{"id":8030,"date":"2024-05-27T13:59:03","date_gmt":"2024-05-27T13:59:03","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8030"},"modified":"2024-05-27T16:48:44","modified_gmt":"2024-05-27T16:48:44","slug":"klimato-kaita","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2024\/05\/27\/klimato-kaita\/","title":{"rendered":"Klimato kaita"},"content":{"rendered":"\n<p>Kvie\u010diame skaityti penkt\u0105j\u012f konkurso darb\u0105! \u0160is darbas var\u017eosi mokini\u0173 kategorijoje. <br>Daugiau apie \u0161\u012f mokslo populiarinimo konkurs\u0105 skaitykite\u00a0<a href=\"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2024\/03\/25\/mokslo-populiarinimo-konkursas-2024\/\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">\u010cIA<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right\"><em>August\u0117 Jomantait\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Klimato kaita<\/strong>-yra temperat\u016bros ir oro s\u0105lyg\u0173 poky\u010diai, kuriuos sukelia tiek nat\u016bral\u016bs, tiek \u017emogaus<br>veiklos veiksniai. \u0160ie poky\u010diai turi didel\u012f poveik\u012f m\u016bs\u0173 planetai ir visai gyvybei \u017eem\u0117je. Nor\u0117\u010diau<br>i\u0161samiau aptarti, kas yra klimato kaita, kokios yra jos prie\u017eastys, pasekm\u0117s ir galimi sprendimai.<\/p>\n\n\n\n<p><br>Kokios yra pagrindin\u0117s klimato kaitos prie\u017eastys?<br><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Elektros ir \u0161ilumos gamyba<\/strong> deginant i\u0161kastin\u012f kur\u0105 sukelia didel\u0119 pasaulini\u0173 i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173<br>dal\u012f. Did\u017eioji dalis elektros energijos vis dar pagaminama deginant angl\u012f, naft\u0105 ar dujas, kurios<br>gamina anglies dioksid\u0105 ir azoto oksid\u0105 \u2013 galingas \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dias dujas, kurios dengia<br>\u017dem\u0119 ir sulaiko saul\u0117s \u0161ilum\u0105. Pasaulyje \u0161iek tiek daugiau nei ketvirtadalis elektros energijos<br>gaunama i\u0161 v\u0117jo, saul\u0117s ir kit\u0173 atsinaujinan\u010di\u0173 \u0161altini\u0173, kurie, prie\u0161ingai nei i\u0161kastinis kuras, \u012f or\u0105<br>i\u0161skiria ma\u017eai ter\u0161al\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Per didelis\/nesaikingas vartojimas<\/strong>. tai kaip mes judame, k\u0105 valgome ir kiek i\u0161metame, prisideda<br>prie \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 i\u0161metimo. Taip pat ir toki\u0173 preki\u0173 kaip: drabu\u017ei\u0173, elektronikos<br>ir plastiko vartojimas. Didel\u0117 pasaulio \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisij\u0173 dalis yra susijusi su<br>priva\u010diais nam\u0173 \u016bkiais. M\u016bs\u0173 gyvenimo b\u016bdas daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 planetai.<br><\/li>\n\n\n\n<li><strong>Masinis pasaulio mi\u0161k\u0173 naikinimas<\/strong> prisideda prie klimato poky\u010di\u0173. Kertant mi\u0161kus stipriai ma\u017e\u0117ja<br>planetos galimyb\u0117s absorbuoti anglies dioksid\u0105 i\u0161 atmosferos. Kei\u010diantis \u017eem\u0117s naudojimo b\u016bdams,<br>pavyzd\u017eiui, mi\u0161ko \u017eemes \u0117mus naudoti \u017eemdirbystei, sausinant \u0161lapynes, taip pat deginant medien\u0105<br>ar jai p\u016bnant \u012f atmosfer\u0105 patenka ir daug dirvo\u017eemyje sugerto anglies dioksido. Mi\u0161kai turi svarb\u0173<br>vaidmen\u012f reguliuojant vandens cikl\u0105, \u012fskaitant vandens garinim\u0105 ir kritulius. Kertant mi\u0161kus, \u0161is<br>nat\u016bralus procesas yra sutrikdomas, o tai gali sukelti sausras ar, atvirk\u0161\u010diai, per daug lietaus tam<br>tikruose regionuose.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Poveikis<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>ledynai spar\u010diai tirpsta<\/strong>, pasitraukia \u012f j\u016br\u0105 ir traukiasi \u012f sausum\u0105. Po t\u016bkstan\u010dio met\u0173 ledo gniau\u017etais<br>sukaustyt\u0105 Grenlandij\u0105 bus galima pamatyti tik nuotraukose ir vaizdo \u012fra\u0161uose. Jungtini\u0173 Valstij\u0173<br>mokslinink\u0173 atlikta Grenlandijos skydinio ledyno istorijos analiz\u0117 atskleid\u0117 ni\u016bri\u0105 realyb\u0119: \u0161iuo metu<br>ledynas nyksta grei\u010diausiu tempu per 12 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173. Nesuvald\u017eius klimato \u0161ilt\u0117jimo, per<br>\u0161imtmet\u012f vien Grenlandijoje i\u0161tirp\u0119s ledas pasaulio j\u016bros lyg\u012f pakels 10 centimetr\u0173.<br><\/li>\n\n\n\n<li><strong>J\u016bros lygio kilimas.<\/strong> Dabar jis spar\u010diai kyla ir per ateinant\u012f \u0161imtmet\u012f j\u016bros lygis kils grei\u010diau nei bet<br>kada anks\u010diau, tod\u0117l turime \u017einoti, kas laukia pasaulio pakran\u010di\u0173, kad gal\u0117tume kiek \u012fmanoma<br>su\u0161velninti padarinius. Vandenyno vandens lygis kyla, o d\u0117l \u0161ios prie\u017easties gali u\u017elieti vis daugiau<br>\u017emogui svarbi\u0173 sausumos teritorij\u0173.<br><\/li>\n\n\n\n<li><strong>Klimato Kaitos Poveikis \u017dmoni\u0173 Gyvenimams.<\/strong> D\u0117l klimato kaitos did\u0117jant temperat\u016brai,<br>\u017emon\u0117s patiria daugiau \u0161ilumos sm\u016bgi\u0173 ir kit\u0173 su kar\u0161\u010diu susijusi\u0173 lig\u0173. Taip pat d\u0117l<br>ekstremali\u0173 or\u0173 \u012fvyki\u0173 \u017emon\u0117s gali patirti traumas ar mirti. Be to, klimato kaita gali pakeisti<br>lig\u0173 plitim\u0105, pavyzd\u017eiui, tropin\u0117s ligos, tokios kaip maliarija ir deng\u0117 kar\u0161tlig\u0117, gali prad\u0117ti<br>plisti \u012f naujas teritorijas.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Klimato kaita turi didel\u012f poveik\u012f tiek aplinkai, tiek \u017emoni\u0173 gyvenimams. Ledyn\u0173 tirpimas, j\u016bros lygio kilimas, ekstremal\u016bs orai ir ekosistem\u0173 poky\u010diai rodo, kad klimato kaita didel\u0117 problema. Be to, jos poveikis \u017emoni\u0173 sveikatai, maisto saugumui ir ekonominei gerovei rodo, kad b\u016btina imtis veiksm\u0173 siekiant suma\u017einti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie kintan\u010dio klimato.<\/p>\n\n\n\n<p>Kokie gal\u0117t\u0173 b\u016bti b\u016bdai kovoti su klimato kaita?<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Pradedant nuo pa\u010di\u0173 m\u016bs\u0173. Paprasti sprendimai gali pad\u0117ti suma\u017einti poveik\u012f aplinkai.<br>Pavyzd\u017eiui, prausdamiesi po du\u0161u, o ne vonioje, galime sunaudoti 4 kartus ma\u017eiau<br>energijos,&nbsp; i\u0161jungdami televizori\u0173 i\u0161 elektros lizdo, kai jis nenaudojamas \u2013 45 % energijos, o<br>vos 1 laipsniu suma\u017ein\u0119 oro temperat\u016br\u0105 namuose, \u0161eimos i\u0161laidas u\u017e sunaudot\u0105 elektros<br>energij\u0105 suma\u017eintume ma\u017edaug 7 %. Taip pat va\u017eiavimo dvira\u010diu, paspirtuku, vie\u0161uoju<br>transportu, vietoj nuosavo automobilio.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Projektai klimato kaitai \u0161velninti<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>J\u016bros srovi\u0173 j\u0117gaini\u0173 parkas po vandeniu \u201eMeygen\u201c<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/5_1.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-6526\"\/><\/figure>\n\n\n\n<p>\u0160iaur\u0117s j\u016broje prie \u0160kotijos krant\u0173 statomos povandenin\u0117s turbinos, kurios gamins elektr\u0105 i\u0161 j\u016bros srovi\u0173 energijos. Nuo 2010 m. projekt\u0105 vykdo viena pirmaujan\u010di\u0173 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s tvarios energijos gamintoj\u0173, veikian\u010di\u0173 visame pasaulyje. Tikimasi, kad naujasis povandenini\u0173 turbin\u0173 parkas patenkins tre\u010ddal\u012f viso \u0160kotijos elektros energijos poreikio.<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Traukiniai, varomi v\u0117jo energija<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Tai, kad Nyderlanduose i\u0161pl\u0117tota traukini\u0173 sistema, \u012frodo skai\u010diai: per metus traukiniams valdyti sunaudojama 1,3 teravatvaland\u0117s elektros energijos, tai yra 1 proc. visos \u0161alies sunaudojamos elektros energijos, arba visas Amsterdamo nam\u0173 \u016bki\u0173 sunaudojamas elektros energijos kiekis. \u0160alis gars\u0117ja ir v\u0117jo mal\u016bnais.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Energijos medis Londone<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Siekiant pl\u0117sti atsinaujinan\u010di\u0173 energijos i\u0161tekli\u0173 naudojim\u0105, 2008 m. pasi\u016blytas naujas kombinuotos saul\u0117s ir v\u0117jo j\u0117gain\u0117s prototipas. Nat\u016braliai atrodantis dailus medis yra \u201eapaug\u0119s\u201c nanodalel\u0117mis dengtais lapais, kurie, priklausomai nuo v\u0117jo ar saul\u0117s aktyvumo, gamina elektros energij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/5_2.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-6527\"\/><\/figure>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Did\u017eiausia saul\u0117s j\u0117gain\u0117 pasaulyje priklauso Marokui<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Sacharos dykumos pakra\u0161tyje pastatytas vienas did\u017eiausi\u0173 ir na\u0161iausi\u0173 pasaulyje saul\u0117s elektrini\u0173 kompleks\u0173, u\u017eimantis 3000&nbsp;ha. Plotu jis prilygsta 3500 futbolo aik\u0161\u010di\u0173. Nuo 2016 m. iki \u0161iol \u012fgyvendinamas j\u0117gain\u0117s projektas pl\u0117tojamas etapais. Dabar j\u0117gain\u0117s pagaminamos 580 MW elektros energijos pakakt\u0173 Prahos miestui arba 2 milijonams marokie\u010di\u0173 apr\u016bpinti. Pasta\u010dius j\u0117gain\u0119 CO<sub>2<\/sub>&nbsp;emisij\u0173 suma\u017e\u0117jo 760 t\u016bkst.&nbsp;ton\u0173.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/5_3.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-6528\"\/><\/figure>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>K\u016bno \u0161iluma paver\u010diama \u0161iltu vandeniu<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Stokholmo centrin\u0117 stotis yra judriausia \u0160vedijoje, kurioje per par\u0105 apsilanko apie 250 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Ramyb\u0117s b\u016bsenoje \u017emogaus k\u016bnas spinduliuoja apie 100 W \u0161ilumos, o apsiperkant, valgant ar tiesiog skubant jos i\u0161skiriama dar daugiau. Paprastai \u0161i \u0161iluma laikoma atliekiniu produktu, pa\u0161alinamu per ventiliacijos sistemas. Ta\u010diau 2010 m. \u012fmonei, kuriai priklauso centrin\u0117 stotis, kilo id\u0117ja panaudoti \u017emogaus k\u016bno skleid\u017eiam\u0105 \u0161ilum\u0105 netoliese esan\u010diam tai pa\u010diai \u012fmonei priklausan\u010diam 13 auk\u0161t\u0173 biur\u0173 pastatui ap\u0161ildyti. Tam tikra in\u017einerin\u0117 sistema skleid\u017eiam\u0105 k\u016bno \u0161ilum\u0105 paver\u010dia \u0161iltu vandeniu, kuris nuve\u017eamas iki u\u017e 90 m atstumu esan\u010dio biur\u0173 pastato. Taip sutaupoma bent 20 proc. visos energijos.<\/p>\n\n\n\n<p>Klimato kaita yra neabejotinai svarbiausias m\u016bs\u0173 laik\u0173 i\u0161\u0161\u016bkis, ta\u010diau kartu mes galime keisti pasaul\u012f \u012f ger\u0105j\u0105 pus\u0119. Tik bendromis pastangomis ir inovacijomis galime sukurti tvari\u0105 ateit\u012f. Veikime dabar, kad ateities kartos gal\u0117t\u0173 d\u017eiaugtis sveika ir gyvybinga planeta!<\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator has-alpha-channel-opacity\"\/>\n\n\n\n<p>https:\/\/www.un.org\/en\/climatechange\/science\/causes-effects-climate-change<br>https:\/\/www.nrdc.org\/stories\/what-are-effects-climate-change#weather<br>https:\/\/www.worldwildlife.org\/pages\/why-are-glaciers-and-sea-ice-melting<br>https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/mokslas-ir-it\/11\/1620376\/mokslininkai-nustate-kuriais-metais-juros-lygio-<br>kilimas-isties-pradejo-sparteti<br>https:\/\/www.pobangom.lt\/vandens-lygis<br>https:\/\/www.ipcc.ch\/site\/assets\/uploads\/2018\/03\/ar4-wg1-chapter1.pdf<br>https:\/\/klimatokaita.lt\/<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kvie\u010diame skaityti penkt\u0105j\u012f konkurso darb\u0105! \u0160is darbas var\u017eosi mokini\u0173 kategorijoje. Daugiau apie \u0161\u012f mokslo populiarinimo konkurs\u0105 skaitykite\u00a0\u010cIA. August\u0117 Jomantait\u0117 Klimato kaita-yra temperat\u016bros ir oro s\u0105lyg\u0173 poky\u010diai, kuriuos sukelia tiek nat\u016bral\u016bs, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8033,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8,1],"tags":[57,103,249],"class_list":["post-8030","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","category-uncategorized","tag-energetika","tag-klimato-kaita","tag-konkursas2024","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/Screenshot-2024-05-27-at-16.59.36.png","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8030","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8030"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8030\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8133,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8030\/revisions\/8133"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8033"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8030"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8030"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8030"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}