{"id":6652,"date":"2022-05-20T03:47:50","date_gmt":"2022-05-20T00:47:50","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=6652"},"modified":"2023-05-17T05:59:37","modified_gmt":"2023-05-17T05:59:37","slug":"nepaprasta-zmogaus-prisilietimo-galia-zvilgsniu-i-fizinio-kontakto-poveiki-musu-sveikatai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2022\/05\/20\/nepaprasta-zmogaus-prisilietimo-galia-zvilgsniu-i-fizinio-kontakto-poveiki-musu-sveikatai\/","title":{"rendered":"Nepaprasta \u017emogaus prisilietimo galia: \u017evilgsniu \u012f fizinio kontakto poveik\u012f m\u016bs\u0173 sveikatai"},"content":{"rendered":"\n

Kvie\u010diame skaityti vien\u0105 i\u0161 daugelio, 2022 met\u0173 mokslo populiarinimo konkursui, para\u0161yt\u0173 tekst\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dileta Tervydyt\u0117<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a>
Asociatyvi iliustracija. \u0160altinis: www.pixabay.com<\/a><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

\u0160velnus prisiglaudimas ar prisilietimas prie jums artimo \u017emogaus, apkabinimas ar pa\u0117mimas u\u017e rankos, regis paprasti, ta\u010diau stulbinam\u0105 poveik\u012f turintys veiksmai. Ar kada teko susim\u0105styti kaip prisilietimai veikia m\u016bs\u0173 sveikat\u0105?<\/p>\n\n\n\n

Jau daugiau nei pus\u0119 am\u017eiaus yra tyrin\u0117jamas fizinis, psichologinis ir emocinis prisilietimo poveikis. Pastaruoju metu, mokslininkai tyrin\u0117dami pasteb\u0117jo daugyb\u0119 fiziologini\u0173, psichologini\u0173, afektini\u0173 ir vystymosi funkcij\u0173, kurias veikia prisilietimas. Neseniai Nobelio fiziologijos ir medicinos premija buvo paskirta u\u017e fiziologij\u0105 ir medicin\u0105, tod\u0117l lyt\u0117jimo suvokimo fiziologija sulauk\u0117 dar didesnio visuomen\u0117s susidom\u0117jimo. Be to, 2019 m. koronavirusin\u0117s ligos (COVID-19) pandemija i\u0161ry\u0161kino \u017emogaus prisilietimo svarb\u0105 geresnei savijautai, imunitetui ir streso ma\u017einimui.<\/p>\n\n\n\n

Jutimas yra did\u017eiausias jutiminis organas ir i\u0161sivysto pirmiausia. Jis taip pat yra socialiausias m\u016bs\u0173 poj\u016btis, esmin\u0117 \u017emogi\u0161kosios patirties dalis, svarbus m\u016bs\u0173 santyki\u0173 formavimui ir palaikymui, kartu prisidedantis prie aplinkos tyrin\u0117jimo ir gerov\u0117s. Jutim\u0105 naudojame nor\u0117dami pasidalinti savo jausmais su kitais, taip pat sustiprinti kit\u0173, (ne)\u017eodinio bendravimo form\u0173 prasm\u0119. I\u0161 ties\u0173, mokslininkai mano, kad tarpasmeninis prisilietimas yra galingesnis u\u017e kalb\u0105, nes yra gyvybingesnis ir tiesioginis. Tai vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 b\u016bd\u0173 gauti informacij\u0105 i\u0161 aplinkos ir yra esminis neverbalinio bendravimo b\u016bdas. Mokslininkai nustat\u0117, kad be prisilietimo sutrinka hormoniniai signalai ir atsiranda neigiamas fiziologinis poveikis augimui ir vystymuisi, o psichoanalitikai ir psichologai atskleid\u0117, kad prisilietimas yra labai svarbus ankstyvosios vaikyst\u0117s prisiri\u0161imo vystymuisi ir vaik\u0173 socializacijai. Per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius, psichologiniai tyrimai patvirtino teorij\u0105, kad prisilietimu yra perduodamos kelios skirtingos emocijos, \u012fskaitant meil\u0119, d\u0117kingum\u0105 ir u\u017euojaut\u0105. Nesvarbu, ar mums draugi\u0161kai paplek\u0161noja per nugar\u0105, ar jausmingai paglosto, ar meiliai pabu\u010diuoja \u2013 tarpusavio prisilietimai daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 emocijoms. M\u016bs\u0173 odoje esantys receptoriai, tiesiogiai sukelia emocines reakcijas stimuliuodami erogenines zonas arba nerv\u0173 gal\u016bn\u0117les. Tarpasmeninio prisilietimo poveikis socialin\u0117je s\u0105veikoje, didina asmens simpatij\u0105, dosnum\u0105 ir paklusnum\u0105, kuris taip pat yra susij\u0119s su ry\u0161io ir s\u0105jungos stiprinimo forma bei teigiamai veikia m\u016bs\u0173 psichin\u0119 sveikat\u0105. Pasiekimai neuromoksl\u0173 srityje parod\u0117, kad prisilietimas gali moduliuoti skausm\u0105 patirian\u010di\u0173 asmen\u0173 elektrofiziologinius situacin\u0117s empatijos rodiklius. Be to, tarpasmeniniai prisilietimai turi analgezin\u012f ir stres\u0105 ma\u017einant\u012f poveik\u012f, kur\u012f lemia neurobiologiniai keliai susij\u0119 su socialiniu ry\u0161iu. \u017dmoni\u0173 socialinis prisilietimas yra kaip streso buferis, atliekantis svarb\u0173 reguliacin\u012f vaidmen\u012f organizmo reakcijoms.<\/p>\n\n\n\n

Artimas fizinis kontaktas yra susij\u0119s su daugybe fiziologini\u0173 poveiki\u0173: ma\u017eesniu kraujosp\u016bd\u017eiu, \u0161irdies ritmu ir didesniu oksitocino kiekiu. Mokslininkai teigia, kad daugelis \u0161i\u0173 prisilietimo poveiki\u0173 gali b\u016bti ir prie\u0161u\u017edegiminis. L\u0117tinis u\u017edegimas yra siejamas su didesne \u0161irdies priepuolio, insulto, mirties tikimybe ar didesniu virusini\u0173 infekcij\u0173 lygiu. Pavyzd\u017eiui, vieno eksperimento metu buvo \u012frodyta, kad poros, \u012fvykd\u017eiusios \u0161ilto prisilietimo pratim\u0105, seil\u0117se tur\u0117jo daugiau oksitocino nei tos poros, kurios apskritai tokio pratimo neatliko. Taip pat pasteb\u0117ta, kad didesnis oksitocino kiekis kraujyje buvo aptiktas moterims, kurios da\u017eniau apkabina savo partner\u012f. Prisilietimus skatinantis oksitocino poveikis gali suma\u017einti diskomfort\u0105 \u017emon\u0117ms d\u0117l patiriamo kasdienio streso.<\/p>\n\n\n\n

Paliesdami save j\u016bs atpa\u017e\u012fstate, kad tai yra j\u016bs\u0173 prisilietimas. Pana\u0161iai j\u016bs suvokiate ir \u017einote jei jus palie\u010dia kas nors kitas. \u0160ie prisilietimai ai\u0161kiai skiriasi, net jei jie vyksta toje pa\u010dioje vietoje ir ta pa\u010dia j\u0117ga. Ypa\u010d sav\u0105j\u012f prisilietim\u0105 j\u016bs suvokiate kaip silpnesn\u012f arba ne tok\u012f intensyv\u0173 ir \u0161is rei\u0161kinys yra vadinamas somatosensoriniu susilpn\u0117jimu. \u0160is susilpn\u0117jimas atsiranda d\u0117l smegen\u0173 geb\u0117jimo nusp\u0117ti jutimin\u012f sav\u0119s prisilietimo rezultat\u0105, remiantis motorine informacija i\u0161 aktyviosios rankos, o po oda esantis C nervini\u0173 skaidul\u0173 rinkinys suaktyv\u0117ja \u0161velniai palietus kit\u0105 \u017emog\u0173. K\u016bno raumenys atsako \u0161ypsena ar kita atitinkama reakcija. \u0160is prisilietimas palaiko ry\u0161\u012f su centrine nerv\u0173 sistema, kuri atsakydama \u012f tai, sukelia oksitocino \u2013 hormono, stiprinan\u010dio socialin\u012f ry\u0161\u012f, \u2013 i\u0161siskyrim\u0105. Kitaip tariant, jis atlieka tam tikr\u0105 vaidmen\u012f ma\u017einant atotr\u016bk\u012f tarp sav\u0119s ir aplinkos. \u0160ios chemin\u0117s sekos rezultatas yra jausm\u0173 rinkinys ir \u0161io proceso nebuvimas gali paskatinti depresijos, nerimo, nuobodulio, pyk\u010dio, nemigos ir net psichikos sutrikimus. Tod\u0117l nenuostabu, kad lyt\u0117jimo tr\u016bkumas yra susij\u0119s su padid\u0117jusiu kortizolio kiekiu d\u0117l kurio atsiranda socialin\u0117s atskirties jausmas.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a>
1 pav. \u017dmogaus prisilietimo vaidmuo. \u0160altinis: adaptuota pagal Geri, T., Viceconti, A. et al., 2019<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

\u017dvelgiant \u012f beprecedent\u012f COVID-19 viruso protr\u016bkio kontekst\u0105, visame pasaulyje buvo \u012fgyvendintos \u012fvairios visuomen\u0117s sveikatos priemon\u0117s, kuriomis siekta apriboti fizin\u012f ir socialin\u012f bendravim\u0105. Vienas i\u0161 socialin\u0117s s\u0105veikos aspekt\u0173, kuriam \u0161ios priemon\u0117s tur\u0117jo ypating\u0105 poveik\u012f buvo tarpusavio prisilietimai. Tokie apribojimai kaip karantinas ir socialinis atskyrimas, suma\u017eino socialin\u012f bendravim\u0105 su \u017emon\u0117mis. Kadangi \u0161ios pandemijos metu fizinis kontaktas buvo stipriai apribotas (ypa\u010d pirmaisiais m\u0117nesiais), i\u0161ry\u0161k\u0117jo tendencija, \u012fvardijama kaip \u201eprisilietim\u0173 badas\u201c arba \u201eprisilietim\u0173 tr\u016bkumas\u201c, tapusi viena i\u0161 visuomen\u0117s sveikatos krizi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tyrimai atskleid\u0117, kad koronavirusin\u0117s pandemijos metu nepaprastai suma\u017e\u0117jo tarpasmenini\u0173 prisilietim\u0173, t. y. prisilietim\u0173, kuriais yra perteikiamos emocijos socialiniam bendravimui da\u017enumas, ir \u0161ie poky\u010diai, stipriai paveik\u0117 \u017emoni\u0173 psichologin\u0119 savijaut\u0105. \u017dmon\u0117s, tur\u0117j\u0119 ribot\u0105 fizin\u012f kontakt\u0105 su savo artimaisiais ar pa\u017e\u012fstamais, d\u0117l socialin\u0117s izoliacijos jaut\u0117 didesn\u0119 vienatv\u0119, suprast\u0117jo j\u0173 miegas, pasirei\u0161k\u0117 nerimo ar depresijos simptomai, neigiamai paveikdami j\u0173 psichin\u0119 sveikat\u0105. O tai, sutampa su de\u0161imtme\u010diais atliktais tyrimais, kurie \u012frod\u0117, jog \u017emon\u0117s turi stipr\u0173 poreik\u012f priklausyti. Tod\u0117l yra suprantama, kad socialin\u0117 distancija visapusi\u0161kai paveik\u0117 \u017emoni\u0173 gerov\u0119 ir gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a>
2 pav. Tarpasmeninio prisilietimo s\u0105saja su sveikata. \u0160altinis: Autoriaus<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Vis daugiau d\u0117mesio sulaukia ir COVID-19 pandemijos peraugimas \u012f sindemij\u0105, kurios pasirei\u0161kim\u0105 \u012frodo keletas veiksni\u0173: vienatv\u0117, neu\u017etikrintumas, prasta mityba ir sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 prieinamumo stoka, d\u0117l kuri\u0173 pandemijos metu, i\u0161augo smurto \u0161eimoje skai\u010dius, savi\u017eudyb\u0117s, depresijos ir kitos psichin\u0117s ligos. Atsi\u017evelgiant \u012f socialinius sveikat\u0105 lemian\u010dius veiksnius, tokius kaip skurdas, socialin\u0117 nelygyb\u0117, socialin\u0117 stigma ir aplinka, kurioje \u017emon\u0117s gyvena ir dirba, galime \u012f\u017evelgti, kaip \u0161ios tarpusavyje susijusios interakcijos prisideda prie neigiam\u0173 sinergetin\u0117s pandemijos pasekmi\u0173 \u017emoni\u0173 sveikatai.<\/p>\n\n\n\n

Sindemijos s\u0105vok\u0105 suk\u016br\u0117 Singeris, analizuodamas \u017dIV\/AIDS, psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo ir smurto s\u0105sajas dar XX a. 9-ajame de\u0161imtmetyje. Jis teig\u0117, kad sindemija egzistuoja tuomet, kai rizikos veiksniai arba gretutin\u0117s ligos yra tarpusavyje susijusios, s\u0105veikaujan\u010dios ir kumuliatyvios, kurios neigiamai didina ligos na\u0161t\u0105 ir jos poveik\u012f: \u201eSindemija \u2013 tai glaud\u017eiai tarpusavyje susijusi\u0173 ir viena kit\u0105 stiprinan\u010di\u0173 sveikatos problem\u0173, kurios daro reik\u0161ming\u0105 \u012ftak\u0105 bendrai gyventoj\u0173 sveikatos b\u016bklei, vis did\u0117jant kenksming\u0173 socialini\u0173 s\u0105lyg\u0173 konfig\u016bracijai, visuma\u201c. \u0160is teiginys \u012frodo, kad \u017emoni\u0173 gerov\u0119 veikia daugialypiai veiksniai: socialiniai, fiziniai ir psichiniai, tod\u0117l prisilietim\u0173 \u201ebadas\u201c ar \u201etr\u016bkumas\u201c gali visapusi\u0161kai neigiamai paveikti m\u016bs\u0173 bendr\u0105 sveikatos b\u016bkl\u0119, o socialini\u0173 santyki\u0173 apribojimas tik prisideda prie sindemijos sindromo intensyvumo.<\/p>\n\n\n\n

\u012edomu ir tai, kadprisilietimu pagr\u012fsta terapija, gali b\u016bti naudinga gydant kit\u0173 \u017emoni\u0173 min\u010di\u0173 ir jausm\u0173 suvokimo tr\u016bkumus, kurie yra vieni i\u0161 pagrindini\u0173 autizmo spektro sutrikimo simptom\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, oksitocinas (kuris i\u0161siskiria prisilietus) pagerina perspektyvinius suvokimo geb\u0117jimus, tod\u0117l \u0161ios intervencijos gali b\u016bti naudingos autizmu sergantiems asmenims. Tyr\u0117jai taip pat pabr\u0117\u017eia, kad naujai nustatytas biologinis ry\u0161ys tarp prisilietimo ir emocij\u0173 reguliavimo, gali paai\u0161kinti masa\u017eo terapijos poveik\u012f geresnei \u017emogaus savijautai ir emociniam streso ma\u017einimui, kuris gali b\u016bti veiksmingas slopinant psichikos sutrikimus.<\/p>\n\n\n\n

Akivaizdu, kad reikia skirti pakankamai d\u0117mesio prisilietim\u0173 bado pasekmi\u0173 nagrin\u0117jimui, nes \u0161ios problemos i\u0161samus i\u0161tyrimas tik labiau pad\u0117s \u017emon\u0117ms suprasti savo b\u016bsen\u0105 ir paskatins naudingus bei ekonomi\u0161kus b\u016bdus kovojant su \u0161ia problema \u2013 tiek dabar, tiek ateityje. Taigi, nepamir\u0161kime neverbalinio bendravimo vert\u0117s, ypa\u010d bendraudami su pa\u017eeid\u017eiamiausiais asmenimis (seneliais, sutrikimus turin\u010diais \u017emon\u0117mis ir \u012fvairaus profilio pacientais). Prisiminkime gydom\u0105j\u0105 prisilietimo gali\u0105, net kai kitos terapijos priemon\u0117s nebepadeda, nes prisilietimas gali tapti m\u016bs\u0173 jausm\u0173 i\u0161rai\u0161ka, kuomet \u017eod\u017eiai netenka savo vert\u0117s ir nepaj\u0117gia pad\u0117ti. Tod\u0117l toliau laikykim\u0117s vis\u0173 b\u016btiniausi\u0173 atsargumo priemoni\u0173 tam, kad i\u0161vengtum\u0117me neigiamo COVID-19 infekcijos poveikio ir nepraleistum\u0117me dar vieneri\u0173 met\u0173 be prisilietim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    \n
  1. Bambra, C., & Smith, K. E. (2021). The syndemic pandemic: COVID-19 and social inequality. In COVID-19 and Similar Futures<\/em> (pp. 147-154). Springer, Cham.<\/li>\n\n\n\n
  2. Brown, C., Clemmons, M., Greenberg, I., & Brimhall, B. (2021, June). Skin Hunger. In NIME 2021<\/em>. PubPub.<\/li>\n\n\n\n
  3. Caron, R. M., & Adegboye, A. R. A. (2021). COVID-19: A Syndemic Requiring an Integrated Approach for Marginalized Populations. Frontiers in Public Health<\/em>, 9<\/em>.<\/li>\n\n\n\n
  4. Enmalm, A. (2021). The role of visual perspective on self-touch perception: An exploratory study of somatosensory attenuation.<\/li>\n\n\n\n
  5. Field, T. (2021). Aggression and violence affecting youth during the COVID-19 pandemic: A narrative review. Journal of Psychiatry Research Reviews & Reports. SRC\/JPSRR-146. DOI: doi. org\/10.47363\/JPSRR\/2021 (3)<\/em>, 129<\/em>.<\/li>\n\n\n\n
  6. Geri, T., Viceconti, A., Minacci, M., Testa, M., & Rossettini, G. (2019). Manual therapy: exploiting the role of human touch. Musculoskeletal Science and Practice<\/em>, 44<\/em>, 102044.<\/li>\n\n\n\n
  7. Golaya, S. (2021). Touch-Hunger: An Unexplored Consequence of the COVID-19 Pandemic. Indian Journal of Psychological Medicine<\/em>, 43<\/em>(4), 362-363.<\/li>\n\n\n\n
  8. Hesse, C., Mikkelson, A., & Tian, X. (2021). Affection deprivation during the COVID-19 pandemic: A panel study. Journal of Social and Personal Relationships<\/em>, 38<\/em>(10), 2965-2984.<\/li>\n\n\n\n
  9. Yadav, U. N., Rayamajhee, B., Mistry, S. K., Parsekar, S. S., & Mishra, S. K. (2020). A syndemic perspective on the management of non-communicable diseases amid the COVID-19 pandemic in low-and middle-income countries. Frontiers in public health<\/em>, 8<\/em>, 508.<\/li>\n\n\n\n
  10. Jain, S. (2021). Cross-Cultural Differences in the Impact of the COVID-19 Pandemic on Psychological Health. International Journal of Research in Engineering, Science and Management<\/em>, 4<\/em>(9), 179-191.<\/li>\n\n\n\n
  11. Kopf, D. (2021). Massage and touch-based therapy. Zeitschrift f\u00fcr Gerontologie und Geriatrie<\/em>, 1-5.<\/li>\n\n\n\n
  12. Long, E., Patterson, S., Maxwell, K., Blake, C., P\u00e9rez, R. B., Lewis, R., \u2026 & Mitchell, K. R. (2022). COVID-19 pandemic and its impact on social relationships and health. J Epidemiol Community Health<\/em>, 76<\/em>(2), 128-132.<\/li>\n\n\n\n
  13. Malki, L. (2021). The Effect of Social Isolation on Adolescents During COVID-19.<\/li>\n\n\n\n
  14. Mateijsen, N. (2022). Affective touch: A meta-analysis on perceived pleasantness in healthy adults.<\/li>\n\n\n\n
  15. Meijer, L. L., Hasenack, B., Kamps, J. C. C., Mahon, A., Titone, G., Dijkerman, H. C., & Keizer, A. (2022). Affective touch perception and longing for touch during the COVID-19 pandemic. Scientific reports<\/em>, 12<\/em>(1), 1-9.<\/li>\n\n\n\n
  16. Meijer, L. L., Hasenack, B., Kamps, J., Mahon, A., Titone, G., Dijkerman, H. C., & Keizer, A. (2021). Out of touch: Touch deprivation and affective touch perception during the COVID-19 pandemic.<\/li>\n\n\n\n
  17. Remland, M. S., & Jones, T. S. (2022). The Functions and Consequences of Interpersonal Touch in Close Relationships. In Nonverbal Communication in Close Relationships<\/em> (pp. 307-339). Palgrave Macmillan, Cham.<\/li>\n\n\n\n
  18. Shah, A. A. (2022). Mental Health and COVID-19: Where are We in 2022?. Journal of the Dow University of Health Sciences (JDUHS)<\/em>, 16<\/em>(1), 1-2.<\/li>\n\n\n\n
  19. Sin, M. T. A., & Koole, S. L. (2013). That human touch that means so much: exploring the tactile dimension of social life. Mind Magazine<\/em>, 2<\/em>, 17.<\/li>\n\n\n\n
  20. Thomas, P. A., & Kim, S. (2021). Lost touch? Implications of physical touch for physical health. The Journals of Gerontology: Series B<\/em>, 76<\/em>(3), e111-e115.<\/li>\n\n\n\n
  21. Ujitoko, Y., Yokosaka, T., Ban, Y., & Ho, H. N. Tracking changes in touch desire and touch avoidance before and after the COVID-19 outbreak.<\/li>\n\n\n\n
  22. Vente, T. (2021). A year without touch: a reflection on physician\u2013patient interaction during COVID-19. Pediatric research<\/em>, 90<\/em>(6), 1115-1116.<\/li>\n\n\n\n
  23. Von Mohr, M., Kirsch, L. P., & Fotopoulou, A. (2021). Social touch deprivation during COVID-19: effects on psychological wellbeing and craving interpersonal touch. Royal Society open science<\/em>, 8<\/em>(9), 210287.<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Kvie\u010diame skaityti vien\u0105 i\u0161 daugelio, 2022 met\u0173 mokslo populiarinimo konkursui, para\u0161yt\u0173 tekst\u0173. Dileta Tervydyt\u0117 \u0160velnus prisiglaudimas ar prisilietimas prie jums artimo \u017emogaus, apkabinimas ar pa\u0117mimas u\u017e rankos, regis paprasti, ta\u010diau […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7613,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[33,129,170],"class_list":["post-6652","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-bendravimas","tag-medicina","tag-psichologija","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/a-hands-1.jpeg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6652","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6652"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6652\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7614,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6652\/revisions\/7614"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7613"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6652"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6652"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6652"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}