{"id":6872,"date":"2022-10-06T22:11:27","date_gmt":"2022-10-06T19:11:27","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=6872"},"modified":"2023-05-17T05:58:53","modified_gmt":"2023-05-17T05:58:53","slug":"izotopinio-u-pb-metodo-raida-arba-kaip-buvo-nustatytas-zemes-amzius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2022\/10\/06\/izotopinio-u-pb-metodo-raida-arba-kaip-buvo-nustatytas-zemes-amzius\/","title":{"rendered":"Izotopinio U-Pb metodo raida arba kaip buvo nustatytas \u017dem\u0117s am\u017eius"},"content":{"rendered":"\n

Gamtos tyrim\u0173 centro mokslo darbuotojas ir \u201eMokslo sriubos\u201c savanoris dr. Laurynas \u0160iliauskas<\/em><\/p>\n\n\n\n

Viljamas Rentgenas 1895 metais sudrebino visuomen\u0119 ir mokslo pasaul\u012f atrad\u0119s rentgeno spindulius. \u0160io atradimo rezonansas buvo did\u017eiulis, atsirado visi\u0161kai ne\u017einomas energijos \u0161altinis, naujas laukas tyrimams ir atradimams. Vienas i\u0161 j\u0173, visi\u0161kai atsitiktinis, buvo atliktas pranc\u016bz\u0173 mokslininko Henrio Bekerelio. Jis 1896 metais pasteb\u0117jo, jog urano junginiai savaime skleid\u017eia spindulius pana\u0161ius \u012f rentgeno. Prad\u017eioje Bekerelio \u201eurano spinduliai\u201c nesusilauk\u0117 tokio didelio tarptautinio d\u0117mesio kaip rentgeno spinduliai. Ironi\u0161ka, bet Lordas Kelvinas, kurio \u017dem\u0117s am\u017eiaus skai\u010diavimai geologams ilg\u0105 laik\u0105 ki\u0161o koj\u0105, buvo vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 patvirtinusi\u0173 Bekerelio atradim\u0105. Ta\u010diau Kelvino susidom\u0117jimas \u010dia ir baig\u0117si. Taip jau nutiko, kad jis buvo geras Pjero Kiuri bi\u010diulis. Tik\u0117tina, kad Kelvino tolimesnis nesidom\u0117jimas \u201eurano spinduliais\u201c, ir draugyst\u0117 su Pjeru, paskatino Mari Kiuri atlikti doktorant\u016bros darb\u0105 \u0161ia tema. Darbo laboratorijoje metu ji atskyr\u0117 uran\u0105 i\u0161 urano r\u016bdos bei tyr\u0117 liekanas. \u0160iose liekanose Mari Kiuri atrado du naujus radioaktyvius elementus: rad\u012f (nuo lotyni\u0161ko \u017eod\u017eio rei\u0161kiant\u012f spinduliuoti) bei polon\u012f (pavadint\u0105 jos t\u0117vyn\u0117s garbei). Termino \u201eradioaktyvumas\u201c atsiradimas siejamas su Pjeru ir Mari Kiuri. 1903 metais kartu su kolegomis, jie i\u0161leido straipsn\u012f apie rad\u017eio radioaktyvaus skilimo skleid\u017eiam\u0105 \u0161ilum\u0105. J\u0173 atradimas ne tik peln\u0117 Nobelio premij\u0105, bet ir sulauk\u0117 did\u017eiulio visuomen\u0117s d\u0117mesio. Netrukus radis buvo prad\u0117tas naudoti \u012fvairiose kasdien\u0117se prek\u0117se, mat jis skleid\u0117 \u0161ilum\u0105. Gydytojai paskirdavo pacientams vanden\u012f su rad\u017eiu nuo \u012fvairiausi\u0173 lig\u0173. Atradimas buvo svarbus ir i\u0161 geologin\u0117s pus\u0117s, nes rad\u017eio skleid\u017eiama \u0161iluma rei\u0161k\u0117, jog \u017dem\u0117s \u0161iluma n\u0117ra vien sukaupta energija, sklindanti nuo jos susidarymo, kaip teig\u0117 Lordas Kelvinas, ir jo apskai\u010diuotas 20-40 milijon\u0173 met\u0173 \u017dem\u0117s am\u017eius yra klaidingas.<\/p>\n\n\n\n

Radioaktyvumo atradimas sulauk\u0117 did\u017eiulio susidom\u0117jimo mokslo visuomen\u0117je, o v\u0117liau ir karo pramon\u0117je. Steb\u0117tinai greitai buvo suvokta, jog \u0161is fenomenas gali b\u016bti pritaikytas ir geologijoje, nustatant uolien\u0173, jose esan\u010di\u0173 mineral\u0173, o taip pat ir visos \u017dem\u0117s am\u017ei\u0173. Laikui b\u0117gant, buvo nustatyta, kad vienodi elementai turi skirtingas mases. Jiems suteiktas izotop\u0173 pavadinimas. Pagrindin\u0117s \u0161iuolaikin\u0117je geologijoje naudojamos izotop\u0173 sistemos yra Sm-Nd, Rb-Sr, Lu-Hf, K-Ar, Ar-Ar ir, kone pla\u010diausiai naudojama, U-Pb sistema, kuri buvo pirmoji s\u0117kmingai pritaikyta geologin\u0117se sistemose ir jos pagrindu prad\u0117tos taikyti kitos. \u0160iame straipsnyje trumpai aptarsiu U-Pb metodo raid\u0105, suk\u0117lusi\u0105 revoliucij\u0105 geologijoje, bei kod\u0117l cirkonas (Pav. 1) yra taip m\u0117gstamas geolog\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a>
Pav. 1. Katodoliumenescencinis (CL) cirkon\u0173 vaizdas, naudojamas cirkono augimo stadijoms ir ypatumams atpa\u017einti. Iliustracijoje pateikti Piet\u0173 Lietuvoje sl\u016bgsan\u010di\u0173 gabro (A) ir diorito (B) cirkon\u0173 vaizdai. Elips\u0117s \u017eymi atlikt\u0173 analizi\u0173 vietas, \u0161alia kuri\u0173 nustatyti 206<\/sup>Pb ir 207<\/sup>Pb izotop\u0173 am\u017eiai (milijonai met\u0173). Skal\u0117 atitinka 50 \u00b5m. Iliustracija i\u0161 Skridlaite et al., 2021.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Cheminis datavimas: U-Pb izotopinio metodo preliudas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ernestas Ruferfordas ir Frederikas Sodi 1902 metais publikavo kelet\u0105 straipsni\u0173, kuriuose jie \u012frod\u0117, jog radioaktyvum\u0105 sukelia nestabilaus elemento kitimas \u012f stabili\u0105 b\u016bsen\u0105. Jie nustat\u0117, kad vienas i\u0161 urano skilimo produkt\u0173 yra helis bei apra\u0161\u0117 \u0161\u012f kitim\u0105 matemati\u0161kai. Pana\u0161iu metu, Bertramas Boltvudas tyrin\u0117damas U-turin\u010dius mineralus i\u0161 skirting\u0173 pasaulio viet\u0173 nustat\u0117, kad radis taip pat susidaro urano skilimo metu. Kartu su Ruferfordu jis nustat\u0117 Ra\/U santykio standart\u0105 3.4\u221910-7<\/sup> g Ra viename grame U (Kovarik, 1929). Netrukus Ruferfordas suvok\u0117, jog He\/U santykis gali b\u016bti panaudotas mineral\u0173 am\u017eiui \u012fvertinti. Jo prielaida buvo tai, kad u\u017edaroje sistemoje (mineralo kristalin\u0117je gardel\u0117je) per tam tikr\u0105 laiko tarp\u0105, tai yra, skilimo pusperiod\u012f, pus\u0117 esan\u010dio urano taps heliu. Pra\u0117jus dar vienam tokiam skilimo pusperiod\u017eiui, pus\u0117 likusio urano v\u0117lgi suskils. Susikaup\u0119s helis gali b\u016bti perskai\u010diuojamas \u012f urano ekvivalent\u0105, tad helio kaupimosi greit\u012f apra\u0161anti urano skilimo konstanta gali b\u016bti panaudota apskai\u010diuojant kiek laiko truko helio kaupimasis. Pirmuosius cheminio datavimo am\u017eius jis paskelb\u0117 dar 1904 metais (Mattinson, 2013), atliktus fergusonite (YNbO; pav. 2a), siekusius 500 milijon\u0173 met\u0173 (Rutherford, 1906). Ta\u010diau Ruferfordas greitai suvok\u0117, jog gautas am\u017eius yra minimalus, nes dalis helio gal\u0117jo pasprukti i\u0161 tirto mineralo per mikroply\u0161ius (Rutherford, 1906).<\/p>\n\n\n\n

Bertrandas Boltvudas tyrin\u0117damas U turin\u010dius mineralus pasteb\u0117jo, jog kartu visada randamas ir \u0161vinas. Jam i\u0161 karto kilo \u012ftarimas, jog \u0161is elementas gali b\u016bti galutinis U skilimo produktas. Straipnsyje apie urano skilimo produktus jis ra\u0161o: \u201eAtlikus daugyb\u0119 analizi\u0173 su tikslu nustatyti ar m\u0117ginyje yra \u0161vino ar jo n\u0117ra, man nepavyko surasti nei vieno mineralo kuriame U kiekis yra didesnis nei 2 procentai be i\u0161matuojamo kiekio \u0161vino\u201c (Boltwood, 1905). Kadangi urano atomin\u0117 mas\u0117 yra 238.5, praradus tris \u03b1 daleles (He branduoliai), likusi mas\u0117 bus 238.5-12=226.5, artima rad\u017eio masei (225). Radis i\u0161spinduliuoja penkias \u03b1 daleles, tad galutin\u0117 mas\u0117 bus 238.5-32=260.5, artima \u0161vino atominei masei 206.9. Ruferfordas \u012f\u017evelg\u0117 \u0161vino potencial\u0105 uolien\u0173 datavime, nes \u0161vinas, ne taip kaip He, n\u0117ra lakus. Jo paskatintas, Boltvudas paskelb\u0117 pirmuosius U-Pb (cheminius) datavimus daugiau kaip 50 m\u0117gini\u0173 i\u0161 skirting\u0173 pasaulio viet\u0173. J\u0173 am\u017eius svyravo nuo 410 iki 2200 milijon\u0173 met\u0173 (Boltwood, 1907). Pats autorius atkreipia d\u0117mes\u012f, jog gaut\u0173 am\u017ei\u0173 patikimumas priklauso nuo Ra skilimo konstantos tikslumo, be to, dar nebuvo \u017einoma apie izotop\u0173 egzistavim\u0105. Negana to, mineralai naudoti tyrime buvo tokie kaip uraninitas ir torianitas (pav. 2b,c), kurie turi itin auk\u0161tus radioaktyvi\u0173 element\u0173 kiekius, kuri\u0173 skilimo metu i\u0161metama energija ir \u03b1 dalel\u0117s suardo mineral\u0173 kristalin\u0119 strukt\u016br\u0105, sukuria mikroply\u0161iavim\u0105, pro kur\u012f, ne taip kaip tuometiniai mosklininkai galvojo, gali pasi\u0161alinti \u0161vinas. Nepaisant daugyb\u0117s tr\u016bkum\u0173, \u0161io metodo potencialas geologijos moksle buvo greitai pripa\u017eintas.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a>
Pav. 2. Daug urano turin\u010di\u0173 mineral\u0173 pavyzd\u017eiai naudoti pirmuosiuose m\u0117ginimuose \u012fvertinti am\u017ei\u0173: fergusonitas (a), uraninitas (b), bei torianitas (c). Velnio kanjono gele\u017einis meteoritas (d). Iliustracij\u0173 \u0161altiniai: (a) https:\/\/pin.it\/1S8qmQN<\/a>; (b) https:\/\/pin.it\/4RUEvsF<\/a>; (c) https:\/\/pin.it\/3r82o9Y<\/a>; (d) https:\/\/pin.it\/4TCLkub<\/a>.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Boltvudas netrukus nustojo datuoti uolienas ir gr\u012f\u017eo prie U skilimo eil\u0117s tyrin\u0117jimo. Laboratorijose jis band\u0117 atkartoti gamtoje randamo Ra\/U s\u0105ry\u0161\u012f. 390 dien\u0173 trukm\u0117s eksperimento metu jis steb\u0117jo rad\u017eio pokyti urane. Jo prielaida buvo tai, kad jeigu Ra yra tiesioginis U skilimo produktas, laboratorijos s\u0105lygomis \u0161variame urane turi b\u016bti \u012fmanoma \u201eu\u017eauginti\u201c nauj\u0105 rad\u012f. Laikas nuo laiko jis matuodavo Ra kiek\u012f rad\u017eio emanacijos metodu, kuriuo galima aptikti itin ma\u017eus \u0161io elemento kiekius, ta\u010diau Ra m\u0117giniuose nerado. Boltvudas suprato, jog egzistuoja kitas skilimo produktas, tarpinis, tarp U ir Ra, kurio skilimo pusperiodis yra daug ilgesnis. \u0160\u012f element\u0105 jis pavadino \u201ejoniu\u201c (angl. Ionium), ir tik pra\u0117jus 4 metams nuo 390 dien\u0173 eksperimento pabaigos m\u0117ginyje buvo u\u017efiksuotas ma\u017eytis kiekis Ra, o \u201ejonis\u201c galiausiai identifikuotas kaip tuo metu jau \u017einomas elementas toris.<\/p>\n\n\n\n

Boltvudo U-Pb am\u017eiai, nors \u0161iandien ir \u017einome, kad nebuvo tiksl\u016bs, buvo svarb\u016bs tolimesn\u0117je metodo raidoje. Ta\u010diau gauti am\u017eiai netur\u0117jo vieno svarbaus dalyko: geologinio konteksto. Boltvudas datuotus mineralus tiesiog skirst\u0117 \u012f \u201epirminius\u201c ir \u201eantrinius\u201c (su mineraloginiais pakitimais), nekreipdamas d\u0117mesio kokiose uolienose jie susidar\u0117, kok\u012f k\u016bn\u0105 sudaro uolienos, kuriose yra datuotas mineralas, koks to k\u016bno s\u0105ry\u0161is su aplinkin\u0117mis uolienomis, ar kaip vieni gauti am\u017eiai dera su kitais gautais am\u017eiais, bei uolien\u0173 susidarymo s\u0105lygomis. Tai yra dalis klausim\u0173, kuriuos u\u017edavin\u0117ja geologai \u0161iandien. Juos prad\u0117jo u\u017edavin\u0117ti Britas Art\u016bras Holmsas. Universitete, vienas i\u0161 jo d\u0117stytoj\u0173 buvo Robertas Strutas, vos metais v\u0117liau nei Boltvudas paskelb\u0119s U-He am\u017eius gautus cirkonuose (Strutt 1910a,b). Strutas suvok\u0117, kad He produkuoja tiek uranas, tiek toris, o He yra prarandamas laikui b\u0117gant d\u0117l jo lakumo, tad gautus am\u017eius laik\u0117 minimaliomis vert\u0117mis bei juos vadino U\/He santykiais (Strutt 1910a,b). Strutas \u017einojo, jog U-He am\u017eiai negali b\u016bti patikimi, o kai pas j\u012f at\u0117jo dirbti fizik\u0105 baig\u0119s Holmsas, \u0161ios problemos i\u0161sprendimas tapo pagrindine Holmso u\u017eduotimi. Tad 1910 metais Holmsas prad\u0117jo ten kur baig\u0117 Boltvudas \u2013 ties U-Pb datavimais. Kadangi Bolvudas tyrimus atlikin\u0117jo daug U turin\u010diuose mineraluose, kurie d\u0117l radioaktyvumo buvo ply\u0161iuoti, Holmsas nusprend\u0117 tyrimus atlikti cirkonuose, kuriuose urano yra \u017eymiai ma\u017eiau (milijonin\u0117s dalys). Tuo tikslu Holmsas i\u0161vyst\u0117 didesnio jautrumo chemin\u0117s ir radiochemin\u0117s analiz\u0117s metodus (Mattinson, 2013). Pirmieji jo matavimai buvo atlikti cirkonuose i\u0161 uranu praturtint\u0173 nefelinini\u0173 sienit\u0173 randam\u0173 Norvegijoje, kurie susidar\u0117 Devono laikotarpiu. Sutrupinus \u0161imtus kilogram\u0173 uolien\u0173, buvo atrinkta 17 m\u0117gini\u0173 po 0.3-2.0 g cirkon\u0173 gr\u016bdeli\u0173, sudaran\u010di\u0173 ma\u017eiau kaip 0.1 % uolienos t\u016brio (Lewis, 2001). Kiekvienas m\u0117ginys buvo analizuotas nuo dviej\u0173 iki penki\u0173 kart\u0173 siekiant u\u017etikrinti duomen\u0173 patikimum\u0105, o galutiniuose am\u017eiaus skai\u010diavimuose naudoti tik 8 m\u0117giniai, kilus \u012ftarimui jog kituose m\u0117giniuose buvo \u0161vino perteklius (\u0161vino buvo mineralams jau susidarius, arba m\u0117giniai buvo u\u017eter\u0161ti laboratorijoje). Gautas 370 Ma (mega anum, milijonai met\u0173) am\u017eius buvo pirm\u0105 kart\u0105 geologijos istorijoje suri\u0161tas su konkre\u010dia uoliena ir Devono sistema (Lewis, 2001). Holmsas t\u0119sdamas savo darbus perskai\u010diavo ir Boltvudo paskelbtus am\u017eius, susiedamas gaut\u0105 skai\u010di\u0173 su geologine aplinka taip priskirdamas am\u017ei\u0173 geologinei sistemai. Holmso nuomone, absoliut\u016bs uolien\u0173 datavimai buvo papildomas kontrolinis ta\u0161kas geologijoje, mat iki tol magmin\u0117s uolienos kertan\u010dios nuos\u0117dines uolienas, b\u016bdavo priskiriamos tam tikrai sistemai pagal nuos\u0117dose randamas fosilijas (o tai pasendindavo magmines uolienas). Absoliu\u010dios magmini\u0173 uolien\u0173 am\u017eiaus vert\u0117s d\u0117l to \u201erodydavo\u201c, kad supan\u010dios nuos\u0117dos yra priskirtos ne tam geologiniam periodui, tad atsirado poreikis sukurti viening\u0105 geologinio laiko skal\u0119, paremt\u0105 cheminiais, o v\u0117liau ir izotopiniais datavimais, ties kuria Homsas dirbo vis\u0105 gyvenim\u0105. Ironi\u0161ka, bet dauguma geolog\u0173, teigusi\u0173, jog Lordo Kelvino \u017dem\u0117s am\u017eius (20-40 Ma) yra pernelyg jaunas, kritikavo Holmso skal\u0119 teigdami, jog \u017dem\u0117 yra jaunesn\u0117 (seniausia Holmso data siek\u0117 1640 Ma).<\/p>\n\n\n\n

Izotopai ir masi\u0173 spektrometrija<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Rentgeno spinduliai, radioaktyvumas bei vien\u0173 element\u0173 virsmas kitais suk\u0117l\u0117 rezonans\u0105 mokslinink\u0173 tarpe. \u0160i\u0173 fenomen\u0173 paai\u0161kinti tuometin\u0117mis \u017einiomis tiesiog nebuvo \u012fmanoma nei\u0161siai\u0161kinus kaip atrodo patys elementai. Visa eil\u0117 mokslini\u0173 darb\u0173 buvo paskirta atomo strukt\u016brai i\u0161nagrin\u0117ti. Ruferfordas 1911 metais bombarduodamas metal\u0173 pl\u0117ves \u03b1-spinduliuote atrado atomo branduol\u012f, o 1920 metais pasi\u016bl\u0117 neutron\u0105 kaip vien\u0105 i\u0161 branduol\u012f sudaran\u010di\u0173 ir mas\u0119 turin\u010di\u0173 daleli\u0173. Tada manyta, kad branduolys turintis teigiam\u0105 kr\u016bv\u012f yra apsuptas neigiamais elektronais, o branduolys sudarytas i\u0161 vandenilio branduoli\u0173, tai yra, teigiam\u0173 vandenilio jon\u0173, tais pa\u010diais 1920 pervadint\u0173 \u012f protonus. Tad jau 1920 metais buvo \u017einomos pagrindin\u0117s atom\u0105 sudaran\u010dios dalel\u0117s. Jozefas Tomsonas 1913 metais sukonstravo \u201eteigiam\u0173 spinduli\u0173\u201c (angl. positive ray) aparat\u0105, kurio pagalba nustat\u0117 dvi skirtingas neono mases, 20 ir 22 (Mattinson, 2013). Tai buvo savoti\u0161kas masi\u0173 spektrometro prototipas, o to paties elemento skirtingos mas\u0117s pavadintos izotopais. V\u0117liau, 1921-aisiais Frederikas Soddy sud\u0117liojo ta\u0161kus ant \u201ei\u201c, bei 1922 metais peln\u0117 Nobelio premij\u0105 u\u017e izotop\u0173 atradim\u0105. Savo kalboje 1922 metais jis sako: \u201eId\u0117ja buvo tai, kad cheminiai elementai i\u0161 ties\u0173 yra skirtingi, tik chemi\u0161kai homogeni\u0161ki. Kai kuriais atvejais jie sudaryti i\u0161 skirting\u0173 sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 mi\u0161inio, identi\u0161k\u0173 tik chemi\u0161kai. Paprastai tariant, j\u0173 atomai turi identi\u0161k\u0105 i\u0161or\u0119, bet skiriasi vidumi. Chemin\u0117 analiz\u0117 elementus klasifikuoja pagal i\u0161orin\u0119 elektron\u0173 sistem\u0105, supan\u010di\u0105 ma\u017e\u0105 ir sunk\u0173 branduol\u012f. Tuo tarpu radioaktyvumo sukelti pakitimai, d\u0117l kuri\u0173 gali pakisti ir pats elementas, susij\u0119s su viduje esan\u010diu branduoliu. Tokia pati i\u0161or\u0117 gali sl\u0117pti labai skirting\u0105 vidin\u0119 atomo strukt\u016br\u0105. \u0160ie elementai, chemi\u0161kai identi\u0161ki, ir neatskiriami jokiais cheminiais metodais, vadinami izotopais\u201c (Soddy, 1922).<\/p>\n\n\n\n

Atradus izotopus, prad\u0117ta tirti \u012fvairiausius elementus ir ie\u0161koti i\u0161 koki\u0173 izotop\u0173 jie sudaryti, ar jie stabil\u016bs ar ne. Ne i\u0161imtis ir uranas bei \u0161vinas. Francis Astonas 1919 metais patobulin\u0119s Tomsono teigiam\u0173 spinduli\u0173 aparat\u0105, suk\u016br\u0117 \u201emasi\u0173 spektrograf\u0105\u201c (1922 met\u0173 Nobelio premij\u0105), kuriuo patvirtino Tomsono nustatytus neono izotopus, o v\u0117liau \u0117m\u0117si \u0161vino (Mattinson, 2013). Jis tyrin\u0117jo \u201epaprast\u0105\u201c \u0161vino izotopin\u0119 sud\u0117t\u012f \u0161vino r\u016bdose, ir \u201eradiogenin\u012f\u201c \u0161vin\u0105 randam\u0105 urano r\u016bdoje. \u010cia jis nustat\u0117 iki tol ne\u017einom\u0105 207<\/sup>Pb izotop\u0105. Buvo suvokta, jog egzistuoja ne tik 238<\/sup>U izotopas, skylantis \u012f 206<\/sup>Pb, bet taip pat lengvesnis ir daug retesnis izotopas 235<\/sup>U, kurio galutinis skilimo produktas yra 207<\/sup>Pb. Deja, vienintelis 235<\/sup>U \u012frodymas, kur\u012f Astonas tada tur\u0117jo buvo ma\u017ea d\u0117m\u0117 ant fotoplok\u0161tel\u0117s (Grayson ir Krick, 1989).<\/p>\n\n\n\n

\u017dinant, kad du skirtingi urano izotopai skirtingu grei\u010diu suskyla \u012f du skirtingus \u0161vino izotopus, buvo sud\u0117lioti visi pagrindai \u0161iuolaikiniam U-Pb datavimo metodui. U\u017edaroje urano sistemoje, radioaktyvumas veikia lyg skaitliukas: du skirtingi urano izotopai, kaip du sm\u0117lio laikrod\u017eiai, pro kuriuos skirtingu grei\u010diu teka skirtingi \u0161vino izotopai. \u017dinant kokiu grei\u010diu teka sm\u0117lis, bei kiek jo pratek\u0117jo, galima su\u017einoti kada laikrodis buvo apverstas. Cirkonas greitai buvo pripa\u017eintas kaip vienas i\u0161 tinkamiausi\u0173 mineral\u0173 \u0161iam metodui taikyti. \u0160io mineralo strukt\u016bra leid\u017eia cirkoniu paprastai u\u017epildyt\u0105 viet\u0105 dalinai u\u017epildyti uranu, bet \u012f vid\u0173 ne\u012fsileid\u017eia \u0161vino. Tad \u0161iame minerale randamas \u0161vinas yra tik radiogeninis. Cirkonas taip pat pasi\u017eymi auk\u0161ta lydymosi temperat\u016bra bei itin l\u0117ta difuzija (Cherniak ir Watson, 2003), tad susidar\u0119s mineralas i\u0161laiko \u0161vino ir urano izotopus savo viduje. Kitas did\u017eiulis cirkono privalumas yra tai, kad jis n\u0117ra retas mineralas: uolienose jo randama nedaug, bet jis aptinkamas beveik visose uolienose. Ta\u010diau prireik\u0117 dar nema\u017eai laiko, kad metodas b\u016bt\u0173 i\u0161vystytas ir prieinamas mokslinei visuomenei; tokie matavimai buvo vykdomi tik pavien\u0117se laboratorijose.<\/p>\n\n\n\n

\u017dem\u0117s am\u017eius (beveik)<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Atradus izotopus i\u0161kilo b\u016btinyb\u0117 \u012fvertinti ne tik j\u0173 mas\u0119, bet ir koncentracij\u0105. Did\u017eiausi\u0105 ind\u0117l\u012f masi\u0173 spektrometro tobulinime \u012fd\u0117jo amerikie\u010di\u0173 fizikas Alfredas Nieras. Jis t\u0119s\u0117 urano bei \u0161vino tyrimus. Tirdamas \u201epaprast\u0105\u201c \u0161vin\u0105, \u0161vino r\u016bdose, Nieras 1938 metais pasteb\u0117jo, kad \u0161vino izotopin\u0117 sud\u0117tis yra itin kaiti. Ankstesni, vidutin\u0117s Pb mas\u0117s vertinimai tokiose r\u016bdose prie\u0161taravo jo duomenims, tai yra, gautos prakti\u0161kai identi\u0161kos vidurkin\u0117s \u0161vino mas\u0117s, d\u0117l to buvo klaidingai manyta, kad \u201epaprastas\u201c, ne radiogeninis \u0161vinas yra izotopi\u0161kai vienodas. Niero duomenimis, 206<\/sup>Pb ir 208<\/sup>Pb kiekiai r\u016bdose koreliavosi, o vidurkin\u0117s mas\u0117 i\u0161liko tokia pati (Mattinson, 2013). Jo i\u0161vada buvo tai, kad gamtoje randamas \u201epaprastas\u201c \u0161vinas yra pirmyk\u0161\u010dio \u0161vino (radiogeninio ir ne radiogeninio), menan\u010dio \u017dem\u0117s susidarym\u0105 bei radiogeninio \u0161vino, susidariusio skylant uranui ir toriui po \u017dem\u0117s susidarymo, mi\u0161inys (Mattinson, 2013). Nieras 1939 metais tyr\u0117 urano r\u016bdas. \u010cia jis atliko tikslius 238<\/sup>U\/235<\/sup>U ir 234<\/sup>U\/238<\/sup>U santyki\u0173 matavimus ir \u012fvertino ne taip senai atrasto 235<\/sup>U izotopo skilimo konstant\u0105 (Mattinson, 2013).<\/p>\n\n\n\n

\u0160ie atradimai yra itin svarb\u016bs tolimesn\u0117je izotop\u0173 geologijos istorijoje, nes suradus pirmyk\u0161\u010dio \u0161vino izotopin\u0119 sud\u0117t\u012f, bei palyginus j\u0105 su jaunose uolienose esan\u010dio \u0161vino sud\u0117timi, galima apskai\u010diuoti kiek laiko truko urano skilimas, d\u0117l kurio pirmyk\u0161t\u0117 sud\u0117tis kito nuo \u017dem\u0117s, kaip planetos susidarymo prad\u017eios, tai yra, rasti \u017dem\u0117s am\u017ei\u0173. Pirmasis t\u0105 paband\u0117 padaryti Erikas Gerlingas. Jis kaip pirmyk\u0161\u010dio \u0161vino izotopin\u0119 sud\u0117t\u012f pateik\u0117 Ivigtut miestelyje (Grenlandija) kasto galenito (\u0161vino sulfidas, \u0161vino r\u016bda) sud\u0117t\u012f, pasi\u017eym\u0117jusia itin \u017eemais 206<\/sup>Pb\/204<\/sup>Pb ir 207<\/sup>Pb\/204<\/sup>Pb izotop\u0173 santykiais, tai yra radiogenini\u0173 206<\/sup>Pb ir 207<\/sup>Pb izotop\u0173 joje buvo itin nedaug (Gerling, 1942). Kaip \u0161iuolaikin\u012f izotop\u0173 santyki jis pri\u0117m\u0117 septyni\u0173 daug radiogeninio \u0161vino turin\u010di\u0173 galenit\u0173 sud\u0117t\u012f i\u0161 skirting\u0173 viet\u0173 vidurkin\u0119 sud\u0117t\u012f. Gautas am\u017eius siek\u0117 3.1 Ga (giga annum, milijardai met\u0173). Suvok\u0119s, kad Grenlandijos galenito sud\u0117tis negali b\u016bti pirmyk\u0161t\u0117 sud\u0117tis, jis pakartojo skai\u010diavimus su 1.25 Ga Did\u017eiojo Loki\u0173 e\u017eero (Kanada) galenitu, taip gav\u0119s 3.95 Ga am\u017ei\u0173. Kiek v\u0117liau, 1947-1948 metais, ne\u017einodami apie vienas kit\u0105, ar Gerling\u0105 (kuris ra\u0161\u0117 rusi\u0161kai, o jo darbai nebuvo prieinami), pana\u0161ius skai\u010diavimus atliko Art\u016bras Holmsas ir Fritzas Houtermanas bei gavo pana\u0161ias vertes (Dalrymple, 2001). \u0160is modelis \u017einomas Holmso-Houtermano vardu, nors tur\u0117t\u0173 b\u016bti Gerlingo- Holmso-Houtermano. Ta\u010diau tirtose r\u016bdose, vis d\u0117lto, buvo radiogeninio \u0161vino, tad gautas \u017dem\u0117s am\u017eius yra minimalus.<\/p>\n\n\n\n

Branduoli\u0173 skaldymas, izotop\u0173 separacija ir skiedimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mari Kiuri dukra Irene su vyru Frederiku 1933 metais ap\u0161vitino aliuminio plok\u0161tel\u0119 \u03b1 spinduliais bei nustat\u0117, jog aliuminis pasikeit\u0117 \u012f sunkesn\u012f, radioaktyv\u0173 element\u0105. Daugyb\u0117 laboratorij\u0173 prad\u0117jo bombarduoti \u012fvairias med\u017eiagas skirtingomis dalel\u0117mis ir gavo sunkesnius atomus. Irene Jolton-Kiuri su kolega Pavelu Savitch vieno eksperimento metu, bombardavo U neutronais. To rezultatas, elementas pasi\u017eymintis lantano chemin\u0117mis savyb\u0117mis, t.y., elementas turintis ma\u017eiau nei pus\u0119 urano mas\u0117s. Urano atomas skilo. \u0160is atradimas paskatino galyb\u0119 tyrim\u0173, o prasid\u0117j\u0119s antrasis pasaulinis karas iniciavo \u201eManheteno\u201c projekt\u0105. \u0160io \u012fslaptinto karinio projekto tikslas buvo rasti b\u016bd\u0105 kaip i\u0161gryninti 235<\/sup>U izotop\u0105, kuris skyla gan\u0117tinai lengvai veikiant j\u012f neutronais (Ein\u0161teino garsioji formul\u0117 E=mc2<\/sup>). Bet kaip visa tai susij\u0119 su izotopiniais datavimais?<\/p>\n\n\n\n

Grup\u0117 mokslinink\u0173 prisid\u0117jusi\u0173 prie Manheteno projekto, vadovaujam\u0173 Harisono Brauno \u010cikagos universitete, po karo prad\u0117jo meteorit\u0173 tyrimus. Jie tyrin\u0117jo mikroelement\u0173 koncentracijas bei j\u0173 izotopin\u0119 sud\u0117t\u012f. Manyta, kad meteoritai gali tiksliau atspind\u0117ti element\u0173 kiekius Saul\u0117s sistemoje, nei \u017eemi\u0161kos kilm\u0117s uolienos, kurios buvo paveiktos daugyb\u0117s geologini\u0173 proces\u0173. Braunas taip pat tik\u0117josi, jog gele\u017einiai meteoritai tur\u0117s labai nedaug urano ir torio, tad randamas \u0161vino izotopin\u0117 sud\u0117tis juose gali b\u016bti Gerlingo, Holmso ir Houtermano ie\u0161kota pirmyk\u0161t\u0117 sud\u0117tis, leid\u017eianti nustatyti \u017dem\u0117s am\u017ei\u0173. Svarbiausi \u0161ios grup\u0117s mokslinikai \u2013 Kleras Patersonas ir D\u017eord\u017eas Tiltonas. Patersono u\u017eduotis buvo naujo, jautresnio masi\u0173 spektrometro i\u0161radimas, kuriuo b\u016bt\u0173 galima i\u0161matuoti itin ma\u017eus \u0161vino kiekius meteorite. Tiltono u\u017eduotis buvo atlikti itin tikslius urano ir torio izotop\u0173 matavimus. Prad\u017eioje darbas su meteoritais nejud\u0117jo i\u0161 vietos, nes itin ma\u017eus \u0161vino izotop\u0173 kiekius turintys m\u0117ginai yra lengvai u\u017eter\u0161iami aplinkoje esan\u010diu \u0161vinu. Ta\u010diau sukurta metodika buvo pritaikyta \u017eemi\u0161kos kilm\u0117s uolienoms. Petrsonas ir Tiltonas i\u0161analizavo prakti\u0161kai visus granito m\u0117ginio mineralus ir atliko pirmus tikrus izotopinius datavimus (cirkone, apatite ir titanite), siekusius 1 Ga (Mattinson, 2013).<\/p>\n\n\n\n

J\u0173 sukurtas metodas gan\u0117tinai paprastas: Patersonas ir Tiltonas panaudojo urano gryninimo metodik\u0105 i\u0161 Manheteno projekto. Jie pasirinko itin ret\u0105 235<\/sup>U izotop\u0105, ir padar\u0117 tirpal\u0105 su \u017einoma \u0161io izotopo koncentracija. Prid\u0117jus \u017einom\u0105 mas\u0119 \u0161io tirpalo \u012f kit\u0105 tirpal\u0105, kuriame yra ne\u017einomas 238<\/sup>U kiekis, u\u017etenka nustatyti \u0161i\u0173 izotop\u0173 santykius siekiant apskai\u010diuoti ne\u017einom\u0105j\u012f. Toks principas buvo taikomas ir \u0161vinui, naudojant 205<\/sup>Pb izotop\u0105. Toris k\u0117l\u0117 \u0161iek tiek sunkum\u0173, bet sekdami Mari Kiuri p\u0117domis, Patersonas ir Tiltonas i\u0161skyr\u0117 ir i\u0161grynino 230<\/sup>Th izotop\u0105, ka\u017ekada vadint\u0105 \u201ejoniu\u201c (tarpinis U-Pb skilimo produktas). \u0160iems matavimams naudotas j\u0173 sukurtas prietaisas pla\u010diai \u017einomas kaip \u201eID-TIMS\u201c, izotop\u0173 skiedimo (angli\u0161kai, dilution) termin\u0117s jonizacijos masi\u0173 spektrometras, naudojamas ir dabar.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161gryninus 205<\/sup>Pb izotop\u0105, 1953 metais gele\u017eini\u0173 meteorit\u0173 tyrimai pasist\u016bm\u0117jo \u012f priek\u012f. Velnio kanjono (Canyon Diablo; pav. 2d) gele\u017einiame meteorite Patersonas s\u0117kmingai nustat\u0117 U ir Pb koncentracijas tiek Fe-Ni lydinyje, tiek rastame minerale troilite (FeS). Troilto 206<\/sup>Pb\/204<\/sup>Pb ir 207<\/sup>Pb\/204<\/sup>Pb izotop\u0173 santykiai buvo \u017eemesni nei bet kurioje \u017eemi\u0161kos kilm\u0117s uolienoje, o U ir Th prakti\u0161kai nebuvo (Dalryple, 2001). \u017demas urano ir \u0161vino santykis rei\u0161k\u0117, kad izotopin\u0117 Pb sud\u0117tis negal\u0117jo pakisti d\u0117l radioaktyvaus U skilimo po mineralo susidarymo. Gautas meteorito, o taip pat ir \u017dem\u0117s, am\u017eius siek\u0117 4.5 Ga met\u0173. \u0160is am\u017eius bei anks\u010diau min\u0117ti 1 Ga granito datavimai vie\u0161ai paskelbti 1955 metais, kai Manheteno projekto statusas \u201eTop Secret\u201c buvo panaiktinas (Tilton et al., 1955; Patterson et al., 1955). \u0160i\u0173 straipsni\u0173 vie\u0161as publikavimas leido pritaikyti Patersono ir Tiltono metodik\u0105 ir kitiems mokslininkams, metodas tapo prieinamas visiems bei suk\u0117l\u0117 did\u017eiul\u012f pokyti geologijos moksle. Empirinis, tikslus, fizikinis metodas, kuriuo galima gauti patikimus rezultatus, juos kartoti ir gauti tuos pa\u010dius rezultatus, suk\u0117l\u0117 geologijos kaip mokslo prover\u017e\u012f. \u017dem\u0117s am\u017eius buvo tikslinamas, tiriamos skirtingos uolienos bei mineralai, tiek i\u0161 \u017dem\u0117s, tiek i\u0161 M\u0117nulioir meteorit\u0173. \u0160iandien prietaisai kaip antrini\u0173 jon\u0173 masi\u0173 spektrometras (SIMS), ar lazerio abliacijos inductyviai sujungta plazmos masi\u0173 spektrometras (LA-ICPMS) leid\u017eia atlikti chemines bei izotopines cirkon\u0173 analizes keli\u0173 mikrometr\u0173 ploteliuose, datuoti atskiras mineral\u0173 zonas. Tuo tarpu atominio zondo mikroskopija veikia nano metr\u0173 lygmeniu, gali identifikuoti kiekvien\u0105 med\u017eiagoje randam\u0105 izotop\u0105. Prietais\u0105 pritaikius geologijoje, buvo rasta, jog \u0161vino izotop\u0173 pasiskirstym\u0105 cirkone gali sujaukti auk\u0161tos temperat\u016bros metamorfizmas, o \u0161io \u012fvykio am\u017ei\u0173 galima nustatyti \u0161iuo prietaisu i\u0161matavus \u0161vino sankaup\u0173 izotop\u0173 santykius (Pav. 3).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a>
Pav. 3. Atominio zondo tomografijos b\u016bdu gautas \u0161vino ir itrio pasiskirstymas cirkone parodo, jog \u0161ie elementai gali sudaryti sankaupas. Detalesnis sankaup\u0173 tyrimas leid\u017eia identifikuoti jose esan\u010dius \u0161vino izotopus bei nustatyti j\u0173 am\u017ei\u0173. Iliustracija i\u0161 Valley et al., 2014.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

XXI am\u017eiaus prad\u017eioje i\u0161\u0117jo straipsnis, kuriame pateikiami cirkon\u0173, rast\u0173 Jack Hills konglomerate, datavimai, siek\u0119 4.404\u00b18 Ga (Wilde et al., 2001). \u0160ie datavimai galutinai u\u017ebaig\u0117 bet kokius prie\u0161taravimus, kad meteorit\u0173 am\u017eius neb\u016btinai parodo \u017dem\u0117s kaip planetos am\u017ei\u0173, t.y., meteorit\u0173 ir \u017dem\u0117s bendro susidarymo dilem\u0105. \u0160i\u0173, ir kiek jaunesni\u0173 cirkon\u0173 kilm\u0117 n\u0117ra pilnai ai\u0161ki, mat to laikotarpio uolienos negal\u0117jo susidaryti pagal \u0161iuo metu veikian\u010dius plok\u0161\u010di\u0173 tektonikos d\u0117snius. Neseniai paskelbti Jack Hills cirkon\u0173 tyrimai parodo, jog plok\u0161\u010di\u0173 tektonika, pana\u0161i \u012f dabartin\u0119, gal\u0117jo prad\u0117ti vykti prie\u0161 3.6 Ga (Ackerson, et al., 2021). \u0160iai dienai, cirkonai yra da\u017eniausiai datuojami mineralai ir ko gero, labiausiai i\u0161tirtas mineralas. Tuo tarpu \u017dem\u0117s pluta Lietuvoje yra gerokai jaunesn\u0117. Seniausias uolien\u0173 am\u017eius (cirkono U-Pb metodas) Lietuvoje siekia 1.89 Ga met\u0173 (\u0160iliauskas et al., 2018), nustatytas ryt\u0173 Lietuvoje esan\u010diose magmin\u0117se uolienose (keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 gylyje), netoli Var\u0117nos.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Pad\u0117ka<\/p>\n\n\n\n

Didelis a\u010di\u016b Laurynai Gribulytei u\u017e teksto pataisymus.<\/p>\n\n\n\n

Naudota literat\u016bra:<\/p>\n\n\n\n

Ackerson, M.R., Trail, D., Buettner, J., 2021. Emergence of peraluminous crustal magmas and implications for the Early Earth. Geochemical perspectives Letters, 17, 50-54.<\/p>\n\n\n\n

Boltwood, B.B.., On the Ultimate Disintegration Products of the Radio-Active Elements. American Jounral of Science 20, 253-267.<\/p>\n\n\n\n

Boltwood, B.B.., On the Ultimate Disintegration Products of the Radio-Active Elements. Part II. The Disintegradion products of Uranium. American Journal of Science, 23, 77-88.<\/p>\n\n\n\n

Cherniak, D.J., ir Watson E.B., 2003. Diffusion in zircon. Reviews in Mineralogy and Geochemistry, 53(1), 113-143.<\/p>\n\n\n\n

Darlymple, G.B., 2001. The age of the Earth in the twentieth century: a problem (mostly) solved. Geological Society, London, Special Publications, 190, 205-221.<\/p>\n\n\n\n

Gerling, E.K., 1942. Age of the earth according to radioactivity data. Comptes Rendus (Doklady) de Academie des Sciences de URSS, 34, 259-261. Trasnlation in: Herper C.T. (ed.), 1973, Geochronology: Radiometric Dating of Rocks and Minerals, Dowden, Hutchinson and Ross, 121-123.<\/p>\n\n\n\n

Grayson, M.A., ir Krick, T., 1989. Alfred O. C. Nier. Transcrpit of Interviews. Chemical heritage foundation.<\/p>\n\n\n\n

Kovarik, A.F., Biographical Memoir of Bertram Borden Boltwood 1870-1927. National Academy of Science of the Unitet States of America, Presented to the Academy at the Autumn Meeting, 1929.<\/p>\n\n\n\n

Lewis, C.L.E., 2001. Arthur Holmes\u2018 vision of geological timescale. Geological Society, London, Special Publications, 190, 121-138.<\/p>\n\n\n\n

<\/a> Mattinson, J.M., 2013. Revolution and Evolution: 100 of U-Pb Geochronology. Elements, 8, 53-57.<\/p>\n\n\n\n

Patterson, C., Tilton, G., Inghram, M., 1955. Age of the Eearth. Science, 121, 69-75.<\/p>\n\n\n\n

Rutherford, E., 1906. Radioactive Transformations.. Published by Charles Scribner\u2018s Sons, Yale University, UK.<\/p>\n\n\n\n

Skridlait\u0117, G., Siliauskas, L., Whitehouse, M.J., Johanson, A., 2021. On the origin and ecolution of the 1.86-1.76 Ga Mid-Baltic Belt in the western East European Craton. Precambrian Research. In press<\/em><\/p>\n\n\n\n

Soddy, F., 1922. The origins of the conceptions of isotopes. Nobel Lecture, December 12, 1922.<\/p>\n\n\n\n

Strutt, R.J., 1910a. The accumulation of helium in geologic time II. Proc. Roy. Soc. Lond. Ser. A, 83, 96-99.<\/p>\n\n\n\n

Strutt, R.J., 1910b. The accumulation of helium in geologic time III. Proc. Roy. Soc. Lond. Ser. A, 83, 298-301.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iliauskas, L., Skridlaite, G., Whitehouse, M. and Soesoo, A., 2018. A ca.1.89 Ga magmatic complex in eastern Lithuania: a link connecting with the domains in Estonia and the Bergslagen terrane in Sweden. 33rd Nordic Geological Winter Meeting (NGWM), Copenhagen, Denmark, January 10-12, 59 p..<\/p>\n\n\n\n

Titlton, G.R., Patterson, C., Brown, H., Inghram, M., Hayden, R., Hess, D., Larsen, E., 1955. Isotopic composition and dsitribution of lead, uranium and thorium in a Precambrian granite. Geological Society of America Bulletin, 66, 1131-1148.<\/p>\n\n\n\n

Valley, J.W., Cavosie, A.J., Ushikubo, T., Reinhard, D.A., Lawrence, D.F., Larson, D., Clifton, P.H., Kelly, T.F., Wilde, S.A., Moser, D.E., Spicuzza, M.J., 2014. Nanogeochronology of discordant zircon measured by atom probe microscopy of Pb-enriched dislocation loops. Nature Geoscience, 7, 219-223.<\/p>\n\n\n\n

Wilde, S.A., Valley, J.W., Peck, W.H., Graham, C.M., 2001. Evidence from detrital zircons for the existence of continental crust and oceans on the Earth 4.4 Gyr ago. Nature, 409, 175-178.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gamtos tyrim\u0173 centro mokslo darbuotojas ir \u201eMokslo sriubos\u201c savanoris dr. Laurynas \u0160iliauskas Viljamas Rentgenas 1895 metais sudrebino visuomen\u0119 ir mokslo pasaul\u012f atrad\u0119s rentgeno spindulius. \u0160io atradimo rezonansas buvo did\u017eiulis, atsirado visi\u0161kai […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7611,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-6872","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/Mineralai-Mokslo-sriuba-1.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6872","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6872"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6872\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7612,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6872\/revisions\/7612"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7611"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6872"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6872"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6872"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}