{"id":6882,"date":"2022-10-12T10:31:47","date_gmt":"2022-10-12T07:31:47","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=6882"},"modified":"2022-10-12T10:31:47","modified_gmt":"2022-10-12T07:31:47","slug":"ktu-mokslininkai-sukure-naujas-medziagas-galincias-padidinti-perovskitiniu-sauleselementu-stabiluma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2022\/10\/12\/ktu-mokslininkai-sukure-naujas-medziagas-galincias-padidinti-perovskitiniu-sauleselementu-stabiluma\/","title":{"rendered":"KTU mokslininkai suk\u016br\u0117 naujas med\u017eiagas, galin\u010dias padidinti perovskitini\u0173 saul\u0117s
element\u0173 stabilum\u0105"},"content":{"rendered":"\n
\"\"<\/a>
KTU prof. dr. Vytautas Getautis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, jau anks\u010diau suk\u016br\u0119 ne vien\u0105 naujov\u0119, suk\u0117lusi\u0105 prover\u017e\u012f saul\u0117s energetikos srityje, sugalvojo dar vien\u0105 sprendim\u0105, leid\u017eiant\u012f padidinti perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 stabilum\u0105 ir na\u0161um\u0105. KTU tyr\u0117j\u0173 grup\u0117 suk\u016br\u0117 naujos klas\u0117s med\u017eiagas, kurios atsparios \u012fvairiems aplinkos poveikiams, \u012fskaitant stiprius tirpiklius, naudojamus saul\u0117s element\u0173 gamyboje.<\/p>\n\n\n\n

Kaune sukurtos inovatyvios med\u017eiagos, saul\u0117s elemente pritaikytos kaip skyles transportuojantys sluoksniai, pirmu bandymu leido pasiekti 16,9 proc. invertuotos strukt\u016bros perovskito element\u0173 efektyvum\u0105. Tikimasi, kad optimizavus proces\u0105, bus pasiektas dar didesnis efektyvumas.<\/p>\n\n\n\n

Sluoksni\u0173 atsparumas u\u017etikrinamas termi\u0161kai polimerizuojant<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Organin\u0117s ir neorganin\u0117s hibridin\u0117s perovskito saul\u0117s baterijos sulauk\u0117 viso pasaulio d\u0117mesio kaip konkurencinga alternatyva \u012fprastoms saul\u0117s element\u0173 technologijoms, kai gamyboje naudojamas silicis. Perovskitiniai saul\u0117s elementai yra pigesni, gali b\u016bti lankst\u016bs ir turi didesn\u012f galios konvertavimo efektyvum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau mokslininkai vis dar bando i\u0161spr\u0119sti i\u0161\u0161\u016bkius, kylan\u010dius d\u0117l perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 stabilumo. \u0160ios daugiasluoksn\u0117s, naujos kartos saul\u0117s baterijos gali tur\u0117ti dvi architekt\u016brines strukt\u016bras \u2013 \u012fprast\u0105j\u0105 (n-i-p) ir invertuot\u0105 (p-i-n). \u201eP-i-n\u201c strukt\u016broje skyles transportuojan\u010dios med\u017eiagos sluoksnis liejamas pirmiau \u0161vies\u0105 sugerian\u010dio perovskito sluoksnio.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNors \u201ep-i-n\u201c elementai turi daug prana\u0161um\u0173, lyginant juos su \u012fprastos architekt\u016bros perovskitiniais saul\u0117s elementais, yra ir rimt\u0173 tr\u016bkum\u0173. Pavyzd\u017eiui, skyles transportuojantis sluoksnis turi atlaikyti stiprius tirpiklius, kurie naudojami liejant vir\u0161 j\u0173 esant\u012f \u0161vies\u0105 sugeriant\u012f perovskito sluoksn\u012f\u201c, \u2013 sako KTU Chemin\u0117s technologijos fakulteto profesorius Vytautas Getautis.<\/p>\n\n\n\n

Siekiant i\u0161spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105, \u201ep-i-n\u201c architekt\u016brose da\u017enai naudojami skyles transportuojan\u010dios polimerin\u0117s med\u017eiagos.. Ta\u010diau d\u0117l tirpumo i\u0161\u0161\u016bki\u0173 polimero sluoksn\u012f suformuoti n\u0117ra lengva. Be to, sunku kontroliuoti reakcij\u0173 atsikartojamum\u0105 ir susintetinti toki\u0105 pa\u010di\u0105 polimero strukt\u016br\u0105. Ie\u0161kodami sprendim\u0173, KTU mokslininkai suk\u016br\u0117 skyles perne\u0161ant\u012f sluoksn\u012f i\u0161 karbazolo molekuli\u0173, kuris v\u0117liau buvo termi\u0161kai polimerizuotas in situ<\/em>, kad b\u016bt\u0173 gauta tinklin\u0117 strukt\u016bra.<\/p>\n\n\n\n

\u201eTinklinis polimeras turi trimat\u0119 strukt\u016br\u0105. Jis yra labai atsparus \u012fvairiems poveikiams, \u012fskaitant stiprius tirpiklius, naudojamus formuojant \u0161vies\u0105 sugeriant\u012f perovskito sluoksn\u012f. I\u0161 keli\u0173 molekuli\u0173 grupi\u0173 suk\u016br\u0117me med\u017eiagas, kurios panaudojamos skyles transportuojan\u010di\u0173 sluoksni\u0173 gamybai, ir padidina invertuoto perovskitinio saul\u0117s elemento efektyvum\u0105 iki beveik 17 procent\u0173\u201c, \u2013 sako \u0161iuos junginius sintetinusi KTU doktorant\u0117 \u0160ar\u016bn\u0117 Da\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Gegu\u017eien\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Auk\u0161\u010diau apra\u0161ytas i\u0161radimas buvo publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eChemical Communications\u201c (Jungtin\u0117 karalyst\u0117) ir anonsuotas \u017eurnalo vir\u0161elyje. Vir\u0161elio paveiksl\u0117l\u012f suk\u016br\u0117 Lietuvos dizaino \u012fmon\u0117 \u201eAnd Unicorns\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a><\/figure>\n\n\n\n

Suk\u016br\u0117 saul\u0117s element\u0105, pasiekus\u012f pasaulin\u012f efektyvumo rekord\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Profesoriaus V. Getau\u010dio vadovaujama tyrim\u0173 grup\u0117 suk\u016br\u0117 daugyb\u0119 pa\u017eangi\u0173 i\u0161radim\u0173, kuriais siekiama pagerinti saul\u0117s element\u0173 efektyvum\u0105. Tarp j\u0173 \u2013 ir susintetinta med\u017eiaga, kuri savaime persitvarko \u012f molekul\u0117s storio sluoksn\u012f, dar vadinam\u0105 monosluoksniu, lygiai padengiant\u012f \u012fvairius pavir\u0161ius. \u0160ios med\u017eiagos panaudotos gaminant tandemin\u012f silicio-perovskitinio saul\u0117s element\u0105, kurio efektyvumas itin didelis \u2013 jis net 29 proc. krintan\u010dios \u0161viesos paver\u010dia elektros energija.<\/p>\n\n\n\n

Pasak mokslininko, toks elementas jau greitai bus komerci\u0161kai prieinama efektyvesn\u0117 ir pigesn\u0117 silikono pagrindu pagamint\u0173 saul\u0117s element\u0173 alternatyva.<\/p>\n\n\n\n

\u201eSavo tyrimais siekiame tobulinti esamas perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 technologijas. Geriausi\u0105 rezultat\u0105 pasiek\u0117me vystydami technologij\u0105, kai panaudojama savaime persitvarkantis molekuli\u0173 sluoksnis. Ta\u010diau mokslinius tyrimus vystome keliomis kryptims \u2013 nuolat ie\u0161kome b\u016bd\u0173, kaip kuo efektyviau i\u0161naudoti saul\u0117s energij\u0105\u201c, \u2013 teigia V. Getautis.<\/p>\n\n\n\n

Nors perovskitiniai saul\u0117s elementai \u2013 naujov\u0117, lyginant juos su silicio pagrindu gaminamomis saul\u0117s element\u0173 technologijomis, yra keletas \u012fmoni\u0173, kurios jau yra komercializavusios skirtingus produktus, pagr\u012fstus perovskito technologija. Tarp gamini\u0173 \u2013 lankst\u016bs pusiau permatomi interjero elementai, d\u0117vimi elektroniniai \u012frenginiai, skirti kontroliuoti laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 populiacij\u0105, \u012fvair\u016bs architekt\u016briniai sprendimai. Tai, pasak profesoriaus, tik prad\u017eia.<\/p>\n\n\n\n

V. Getau\u010dio teigimu, i\u0161 vis\u0173 atsinaujinan\u010di\u0173 energijos \u0161altini\u0173 b\u016btent saul\u0117s energija turi did\u017eiausi\u0105 potencial\u0105 ir kol kas yra ma\u017eiausiai i\u0161naudojama. Ta\u010diau d\u0117l nuolat vykdom\u0173 nauj\u0173 tyrim\u0173 \u0161i sritis vystosi eksponenti\u0161kai. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ma\u017edaug pus\u0117 \u017eem\u0117je sunaudojamos elektros energijos bus pagaminta i\u0161 saul\u0117s energijos.<\/p>\n\n\n\n

\u201eSaul\u0117s energija yra visi\u0161kai \u017ealia \u2013 ji nieko neter\u0161ia, o \u012frengtiems saul\u0117s parkams nereikia skirti daug prie\u017ei\u016bros. Vertinant dabartinius \u012fvykius ir energetikos kriz\u0119, vis daugiau \u017emoni\u0173 domisi saul\u0117s elektrini\u0173 \u012frengimu savo namuose arba \u012fsigyja saul\u0117s parko dal\u012f, kad gal\u0117t\u0173 apsir\u016bpinti elektros energija savo poreikiams. Tai \u2013 energetikos ateitis\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s prof. V. Getautis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, jau anks\u010diau suk\u016br\u0119 ne vien\u0105 naujov\u0119, suk\u0117lusi\u0105 prover\u017e\u012f saul\u0117s energetikos srityje, sugalvojo dar vien\u0105 sprendim\u0105, leid\u017eiant\u012f padidinti perovskitini\u0173 saul\u0117s element\u0173 stabilum\u0105 ir na\u0161um\u0105. KTU tyr\u0117j\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6883,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[57],"class_list":["post-6882","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","tag-energetika","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6882","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6882"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6882\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6882"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6882"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6882"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}