{"id":7149,"date":"2023-03-06T10:48:23","date_gmt":"2023-03-06T08:48:23","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=7149"},"modified":"2023-05-17T05:03:19","modified_gmt":"2023-05-17T05:03:19","slug":"ktu-fizikas-vytautas-stankus-viskas-vyksta-laike-viskas-turi-pradzia-ir-pabaiga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2023\/03\/06\/ktu-fizikas-vytautas-stankus-viskas-vyksta-laike-viskas-turi-pradzia-ir-pabaiga\/","title":{"rendered":"KTU fizikas Vytautas Stankus: viskas vyksta laike, viskas turi prad\u017ei\u0105 ir pabaig\u0105"},"content":{"rendered":"\n

Fizikos mokslas \u012fdomus tuo, kad jis tiria ne tik \u017dem\u0117je vykstan\u010dius gamtos rei\u0161kinius, susijusius su mechanika, termodinamika, akustika, optika, elektra, bet gilinasi ir \u012f visoje Visatoje egzistuojan\u010di\u0173 k\u016bn\u0173 materij\u0105, j\u0173 susidarymo ir baigm\u0117s trukm\u0119. <\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pastaruoju metu fizikai i\u0161siai\u0161kina vis daugiau Visatoje vykstan\u010di\u0173 rei\u0161kini\u0173, bet neatsakyt\u0173 klausim\u0173 dar labai daug. Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros docento Vytauto Stankaus nuomone, did\u017eiausi fizikos moksl\u0173 atradimai apie Visat\u0105 \u2013 dar ateityje.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a><\/figure>\n\n\n\n

Bene daugiausia paslap\u010di\u0173 slepia astrofizika<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Kalbant apie m\u016bs\u0173 civilizacij\u0105 planetoje pavadinimu \u017dem\u0117, mums labai pasisek\u0117: mes galime steb\u0117ti \u017evaig\u017edes, galaktikas ir \u201esteb\u0117ti\u201c net tai, kas vyko m\u016bs\u0173 Visatos prad\u017eioje. <\/p>\n\n\n\n

Kuo tolesni objektai, tuo mes juos matome senesnius \u2013 artimiausi\u0105 \u017evaig\u017ed\u0119 mes matome, kokia ji buvo prie\u0161 4,4 met\u0173, artimiausi\u0105 Andromedos galaktik\u0105 matome jai buvus prie\u0161 2,5 mln. met\u0173 ir taip toliau. <\/p>\n\n\n\n

Tolimiausias ir seniausias objektas ar rei\u0161kinys, kok\u012f galime steb\u0117ti \u2013 tai reliktin\u0117 spinduliuot\u0117. Populiariai kalbant \u2013 tai Did\u017eiojo sprogimo aidas, pasiek\u0119s mus i\u0161 13,8 mlrd. met\u0173 senumo laikotarpio. Kaip ka\u017ekada pasak\u0117 Nobelio premijos laureatas Abdus Salam: \u201egal Visatos paskirtis ir buvo sukurti gyvyb\u0119, kad ji atsekt\u0173, pamatyt\u0173 ir apra\u0161yt\u0173 kaip atsirado ir kaip vyst\u0117si Visata?\u201c <\/p>\n\n\n\n

Mums pasisek\u0117 dar ir tod\u0117l, kad Visatoje yra viet\u0173, kur labai daug tarp\u017evaig\u017edin\u0117s med\u017eiagos (plazmos ir dulki\u0173 forma). Tokiose vietose, jei planetoje u\u017egimt\u0173 gyvyb\u0117 ir atsirast\u0173 civilizacija, jie nematyt\u0173 joki\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, nes tarp\u017evaig\u017edin\u0117 med\u017eiaga sugeria regim\u0105 \u0161vies\u0105. Man visada buvo \u012fdomus tas klausimas: kiek dar\u0117 \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 civilizacijai tai, kad mes matome akimis nakt\u012f \u017evaig\u017ed\u0117t\u0105 dang\u0173? \u017dymus Renesanso laikotarpio ital\u0173 filosofas, matematikas, astronomas D\u017eordanas Bruno dar XVI a. dom\u0117josi Visatos kilme ir ra\u0161\u0117 apie kitas civilizacijas kitose \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sistemose. <\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie mokslo pa\u017einim\u0105, \u0161iuo metu daugiausia klausim\u0173, atradim\u0173 ir i\u0161\u0161\u016bki\u0173 fizikoje kelia trys sritys: elementari\u0173j\u0173 daleli\u0173 fizika, astrofizika ir med\u017eiag\u0173 mokslas. <\/p>\n\n\n\n

Astrofizikoje yra daugiausia neatsakyt\u0173 klausim\u0173. Viskas vyksta laike, viskas visada turi prad\u017ei\u0105 ir pabaig\u0105. Net Visatos pabaiga yra modeliuojama, tiesa dar neai\u0161ku kaip ji pasielgs, bet net skirtingi scenarijai yra \u017einomi. Jau net nekalbant apie \u017evaig\u017edes ar planetas. <\/p>\n\n\n\n

Taip, \u017evaig\u017ed\u0117s egzistuoja ribot\u0105 laik\u0105, ir tas laikas priklauso tik nuo pradin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s mas\u0117s. Jau prie\u0161 110 met\u0173 (t. y. 1913 m.) mokslininkai E. Hertzsprung ir H. N. Russell i\u0161tyr\u0117 kelis t\u016bkstan\u010dius \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 ir sudar\u0117 \u0161iuo metu \u017einom\u0105 Hertzsprung\u2013Russell diagram\u0105<\/a>. <\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo metu mes galime steb\u0117ti milijardus \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, ir vis\u0173 j\u0173 likimai pakl\u016bsta fizikos d\u0117sniams. Tipi\u0161kai \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u201egyvyb\u0117s laikas\u201c ar egzistavimas stabilioje b\u016bsenoje yra nuo 10000 iki 10 milijard\u0173 \u017dem\u0117s met\u0173. Tai priklauso tik nuo pradin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s mas\u0117s. Kuo didesn\u0117, tuo grei\u010diau \u201ei\u0161dega\u201c. \u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 egzistencinius laikotarpius (j\u0173 yra trys: gimimas, gyvenimas ir mirimas) galima apskai\u010diuoti 2 % tikslumu.<\/p>\n\n\n\n

Po 4,5 milijard\u0173 met\u0173 Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako galaktika susidurs su Andromedos galaktika<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 \u0160iuo metu m\u016bs\u0173 gimtoji Pauk\u0161\u010dio Tako galaktika ir artimiausia didel\u0117 galaktika Andromeda juda viena \u012f kit\u0105 110 km\/s grei\u010diu. Bet atstumas yra gana didelis \u2013 2,5 \u0161viesme\u010di\u0173. Susid\u016brimas \u012fvyks po 4,5 milijard\u0173 \u017dem\u0117s met\u0173. \u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 susid\u016brimo tikimyb\u0117 yra lygi beveik nuliui (taip yra d\u0117l labai dideli\u0173 atstum\u0173 tarp \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u2013 vidutini\u0161kai 5 \u0161viesme\u010diai). <\/p>\n\n\n\n

Susid\u016brusios dvi galaktikos sukurs nauj\u0105 darin\u012f \u2013 elipsin\u0119 galaktik\u0105 (nors prie\u0161 tai abi buvo spiralin\u0117s). Tai truks kelis milijardus met\u0173. \u012edomu, kaip pasielgs supermasyvios abiej\u0173 galaktik\u0173 juodosios bedugn\u0117s (m\u016bs\u0173 galaktikos centre yra 4.2 milijon\u0173 Saul\u0117s masi\u0173 juodoji bedugn\u0117, o Andromedos \u2013 230 milijon\u0173 Saul\u0117s masi\u0173), kai jos susilies \u2013 grei\u010diausiai tai bus labai \u012fsp\u016bdingas reginys, jo metu pasklis labai stiprios gravitacin\u0117s bangos. Atomo branduolys tuo momentu gali \u201ei\u0161sitempti iki metro dyd\u017eio\u201c, bet gravitacin\u0117s bangos nuo epicentro spar\u010diai slopsta. Visgi kol kas mums toki\u0173 rei\u0161kini\u0173 pasekm\u0117s yra sunkiai prognozuojamos. <\/p>\n\n\n\n

Bet kokiu atveju, galaktik\u0173 susid\u016brimo rezultatas bus nauja elipsin\u0117 galaktika. Mokslininkai jau net sugalvojo pavadinim\u0105 jai, tiesa, dar vyksta gin\u010dai: ar pavadinti Milkomeda ar Milkdromeda. <\/p>\n\n\n\n

Yra paskai\u010diuota, kad m\u016bs\u0173 Saul\u0117s sistema gali b\u016bti nusviesta gan\u0117tinai toli u\u017e naujos galaktikos rib\u0173, bet tai ne tragedija, nes mes priklausomi tik nuo Saul\u0117s. Kitas dalykas yra tai, kad m\u016bs\u0173 mylima ir gimtoji Saul\u0117 po 5 milijard\u0173 met\u0173 prad\u0117s mirti. Mirimo procesas prasid\u0117s anks\u010diau, tai bus \u017evaig\u017ed\u0117s i\u0161sip\u016btimas, apimantis beveiki visas planet\u0173 orbitas, tuo pa\u010diu sudegindamas ir i\u0161garindamas jas… \u017dmonija, jei dar egzistuos, tur\u0117s sugalvoti b\u016bd\u0105, kaip nuo to i\u0161sigelb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

Deja, kaip jau min\u0117jau pokalbio prad\u017eioje \u2013 viskas turi prad\u017ei\u0105 ir pabaig\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Fizikos mokslas \u012fdomus tuo, kad jis tiria ne tik \u017dem\u0117je vykstan\u010dius gamtos rei\u0161kinius, susijusius su mechanika, termodinamika, akustika, optika, elektra, bet gilinasi ir \u012f visoje Visatoje egzistuojan\u010di\u0173 k\u016bn\u0173 materij\u0105, j\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7599,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-7149","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Kosmosas-Mokslo-sriuba-NASA-1.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7149","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7149"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7149\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7600,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7149\/revisions\/7600"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7599"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7149"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7149"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7149"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}