{"id":8581,"date":"2025-10-30T10:57:21","date_gmt":"2025-10-30T08:57:21","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8581"},"modified":"2025-10-30T11:01:25","modified_gmt":"2025-10-30T09:01:25","slug":"kodel-vienus-ivykius-prisimename-visa-gyvenima-o-kitus-pamirstame-vos-po-akimirkos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2025\/10\/30\/kodel-vienus-ivykius-prisimename-visa-gyvenima-o-kitus-pamirstame-vos-po-akimirkos\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l vienus \u012fvykius prisimename vis\u0105 gyvenim\u0105, o kitus pamir\u0161tame vos po akimirkos?"},"content":{"rendered":"\n

Ar kada nors susim\u0105st\u0117te, kod\u0117l kai kurios akimirkos i\u0161lieka atmintyje visam gyvenimui, o kitos i\u0161nyksta vos po keli\u0173 minu\u010di\u0173? Kod\u0117l prisimename stiprias emocijas, bet pamir\u0161tame, kur pad\u0117jome raktus? M\u016bs\u0173 smegenys nuolat filtruoja, kaupia ir perra\u0161o informacij\u0105 \u2013 tarsi gyvas, besikei\u010diantis archyvas. Kognityvinis mokslas atskleid\u017eia, kad atmintis n\u0117ra pasyvi \u201esaugykla\u201c, o nuolat veikiantis, dinami\u0161kas procesas.<\/strong><\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Kauno technologijos universiteto neuromokslinink\u0117 dr. Karolina Armonait\u0117 teigia, kad atmint\u012f galima skirstyti \u012f kelis tipus, ta\u010diau da\u017eniausiai i\u0161skiriami du pagrindiniai \u2013 darbin\u0117 (trumpalaik\u0117) ir ilgalaik\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\u201eDarbin\u0117 atmintis leid\u017eia trumpam i\u0161laikyti ir apdoroti informacij\u0105 \u2013 pavyzd\u017eiui, prisiminti telefono numer\u012f ar vienkartin\u012f PIN kod\u0105, kol atliekame tam tikr\u0105 veiksm\u0105. J\u0105 galima palyginti su kompiuterio RAM atmintimi, kuri naudojama laikinoms operacijoms ir skai\u010diavimams \u2013 informacija \u010dia saugoma tik tol, kol yra reikalinga\u201c, \u2013 pasakoja ji. <\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu ilgalaik\u0117 atmintis n\u0117ra tiesiog pana\u0161i \u012f kompiuterio kiet\u0105j\u012f disk\u0105, kuriame saugome dokumentus. Biologin\u0117je sistemoje prisiminimai yra dinami\u0161ki \u2013 jie kinta priklausomai nuo to, koki\u0105 reik\u0161m\u0119 suteikiame situacijai, ar joje yra emocinis kontekstas, ir nuo to, ar esame aktyv\u016bs dalyviai, ar tik steb\u0117tojai.<\/p>\n\n\n\n

\u201eBe \u0161i\u0173 dviej\u0173 pagrindini\u0173 tip\u0173, mokslas i\u0161skiria ir proced\u016brin\u0119 atmint\u012f, susijusi\u0105 su \u012fg\u016bd\u017eiais bei automatizuotais veiksmais (pvz., va\u017eiavimu dvira\u010diu), taip pat semantin\u0119 atmint\u012f, kurioje saugoma bendroji informacija apie pasaul\u012f \u2013 faktai, \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161m\u0117s, taisykl\u0117s. Kokio tipo atmintis susiformuos, priklauso nuo to, kokie aplinkos stimulai ir kurios smegen\u0173 strukt\u016bros dalyvauja jos formavimosi procese\u201c, \u2013 dalijasi K. Armonait\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Ten, kur emocija \u2013 dirba daugiau smegen\u0173 <\/strong><\/p>\n\n\n\n

Formuojantis prisiminimui, smegenyse vyksta sud\u0117tingi neuroniniai procesai. KTU neuromokslinink\u0117 ai\u0161kina, kad smegenys sudarytos i\u0161 nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 \u2013 neuron\u0173, kurie jungdamiesi tarpusavyje formuoja vietinius ir globalius tinklus. \u0160ie tinklai nuolat aktyv\u016bs \u2013 juos palaiko cheminiai ir elektriniai signalai, koduojantys informacij\u0105, gaunam\u0105 i\u0161 aplinkos arba kylan\u010di\u0105 i\u0161 vidini\u0173, geneti\u0161kai u\u017eprogramuot\u0173 proces\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKai gauname nauj\u0105 stimul\u0105 \u2013 informacijos sraut\u0105 i\u0161 aplinkos, pavyzd\u017eiui, pamatome tam tikr\u0105 vaizd\u0105, \u2013 informacija pirmiausia apdorojama oksipitalin\u0117je \u017eiev\u0117je (regimojo apdorojimo srityje). V\u0117liau \u012fsitraukia prefrontalin\u0117 \u017eiev\u0117, susijusi su darbine atmintimi, reikalinga \u0161io vaizdinio analizei. Jei vaizdui nesuteikiame reik\u0161m\u0117s, neuroniniai tinklai, dalyvaujantys jo apdorojime, nesudaro tvirt\u0173 nauj\u0173 ry\u0161i\u0173, tod\u0117l toks vaizdinys, tik\u0117tina, i\u0161liks atmintyje tik trump\u0105 laik\u0105\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Ta\u010diau jei vaizdas sukelia emocij\u0105 \u2013 teigiam\u0105 ar neigiam\u0105, yra naujas, netik\u0117tas ar jam skiriame daug d\u0117mesio, \u2013 aktyvuojasi daugiau smegen\u0173 sri\u010di\u0173, \u012fskaitant ir hipokamp\u0105, svarb\u0173 ilgalaik\u0117s atminties formavimui bei konsolidacijai. Jei v\u0117liau \u0161is vaizdinys mintyse atkartojamas, suaktyv\u0117ja tas pats neuroninis tinklas, kuris j\u012f kodavo. \u0160io proceso metu tarp neuron\u0173 formuojasi naujos sinaps\u0117s (neuroniniai ry\u0161iai) ir atminties engramai \u2013 neuron\u0173 grandin\u0117s, saugan\u010dios prisiminim\u0105. J\u0173 aktyvacija v\u0117liau leid\u017eia mums t\u0105 prisiminim\u0105 atkurti. Kitaip tariant, kai bandome prisiminti konkret\u0173 vaizdin\u012f, smegenyse suaktyv\u0117ja b\u016btent ta neuron\u0173 grandin\u0117 (engramas), kuri j\u012f u\u017ekodavo.<\/p>\n\n\n\n

\u201ePavyzd\u017eiui, jei einant per p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 per\u0117j\u0105 automobilis mus ramiai praleid\u017eia, tik\u0117tina, po valandos neprisiminsime nei jo spalvos, nei modelio. Ta\u010diau jei automobilis l\u0117k\u0117 dideliu grei\u010diu ir vos sp\u0117jo sustoti, situacija sukelia stipri\u0105 emocij\u0105, tampa reik\u0161minga, o v\u0117liau dar ir papasakojama artimajam \u2013 toks \u012fvykis turi daugiau veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 ilgalaik\u0117s atminties formavim\u0105si. Tod\u0117l j\u012f prisiminsime gerokai ilgiau\u201c, \u2013 papildo K. Armonait\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Atmintis \u2013 dinami\u0161kas procesas, kuriame neuroniniai ry\u0161iai nuolat persitvarko, priklausomai nuo m\u016bs\u0173 patirties, emocij\u0173 ir d\u0117mesio. Nors negalime tiksliai pasakyti, ar tam tikra situacija taps prisiminimu, tik\u0117tina, kad jei ji buvo nauja, tur\u0117jo emocin\u012f kr\u016bv\u012f arba buvo kartojama, hipokampas prisid\u0117s prie to, kad susiformavusi neuronin\u0117 grandin\u0117 b\u016bt\u0173 sutvirtinta ir i\u0161likt\u0173 ilgalaik\u0117je atmintyje.<\/p>\n\n\n\n

Nakt\u012f smegenys \u201epergroja\u201c dienos patirtis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Miegas, pasak neuromokslinink\u0117s, atlieka itin svarb\u0173 vaidmen\u012f atminties konsolidacijoje. Ypa\u010d reik\u0161mingas yra l\u0117t\u0173j\u0173 bang\u0173 miegas (angl. Slow-Wave Sleep<\/em>, SWS), kurio metu naujai susiformavusios neuron\u0173 grandin\u0117s pakartotinai aktyvuojamos, taip sustiprinant ry\u0161ius tarp neuron\u0173.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

\u201eV\u0117liau, greit\u0173 aki\u0173 judesi\u0173 (angl. Rapid Eye Movement<\/em>, REM) miego faz\u0117je, \u0161ie tinklai \u201epertvarkomi\u201c \u2013 naujai \u012fgyta informacija integruojama su anks\u010diau sukaupta patirtimi, taip formuojant stabilesnius ilgalaik\u0117s atminties p\u0117dsakus. Tod\u0117l, kai mokom\u0117s vakare ir i\u0161 karto einame miegoti, ryte da\u017enai pastebime, kad i\u0161mokta informacija lengviau atgaminama. Taip yra tod\u0117l, kad miego metu smegenys, kol mes ilsim\u0117s, aktyviai perorganizuoja, sustiprina ir integruoja naujus prisiminimus su jau turima informacija\u201c, \u2013 sako ji. <\/p>\n\n\n\n

Net ir motoriniai \u012fg\u016bd\u017eiai \u2013 tokie kaip sporto judesiai ar nauji k\u016bno veiksm\u0173 modeliai \u2013 konsoliduojami miego metu. Kai mokom\u0117s naujo judesio, pavyzd\u017eiui, groti instrumentu ar atlikti tam tikr\u0105 sportin\u012f veiksm\u0105, smegenyse susiformuoja naujos neuron\u0173 jungtys motorin\u0117se srityse \u2013 ypa\u010d motorin\u0117je \u017eiev\u0117je ir smegen\u0117l\u0117se. Miego metu, ypa\u010d REM faz\u0117je, \u0161ie neuroniniai tinklai pakartotinai aktyvuojami \u2013 tarsi smegenys \u201epergroja\u201c tai, k\u0105 mok\u0117m\u0117s dien\u0105. \u0160is procesas padeda perkelti motorin\u0119 informacij\u0105 i\u0161 trumpalaik\u0117s \u012f ilgalaik\u0119 proced\u016brin\u0119 atmint\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKaip miegas padeda konsoliduoti naujai i\u0161mokt\u0105 semantin\u0119 informacij\u0105, taip ir k\u016bno judesi\u0173 atveju jis leid\u017eia \u201eu\u017etvirtinti\u201c nauj\u0105 motorin\u012f \u012fg\u016bd\u012f. Daugyb\u0117 tyrim\u0173 rodo, kad po miego dalyvi\u0173 judesi\u0173 tikslumas ir greitis pager\u0117ja, palyginti su tais, kurie nemiegojo\u201c, \u2013 pa\u017eymi ji.<\/p>\n\n\n\n

Ma\u017eiau miego \u2013 silpnesn\u0117 atmintis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

K. Armonait\u0117 \u0161maik\u0161\u010diai pastebi, kad studentai, regis, puikiai i\u0161mano neuromoksl\u0105 \u2013 juk jie da\u017enai mokosi vakarais ar net v\u0117lai nakt\u012f, tik\u0117damiesi, jog visa pusme\u010dio med\u017eiaga \u201e\u012fsira\u0161ys\u201c per vien\u0105 vakar\u0105. Vis d\u0117lto informacijos \u012fsisavinimas bus kur kas efektyvesnis, jei po mokymosi ar pasikartojimo i\u0161 karto eisime miegoti, o ne leisime laik\u0105 prie ekran\u0173.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

\u201e\u0160iuolaikinis gyvenimo b\u016bdas daro reik\u0161ming\u0105 poveik\u012f m\u016bs\u0173 atmin\u010diai \u2013 da\u017eniausiai neigiam\u0105. Ekranai prie\u0161 mieg\u0105, ypa\u010d telefonai ir kompiuteriai, skleid\u017eia m\u0117lyn\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105, kuri slopina melatonino \u2013 mieg\u0105 reguliuojan\u010dio hormono \u2013 gamyb\u0105. Nereguliarus miego grafikas trukdo smegenims palaikyti stabil\u0173 dienos ir nakties ritm\u0105, tod\u0117l joms tampa sunkiau sinchronizuoti darbo ir poilsio laik\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia ji. <\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu stresas, KTU neuromokslinink\u0117s teigimu, n\u0117ra vien neigiamas rei\u0161kinys \u2013 tinkamas kortizolio kiekis padeda i\u0161laikyti d\u0117mes\u012f ir net gali skatinti nauj\u0173 sinapsi\u0173 formavim\u0105si hipokampe. Ta\u010diau nuolatinis stresas turi prie\u0161ing\u0105 poveik\u012f \u2013 ma\u017eina neuronini\u0173 jung\u010di\u0173 skai\u010di\u0173 ir gali lemti \u0161ios smegen\u0173 dalies atrofij\u0105. <\/p>\n\n\n\n

\u201eKai miegame per ma\u017eai, smegenys neturi pakankamai laiko atlikti atminties konsolidacijos proces\u0173 \u2013 tai rei\u0161kia, kad dienos metu i\u0161mokta informacija lieka trumpalaik\u0117je atmintyje ir neb\u016btinai s\u0117kmingai perkeliama \u012f ilgalaik\u0119. Miego tr\u016bkumas ypa\u010d silpnina hipokampo veikl\u0105, tod\u0117l tampa sunkiau \u012fsiminti nauj\u0105 med\u017eiag\u0105, ma\u017e\u0117ja d\u0117mesio koncentracija ir geb\u0117jimas susieti nauj\u0105 informacij\u0105 su jau turimomis \u017einiomis\u201c, \u2013 dalijasi ji. <\/p>\n\n\n\n

Ne visos smegen\u0173 sritys u\u017emiega vienu metu<\/strong><\/p>\n\n\n\n

K. Armonait\u0117 papildo, kad trumpas \u2013 20\u201330 minu\u010di\u0173 trukm\u0117s \u2013 miegas gali pad\u0117ti sustiprinti trumpalaik\u0117s atminties procesus, pagerinti d\u0117mesio koncentracij\u0105 bei geb\u0117jim\u0105 \u012fsiminti nauj\u0105 informacij\u0105. <\/p>\n\n\n\n

\u201eTokio miego metu smegenys trumpam pereina \u012f ankstyv\u0105sias miego fazes, kurios leid\u017eia joms atsiriboti nuo nuolatinio informacijos srauto, ta\u010diau jos \u201enesp\u0117ja\u201c pasiekti gilaus miego, tod\u0117l po pabudimo nejau\u010diame mieguistumo. Vis d\u0117lto, jei pogulis trunka ilgiau (apie 60\u201390 minu\u010di\u0173), gali prasid\u0117ti SWS ar REM faz\u0117, kuri sutrikdo dienos ir nakties ritm\u0105, tad persistengti nereik\u0117t\u0173\u201c, \u2013 teigia ji. <\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien apie mieg\u0105 vis dar sklando nema\u017eai mit\u0173. Vienas j\u0173 \u2013 \u012fsitikinimas, kad miegas yra pasyvi b\u016bsena. Pasak neuromokslinink\u0117s, nors k\u016bnas tuo metu ilsisi, smegenyse vyksta daugyb\u0117 aktyvi\u0173 proces\u0173: pa\u0161alinami metabolizmo \u0161alutiniai produktai, konsoliduojama dienos metu \u012fgyta informacija. \u201eKitaip tariant, smegenys dirba net tada, kai atrodo, jog esame visi\u0161kai atsijung\u0119 \u2013 o \u0161ie procesai vyksta labai kryptingai, ne atsitiktinai\u201c, \u2013 ai\u0161kina ji.<\/p>\n\n\n\n

Antrasis mitas \u2013 kad visos smegenys \u201eu\u017emiega\u201c vienu metu. Tyrimai rodo, jog miegas ne\u012fvyksta staiga \u2013 skirtingos smegen\u0173 sritys \u012f j\u012f pereina palaipsniui. Priekin\u0117s (frontalin\u0117s) ir smilkinin\u0117s (parietalin\u0117s) sritys da\u017enai parodo miego po\u017eymius anks\u010diau nei jutimo sritys, pavyzd\u017eiui, regos \u017eiev\u0117, kuri gali likti aktyvi dar kur\u012f laik\u0105. \u201eBe to, kai kurie gyv\u016bnai, pavyzd\u017eiui, delfinai, geba miegoti tik viena smegen\u0173 dalimi \u2013 tai \u012frodo, kad miegas yra daug sud\u0117tingesnis procesas, nei atrodo i\u0161 pirmo \u017evilgsnio\u201c, \u2013 sako K. Armonait\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ar kada nors susim\u0105st\u0117te, kod\u0117l kai kurios akimirkos i\u0161lieka atmintyje visam gyvenimui, o kitos i\u0161nyksta vos po keli\u0173 minu\u010di\u0173? Kod\u0117l prisimename stiprias emocijas, bet pamir\u0161tame, kur pad\u0117jome raktus? M\u016bs\u0173 smegenys […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8583,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-8581","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/Asmuo-Marina-Vitale-scaled.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8581","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8581"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8581\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8587,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8581\/revisions\/8587"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8583"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8581"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8581"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8581"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}