsakingiems ir tvariems tiek\u0117jams.<\/p>\n\n\n\n

\u201eVartotojams \u0161ie poky\u010diai suteiks daugiau skaidrumo, leid\u017eiant rinktis produktus, pagr\u012fstus ai\u0161kia ir objektyvia informacija apie j\u0173 poveik\u012f aplinkai. Tai, savo ruo\u017etu, gali paskatinti bendr\u0105 rinkos transformacij\u0105, nes did\u0117jantis vartotoj\u0173 s\u0105moningumas darys spaudim\u0105 gamintojams kurti vis tvaresnius produktus\u201c, \u2013 svarsto jis. <\/p>\n\n\n\n

Kyla etini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

G. Masion\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad biologinis skaidumas da\u017enai suvokiamas kaip tvarumo rodiklis, ta\u010diau oro filtr\u0173 atveju tai ne visuomet rei\u0161kia ma\u017eesn\u012f poveik\u012f aplinkai. Naudoti filtrai gali b\u016bti u\u017eter\u0161ti, tod\u0117l j\u0173 kompostavimas ar biodegradavimas tampa sud\u0117tingas ir kartais net pavojingas, nes kyla ter\u0161al\u0173 patekimo \u012f aplink\u0105 rizika. Netinkamai sutvarkyti jie gali tapti mikroplastik\u0173 \u0161altiniu.<\/p>\n\n\n\n

\u201eTeori\u0161kai filtrus b\u016bt\u0173 galima perdirbti, ta\u010diau u\u017eter\u0161t\u0173 filtr\u0173 regeneravimas ir valymas yra sud\u0117tingi ir reikalauja daug energijos. Tod\u0117l praktikoje jie da\u017eniausiai deginami arba patenka \u012f s\u0105vartynus\u201c, \u2013 ai\u0161kina KTU mokslinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Pasak jos, nors biopolimer\u0173 taikymas filtr\u0173 gamyboje gali atrodyti kaip \u017eingsnis tvarumo link, j\u0173 gamybai gali reik\u0117ti daug \u017eem\u0117s, vandens ir kit\u0173 resurs\u0173. Be to, kai kurie biopolimerai gaminami i\u0161 pirmosios kartos \u017ealiav\u0173, t. y. maistini\u0173 kult\u016br\u0173, tod\u0117l kyla etini\u0173 diskusij\u0173 d\u0117l konkurencijos su maisto gamyba. Reik\u0161minga dal\u012f poveikio gali sudaryti ir \u017ealiav\u0173 transportavimas bei logistika.<\/p>\n\n\n\n

\u201eD\u0117l \u0161i\u0173 aplinkybi\u0173 vis daugiau d\u0117mesio skiriama antrosios ir tre\u010diosios kartos biomas\u0117s \u0161altiniams, pavyzd\u017eiui, maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio atliekoms ar dumbliams. Tokios \u017ealiavos nekonkuruoja su maistu ir leid\u017eia panaudoti antrines biologines med\u017eiagas, taip stiprinant \u017eiedin\u0117s ekonomikos princip\u0173 \u012fgyvendinim\u0105\u201c, \u2013 priduria ji.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kasdien kv\u0117puojame manydami, kad \u0161varus patalp\u0173 oras yra savaime suprantamas. Ta\u010diau u\u017e \u0161io komforto slypi plati filtravimo industrija, kasmet sunaudojanti didelius kiekius plastikini\u0173 filtr\u0173 ir paliekanti reik\u0161ming\u0105 ekologin\u012f p\u0117dsak\u0105. Pandemijos […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8590,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-8589","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/KTU-biopolimerai-Mokslo-sriuba-3.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8589","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8589"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8589\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8599,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8589\/revisions\/8599"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8590"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8589"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8589"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8589"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}