{"id":8010,"date":"2024-05-27T13:33:20","date_gmt":"2024-05-27T13:33:20","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=8010"},"modified":"2024-08-29T17:49:35","modified_gmt":"2024-08-29T17:49:35","slug":"didysis-o-ir-kas-pirmas-ji-panaudojo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2024\/05\/27\/didysis-o-ir-kas-pirmas-ji-panaudojo\/","title":{"rendered":"Didysis O ir kas pirmas j\u012f panaudojo?"},"content":{"rendered":"\n

Kvie\u010diame skaityti tre\u010di\u0105j\u012f 2024 m. mokslo populiarinimo konkurso darb\u0105.
Daugiau apie \u0161\u012f mokslo populiarinimo konkurs\u0105 skaitykite \u010cIA<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Kristina Zakutauskait\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Atvirame ore – ne kvepalai, ne distiliavimo garai, jisai – bekvapis,
Tas oras mano gomury – per am\u017eius, kaip a\u0161 j\u012f myliu!
Nueisiu pami\u0161k\u0117n ant kranto ir atsidengsiu, liksiu nuogas,
Beproti\u0161kai su oru trok\u0161tu susiliesti.
Mano paties kv\u0117psnio garas,
Aidai ir raibuliai, d\u016bzgus \u0161nab\u017ed\u0117jimas, meil\u0117s \u0161aknis, \u0161ilkinis si\u016blas,
\u0161akumas ir virk\u0161\u010dios,
A\u0161 i\u0161kvepiu ir \u012fkvepiu, manoji \u0161irdis plaka, keliauja oras, kraujas
plau\u010diais,
Kvepia \u017eali labai ir sud\u017ei\u016bv\u0119 lapai, ir j\u016bros krantas, ir tamsios uolos
parant\u0117j, ir \u0161ienas dar\u017ein\u0117j\u2026<\/p>\n\n\n\n

Walt Whitman, (i\u0161 a. k. vert\u0117 Marius Burokas ir Kasparas Pocius)<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 2.5 milijardo met\u0173 gyvyb\u0117s raid\u0105 transformavo du \u012fvykiai: atmosferoje atsirado daug deguonies ir branduolio neturin\u010dios l\u0105stel\u0117s prad\u0117jo jungtis \u012f vien\u0105 tam, kad j\u012f panaudot\u0173. Tai \u017eaibi\u0161kai pagreitino med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 ir l\u0117m\u0117 l\u0105steli\u0173 organeli\u0173, kurios lemia kv\u0117pavim\u0105 deguonimi susidarym\u0105, bei sud\u0117tingesni\u0173, daugial\u0105s\u010di\u0173 organizm\u0173 vystym\u0105si. \u0160io proceso teorijos pavadinimas – endosimbioz\u0117 (endon – graik\u0173 kalboje rei\u0161kia viduje, o simbioz\u0117 – gyvenanti kartu). Simbioz\u0117s teorijos i\u0161vados lie\u010dia ne tik m\u016bs\u0173 suvokim\u0105 apie biologij\u0105, evoliucij\u0105 ir aplink\u0105 bet ir m\u016bs\u0173 tarpusavio santykius tarp \u017emoni\u0173, gyvyb\u0117s ir \u017dem\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

U\u017edengus \u017evak\u0119 ir miegant\u012f \u017emog\u0173 dviem vienodo dyd\u017eio gaubtais per kelias minutes, priklausomai nuo gaubt\u0173 dyd\u017eio, u\u017egest\u0173 kartu ir \u017evak\u0117 ir \u017emogaus gyvyb\u0117. Pri\u017eadu, kad eksperimento nedariau, ir tikiuosi niekas nesusigundys, ta\u010diau tokia hipotetin\u0117 situacija – gan metafori\u0161ka. \u017dmogus, savo gyvybiniams procesams miego metu sunaudoja 80 W energijos – ma\u017edaug tiek, kiek paprasta \u017evak\u0117. Mes taip pat tarsi \u017evak\u0117s per vis\u0105 gyvenim\u0105 l\u0117tai degame, kol galiausiai u\u017eg\u0119stame pasibaigus resursams.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Ne sutapimas, jog \u017eodis deguonis susij\u0119s su \u017eod\u017eiu degti. Degimas – tai chemin\u0117 deguonies ir kuro reakcija, kurios metu i\u0161metama daug energijos \u0161ilumos ir \u0161viesos forma. Ta\u010diau \u0161is elementas dalyvauja ir kitose reakcijose – daug \u012fvairi\u0173 mineral\u0173 bei jungini\u0173 susiformuoja susijung\u0119 su deguonimi. D\u0117l dalyvavimo r\u016bg\u0161\u010di\u0173 susidaryme taip pat buvo svarstoma deguon\u012f pavadinti r\u016bg\u0161tygamiu ar r\u016bg\u0161tagamiu. Asmeni\u0161kai, jau\u010diuosi d\u0117kinga Jonui Jablonskiui, pasi\u016bliusiam \u0161io elemento pavadinim\u0105, jog l\u0117ktuvuose turime deguonies, o ne r\u016bg\u0161tagamio kaukes.<\/p>\n\n\n\n

\u0160io elemento unikalumas – jo savyb\u0117 itin lengvai sukurti ry\u0161ius su kitais elementais. Deguonis, turi stipr\u0173 potrauk\u012f pritraukti ir laikytis svetim\u0173 elektron\u0173 i\u0161 kit\u0173 atom\u0173 ar molekuli\u0173, o susijungimo metu i\u0161siskiria daug energijos. Tai taip pat gausiausias elementas i\u0161 vis\u0173 \u017dem\u0117je, sudarantis apie pus\u0119 \u017dem\u0117s plutos svorio bei 86 procentus vandenyn\u0173 svorio (vandens bei mineral\u0173 molekul\u0117se). Da\u017eniausiai dabartin\u0117je atomsferoje randama deguonies forma – diatominis molekulinis deguonis – O\u2082.<\/p>\n\n\n\n

Taigi ir \u017evakei, ir \u017emogui reikalingas deguonis, ta\u010diau \u017evak\u0117s liepsnoje deguonis tiesiogiai jungiasi su parafinu ir reakcijos metu sukuria \u0161ilum\u0105 bei \u0161vies\u0105. Tuo tarpu \u017emogaus k\u016bne deguonies pagalba konstruojamos ATP molekul\u0117s, dar vadinamos l\u0105steli\u0173 energijos valiuta, kuri\u0173 pagalba sukuriama \u0161iluma bei palaikoma organ\u0173 ir raumen\u0173 veikla. Kitais \u017eod\u017eiais, \u017emogus kv\u0117puoja, o nedega. Ta\u010diau deguonis lemia ir mirt\u012f – ardo (oksiduoduoja) ir ver\u010dia senti k\u016bno l\u0105steles. Nors degimas ir kv\u0117pavimas turi pana\u0161um\u0173, nuo paprastos chemin\u0117s degimo reakcijos iki ATP molekuli\u0173 biologin\u0117se l\u0105stel\u0117se – labai ilgas kelias, u\u017etruk\u0119s milijardus met\u0173 ir \u0161iuo metu mums leid\u017eiantis skaityti straipsn\u012f internete ar eiti pab\u0117gioti rajone.<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 3 milijardus met\u0173 \u017dem\u0117s atmosfera nebuvo tokia jauki ir patogi vieta mums, aerobiniams (deguonimi besinaudojantiems) organizmams – joje beveik nebuvo deguonies, o pagrindin\u0117s dujos buvo anglies dioksidas,vandens garai, azotas, truputis metano, azoto bei dar keletas pavieni\u0173 molekuli\u0173. Planet\u0105 dominavo prokariotai- nepriklausomai egzistuojan\u010dios l\u0105stel\u0117s be branduolio, turin\u010dios savyje DNR, gaminan\u010dios proteinus i\u0161 DNR instrukcij\u0173, naudojant RNR molekules kaip tarpininkus. Energij\u0105 i\u0161gyvenimui \u0161ie vienal\u0105s\u010diai organizmai gaudavo naudodami nitrato,sulfato, anglies dioksido ar kitas dujas bei fermentacijos procesus. \u0160iandien\u0105 tokius anaerobinius (deguonies nenaudojan\u010dius) organizmus gal\u0117tume rasti pelk\u0117se, \u017eem\u0117je, po j\u016br\u0173 bei vandenyn\u0173 nuos\u0117domis ar net savo vir\u0161kinimo trakte – ten kur stinga deguonies.<\/p>\n\n\n\n

Tuomet, ma\u017edaug prie\u0161 2.5 milijard\u0173 met\u0173 m\u016bs\u0173 planetos atmosfer\u0105 transformavo netik\u0117tas atradimas. Panaudojus vanden\u012f, anglies dioksid\u0105 bei \u017eiedini\u0173 molekuli\u0173 porfirin\u0173 pagalba panaudojus foton\u0173 energij\u0105, l\u0105stel\u0117s prad\u0117jo gamintis energij\u0105 (ATP) bei sau reikiamas med\u017eiagas.<\/p>\n\n\n\n

\u0160io proceso metu, kaip \u0161alutinis produktas susidaro dujos – deguonis. Kitais \u017eod\u017eiais prokariotai prad\u0117jo fotosintetinti. Atmosfera tapo prisotinta deguonimi, \u017eem\u0117 nusida\u017e\u0117 daugybe spalv\u0173 – d\u0117l dr\u0117gno oro bei oksidacijos sur\u016bdijo gele\u017eis, susidar\u0117 daug nauj\u0173 mineral\u0173, i\u0161siskirian\u010di\u0173 ry\u0161kiomis spalvomis.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Nauji mineralai susidar\u0119 deguoniui atsiradus atmosferoje, Gamtos Istorijos Muziejus, Viena, Austrija.
<\/p>\n\n\n\n

\u0160is i\u0161radimas vos nesunaikino visos tuomet egzistavusios gyvyb\u0117s. Dabar \u0161is \u012fvykis did\u017eiuoju deguonies susidarymo \u012fvykiu. Dauguma tuo metu gyvenusi\u0173 vienal\u0105s\u010di\u0173 netur\u0117jo apsaugos nuo oksidacijos tod\u0117l pra\u017euvo. Aerobin\u0117s bakterijos, prad\u0117jusios naudoti deguon\u012f ATP generavimui, i\u0161populiar\u0117jo, be to deguonis pasirod\u0117 \u017eymiai efektyvesnis elementas gaminantis ATP palyginus su fermentacijos proces\u0173, ar kit\u0173 element\u0173 panaudojimu.<\/p>\n\n\n\n

Tuo laikotarpiu, vienai bakterijai apgaubus kit\u0105, tarp j\u0173 susiformavo simbiotinis ry\u0161ys – vidin\u0117 bakterija teik\u0117 sistemai energij\u0105 per aerobin\u012f kv\u0117pavim\u0105, o i\u0161orin\u0117 l\u0105stel\u0117 – apsaug\u0105 ir maistines med\u017eiagas. Tokia specializacija \u017eenkliai padidino l\u0105steli\u0173 efektyvum\u0105- ypa\u010d energijos gamybos at\u017evilgiu. Ilgainiui \u0161is abipusis naudingas ry\u0161ys l\u0117m\u0117 \u0161ios sistemos atsparum\u0105 bei gyvybingum\u0105 ir vidin\u0117 bakterija tapo organele – mitochondrija, o abi l\u0105stel\u0117s – viena sistema – eukariotine l\u0105stele.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

L\u0105stelinio kv\u0117pavimo evoliucija (shmoop.com)<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Mitochondrijos itin svarbios m\u016bs\u0173, \u017emoni\u0173, bei kit\u0173 gyv\u016bn\u0173 evoliucijai. D\u0117l energijos na\u0161umo l\u0105stel\u0117s gal\u0117jo leisti vykdyti sud\u0117tingesnes ir \u012fvairesnes l\u0105steli\u0173 funkcijas – jud\u0117jimui, metaboliniams procesams, \u0161viesos, garso, dirgikli\u0173 sensorikai. \u012evairesn\u0117s funkcijos leido skirtingoms l\u0105stel\u0117ms specializuotis ir jungtis \u012f didesnes sistemas- i\u0161 pavieni\u0173 l\u0105steli\u0173 susidar\u0117 samb\u016briai. V\u0117liau prad\u0117jo vystytis ir nerv\u0173, raumen\u0173, jungiamosios, kaul\u0173 l\u0105stel\u0117s, kurios leido susiformuoti judantiems
gyv\u016bnams.<\/p>\n\n\n\n

Per daugel\u012f met\u0173 deguonies kiekis atmosferoje kito ir kartu keit\u0117 gyvyb\u0119 \u017dem\u0117je: nuo masinio i\u0161nykimo d\u0117l deguonies atsiradimo iki v\u0117lesni\u0173 masini\u0173 i\u0161nykim\u0173 d\u0117l jo tr\u016bkumo, sukelto ugnikalni\u0173 i\u0161siver\u017eim\u0173 bei asteroid\u0173 sm\u016bgi\u0173. D\u0117l deguonies kito ir organizm\u0173 strukt\u016bra – atsirado mitochondrijos, v\u0117liau celiulioz\u0117s l\u0105stel\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 susideda med\u017eiai, raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s, leid\u017eian\u010dios jud\u0117ti gyv\u016bnams. Manoma, jog didesnis deguonies kiekis Mezozojos eroje l\u0117m\u0117 dinozaur\u0173 dyd\u012f, nes i\u0161laikyti didesn\u012f k\u016bn\u0105 reikia daugiau energijos, kurios \u012fmanoma gauti kv\u0117puojant gausesniu deguonies kiekiu.<\/p>\n\n\n\n

Neo darvinizmas teigia, jog vienintelis evoliucijos veiksnys – gamtos organizm\u0173 nat\u016brali atranka, stiprinanti naudinguosius\/prana\u0161iuosius ir eliminuoja nenaudingus individo bruo\u017eus. \u017dmoni\u0173 visuomen\u0117s ir ekonomikos modelis kartais grind\u017eiamas tuo pa\u010diu konkurencijos bei kovos principu. Deguonies kelias parodo, kokia nepakei\u010diama evoliucijos dalis yra bendradarbiavimas – ar endosimbioz\u0117s, ar med\u017eiag\u0173 apykaitos b\u016bdu, tarp deguon\u012f vartojan\u010di\u0173 bei deguon\u012f i\u0161metan\u010di\u0173 organizm\u0173. Deguonis n\u0117ra visos gyvyb\u0117s pagrindas – anaerobin\u0117s bakterijos bei kiti anaerobiniai organizmai vis dar klesti \u017eem\u0117je ir ne\u017eada trauktis – pragyvens ir mus. Mes, \u017emon\u0117s, nesame individ\u0173 piramid\u0117s vir\u0161\u016bn\u0117je, bet kartu egzistuojanti gyvyb\u0117 \u017dem\u0117je, glaud\u017eiai tarpusavyje susijusi ir persipynusi.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

\u0160altiniai:<\/p>\n\n\n\n

CLAIRE, M. & CATLING, D. & ZAHNLE, K.. (2006). Biogeochemical
modelling of the rise in atmospheric oxygen. Geobiology. 4. 239 – 269.
10.1111\/j.1472-4669.2006.00084.x.

Haskett, Dorothy Regan, “”On the Origin of Mitosing Cells” (1967), by
Lynn Sagan”. Embryo Project Encyclopedia ( 2014-04-15 ). ISSN: 1940-
5030 https:\/\/hdl.handle.net\/10776\/7820

The big O | New Scientist

Oxidizing and Reducing Agents – Chemistry LibreTexts

Symbiotic Earth: How Lynn Margulis rocked the boat and started a scientific
revolution. A film by John Feldman; script, John Feldman; producer, Susan Davies;

a Hummingbird Films production (documentary film). Oley, PA: Bullfrog Films. 2018.
OCLC 1032829183.

Gamtos istorijos muziejus, Viena, Austrija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kvie\u010diame skaityti tre\u010di\u0105j\u012f 2024 m. mokslo populiarinimo konkurso darb\u0105. Daugiau apie \u0161\u012f mokslo populiarinimo konkurs\u0105 skaitykite \u010cIA. Kristina Zakutauskait\u0117 Atvirame ore – ne kvepalai, ne distiliavimo garai, jisai – bekvapis,Tas oras […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8015,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[40,74,249],"class_list":["post-8010","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-chemija","tag-geologija","tag-konkursas2024","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/unnamed-scaled.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8010","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8010"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8010\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8152,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8010\/revisions\/8152"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8015"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8010"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8010"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8010"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}