{"id":8334,"date":"2025-02-16T14:40:50","date_gmt":"2025-02-16T14:40:50","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8334"},"modified":"2025-02-20T15:09:24","modified_gmt":"2025-02-20T15:09:24","slug":"klimato-kaita-ir-visuomenes-sveikata-tyliai-auganti-krize","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2025\/02\/16\/klimato-kaita-ir-visuomenes-sveikata-tyliai-auganti-krize\/","title":{"rendered":"Klimato kaita ir visuomen\u0117s sveikata: tyliai auganti kriz\u0117"},"content":{"rendered":"\n

Sociologijos doktorant\u0117 Rima Proscevi\u010di\u016bt\u0117, KTU Socialini\u0173, humanitarini\u0173 moksl\u0173 ir men\u0173 fakultetas, mokslo grup\u0117 \u201ePilietin\u0117 visuomen\u0117 ir darnus vystymasis\u201c<\/em>
<\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Klimato kaita \u2013 vis did\u0117janti pasaulin\u0117 problema, daranti stipr\u0173 poveik\u012f visuomen\u0117s sveikatai. Pastaruoju metu pasaul\u012f sukr\u0117tusios stichin\u0117s nelaim\u0117s \u2013 potvyniai Ispanijoje, gaisrai Los And\u017eele \u2013 akivaizd\u017eiai parod\u0117 tiesiogin\u012f klimato kaitos poveik\u012f sveikatai ir \u017emoni\u0173 gyvybei. \u0160ie \u012fvykiai atskleid\u0117, kad did\u017eiausi\u0105 sm\u016bg\u012f patiria pa\u017eeid\u017eiamiausios visuomen\u0117s grup\u0117s. Karas Ukrainoje ir Donaldo Trumpo perrinkimas JAV prezidentu, kaip ir kiti geopolitiniai \u012fvykiai, stipriai veikia pasaulinius klimato kaitos susitarimus. \u0160ie \u012fvykiai skatina diskusijas apie valstybi\u0173 pasirengim\u0105 spr\u0119sti sveikatos sektoriuje kylan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius. Lietuva taip pat turi per\u017ei\u016br\u0117ti savo planus, siekdama stiprinti visuomen\u0117s sveikatos sistemos atsparum\u0105 klimato kaitos keliamoms gr\u0117sm\u0117ms ir u\u017etikrinti vienod\u0105 apsaug\u0105 visiems gyventojams.<\/p>\n\n\n\n

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabr\u0117\u017eia, kad klimato kaita i\u0161 esm\u0117s yra sveikatos kriz\u0117. Tarptautiniais skai\u010diavimais, 2030\u20132050 m. d\u0117l jos kasmet gali papildomai mirti apie 250 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 d\u0117l prastos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir kar\u0161\u010dio. Nors da\u017enam atrodo, kad tai tolim\u0173 \u0161ali\u0173 problemos, mokslininkai pabr\u0117\u017eia jau matom\u0105 poveik\u012f Lietuvoje. 2023 m. lapkrit\u012f Dubajuje vykusiame COP28 susitikime pirm\u0105 kart\u0105 buvo priimta Klimato ir sveikatos deklaracija, kuri kvie\u010dia \u012f klimato kaitos politik\u0105 \u012ftraukti sveikatos aspektus. Prie\u0161 kelis m\u0117nesius vykusiame COP29 susitikime Baku, buvo organizuojamas auk\u0161to lygio renginys, skirtas temai \u201eSveikata klimato darbotvark\u0117s centre\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Su klimato kaita susijusi rizika visuomen\u0117s sveikatai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje su klimato kaita susij\u0119 pavojai visuomen\u0117s sveikatai mokslininkams kelia nerim\u0105. Svarbiausia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tokius \u017emoni\u0173 sveikatai pavojingus rei\u0161kinius kaip ekstremal\u016bs kar\u0161\u010diai, mi\u0161k\u0173 gaisrai, perne\u0161\u0117j\u0173 platinamos ligos bei oro tar\u0161a. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2019, 2020, 2023 ir 2024 metai buvo kar\u0161\u010diausi nuo toki\u0173 steb\u0117jim\u0173 prad\u017eios. Did\u0117janti temperat\u016bra gali sukelti dehidratacij\u0105 ir su kar\u0161\u010diu susijusias ligas, ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiamoms grup\u0117ms, pavyzd\u017eiui, pagyvenusiems ir l\u0117tin\u0117mis ligomis sergantiems \u017emon\u0117ms, vaikams. Pavyzd\u017eiui, Lietuvoje 2024 m. buvo u\u017efiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologini\u0173 ir 12 hidrologini\u0173 stichini\u0173 rei\u0161kini\u0173, kurie dar\u0117 didel\u0119 \u017eal\u0105 \u017emoni\u0173 turtui, sveikatai ir infrastrukt\u016brai.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l klimato kaitos did\u0117ja mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 rizika. 2024 m. did\u017eiausi mi\u0161k\u0173 gaisrai Lietuvoje deg\u0117 Nemen\u010din\u0117je ir Druskininkuose. D\u0117l d\u016bm\u0173 poveikio gali pa\u016bm\u0117ti kv\u0117pavimo tak\u0173 problemos. Vilniuje oro tar\u0161os poveikis siejamas su 10\u201315 proc. didesniu sergamumu bronchitu ir astma, palyginti su ma\u017eiau u\u017eter\u0161tomis vietov\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

Bene aktualiausia ir daugiausiai visuomen\u0117s d\u0117mesio susilaukianti rizika Lietuvoje yra susijusi su erki\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 paplitimo did\u0117jimu, nes \u0161iltesniame klimate daug\u0117ja erk\u0117ms tinkam\u0173 buveini\u0173. Lietuvoje kasmet u\u017eregistruojama \u0161imtai Laimo ligos atvej\u0173. Pavyzd\u017eiui, 2022 m. j\u0173 skai\u010dius siek\u0117 apie 3 t\u016bkst. Erkinio encefalito atvej\u0173 skai\u010dius svyruoja, bet kasmet j\u0173 u\u017eregistruojama nuo keli\u0173 \u0161imt\u0173 iki daugiau nei t\u016bkstan\u010dio.<\/p>\n\n\n\n

Vis da\u017eniau pripa\u017e\u012fstama, kad psichologinis klimato kaitos poveikis yra labai svarbus visuomen\u0117s sveikatai. Kaip teigia KTU sociolog\u0117 Audron\u0117 Tele\u0161ien\u0117, remdamasi Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto \u201eKlimato kriz\u0117s socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslin\u0117 komunikacija\u201c duomenimis, net 15 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 yra priskiriami nerimaujan\u010di\u0173 d\u0117l klimato kaitos grupei. Stiprus nerimas d\u0117l klimato kaitos gali sukelti emocin\u012f i\u0161sekim\u0105, paraly\u017eiuojan\u010di\u0105 baim\u0119 ir sutrikdyti kasdien\u012f \u017emogaus gyvenim\u0105 bei ger\u0105 jausen\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ekstremal\u016bs or\u0173 rei\u0161kiniai, tokie kaip miest\u0173 potvyniai ir kar\u0161\u010dio bangos, gali sukelti traumas, nerim\u0105 ir depresij\u0105. Tokie tiesioginiai i\u0161gyvenimai kartu su ekonominiu stresu, socialine izoliacija ir r\u016bpes\u010diais d\u0117l toki\u0173 dalyk\u0173 kaip maisto tr\u016bkumas gali dar labiau pabloginti esamas psichikos sveikatos problemas. Be to, ekologinis nerimas, t. y. chroni\u0161ka aplinkos pra\u017e\u016bties baim\u0117, ypa\u010d aktuali jaunajai kartai, o did\u0117jantis supratimas apie klimato kait\u0105 gali sukelti bej\u0117gi\u0161kumo jausm\u0105 d\u0117l ateities.<\/p>\n\n\n\n

Siekiant spr\u0119sti \u0161ias psichikos sveikatos problemas, b\u016btina stiprinti bendruomen\u0117je teikiamas psichikos sveikatos paslaugas ir \u012ftraukti psichologinius aspektus \u012f klimato kaitos veiksm\u0173 planus. Tai turi apimti visuomen\u0117s informuotum\u0105, psichikos sveikatos problem\u0173 stigmatizavimo ma\u017einim\u0105 ir bendruomen\u0117s paramos skatinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ie pavojai rodo, kad Lietuvai b\u016btina skubiai stiprinti visuomen\u0117s sveikatos infrastrukt\u016br\u0105. Dabartin\u0117s prognoz\u0117s rodo, kad esant ekstremaliems scenarijams mirtingumas d\u0117l kar\u0161\u010dio gali padid\u0117ti nuo ma\u017edaug 7 mir\u010di\u0173 per metus (2009\u20132015 m.) iki 46 mir\u010di\u0173 iki \u0161io \u0161imtme\u010dio pabaigos.<\/p>\n\n\n\n

Dabartinis pasirengimas ir sveikatos sistemos atsparumas Lietuvoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lietuva daro pa\u017eang\u0105 ruo\u0161damasi klimato kaitos poveikiui sveikatai, ta\u010diau vis dar susiduriama su tam tikrais tr\u016bkumais. Nors Nacionalin\u0117je klimato kaitos valdymo darbotvark\u0117je yra numatytos prisitaikymo strategijos sveikatos sektoriuje, kyla abejoni\u0173 d\u0117l j\u0173 veiksmingumo. Pavyzd\u017eiui, neai\u0161ku, ar klimato kaitai tiksliai priskiriami lig\u0173 ir mirtingumo rodikliai. Be to, i\u0161lieka klausimas, ar sveikatos sistema turi pakankamai resurs\u0173 ir infrastrukt\u016bros veiksmingai reaguoti \u012f ekstremalias situacijas, tokias kaip kar\u0161\u010dio bangos ar nauj\u0173 lig\u0173 protr\u016bkiai.<\/p>\n\n\n\n

Europos investicij\u0173 banko 2024 m. apklausa rodo, kad nors klimato kaitos poveikis sveikatai yra gerai \u017einomas \u2013 85 proc. lietuvi\u0173 pripa\u017e\u012fsta \u0161\u012f poveik\u012f, vis dar labai tr\u016bksta \u017eini\u0173 apie tai, kaip \u0161ie pavojai gali b\u016bti paversti \u012fgyvendinama politika. Nepaisant tokio auk\u0161to informuotumo lygio, vis dar labai reikia visuomen\u0117s informavimo ir \u0161vietimo kampanij\u0173, kad bendruomen\u0117s b\u016bt\u0173 informuojamos apie su klimato kaita susijusi\u0105 rizik\u0105 sveikatai.<\/p>\n\n\n\n

Did\u0117jant ekstremali\u0173 or\u0173 rei\u0161kiniams, svarbu stiprinti sveikatos sektoriaus atsparum\u0105 ir geb\u0117jim\u0105 prisitaikyti prie klimato kaitos. Atspari sveikatos prie\u017ei\u016bros sistema gali numatyti su klimatu susijusius sukr\u0117timus, \u012f juos reaguoti, susidoroti su jais, atsigauti ir prisitaikyti prie j\u0173. Siekiant padidinti atsparum\u0105, b\u016btina stiprinti klimato kaitai jautri\u0173 lig\u0173 prie\u017ei\u016bros sistemas, investuoti \u012f klimato kaitai atspari\u0105 infrastrukt\u016br\u0105, pavyzd\u017eiui, pastat\u0173 v\u0117dinimo sistemas, \u017eali\u0105sias ir m\u0117lyn\u0105sias zonas miestuose. Taip pat svarbu parengti i\u0161samius nacionalinius sveikatos ir prisitaikymo prie klimato kaitos planus. <\/p>\n\n\n\n

Jungtini\u0173 Taut\u0173 klimato kaitos konferencijoje (COP29) PSO paragino \u012ftraukti sveikatos klausimus \u012f visus klimato politikos formavimo aspektus, pabr\u0117\u017edama, kad pirmenyb\u0117s teikimas \u017emoni\u0173 sveikatai yra ne tik moralinis imperatyvas, bet ir strategin\u0117 galimyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Lygyb\u0117 ir teisingumas klimato srityje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lygiateisi\u0161kumas yra veiksming\u0173 klimato kaitos veiksm\u0173 pagrindas. Pa\u017eeid\u017eiamos grup\u0117s, \u012fskaitant ma\u017eas pajamas gaunan\u010dias bendruomenes ir asmenis, turin\u010dius sveikatos sutrikim\u0173, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje neproporcingai ken\u010dia nuo su klimatu susijusi\u0173 pavoj\u0173 sveikatai. Lygyb\u0117s aspekt\u0173 integravimas \u012f klimato kaitos politik\u0105 yra labai svarbus siekiant u\u017etikrinti sveik\u0105 gyvenim\u0105 ir skatinti gerov\u0119 visiems bet kokio am\u017eiaus ar grup\u0117s \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n

Ekonomini\u0173, socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 teisi\u0173 komiteto duomenimis, Lietuvoje skurdo lygis yra vienas did\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje \u2013 2023 m. 19,9 proc. gyventoj\u0173 gresia skurdas. Tokios socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s aplinkyb\u0117s rei\u0161kia, kad tie, kurie ir taip susiduria su ekonominiais sunkumais, yra ma\u017eiau pasireng\u0119 susidoroti su klimato poveikiu sveikatai. Pavyzd\u017eiui, ma\u017eesnes pajamas gaunantys asmenys gali netur\u0117ti galimybi\u0173 naudotis tinkamomis sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugomis ar b\u016bstu, kuris gal\u0117t\u0173 atlaikyti ekstremalius or\u0173 rei\u0161kinius. Pavyzd\u017eiui, b\u016bstas neturi v\u0117sinimo sistemos. Marginalizuotos bendruomen\u0117s, pavyzd\u017eiui, romai, da\u017enai patiria sistemin\u0119 diskriminacij\u0105, kuri didina j\u0173 pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 klimato kaitos at\u017evilgiu. Komitetas pabr\u0117\u017e\u0117, kad Lietuva turi \u012fgyvendinti priemones, kurios u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 diskriminacijai ir skatint\u0173 \u012ftraukt\u012f visuose sektoriuose. \u0160ios nelygyb\u0117s \u0161alinimas yra ne tik socialinio teisingumo klausimas, bet ir labai svarbus siekiant padidinti bendr\u0105 visuomen\u0117s sveikatos atsparum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Lietuva, imdamasi klimato kaitos veiksm\u0173, turi teikti pirmenyb\u0119 socialiniam teisingumui. 2023 m. Europos investicij\u0173 banko atlikta apklausa atskleid\u0117, kad beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventoj\u0173 mano, jog siekiant veiksming\u0173 klimato kaitos veiksm\u0173 b\u016btina spr\u0119sti socialin\u0117s nelygyb\u0117s problemas. \u0160ios nuotaikos pabr\u0117\u017eia b\u016btinyb\u0119 vykdyti politik\u0105, kuri ne tik \u0161velnint\u0173 klimato kait\u0105, bet ir skatint\u0173 socialin\u012f teisingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Elgsenos keitimas ir \u0161vietimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Siekiant spr\u0119sti su klimato kaita susijusias visuomen\u0117s sveikatos problemas, labai svarbu skatinti elgsenos poky\u010dius pasitelkiant \u0161vietim\u0105. Gyventoj\u0173 informavimas apie tvari\u0105 praktik\u0105, pavyzd\u017eiui, energijos suvartojimo ma\u017einim\u0105 ar sveikesn\u0119 mityb\u0105, gali tur\u0117ti didel\u0117s \u012ftakos tiek planetos sveikatai, tiek asmeninei gerovei. Pagal princip\u0105 \u201eviena planeta, viena sveikata\u201c pabr\u0117\u017eiamas \u017emoni\u0173 sveikatos, gyv\u016bn\u0173 sveikatos ir aplinkos tvarumo tarpusavio ry\u0161ys.<\/p>\n\n\n\n

Gyventojams galima rinktis tvar\u0173 transport\u0105, pavyzd\u017eiui, vaik\u0161\u010dioti p\u0117s\u010diomis, va\u017eiuoti dvira\u010diu ar vie\u0161uoju transportu. Taupyti vanden\u012f, ma\u017einti energijos naudojim\u0105, pasisakyti u\u017e klimato kait\u0105 \u0161velninan\u010di\u0105 politik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Klimato kaitos \u0161velninimas ir prisitaikymas prie jos: dvigubas po\u017ei\u016bris<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Susiduriant su klimato kaitos realybe, labai svarbu suderinti klimato kaitos \u0161velninimo pastangas, pavyzd\u017eiui, ma\u017einti \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 i\u0161metim\u0105 su prisitaikymo strategijomis, pritaikytomis prie vietos s\u0105lyg\u0173. Nors klimato kaitos \u0161velninimas i\u0161lieka gyvybi\u0161kai svarbus, pasiek\u0117me tok\u012f etap\u0105, kai prisitaikymo strategijoms taip pat reikia teikti pirmenyb\u0119, kad b\u016bt\u0173 sprend\u017eiamos neatid\u0117liotinos visuomen\u0117s sveikatos problemos.<\/p>\n\n\n\n

Neseniai paskelbtoje \u201eEAT-Lancet\u201c komisijos ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad svarbu keisti maisto sistemas kaip platesn\u0117s strategijos dal\u012f, taip siekiant stiprinti planetos sveikat\u0105 ir kartu gerinti \u017emoni\u0173 mityb\u0105. Tai apima gyvulin\u0117s kilm\u0117s produkt\u0173 vartojimo ma\u017einim\u0105 ir augalinio maisto, tokio kaip dar\u017eov\u0117s, vaisiai, ank\u0161tiniai augalai ir pilno gr\u016bdo produktai, skatinim\u0105. Taip pat svarbu remti vietin\u0119 ir ekologi\u0161k\u0105 \u017eem\u0117s \u016bkio gamyb\u0105, ma\u017einti maisto \u0161vaistym\u0105 bei diegti efektyvesnes maisto tiekimo grandines, kurios ma\u017eint\u0173 i\u0161metam\u0105sias \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dias dujas.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje visuomen\u0117s sveikatos aspekt\u0173 integravimas \u012f prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas bus labai svarbus siekiant didinti atsparum\u0105 b\u016bsimiems i\u0161\u0161\u016bkiams.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje did\u0117ja supratimas apie klimato kaitos ir visuomen\u0117s sveikatos s\u0105sajas. Nors nacionalin\u0117je politikoje padaryta pa\u017eanga pripa\u017e\u012fstant \u0161ias problemas, reikia imtis tolesni\u0173 veiksm\u0173, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas visuomen\u0117s pasirengimas ir lygiateisi\u0161kumas. Tai skatina poreik\u012f stiprinti sveikatos infrastrukt\u016br\u0105 Lietuvoje, gerinti visuomen\u0117s informuotum\u0105, didinti atsparum\u0105 ma\u017einant socialin\u0119 nelygyb\u0119, u\u017etikrinti socialin\u012f teisingum\u0105 ir integruoti sveikatos aspektus \u012f klimato politik\u0105. Vis daugiau d\u0117mesio tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriama dvilypiam po\u017ei\u016briui \u012f klimato kaitos \u0161velninim\u0105 ir prisitaikym\u0105 prie jos. \u0160ios strategijos yra labai svarbios siekiant spr\u0119sti visuomen\u0117s sveikatos problemas tiek dabartinei, tiek b\u016bsimoms kartoms. Lietuva turi imtis aktyvi\u0173 veiksm\u0173, kad padidint\u0173 savo atsparum\u0105. Skatindama \u012ftrauk\u0173 dialog\u0105 apie klimato teisingum\u0105 ir investuodama \u012f tvari\u0105 praktik\u0105, nauding\u0105 ir \u017emon\u0117ms, ir planetai, Lietuva gali nutiesti keli\u0105 \u012f sveikesn\u0119 ateit\u012f visiems savo pilie\u010diams ir kartu laikytis pasaulini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Sociologijos doktorant\u0117 Rima Proscevi\u010di\u016bt\u0117, KTU Socialini\u0173, humanitarini\u0173 moksl\u0173 ir men\u0173 fakultetas, mokslo grup\u0117 \u201ePilietin\u0117 visuomen\u0117 ir darnus vystymasis\u201c Klimato kaita \u2013 vis did\u0117janti pasaulin\u0117 problema, daranti stipr\u0173 poveik\u012f visuomen\u0117s sveikatai. […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8335,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[103],"class_list":["post-8334","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-klimato-kaita","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/Klimato-kaita-Mokslo-sriuba-scaled.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8334","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8334"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8334\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8337,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8334\/revisions\/8337"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8335"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8334"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8334"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8334"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}