{"id":8221,"date":"2024-09-26T18:26:16","date_gmt":"2024-09-26T18:26:16","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8221"},"modified":"2024-09-26T18:44:44","modified_gmt":"2024-09-26T18:44:44","slug":"paleontologiniu-kolekciju-saugomu-gamtos-tyrimu-centre-svarba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2024\/09\/26\/paleontologiniu-kolekciju-saugomu-gamtos-tyrimu-centre-svarba\/","title":{"rendered":"Paleontologini\u0173 kolekcij\u0173, saugom\u0173 Gamtos tyrim\u0173 centre, svarba"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"has-text-align-right\"><em>Dr. Darja Dankina, Gamtos tyrim\u0173 centras, Vilnius<br>Dr. Agn\u0117 Venckut\u0117-Aleksien\u0117, Gamtos tyrim\u0173 centras, Vilnius<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u012e\u017eanga<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Paleontologin\u0119 kolekcij\u0105 priklausan\u010di\u0105 Gamtos tyrim\u0173 centrui (GTC) sudaro daugiau kaip pus\u0119 milijono fosilij\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 geografini\u0173 vietovi\u0173, toki\u0173 kaip Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Anglija, Vokietija, Pranc\u016bzija, \u0160picbergenas, Uzbekistanas, Rusija (Taimyro pusiasalis, \u0160iaur\u0117s \u017dem\u0117, Uralas), Tolimieji Rytai, Iranas, Australija ir kt. Kolekcija suskirstyta \u012f keturias pagrindines grupes: bestuburi\u0173 ir stuburini\u0173 gyv\u016bn\u0173, augal\u0173 fosilijas bei mikrofosilijas. Kiekviena grup\u0117 ir j\u0173 deriniai atspindi skirtingus evoliucinius etapus ir ekologinius aspektus, leid\u017eian\u010dius geriau suprasti praeities gyvyb\u0117s \u012fvairov\u0119 \u017dem\u0117je. Skleid\u017eiant \u017einias apie mokslinius atradimus ir j\u0173 svarb\u0105 visuomen\u0117je, galima naudoti \u012fvairias priemones: pamokas, prezentacijas, ekskursijas po paleontologinius ir geologinius muziejus bei archyvus, 3D virtualius turus, mokslinius renginius ir edukacines programas. Tokiu b\u016bdu galima didinti moksleivi\u0173, student\u0173, senjor\u0173 ir kit\u0173 asmen\u0173 supratim\u0105 bei susidom\u0117jim\u0105 mokslu.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"716\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-1-1024x716.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-8274\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-1-1024x716.jpg 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-1-300x210.jpg 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-1-768x537.jpg 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-1-1536x1074.jpg 1536w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-1-2048x1432.jpg 2048w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 1. GTC fosilij\u0173 archyvo dalis reklamos filmavimo metu. [D.Dankinos nuotraukos]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>Fosilij\u0173 apdorojimas, analiz\u0117 ir j\u0173 ind\u0117lis \u012f mokslinius tyrimus<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Per pastar\u0105j\u012f \u0161imtmet\u012f Lietuvos paleontologai surinko ir sukaup\u0117 skirting\u0173 grupi\u0173 fosilij\u0173 kolekcijas, kuri\u0173 moksliniai rezultatai buvo i\u0161samiai apra\u0161yti monografijose, disertacijose, ataskaitose ir straipsniuose. \u0160i literat\u016bra saugoma GTC bibliotekoje ir kolekcij\u0173 archyve. Be to, daugelis straipsni\u0173 yra prieinami internete. \u0160ie darbai suteikia verting\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 apie paleontologijos istorij\u0105 dabartin\u0117je Lietuvos teritorijoje ir u\u017e jos rib\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Atvyk\u0119 \u012f GTC, vietiniai ir u\u017esienio mokslininkai bei lankytojai gali ap\u017ei\u016br\u0117ti j\u016brin\u0117s kilm\u0117s i\u0161nykusi\u0173 gyv\u016bn\u0173 kolekcijas, kurios atspindi ilg\u0105 gyv\u016bnijos evoliucijos laikotarp\u012f nuo prekambro iki paleogeno ir apr\u0117pia beveik vis\u0105 \u017dem\u0117s raidos istorij\u0105. \u0160iame straipsnyje bus pristatytos tik kelios gausiausios paleontologin\u0117s kolekcijos, saugomos GTC:<\/p>\n\n\n\n<p>Prekambro ir ankstyvojo paleozojaus pasaul\u012f (prie\u0161 ~543\u2013485 milijonus met\u0173), atspindi mikrofitoplanktonini\u0173 organizm\u0173 kolekcija. \u0160i\u0173 grupi\u0173 fosilijin\u0119 med\u017eiag\u0105 rinkdavo ir tyrin\u0117davo Lietuvos mokslininkai &#8211;&nbsp; Lilija Pa\u0161kevi\u010dien\u0117 ir Tadas Jankauskas. Remiantis kit\u0173 mokslinink\u0173 tyrimais, manoma, kad \u0161ie organizmai gal\u0117jo atsirasti ma\u017edaug prie\u0161 1,8 milijardo met\u0173 ir s\u0117kmingai t\u0119siasi iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Akritarchai \u2013 tai ma\u017eos, apvalios kapsul\u0117s, kuri\u0173 dydis svyruoja nuo keli\u0173 \u00b5m iki 1 mm. \u0160ie itin ma\u017ei objektai yra tiriami optiniu mikroskopu, o morfologi\u0161kai yra skirstomi \u012f dvi pagrindines grupes:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>sferomorfus, kurie yra lyg\u016bs ir apval\u016bs (\u017er. nuotrauk\u0105 nr. 2 kair\u0117je pus\u0117je),\u00a0<\/li>\n\n\n\n<li>akantomorfus, kurie turi \u012fvairi\u0173 i\u0161aug\u0173 (\u017er. nuotrauk\u0105 nr. 2 de\u0161in\u0117je pus\u0117je).<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"451\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr2-1024x451.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-8265\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr2-1024x451.jpg 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr2-300x132.jpg 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr2-768x339.jpg 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr2-1536x677.jpg 1536w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr2-2048x903.jpg 2048w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 2. Akritarch\u0173 kapsul\u0117s nufotografuotos naudojant optinio mikroskopo fotokamer\u0105. Mastelio juosta = 20 \u00b5m [A. Venckut\u0117-Aleksien\u0117s nuotraukos]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>\u0160i\u0173 mikrofosilij\u0173 gausiai randama j\u016brin\u0117s kilm\u0117s nuos\u0117dose visame pasaulyje, nes gyvi organizmai lengvai prisitaiko prie \u012fvairi\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173, pavyzd\u017eiui, skirting\u0173 vandens temperat\u016br\u0173, gyli\u0173, druskingumo lygi\u0173 ir kt. Fitoplanktonas gyvena vandens telkiniuose daugiau nei milijard\u0105 met\u0173 ir egzistuoja iki \u0161iol. Esminis skirtumas yra tik j\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 poky\u010diai. Fitoplanktonas yra svarbi bio\u012fvairov\u0117s dalis, nes pats j\u0105 palaiko, prisid\u0117damas prie deguonies kiekio didinimo vandenynuose ir sudarydamas palankias s\u0105lygas gyv\u016bn\u0173 vystymuisi. Taip pat jis iki \u0161iol atlieka reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f j\u016bros ekosistemos mitybin\u0117je grandin\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p>J\u0173 fosilij\u0173 tyrimai padeda paleontologams suprasti praeities aplinkos s\u0105lygas ekosistem\u0173 kompleksuose, nes skirtingos akritarch\u0173 r\u016b\u0161ys buvo ir vis dar yra b\u016bdingos specifin\u0117ms aplinkoms \u2013 nuo priekrant\u0117s zon\u0173 iki gili\u0173 j\u016bros \u0161elf\u0173. Be to, akritarchai, kaip ir kitos indeksin\u0117s fosilijos, yra unikalus mokslinis \u201e\u012frankis\u201c paleogeografiniams ir biostratigrafiniams tyrimams atlikti, padedantis nustatyti ir sukoreliuoti geologinius sluoksnius skirtingose geografin\u0117se vietov\u0117se (\u017er. iliustracij\u0105 nr. 3).<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"698\" height=\"521\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr3-1.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8246\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr3-1.png 698w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr3-1-300x224.png 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 698px) 100vw, 698px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 3. Geologini\u0173 sluoksni\u0173 koreliacija, paremta skirtingomis gyv\u016bn\u0173 grup\u0117mis, dar vadinama biostratigrafine sluoksni\u0173 koreliacija. [\u0161altinis: https:\/\/www.semanticscholar.org\/paper\/Biostratigraphy-%E2%80%93-Biozones-and-Zone-Fossils-oisvert\/ce62d52855245086e80c22ac63d340ac6e8dbaa6]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Ordoviko ir sil\u016bro j\u016brin\u012f pasaul\u012f atspindi Vytauto Salad\u017eiaus konodont\u0173 kolekcija. Konodontai &#8211; tai i\u0161nyk\u0119 stuburiniai gyv\u016bnai, primenantys dabartines upines n\u0117ges, ta\u010diau daug ma\u017eesni (\u017er. iliustracij\u0105 nr. 4). \u0160i svarbi paleontologin\u0117 grup\u0117 i\u0161nyko v\u0117lyvajame triaso laikotarpyje d\u0117l didel\u0117s konkurencijos vandenyno ekosistemose.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"897\" height=\"428\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr4-1.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8247\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr4-1.png 897w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr4-1-300x143.png 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr4-1-768x366.png 768w\" sizes=\"auto, (max-width: 897px) 100vw, 897px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 4. Konodont\u0173 rekonstruckija. [\u0161altinis: https:\/\/www.reddit.com\/r\/Naturewasmetal\/comments\/86bkbp\/conodonts_an_entire_extinct_class_of_animal_that\/]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>\u0160iandien i\u0161lik\u0119 tik konodont\u0173 dant\u0173 elementai, kuri\u0173 dydis svyruoja nuo ma\u017edaug 0,25 iki 2-5 mm. Mokslininkai tiria \u0161iuos elementus, nor\u0117dami su\u017einoti, kada ir kokiomis s\u0105lygomis gyveno \u0161ie gyv\u016bnai. Kadangi konodont\u0173 r\u016b\u0161ys keit\u0117si per laik\u0105, j\u0173 dantuk\u0173 formos taip\u00a0 pat\u00a0 pasikeit\u0117. B\u016btent nesikartojanti dantuk\u0173 i\u0161orin\u0117 morfologija (forma) padeda nustatyti uolien\u0173 am\u017ei\u0173, kuriose jie randami ir atlikti uolien\u0173 sluoksni\u0173 koreliacij\u0105, sudarant geologinius pj\u016bvius. Be to, dantuk\u0173 atspalvis gali b\u016bti \u012fvertintas naudojant spalvos pakitimo indeks\u0105 (angl. \u201eColor Alteration Index (CAI))\u201c, kuris nustato, kaip dant\u0173 atspalvis kito laikui b\u0117gant d\u0117l \u0161ilumos poveikio \u017dem\u0117s gelm\u0117se (\u017er. nuotrauk\u0105 Nr.5). Paleontolog\u0117 Dr. Anita Harris nustat\u0117, kad uolienose, palaidotose didesniame gylyje ir veikiamose auk\u0161tesn\u0117s temperat\u016bra, randamos tamsesnio atspalvio konodont\u0173 fosilijos. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad \u017dem\u0117s gelm\u0117se palaidotos augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 liekanos, veikiamos pakankamai auk\u0161ta temperat\u016bros ir esant tam tikroms s\u0105lygoms, gali virsti nafta, dujomis ar anglimi, t. y. i\u0161kastiniu kuru. Dr. Harris \u012ftar\u0117, kad konodontai gali b\u016bti naudojami kaip uolien\u0173 temperat\u016bros matuokliai\u00a0 Daugiau informacijos apie tai galima rasti \u010dia:\u00a0<a href=\"https:\/\/www.museumoftheearth.org\/daring-to-dig\/bio\/harris\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\" title=\"\">https:\/\/www.museumoftheearth.org\/daring-to-dig\/bio\/harris<\/a><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"635\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr5-1024x635.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-8236\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr5-1024x635.jpg 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr5-300x186.jpg 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr5-768x477.jpg 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr5-1536x953.jpg 1536w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr5.jpg 2000w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 5. Konodont\u0173 dant\u0173 atspalviai rodantys temperat\u016bros poveik\u012f \u012f fosilij\u0105, kur\u012f buvo palaidota tam tikrame gylyje (angl. \u201eColor Alteration Index\u201c (CAI)). [\u0161altinis: https:\/\/www.museumoftheearth.org\/daring-to-dig\/bio\/harris]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>I\u0161 uolienos konodont\u0173 dantys yra i\u0161gaunami cheminiu b\u016bdu, naudojant skirtingus r\u016bg\u0161ties tirpalus, pvz., skruzd\u017ei\u0173 r\u016bg\u0161ties tirpalas naudojamas jei uoliena karbonatin\u0117. Po to atliekamas pavyzd\u017ei\u0173 plovimas (angl. \u201escreen washing\u201c) (\u017er. nuotrauk\u0105 Nr.6), tada seka sijojimas, naudojant siet\u0173 rinkinius ir, galiausiai, dant\u0173 atrinkimas rankiniu b\u016bdu, naudojant binokuliarin\u012f mikroskop\u0105. \u0160is procesas gali trukti nuo keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 iki keli\u0173 met\u0173, priklausomai nuo med\u017eiagos kiekio. Paskutin\u0117 proceso stadija gali b\u016bti atliekama naudojant brang\u0173 natrio polivolframato tirpal\u0105, kuris padeda grei\u010diau atskirti konodontus. \u0160is metodas \u017eymiai pagreitina fosilij\u0173 atrankos proces\u0105, ta\u010diau jo taikymas priklauso nuo projekto finansavimo.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"688\" height=\"794\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr6-1.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8248\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr6-1.png 688w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr6-1-260x300.png 260w\" sizes=\"auto, (max-width: 688px) 100vw, 688px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 6. Pavyzd\u017ei\u0173 plovimas (angl. \u201escreen washing\u201c) naudojant paprast\u0105 vanden\u012f. [\u0161altinis: https:\/\/www.floridamuseum.ufl.edu\/panama-pire\/blog\/screenwashing-down-and-dirty\/]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Vidurinio paleozojaus laikotapr\u012f, t.y. sil\u016bro ir devono periodus (~440\u2013360 mln. met\u0173), atspindi<strong> <\/strong>Juozo Valiukevi\u010diaus \u017euv\u0173 kolekcija. Tuo metu dabartin\u0117 Lietuvos teritorija buvo apsemta vandens, ta\u010diau \u0161i\u0173 period\u0173 uolienos retai aptinkamos Lietuvos pavir\u0161iuje (i\u0161skyrus kelias vietas, pvz., Joni\u0161kio apylinki\u0173 atodangose). Dauguma j\u0173 sl\u016bgso ma\u017edaug 1 km ar net didesniame gylyje, tod\u0117l mokslininkai jas tyrin\u0117ja kerno pavidalu, kuris saugomas Vievio kerno saugykloje.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"252\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr7-1024x252.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8235\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr7-1024x252.png 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr7-300x74.png 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr7-768x189.png 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr7.png 1105w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 7. Vievio kerno saugykla. [\u0161altinis: Darjos Dankinos bakalaurinis darbas]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>J. Valiukevi\u010diaus kolekcij\u0105 sudaro daugiausia akantod\u0173, t.y. i\u0161nykusi\u0173 \u017euv\u0173 klas\u0117s, fosilijos (\u017er. nuotrauk\u0105 Nr.8 de\u0161in\u0117je) ir \u017eymiai ma\u017eiau kaulini\u0173 \u017euv\u0173 mikrofosilijos, kuri\u0173 dydis svyruoja nuo 0,05 mm iki keli\u0173 centimetr\u0173, priklausomai nuo k\u016bno fragmento dalies. Da\u017eniausiai fosilijomis virsdavo \u017euv\u0173 pavieniai \u017evynai, dantys, pelekai, otolitai (aus\u0173 \u201eakmenys\u201c), skelet\u0173 fragmentai ir kt. \u0160ioje kolekcijoje yra daugiausiai surinkta \u017evyn\u0173 ir dant\u0173, kuri\u0173 bendras skai\u010dius siekia t\u016bkstan\u010dius. J\u0173 i\u0161oriniu vaizdu galima gro\u017e\u0117tis naudojant tiek binokuliarin\u012f mikroskop\u0105 (spalvotas vaizdas), tiek skenuojant\u012f elektronin\u012f mikroskop\u0105 (juodai baltas vaizdas), ta\u010diau pastarasis suteikia detalesn\u012f vaizd\u0105 ir i\u0161ry\u0161kina fosilij\u0173 pavir\u0161iaus bruo\u017eus (\u017er. nuotrauk\u0105 Nr. 8 kair\u0117je).<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"413\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-8-1024x413.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-8270\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-8-1024x413.jpg 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-8-300x121.jpg 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-8-768x310.jpg 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-8-1536x619.jpg 1536w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-8-2048x826.jpg 2048w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 8. Akantod\u0173 \u017evynas (i\u0161 kair\u0117s), nufotografuotas naudojant SEM prietais\u0105 [Darjos Dankinos nuotrauka], ir \u0161ios i\u0161nykusios \u017euv\u0173 klas\u0117s atstovo rekonstrukcija (i\u0161 de\u0161in\u0117s). [\u0161altinis: https:\/\/ancient-life-and-history-earth.fandom.com\/wiki\/Parexus?file =Obraz_2021-01-18_192522.png]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Paleoichtiologiniai tyrimai yra pla\u010diai taikomi paleontologijos ir paleobiologijos srityse. Pavyzd\u017eiui, daugelio paleozojaus ir meozojaus er\u0173 kremzlini\u0173 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161ys buvo identifikuotos ir apra\u0161ytos remiantis tik j\u0173 dantimis, nes kitos k\u016bno dalys, sudarytos i\u0161 kremzli\u0173, greitai suirdavo. \u017duv\u0173 otolitai tiksliai atspindi element\u0173 koncentracijas tuo metu egzistavusiame vandenyje, o tai padeda geriau suprasti j\u0173 paleoekologines s\u0105lygas. Be to, skirtingos \u017euv\u0173 k\u016bno vietos buvo padengtos skirtingos formos \u017evynais. \u017dvynai atitiko specifines funkcijas: jie pad\u0117jo \u017euvims lengviau jud\u0117ti (atlikti staigius pos\u016bkius, stabdyti, grei\u010diau ar l\u0117\u010diau plaukti), apsaugoti k\u016bn\u0105 nuo trynimosi \u012f dugn\u0105 arba nuo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 ir kt.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvos permo periodas, \u017einomas kaip periodas, kurio pabaigoje \u012fvyko did\u017eiausias masinis i\u0161mirimas, sunaikin\u0119s daugiau nei 87 % j\u016brini\u0173 ir sausumos organizm\u0173 (\u017er. nuotrauk\u0105 Nr.9), yra puikiai apib\u016bdinamas P. Suveizd\u017eio, K.V. Miklukho-Maklay ir L.B. Ukharskaya kolekcij\u0173<strong> <\/strong>pavyzd\u017eiais. \u0160ios kolekcijos apima foraminifer\u0173 (iki \u0161iol gyvenantis mikroskopiniai vienal\u0105s\u010diai organizmai, kuri\u0173 k\u016bn\u0105 dengia karbonatinis kiautelis); samangyvi\u0173 (kolonijiniai j\u016briniai bestuburiai gyv\u016bnai) ir pe\u010diakoj\u0173 moliusk\u0173 (j\u016brini\u0173 bestuburi\u0173 gyv\u016bn\u0173, kurie klest\u0117jo iki permo periodo, bet po masinio i\u0161mirimo dauguma r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161nyko) grupes. \u0160ios kolekcijos suteikia verting\u0173 mokslini\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 apie j\u016brini\u0173 organizm\u0173 evoliucij\u0105 bei ekosistem\u0173 poky\u010dius ne tik paleozojaus eros pabaigoje, bet ir v\u0117lesniais laikotarpiais.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large is-resized\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"512\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr9-1024x512.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-8231\" style=\"width:840px;height:auto\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr9-1024x512.jpg 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr9-300x150.jpg 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr9-768x384.jpg 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr9.jpg 1280w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 9. Permo did\u017eiausio masinio faunos ir floros i\u0161mirimo rekonstrukcija. [\u0161altinis: https:\/\/www.linkedin.com\/pulse\/were-heading-permian-future-guy-lane\/]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Mezozojaus eroje, juros ir kreidos periodais (prie\u0161 201\u201366 mln. met\u0173), kai Gondvanos ir Laurazijos kontinentuose gyveno dinozaurai, Lietuva buvo apsemta j\u016bra, kurioje gyveno amonitai, dvigeld\u017eiai, pe\u010diakojai moliuskai ir kiti organizmai (\u017er. nuotraukas Nr.10-13). J\u0173 fosilijas galima rasti Lilijos Rotkyt\u0117s kolekcijoje. D\u0117l savo dyd\u017eio \u0161i\u0173 grupi\u0173 fosilijos priskiriamos makrofosilijoms ir gali b\u016bti tiriamos plika akimi. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad, neatsi\u017evelgiant \u012f fosilij\u0173 dyd\u012f, jos gali b\u016bti randamos \u201elaisvoje\u201c formoje pavir\u0161iuje (pvz., karjeruose, atodangose) arba \u201eu\u017erakintoje\u201c uolienose.\u00a0 okiu atveju reikalingas j\u0173 i\u0161laisvinimas i\u0161 uolien\u0173, kuris atliekamas ne cheminiu, kaip su mikrofosilijomis, o mechaniniu b\u016bdu, naudojant speciali\u0105 \u012frang\u0105 ir skirtingus gr\u0105\u017etus, pana\u0161ius \u012f tuos, kurie naudojami stomatologijoje.\u00a0 Naudojant oro kompresori\u0173, reguliuojama oro srov\u0117, patenkanti \u012f gr\u0105\u017et\u0105, leid\u017eia fosilij\u0105 milimetras po milimetro valyti ir atskirti nuo uolienos. \u0160i\u0173 fosilij\u0173 tyrimai ple\u010dia paleontolog\u0173 supratim\u0105 apie paleogeografij\u0105, biostratigrafij\u0105 ir evoliucijos raid\u0105, ypa\u010d tiriant masini\u0173 organizm\u0173 i\u0161mirim\u0173 m\u0105st\u0105 ir poveik\u012f bio\u012fvairovei, \u012fvykus\u012f juros periodo prad\u017eioje ir kreidos periodo pabaigoje.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"627\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-10-1024x627.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-8272\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-10-1024x627.jpg 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-10-300x184.jpg 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-10-768x470.jpg 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-10-1536x940.jpg 1536w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/nr-10.jpg 1958w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 10. Juros dvigeld\u017ei\u0173 moliusk\u0173 fosilijos (dar vadinamos \u201evelnio nagais\u201c) i\u0161 Papil\u0117s, Jurakalnio (i\u0161 kair\u0117s) ir kreidos dvigeld\u017ei\u0173 moliusk\u0173 fosilija i\u0161 Jak\u0161tun\u0173 vietov\u0117s. [Darjos Dankinos nuotrauka]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"978\" height=\"700\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr11.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8227\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr11.png 978w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr11-300x215.png 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr11-768x550.png 768w\" sizes=\"auto, (max-width: 978px) 100vw, 978px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 11. Juros galvakoj\u0173 moliusk\u0173 (amonit\u0173) fosilijos i\u0161 Makarjevo rajono, Rusijos. [Darjos Dankinos nuotrauka]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"698\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr12-1024x698.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-8229\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr12-1024x698.jpg 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr12-300x205.jpg 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr12-768x524.jpg 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr12.jpg 1320w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 12. Juros galvakoj\u0173 moliusk\u0173 (amonit\u0173) rekonstrukcija. [\u0161altinis: https:\/\/lovelymeregis.co.uk\/fossils\/ammonites]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"849\" height=\"770\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr13.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8228\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr13.png 849w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr13-300x272.png 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr13-768x697.png 768w\" sizes=\"auto, (max-width: 849px) 100vw, 849px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 13. Juros galvakoj\u0173 moliusk\u0173 (amonit\u0173) fosilijos i\u0161 Papil\u0117s gele\u017einkelio stoties vietov\u0117s. [Darjos Dankinos nuotrauka]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Be \u0161i\u0173 i\u0161vardint\u0173 skirting\u0173 paleontologini\u0173 kolekcij\u0173, GTC turi ir daugiau, ta\u010diau ma\u017eesn\u0117s apimties kolekcij\u0173, kurios taip pat turi svarbi\u0105 mokslin\u0119 reik\u0161m\u0119 ir paskirt\u012f. Mezozojaus kolekcij\u0105 papildo j\u016br\u0173 e\u017eiai \u2013 pla\u010diai paplitusi dygiaod\u017ei\u0173 bestuburi\u0173 grup\u0117 (\u017er. nuotrauk\u0105 nr. 14) ir koralai \u2013 kolonijiniai j\u016briniai gyv\u016bnai (\u017er. nuotrauk\u0105 nr. 15). \u0160ias j\u016brin\u0117s kilm\u0117s fosilijas galima rasti Algimanto Grigelio kolekcijoje.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"722\" height=\"719\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr14.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8223\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr14.png 722w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr14-300x300.png 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr14-150x150.png 150w\" sizes=\"auto, (max-width: 722px) 100vw, 722px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 14. Kreidos j\u016bros e\u017ei\u0173 fosilija i\u0161 Gardino, Baltarusijos. [Darjos Dankinos nuotrauka]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"579\" height=\"730\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr15.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8226\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr15.png 579w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr15-238x300.png 238w\" sizes=\"auto, (max-width: 579px) 100vw, 579px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 15. Juros koralai i\u0161 \u0160auki\u0173-12 gr\u0119\u017einio, 85,5 mer\u0173 gylio. [Darjos Dankinos nuotrauka]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Kreidos periodo paleontologin\u0119 kolekcij\u0105 papildo paleorykli\u0173 fosilijos, surinktos ir apib\u016bdintos Romualdos Mertinien\u0117s (\u017er. nuotrauk\u0105 Nr.16). Da\u017eniausiai elasmobranchij\u0173 (kremzlini\u0173 \u017euv\u0173 klas\u0117) dantys analizuojami naudojant histologinius tyrimus (2D \u0161lifai), kai fosilija yra poliruojama i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 (procesas yra negr\u012f\u017etamas), siekiant pamatyti danties vidin\u0119 sandar\u0105 su SEM mikroskopu (\u017er. nuotrauk\u0105 Nr. 17). Tyrimo metu nagrin\u0117jamas emalio (labiau paplit\u0119s tarp mezozojaus ir dabartini\u0173 \u017euv\u0173) ar enameloido (b\u016bdingas paleozojaus \u017euvims) bei dentino vidini\u0173 audini\u0173 santykis, j\u0173 storis, mineralizacijos lygis \u2013 visa tai gali suteikti informacijos apie dant\u0173 funkcij\u0105 perdirbant maist\u0105 ir mitybos ypatybes.Be to, gali b\u016bti atliekamas trimatis danties vidini\u0173 kraujagysli\u0173 pasiskirstymo, 3D modeli\u0173 pavidalu, tyrimas (\u017er. nuotrauk\u0105 Nr.18). Tai yra saugus metodas tirti fosilijas, nes jo metu tiriamas objektas skenuojamas kompiuteriniu tomografu arba sinchotronu, kuris yra \u017eiedinis daleli\u0173 greitintuvas, naudojamas moksliniuose tyrimuose. V\u0117liau gautos nuotraukos sujungiamos \u012f model\u012f naudojant specialiai tam sukurtas programines \u012frangas, tokias kaip Avizo, 3D Slicer ir kitos.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"633\" height=\"762\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr16.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8224\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr16.png 633w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr16-249x300.png 249w\" sizes=\"auto, (max-width: 633px) 100vw, 633px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 16. Kreidos rykli\u0173 dantys i\u0161 Vareiki\u0173 atodangos. [Darjos Dankinos nuotrauka]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"624\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr17-1-1024x624.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8251\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr17-1-1024x624.png 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr17-1-300x183.png 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr17-1-768x468.png 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr17-1.png 1101w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 17. Permo ryklio dantis ir jo \u0161lifai, parodantys vidini\u0173 audini\u0173 sandar\u0105. Paleontologin\u0117 med\u017eiaga surinkta Karp\u0117n\u0173 karjere. [\u0161altinis: Dankina et al. 2021 straipsnis]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"670\" src=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr18-1024x670.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8225\" srcset=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr18-1024x670.png 1024w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr18-300x196.png 300w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr18-768x502.png 768w, https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr18.png 1101w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Nr. 18. Permo ryklio danties tomografiniai tyrimai, kurie atskleid\u017eia danties kraujagysli\u0173 vidin\u0119 strukt\u016br\u0105. [\u0161altinis: Dankina et al. 2021 straipsnis]<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>I\u0161vados<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kaip matome, paleontologija yra labai \u012fdomus mokslas, leid\u017eiantis mums gr\u012f\u017eti \u012f praeit\u012f ir \u012fsivaizduoti, kokia bio\u012fvairov\u0117 klest\u0117jo senoviniuose vandenynuose. Paleontologiniai tyrimai padeda atkurti seniai i\u0161nykusius organizmus, suprasti j\u0173 reik\u0161m\u0119 mitybin\u0117se grandin\u0117se ir i\u0161siai\u0161kinti ekologines s\u0105lygas, kurios leido faunai ir florai dr\u0105siai vystytis ir evoliucionuoti. Be to, paleontologija leid\u017eia atsakyti \u012f daugyb\u0119 kit\u0173 \u012fdomi\u0173 klausim\u0173, kaip klimato poky\u010diai paveik\u0117 gyvyb\u0117s formas ir j\u0173 dyd\u017eius, kokie evoliuciniai procesai l\u0117m\u0117 dabartini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atsiradim\u0105 ir pan. Tyrin\u0117dami fosilijas ir j\u0173 ypatumus, mokslininkai gali geriau suvokti, kaip biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 reaguoja \u012f aplinkos poky\u010dius, o tai ypa\u010d svarbu \u0161iandien, kuomet daug kalbama apie klimato kait\u0105 ir i\u0161nykimo gr\u0117smes. Galiausiai, paleontologija ne tik ple\u010dia m\u016bs\u0173 \u017einias apie praeit\u012f, bet ir padeda geriau suprasti dabar \u017dem\u0117je vykstan\u010dius sud\u0117tingus procesus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Dr. Darja Dankina, Gamtos tyrim\u0173 centras, VilniusDr. Agn\u0117 Venckut\u0117-Aleksien\u0117, Gamtos tyrim\u0173 centras, Vilnius \u012e\u017eanga Paleontologin\u0119 kolekcij\u0105 priklausan\u010di\u0105 Gamtos tyrim\u0173 centrui (GTC) sudaro daugiau kaip pus\u0119 milijono fosilij\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 geografini\u0173 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8228,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-8221","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/Nr13.png","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8221","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8221"}],"version-history":[{"count":18,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8221\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8277,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8221\/revisions\/8277"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8228"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8221"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8221"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8221"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}