{"id":8489,"date":"2025-09-08T08:08:54","date_gmt":"2025-09-08T08:08:54","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8489"},"modified":"2025-09-08T08:08:55","modified_gmt":"2025-09-08T08:08:55","slug":"lietuvos-latvijos-ir-taivano-mokslininkai-kuria-nir-oled-technologija-zingsnis-link-pazangesniu-3d-jutikliu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2025\/09\/08\/lietuvos-latvijos-ir-taivano-mokslininkai-kuria-nir-oled-technologija-zingsnis-link-pazangesniu-3d-jutikliu\/","title":{"rendered":"Lietuvos, Latvijos ir Taivano mokslininkai kuria NIR-OLED technologij\u0105: \u017eingsnis link pa\u017eangesni\u0173 3D jutikli\u0173"},"content":{"rendered":"
\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

K\u0105 gali 3D jutikliai? \u0160iandien jie, atpa\u017ein\u0119 veid\u0105, gali atrakinti m\u016bs\u0173 telefon\u0105, taip pat palengvinti autonomi\u0161k\u0105 automobilio valdym\u0105 arba u\u017efiksuoti besiartinan\u010di\u0105 raket\u0105, taip i\u0161gelb\u0117dami \u017emoni\u0173 gyvybes. Tai tik keli toki\u0173 jutikli\u0173 taikymo pavyzd\u017eiai ir j\u0173 ateityje vis daug\u0117s. Siekiant \u0161i\u0173 sistem\u0173 universalumo, pasaulio mokslinink\u0173 d\u0117mesys \u0161iandien krypsta \u012f jose naudojam\u0173 spinduli\u0173 \u2013 lazerio ir infraraudon\u0173j\u0173 \u2013 tobulinim\u0105, o NIR-OLED spinduliai \u2013 viena perspektyviausi\u0173 alternatyv\u0173 \u0161iandien naudojamoms technologijoms.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

B\u016btent \u0161i\u0173 artimuosius infraraudonuosius spindulius skleid\u017eian\u010di\u0173 diod\u0173, dar kitaip \u017einom\u0173 kaip NIR-OLED, vystymas ir pritaikymas \u012fvairiems 3D jutikliams yra bendras Lietuvos (Kauno technologijos universiteto (KTU), Latvijos (Rygos technikos universiteto (RTU) ir Taivano (Yuan Ze universiteto (YZU) mokslinink\u0173 darbas. <\/p>\n\n\n\n

Tarptautinio projekto \u201ePa\u017eangi\u0173 IR-OLED prietais\u0173, skirt\u0173 3D jutikli\u0173 taikymuose, vystymas\u201c metu, sintetindami naujas organines med\u017eiagas, mokslininkai kuria hiperfluorescencijos pagrindu veikian\u010dias artim\u0173j\u0173 infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 OLED sistemas, kurios d\u0117l savo lankstumo ir pakankamai pigios gamybos leist\u0173 ateityje ne tik atpiginti pa\u010dius 3D jutiklius, bet ir u\u017etikrinti j\u0173 ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNIR-OLED technologija turi svarbi\u0105 strategin\u0119 reik\u0161m\u0119 tiek regioniniu, tiek pasauliniu mastu. Ji yra dalis ateities technologij\u0173, kurios apibr\u0117\u0161 ne tik kasdien\u0119 elektronik\u0105, bet ir pramon\u0117s objektus, saugum\u0105, sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105 bei dirbtin\u012f intelekt\u0105, \u2013 teigia KTU Chemin\u0117s technologijos fakulteto (CTF) tyr\u0117ja ir \u0161io projekto Lietuvoje vadov\u0117 dr. Gintar\u0117 Kru\u010dait\u0117. \u2013 M\u016bs\u0173 projekto tikslas NIR-OLED technologij\u0105 taikyti 3D jutikliuose. Tai yra viena i\u0161 pa\u017eangiausi\u0173 ir daugiausiai \u017eadan\u010di\u0173 sri\u010di\u0173, kurioje nematoma \u0161viesa <\/strong>leid\u017eia pasiekti erdvin\u012f vaizd\u0173 ar objekt\u0173 suvokim\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Objektui aptikti \u2013 nematomi spinduliai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Daugelis m\u016bs\u0173 pirkdami televizorius, mobiliuosius telefonus ar kompiuterius veikiausiai ne kart\u0105 esame susid\u016br\u0119 su organiniais \u0161viesos diodais, geriau \u017einomais santrumpa OLED \u2013 technologija, kurioje, pasitelkiant organinius junginius kaip \u0161viesos \u0161altin\u012f, m\u016bs\u0173 kasdien naudojamuose prietais\u0173 ekranuose galima i\u0161gauti sodrias ir kontrastingas spalvas. NIR-OLED, ai\u0161kina KTU mokslinink\u0117, veikia tuo pa\u010diu principu, ta\u010diau, skirtingai nei mums geriau \u017einomi OLED, skleid\u017eia \u017emogaus akiai nematom\u0105 \u0161vies\u0105, t. y. 700\u20131000 nm bangos ilgio intervale.<\/p>\n\n\n\n

\u201eTiek OLED, tiek NIR-OLED technologijos grind\u017eiamos tais pa\u010diais principais: organinis sluoksnis \u012fterpiamas tarp dviej\u0173 elektrod\u0173 (katodo ir anodo), o \u012fjungus \u012ftamp\u0105 rekombinacijos metu susidaro su\u017eadintos molekul\u0117s (eksitonai), kurios ir skleid\u017eia spindulius. Visgi, kitaip nei mums \u012fprastuose OLED, kurie \u0161vie\u010dia matomos \u0161viesos spektre, NIR-OLED yra specialiai sukurti skleisti nematom\u0105 \u2013 infraraudon\u0105j\u0105 \u2013 \u0161vies\u0105. Taigi ir \u0161i\u0173 diod\u0173 <\/strong>praktiniai taikymo b\u016bdai visai kitokie \u2013 orientuoti \u012f <\/strong>medicin\u0105, saugum\u0105, biometrik\u0105, komunikacij\u0105 <\/strong>ir net mokslo tyrimus\u201c, \u2013 teigia mokslinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Mokslinink\u0117 dr. Gintar\u0117 Kru\u010dait\u0117. Tomo Kaunecko nuotr.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

\u0160i\u0173 jutikli\u0173 veikimas, anot mokslinink\u0117s, yra paremtas tuo, jog skleid\u017eiama infraraudonoji (arba lazerio) \u0161viesa leid\u017eia fiksuoti aplinkini\u0173 objekt\u0173 b\u016bv\u012f, form\u0105, pad\u0117t\u012f, judesius trimat\u0117je erdv\u0117je, o taip pat ir atstum\u0105 nuo jutiklio. <\/p>\n\n\n\n

Visgi dr. G. Kru\u010dait\u0117 teigia, jog nors \u0161iandien 3D jutikliuose pla\u010diausiai yra naudojami lazeriai ir infraraudonieji spinduliai (IR), NIR-OLED technologija turi kelis esminius prana\u0161umus, leid\u017eian\u010dius j\u0105 laikyti daugelio ateities technologini\u0173 sri\u010di\u0173 pagrindu, ypa\u010d tuomet, kai yra svarbus \u0161iuos spindulius naudojan\u010di\u0173 prietais\u0173 dydis ir lankstumas.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNIR-OLED prietaisai, skirtingai nei \u0161iuo metu naudojamos tradicin\u0117s technologijos, yra ploni, lankst\u016bs ir gali b\u016bti integruoti tiesiai \u012f ekranus ar pavir\u0161ius. Jie skleid\u017eia \u0161velni\u0105, difuzin\u0119 ir nematom\u0105 \u0161vies\u0105, veikia prie ma\u017eos \u012ftampos, o taip pat leid\u017eia tiksliai valdyti bangos ilg\u012f. D\u0117l to jie ypa\u010d tinkami kompakti\u0161kiems, ne\u0161iojamiems ir opti\u0161kai nematomiems jutikliams, pavyzd\u017eiui, veido atpa\u017einimui, aki\u0173 ar rank\u0173 sekimui bei automobili\u0173 vidaus sistemoms\u201c, \u2013 pasakoja mokslinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Ateityje \u2013 pigesni ir ilgaam\u017ei\u0161kesni prietaisai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip beb\u016bt\u0173, NIR-OLED \u0161iandien yra besivystanti technologija. KTU tyr\u0117ja teigia, jog siekiant prakti\u0161kai pritaikom\u0173 ir efektyvi\u0173 NIR-OLED sistem\u0173 \u0161iandien b\u016btina ne tik technologin\u0117 pa\u017eanga, bet ir nauj\u0173, pa\u017eangesni\u0173 organini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u0161ioms sistemoms k\u016brimas. Termi\u0161kai aktyvuota u\u017edelstoji fluorescencija (TADF) \u2013 tai viena i\u0161 technologij\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 suma\u017einti ne tik \u0161i\u0173 organini\u0173 diod\u0173 gamybos ka\u0161tus, bet ir padidinti j\u0173 energetin\u012f efektyvum\u0105. Tiesa ir \u010dia \u0161iandienos mokslas susiduria su tam tikrais i\u0161\u0161\u016bkiais.<\/p>\n\n\n\n

\u201eTaikant TADF susiduriama su tokiais i\u0161\u0161\u016bkiais kaip prietais\u0173 nestabilumas, sud\u0117tingas nauj\u0173 organini\u0173 med\u017eiag\u0173 sintetinimas, kurios atitikt\u0173 efektyv\u0173 energijos perdavim\u0105, taip pat i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kelia ir \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 integravimas \u012f NIR-OLED \u012frenginius. Visgi b\u016btent \u010dia ir slypi m\u016bs\u0173 projekto esm\u0117 \u2013 mes kuriame naujas TADF med\u017eiagas, kurios pasi\u017eym\u0117s geresn\u0117mis fizikin\u0117mis ir chemin\u0117mis savyb\u0117mis, geresniu stabilumu, suderinamumu su kitais junginiais, kurie naudojami prietaise\u201c, \u2013 teigia dr. G. Kru\u010dait\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Toki\u0173 organini\u0173 med\u017eiag\u0173 su integruotomis TADF technologijomis k\u016brimas, mokslinink\u0117s teigimu, \u012fgalina efektyvesn\u012f energijos panaudojim\u0105 diod\u0173 skleid\u017eiamiems spinduliams, taip pat leid\u017eia taikyti ma\u017eiau energijos reikalaujan\u010dius gamybos procesus. B\u016btent taip taikant NIR-OLED technologijas galima kurti lengvesnius, perdirbamus ir ekologi\u0161kus prietaisus, kurie yra ne tik pigesni, energeti\u0161kai efektyvesni, ta\u010diau ir tarnauja ilgiau. <\/p>\n\n\n\n

\u201eNauj\u0173 organini\u0173 jungini\u0173 k\u016brimas yra esminis veiksnys, lemiantis NIR-OLED technologijos prover\u017e\u012f, ir tam yra b\u016btinas tarpdisciplininis po\u017ei\u016bris \u012f inovacijas. Dirbdami kartu su partneriais i\u0161 Latvijos RTU ir Taivano YZU, turime galimyb\u0119 apjungti skirtingas, bet tuo pa\u010diu ir viena kit\u0105 papildan\u010dias kompetencijas: nuo jungini\u0173 sintez\u0117s iki prietaiso k\u016brimo ir analiz\u0117s. Tai projektui suteikia didel\u0119 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119, o jo rezultatai tampa konkurencingi tarptautiniu mastu. Tokiu b\u016bdu partneryst\u0117 stiprina tiek mokslinius rezultatus, tiek praktin\u012f j\u0173 pritaikomum\u0105 pramon\u0117je ar kasdieniame gyvenime\u201c, \u2013 teigia tyr\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

KTU, RTU ir YZU mokslinink\u0173 atliekamas projektas \u201ePa\u017eangi\u0173 IR-OLED prietais\u0173, skirt\u0173 3D jutikli\u0173 taikymuose, vystymas\u201c Nr. S-LLT-25-2 finansuojamas pagal Lietuvos mokslo tarybos administruojam\u0105 tarpvalstybin\u0119 program\u0105: Lietuva\u2013Latvija\u2013Kinija (Taivanas).<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

K\u0105 gali 3D jutikliai? \u0160iandien jie, atpa\u017ein\u0119 veid\u0105, gali atrakinti m\u016bs\u0173 telefon\u0105, taip pat palengvinti autonomi\u0161k\u0105 automobilio valdym\u0105 arba u\u017efiksuoti besiartinan\u010di\u0105 raket\u0105, taip i\u0161gelb\u0117dami \u017emoni\u0173 gyvybes. Tai tik keli toki\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8490,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-8489","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Gintare-Krucaite.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8489","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8489"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8489\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8493,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8489\/revisions\/8493"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8490"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8489"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8489"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8489"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}