{"id":8447,"date":"2025-05-28T10:38:09","date_gmt":"2025-05-28T10:38:09","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8447"},"modified":"2025-05-31T07:36:18","modified_gmt":"2025-05-31T07:36:18","slug":"kvartero-ledynu-kosminis-laikrodis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2025\/05\/28\/kvartero-ledynu-kosminis-laikrodis\/","title":{"rendered":"Kvartero ledyn\u0173 kosminis laikrodis"},"content":{"rendered":"\n

Gamtos tyrim\u0173 centro mokslininkas dr. Michal \u0160ujan<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pastaruoju metu klimato kaitos problema vie\u0161ajame diskurse i\u0161\u0161aukia gana stiprias emocijas. Ta\u010diau kaip mes i\u0161 tikr\u0173j\u0173 su\u017einome, kad klimato kaita vyksta? O kaip prie to prisideda \u017emogaus \u016bkin\u0117 veikla? Vienas \u012fdomus atsakymas \u012f \u0161iuos klausimus slypi nagrin\u0117jant s\u0105ry\u0161\u012f tarp kosmin\u0117s radiacijos ir ledyn\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Meninis vaizdas ledyn\u0173 ir geochronologini\u0173 tyrim\u0173 integravimo tema, kur\u012f pateikia \u201eMicrosoft Designer Al\u201c dirbtinio intelekto \u012frankis.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Ledynai kaip paleoklimato archyvai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160iandienin\u0117je \u017einiasklaidoje ne\u012fmanoma i\u0161vengti diskusij\u0173 apie klimato kait\u0105, ir tai grei\u010diausiai yra gerai, jei mums bent kiek r\u016bpi \u017emonijos ateitis. Klausimas, ar vykstantys klimato poky\u010diai yra sukelti \u017emogaus, vis dar kelia gin\u010dus ir da\u017enai i\u0161naudojamas politin\u0117se kovose, nepaisant pla\u010diai pripa\u017e\u012fstamo mokslinink\u0173 sutarimo. Atmosferos, vandenyn\u0173, \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus ir kriosferos (ledyn\u0173 ir ledo dang\u0173) s\u0105veikos sudaro labai sud\u0117tingas sistemas. Tad suprasti jose vykstan\u010dius procesus, modeliuoti j\u0173 vyksm\u0105 ir daryti patikimas prognozes apie b\u016bsimus klimato poky\u010dius yra didelis i\u0161\u0161\u016bkis. Siekiant pakeisti m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie klimato kait\u0105 mokslininkai remiasi praeities klimato poky\u010diais: specifiniai \u017dem\u0117s istorijos duomenys padeda patikrinti dabartinius klimato modelius.<\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie praeities klimat\u0105 negalima apsieiti ir be ledyn\u0173. Tikriausiai pasteb\u0117jote, kad jie da\u017enai minimi diskusijose apie klimato kait\u0105. Ledynai yra svarb\u016bs d\u0117l daugelio prie\u017eas\u010di\u0173: jie reguliuoja regioninius mikroklimatus, tarnauja kaip g\u0117lo vandens \u0161altiniai, o j\u0173 i\u0161nykimas, kaip kad Anduose, gali sukelti sausras tose vietov\u0117se, kurios anks\u010diau buvo dr\u0117gnos ir derlingos. Taip pat gerai \u017einoma Pasaulinio vandenyno vandens lygio kilimo problema, glaud\u017eiai susijusi su Antarkties ir Grenlandijos ledyn\u0173 tirpimu.<\/p>\n\n\n\n

Turb\u016bt gird\u0117jote apie ledyn\u0173 kernus, i\u0161gautus gr\u0119\u017eiant kilometr\u0173 storio Antarkties ir Grenlandijos ledyn\u0173 sluoksnius. Analizuodami \u0161iuos giliuosius ledyn\u0173 m\u0117ginius mokslininkai atk\u016br\u0117 \u017dem\u0117s atmosferos chemin\u0117s sud\u0117ties kait\u0105 per paskutinius \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173, atskleisdami ry\u0161\u012f tarp pasaulini\u0173 temperat\u016bros svyravim\u0173 ir \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 koncentracij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau \u0161ie duomenys pateikia tik labai apibendrint\u0105 visos planetos vaizd\u0105, o juk ji yra didel\u0117 ir \u012fvairi. Ar gali b\u016bti, kad skirtingi \u017eemynai, veikiami vietini\u0173 atmosferos ir vandenyn\u0173 srovi\u0173, patyr\u0117 skirtingus klimatinius poky\u010dius? Tod\u0117l kyla klausimas, ar visa klimato kaitos istorija n\u0117ra sud\u0117tingesn\u0117 nei kad apibendrintas naratyvas apie pasaulin\u012f at\u0161ilim\u0105?<\/p>\n\n\n\n

Kosminis \u201elietus\u201c ir jo palikimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ledynai sutinkami visuose \u017eemynuose, net netoli ekvatoriaus Kolumbijoje ir Ekvadore, kur jie paplit\u0119 didesniame nei 5000 metr\u0173 auk\u0161tyje. J\u0173 augimas ar tirpimas yra puikus vietinio klimato poky\u010dio rodiklis. Ta\u010diau kaip mes galime tirti ledyn\u0173 poky\u010dius, kurie \u012fvyko daugiau nei prie\u0161 kelis \u0161imtme\u010dius, t. y. dar prie\u0161 atsirandant istoriniams \u012fra\u0161ams?<\/p>\n\n\n\n

Galb\u016bt nustebsite, ta\u010diau \u010dia \u012f pagalb\u0105 ateina kosmin\u0117 radiacija. Tai \u2013 nuolatinis daleli\u0173 srautas, kur\u012f sudaro protonai, neutronai, \u012fvair\u016bs atom\u0173 branduoliai bei platus subatomini\u0173 daleli\u0173 spektras. \u0160ios dalel\u0117s kilusios i\u0161 Saul\u0117s ir supernov\u0173 \u2014 sprogusi\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, i\u0161sibars\u010diusi\u0173 visoje Visatoje. Kai kurios j\u0173 sprogo gilioje kosmin\u0117je praeityje, ta\u010diau j\u0173 poveikis vis tiek jau\u010diamas dar ir \u0161iandien. Kai \u0161is daleli\u0173 \u201elietus\u201c susiduria su atomais atmosferoje ir \u017dem\u0117s pavir\u0161iuje, jis sukelia branduolines reakcijas. \u012esivaizduokite, kad \u012f k\u0105 nors atsitrenk\u0119 lietaus la\u0161ai suskyla \u012f ma\u017eesnius la\u0161elius, tuo tarpu kiti la\u0161eliai sugauna \u0161iuos atskilusius fragmentus ir tampa dar didesni. Pana\u0161iai, kaip ir atomai: vieni j\u0173 suskyla \u012f lengvesnius elementus, o kiti sugaudo \u0161iuos elementus ir tampa sunkesniais.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Berilio-10 izotopo susidarymas veikiant kosminei spinduliuotei, sukelian\u010diai branduolines reakcijas \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus uolienose.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Pavyzd\u017eiui, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo, kad kaln\u0173 sl\u0117nyje ramiai gulintis uolienos luitas, savo sud\u0117tyje turintis kvarco, prakti\u0161kai nereaguoja \u012f jokius i\u0161orinius veiksnius. Ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis yra pastoviai veikiamas min\u0117to kosminio \u201elietaus\u201c. Kuo ilgiau tai trunka, tuo daugiau kvarce esan\u010di\u0173 deguonies-16 izotopo atom\u0173 (kurie turi i\u0161 viso \u0161e\u0161iolika proton\u0173 ir neutron\u0173) branduolin\u0117s reakcijos metus yra suskaidomi \u012f lengvesnius berilio-10 izotopus (kurie turi i\u0161 viso de\u0161imt proton\u0173 ir neutron\u0173). Berilio-10 ypatyb\u0117 yra ta, kad jis nat\u016braliai nesiformuoja \u017dem\u0117je jokiomis kitomis s\u0105lygomis, o tiktai veikiant kosminei spinduliuotei. Pasirodo, kad \u0161is faktas yra ypa\u010d svarbus geologams ir geochemikams sprend\u017eiantiems svarbias mokslines problemas.<\/p>\n\n\n\n

Berilis ir ledynai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ledynas, net ir kaln\u0173 ledynas, paprastai b\u016bna bent keliasde\u0161imt metr\u0173 storio \u2014 t. y. pakankamai storas, kad visi\u0161kai apsaugot\u0173 po juo esan\u010di\u0105 uolien\u0105 nuo kosmin\u0117s radiacijos. Kai ledynas juda, jis ardo \u017eemiau esan\u010dias uolienas, \u012ftraukdamas ir perne\u0161damas j\u0173 fragmentus, \u012fskaitant ir kvarc\u0105. Kai ledynas galiausiai sutirpsta, \u017dem\u0117s pavir\u0161iuje atsid\u016br\u0119s kvarcas staiga tampa pa\u017eeid\u017eiamas kosminio spinduliavimo, ir jame pradeda kauptis berilis-10. Matuodami pastarojo koncentracij\u0105 mokslininkai gali nustatyti, kiek laiko tiriamoji uoliena buvo veikiama kosminio \u201elietaus\u201c, t. y. su\u017einoti, kada toje vietoje ledynas visi\u0161kai sutirpo.<\/p>\n\n\n\n

Did\u017eiul\u012f berilio-10 matavim\u0173 potencial\u0105 tiriant ledyn\u0173 paliktas nuogulas, mums \u017einomas kaip morenos, mokslininkai pripa\u017eino pradedant 1990-aisiais. Nuo to laiko intensyv\u016bs tyrimai leido mokslininkams rekonstruoti ledyn\u0173 pulsacijas visame pasaulyje, atsekant j\u0173 did\u017eiausius poky\u010dius, \u012fvykusius per \u0161al\u010diausi\u0105 paskutinio ledynme\u010dio faz\u0119, buvusi\u0105 ma\u017edaug prie\u0161 16 000\u201325 000 met\u0173. Pastaruoju metu nustatytas dar vienas \u012fsp\u016bdingas faktas, kad pana\u0161us procesas vyksta ir su chloro-36 izotopu klintyse, tad mokslininkai turi dar vien\u0105 metod\u0105 datuoti ledyn\u0173 pasitraukim\u0105 tose vietose, kur ledynai vietoj kvarc\u0173 turting\u0173 uolien\u0173 paliko tik karbonat\u0173 turin\u010dias nuogulas.<\/p>\n\n\n\n

Nebyl\u016bs ledyn\u0173 masyvai, kuriuos \u017emogus sugeb\u0117jo \u201eprakalbinti\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo metu, pasinaudojant kosmin\u0117s radiacijos pagrindu sukurtais metodais, yra intensyviai datuojamos ledyn\u0173 paliktos morenos visame pasaulyje. \u0160iuos datavimus derinant su kit\u0173 tyrim\u0173 duomenimis gaunami rezultatai, kurie leid\u017eia mokslininkams daryti pla\u010dias i\u0161vadas apie ledyn\u0173 evoliucij\u0105 skirtinguose regionuose pastarojo tarpledynme\u010dio (holoceno) metu, kuriame mes gyvename jau 12 000 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Principin\u0117 ledyno suformuot\u0173 moren\u0173 datavimo schema, iliustruojanti did\u0117jant\u012f berilio-10 izotopo kiek\u012f \u017dem\u0117s pavir\u0161iuje esan\u010diose uolienose ilg\u0117jant kosmin\u0117s spinduliuot\u0117s trukmei.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

\u0160iuo laikotarpiu skirtinguose \u017dem\u0117s pusrutulio dalyse ledynai vyst\u0117si nepriklausomai ir gana skirtingai. \u0160iaur\u0117s pusrutulyje ledynai laikotarpiu tarp 11 000 ir 8000 met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f tirpo ir trauk\u0117si, daugelis j\u0173 buvo ma\u017eesni nei kad jie yra \u0161iandien. Laikotarpiu, prasid\u0117jusiu apie 4000 met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f ir vadinamu neoglacialu, ledynai auk\u0161tosiose (pvz. Aliaskoje ir Skandinavijoje) ir vidutin\u0117se platumose (pvz. Alp\u0117se) v\u0117l prad\u0117jo pl\u0117stis. \u0160is procesas t\u0119s\u0117si, su \u012fvairios trukm\u0117s intensyvesnio tirpimo ir atsitraukimo etapais, iki pramonin\u0117s eros prad\u017eios, ma\u017edaug iki 1800-\u0173j\u0173 met\u0173. Reik\u0161mingas ledyn\u0173 atsitraukimas \u012fvyko, pavyzd\u017eiui, per \u0161ilt\u0105j\u012f period\u0105, trukus\u012f nuo Viduram\u017ei\u0173 prad\u017eios iki ma\u017edaug 1250-\u0173j\u0173 met\u0173. Tropini\u0173 And\u0173 ledynai atspind\u0117jo ledyn\u0173 evoliucij\u0105 Skandinavijoje ir Grenlandijoje d\u0117l, tik\u0117tina, dominuojan\u010dio Atlanto vandenyno srovi\u0173 poveikio \u0161iose srityse. Ta\u010diau Azijos muson\u0173 poveikio zonoje (pvz., Himalajuose) ledynai ir toliau trauk\u0117si iki ma\u017edaug 3000 met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f. Pirmojo m\u016bs\u0173 eros t\u016bkstantme\u010dio prad\u017eioje kai kurie i\u0161 \u0161i\u0173 ledyn\u0173 v\u0117l prad\u0117jo augti, ta\u010diau daug l\u0117\u010diau nei \u0161iaurin\u0117se platumose.<\/p>\n\n\n\n

Piet\u0173 pusrutulyje reik\u0161mingas ledyn\u0173 atsitraukimas \u012fvyko tarp 11 000 ir 9000 met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f. Ta\u010diau, per palyginti \u0161ilt\u0105 laikotarp\u012f \u0161iaur\u0117s pusrutulyje, tarp 8000 ir 4000 met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f, daugelyje viet\u0173 buvo pastebima prie\u0161inga tendencija \u2013 ledynai pl\u0117t\u0117si Patagonijoje ir Vakar\u0173 Antarktidoje. Tuo tarpu ledynai Ryt\u0173 Antarktidoje greitai tirpo ir trauk\u0117si, tuo bylodami apie sud\u0117ting\u0105 vandenyn\u0173 srovi\u0173 ir atmosferos cirkuliacijos s\u0105veik\u0105 \u0161ioje pasaulio dalyje. Naujojoje Zelandijoje ledynai nuolat, tik su trumpais stabilumo laikotarpiais, traukiasi nuo pat paskutinio ledynme\u010dio pabaigos.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, ledynus skirtinguose pasaulio regionuose da\u017enai \u012ftakojo nepriklausomos, o neretai net visi\u0161kos prie\u0161ingos, tendencijos. Laikotarpiu tarp 8000 ir 4000 met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f \u0161ie skirtumai buvo susij\u0119, grei\u010diausiai, su \u017dem\u0117s orbitos svyravimais, l\u0117musiais Saul\u0117s energijos pasiskirstymo poky\u010dius tarp pusrutuli\u0173. Vandenyn\u0173 ir atmosferos cirkuliacija, \u012fskaitant musonus, taip pat vaidino svarb\u0173 vaidmen\u012f. Ma\u017easis ledynmetis, truk\u0119s ma\u017edaug nuo 1250-\u0173j\u0173 iki 1850-\u0173j\u0173 met\u0173, paskatino ledyn\u0173 suaktyv\u0117jim\u0105, tad kai kurie ledynai pasiek\u0117 did\u017eiausi\u0105 savo paplitim\u0105 per pastaruosius 12 000 met\u0173. Ta\u010diau nuo pramonin\u0117s eros prad\u017eios \u2014 apytiksliai nuo 1800-\u0173j\u0173 met\u0173 \u2014 ledynai visame pasaulyje traukiasi. Geologiniai tyrimai rodo, kad \u0161is sinchroni\u0161kas pasaulinis ledyn\u0173 tirpimas ir traukimasis neturi precedento per pastaruosius kelis t\u016bkstan\u010dius met\u0173, i\u0161skyrus paskutiniojo ledynme\u010dio pabaig\u0105. Ta\u010diau, skirtingai nei dabartinis at\u0161ilimo etapas, ledynme\u010dio per\u0117jimo \u012f tarpledynmet\u012f (holocen\u0105) laikotarpis tur\u0117jo gerai suprantamas prie\u017eastis, susijusias su planetos orbitos poky\u010diais. Dabartiniai klimato modeliai nesugeba paai\u0161kinti \u0161iuo metu stebimo pasaulinio ledyn\u0173 tirpimo, jeigu juose neatsi\u017evelgiama \u012f \u017emogaus sukelt\u0105 poveik\u012f gamtai, ir tai, manytume, yra vienas stipriausi\u0173 \u012frodym\u0173 apie dabartin\u0117s klimato kaitos antropogenin\u0119 prigimt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Berilio-10 paveldas ir anglies vaidmuo<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taikant kosminius am\u017eiaus nustatymo metodus yra tam tikra tikimyb\u0117, kad kvarce nustatytas berilis-10 gali b\u016bti susij\u0119s su kokiu nors ankstesniu kosmin\u0117s radiacijos poveikiu tiriamai uolienai. Pavyzd\u017eiui, galimas atvejis, kai kvarcu turtinga uoliena paskutiniojo ledynme\u010dio metu suformuotoje morenoje jau anks\u010diau buvo paveikta kosmin\u0117s radiacijos, t. y. dar prie\u0161 atslenkant paskutiniojo apled\u0117jimo ledynui, per ankstesn\u012f tarpledynmetin\u012f, kuris baig\u0117si ma\u017edaug prie\u0161 100 000 met\u0173. Tokiu atveju, kai kurie i\u0161 \u0161i\u0173 \u201epaveld\u0117t\u0173\u201c berilio-10 izotopo atom\u0173 gal\u0117jo i\u0161likti kvarce iki pat m\u016bs\u0173 dien\u0173. Berilis-10 yra radioaktyvus izotopas ir jo gyvavimo pusperiodis yra ma\u017edaug 1,4 milijono met\u0173, o tai rei\u0161kia, kad dar daug berilio-10 atom\u0173 gal\u0117jo i\u0161likti nesuirusi\u0173 per min\u0117t\u0173 100 000 met\u0173 laikotarp\u012f. Kadangi \u201epaveld\u0117tas\u201c berilis-10 nesiskiria nuo naujai atsiradusiojo, tai gali sukelti dideles datavim\u0173 paklaidas.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau \u010dia \u012f pagalb\u0105 ateina radioaktyvusis anglies-14 izotopas, dar vadinamos radiokarbonu. Buvo nustatyta, kad radiokarbonas taipogi susidaro kvarce per pana\u0161\u0173 kosmogenin\u012f proces\u0105 kaip ir berilio-10 izotopas. Ta\u010diau jo gyvavimo pusperiodis trumpesnis \u2013 apie 5730 met\u0173, tad visi radiokarbono atomai i\u0161 ankstesnio tarpledynme\u010dio b\u016bna jau seniai suir\u0119. Naujausia ledyn\u0173 moren\u0173 datavimo tendencija \u2013 i\u0161 naujo analizuoti anks\u010diau i\u0161tirtus berilio-10 m\u0117ginius, siekiant nustatyti radiokarbono kiek\u012f juose. \u0160ioje tyrim\u0173 sferoje progresas vyksta labai spar\u010diai, vos ne kasdien pasirodant naujiems kosmin\u0117s kilm\u0117s izotop\u0173 tyrim\u0173 rezultatams ir tuo atveriant naujus kelius b\u016bsimiems atradimams.<\/p>\n\n\n\n

Paleoklimato d\u0117lion\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Geologai visuomenei teikia \u017einias apie gamtinius i\u0161teklius \u2014 ar tai b\u016bt\u0173 kuras branduolin\u0117ms elektrin\u0117ms, \u017einios apie \u017eem\u0117s gelmes \u012fvairiems statyb\u0173 projektams, naftos ir duj\u0173 gavyba, ar net geriamojo vandens paie\u0161kos. Ta\u010diau vienas i\u0161 j\u0173 svarbiausi\u0173 ind\u0117li\u0173 klimato kaitos eroje yra \u017dem\u0117s praeities gamtini\u0173 s\u0105lyg\u0173 atk\u016brimas. Kosmin\u0117s kilm\u0117s izotop\u0173 pritaikymas, kaip kad \u0161iame straipsnyje apra\u0161yto berlio-10 izotopo, yra tik vienas i\u0161 daugelio pavyzd\u017ei\u0173, kaip geologija, kartu su kitomis mokslo disciplinomis padeda atkurti m\u016bs\u0173 planetos istorij\u0105 ir pateikia \u012frodym\u0173 apie \u017emonijos poveik\u012f klimato sistemai.<\/p>\n\n\n\n

Suakmen\u0117jusi\u0173 gyv\u016bnijos bei augalijos liekan\u0173 (fosilij\u0173) tyrimai taip pat atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f atkuriant paleoklimat\u0105. Analizuodami mikrofosilijas, tokias kaip foraminiferas i\u0161 senovini\u0173 j\u016br\u0173 nuos\u0117d\u0173, arba e\u017eer\u0173 bei pelki\u0173 nuos\u0117dose sutinkamas \u017eiedadulkes ir diatom\u0117jas, mokslininkai gali rekonstruoti praeities aplinkos s\u0105lygas. Stabili\u0173 deguonies ir anglies izotop\u0173 santykis fosilijose (pvz., koral\u0173 skeletuose) gali atskleisti metin\u012f krituli\u0173 kiekio ir temperat\u016bros svyravim\u0105 net ir t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 senumo fosilijose. Organiniai junginiai, \u017einomi kaip biomarkeriai, gali i\u0161likti nuos\u0117dose milijonus met\u0173, suteikdami \u012frodym\u0173 apie senovines biologines bendrijas ir tuo metu buvusi\u0105 aplinkos temperat\u016br\u0105 bei krituli\u0173 kiek\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Did\u017eiulis geolog\u0173 ind\u0117lis \u012f praktines \u017einias gali b\u016bti \u012fkv\u0117pimas tiems, kurie savo karjer\u0105 sieja su geosferos tyrimais, leid\u017eian\u010diais pa\u017evelgti \u012f \u017dem\u0117s gelmes ir rekonstruoti jos evoliucij\u0105, tuo pat metu darant reik\u0161ming\u0105 \u012ftak\u0105 visuomen\u0117s nuomon\u0117s formavimui \u012fvairiais gamtamoksliniais klausimais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gamtos tyrim\u0173 centro mokslininkas dr. Michal \u0160ujan Pastaruoju metu klimato kaitos problema vie\u0161ajame diskurse i\u0161\u0161aukia gana stiprias emocijas. Ta\u010diau kaip mes i\u0161 tikr\u0173j\u0173 su\u017einome, kad klimato kaita vyksta? O kaip […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8449,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[],"class_list":["post-8447","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai2","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Fig-1.jpeg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8447","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8447"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8447\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8453,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8447\/revisions\/8453"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8449"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8447"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8447"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8447"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}