{"id":6628,"date":"2022-05-20T02:49:43","date_gmt":"2022-05-19T23:49:43","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=6628"},"modified":"2023-05-17T06:10:15","modified_gmt":"2023-05-17T06:10:15","slug":"kokio-dydzio-yra-juodosios-bedugnes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2022\/05\/20\/kokio-dydzio-yra-juodosios-bedugnes\/","title":{"rendered":"Kokio dyd\u017eio yra Juodosios bedugn\u0117s?"},"content":{"rendered":"\n

Kvie\u010diame skaityti vien\u0105 i\u0161 daugelio, 2022 met\u0173 mokslo populiarinimo konkursui, para\u0161yt\u0173 tekst\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Rokas Mikutis<\/p>\n\n\n\n

\u012eprastos, geriausiai suprantamos juodosios bedugn\u0117s susidaro tada, kai masyvi, ma\u017eiausiai 1,3 \u2013 3 Saul\u0117s masi\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117 savo gyvenimo pabaigoje sukrenta \u012f save: vidinio sl\u0117gio nebepakanka atsilaikyti prie\u0161 gravitacij\u0105, \u017evaig\u017ed\u0117 kolapsuoja ir \u0161io proceso metu virsta juod\u0105ja bedugne.<\/p>\n\n\n\n

Pati bedugn\u0117 teori\u0161kai neu\u017eima jokios erdv\u0117s<\/em>, u\u017etat i\u0161laiko mas\u0119 paveld\u0117t\u0105 i\u0161 savo motinin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Ties\u0105 sakant, \u0161is procesas kiek primena metamorfozes, kai i\u0161 l\u0117liuk\u0117s i\u0161sirita drugelis. Tik \u0161\u012f kart\u0105 viskas vyksta atvirk\u0161\u010diai \u2013 i\u0161 \u0161vies\u0105 teikian\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s i\u0161sirita besotis tamsos monstras ir ima maitintis viskuo k\u0105 tik sugeba pasiekti.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, kaip apibr\u0117\u017eti dyd\u012f objekto, kuris erdv\u0117je neegzistuoja? \u0160iam tikslui mokslininkai naudoja \u012fvyki\u0173 horizonto termin\u0105 \u2013 tai riba i\u0161 kurios, d\u0117l mil\u017eini\u0161ko gravitacinio poveikio, nebegali i\u0161tr\u016bkti fotonai.<\/p>\n\n\n\n

Pab\u0117gimui reikalingas greitis \u0161ioje vietoje yra didesnis nei tas, kuriuo sklinda \u0161viesa, tod\u0117l b\u016btent \u0161i riba ir vadinama \u012fvyki\u0173 horizontu, o jo skersmuo naudojamas bedugn\u0117s dyd\u017eiui apibr\u0117\u017eti.<\/p>\n\n\n\n

Kuo juodoji bedugn\u0117 masyvesn\u0117 \u2013 tuo toliau nuo centro (singuliarumo) nusidriek\u0119s jos \u012fvyki\u0173 horizontas.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, kokio jos dyd\u017eio?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Viena i\u0161 ma\u017eiausi\u0173 \u017einom\u0173 juod\u0173j\u0173 bedugni\u0173 yra dvinar\u0117je sistemoje GRO J1655-40. \u010cia ji siurbia savo kompanion\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s dujas ir taip maitina mikrokvazar\u0105 matom\u0105 i\u0161 \u017eem\u0117s.
<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a>
GRO J1655-40. Foto \u2013 ESA<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Ma\u017edaug 5,4 Saul\u0117s masi\u0173 bedugn\u0117 yra apytiksliai 16 kilometr\u0173 skersmens \u2013 ma\u017edaug toks, kiek ir atstumas nuo Fabijoni\u0161ki\u0173 iki Salinink\u0173 Vilniuje. Kosminiu mastu tai visi\u0161kai mikroskopinis objektas, bet aplink j\u0105 besisukantis, iki ma\u017edaug 7000K \u012fkait\u0119s akrecinis diskas yra toks ry\u0161kus, jog, nepaisant mus skirian\u010dio atstumo (tarp 5500 ir 11 000 \u0161viesme\u010di\u0173), j\u012f galima steb\u0117ti i\u0161 \u017dem\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Kitoje galaktikoje, pavadintoje M33, astronomai rado juod\u0105j\u0105 bedugn\u0119, kuri yra vos 93 kilometr\u0173 skersmens. Bet \u012f \u0161\u012f, grubiai tariant, atstum\u0105 nuo Vilniaus iki Kauno, sutelpa 15,7 Saul\u0117s masi\u0173!<\/p>\n\n\n\n

Apskritai did\u017eioji dalis \u017einom\u0173 arba numanom\u0173 juod\u0173j\u0173 bedugni\u0173 yra nuo 3 iki 24 kart\u0173 masyvesn\u0117s u\u017e Saul\u0119. Daugum\u0105 tokios mas\u0117s bedugni\u0173 yra labai sunku aptikti \u2013 jei \u0161alia neskrieja \u017evaig\u017ed\u0117, kurios, pavyzd\u017eiui, neveikia bedugn\u0117s gravitacija arba bedugnei \u201emaitinantis\u201c kaimyn\u0117s med\u017eiaga nesisudaro nedidelis kvazaras \u2013 \u0161i u\u017eduotis astronomams yra sunkiai \u012fkandama d\u0117l to, kad pa\u010dios bedugn\u0117s neskleid\u017eia \u0161viesos.<\/p>\n\n\n\n

Spr\u0119sdami pagal pakankamai dideli\u0173, bedugnes galin\u010di\u0173 suformuoti \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173, mokslininkai mano, jog vien Pauk\u0161\u010di\u0173 take gali b\u016bti nuo milijono iki milijardo \u0161i\u0173 objekt\u0173. Tenka pripa\u017einti, kad paklaida nema\u017ea, o vir\u0161utin\u0117 riba skamba kiek g\u0105sdinan\u010diai.<\/p>\n\n\n\n

Laimei bijoti n\u0117ra ko \u2013 did\u017eioji bedugni\u0173 dalis tiesiog skrieja savo ankstesn\u0117mis orbitomis, kaip ir tada, kai dar gyvavo \u0161vie\u010dian\u010di\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 pavidalu, tod\u0117l dauguma po galaktik\u0105 be tikslo nesib\u0105sto.<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, tikrai negalime atmesti \u0161io varianto kalb\u0117dami apie i\u0161 savo \u201cgimtosios\u201d vietos kokio nors kataklizmo i\u0161sviestas klajojan\u010dias pabaisas, kurios teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 kelti gr\u0117sm\u0119 \u017demei, ar net visai Saul\u0117s sistemai. Belieka tik\u0117tis, kad toks pavojus ne\u012ftik\u0117tinai menkas.<\/p>\n\n\n\n

Nors dauguma juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 yra kuklios mas\u0117s ir skersmens (kosminiu masteliu!), mokslui yra \u017einomi ir gerokai didesni, keli\u0173 \u0161imt\u0173 ar net keliasde\u0161imties t\u016bkstan\u010di\u0173 Saul\u0117s masi\u0173 objektai. Tiesa net 47 000 Saul\u0117s masi\u0173 bedugn\u0117 t\u0117ra vos dvigubai didesn\u0117 u\u017e Jupiter\u012f \u2013 \u012fvyki\u0173 horizonto skersmuo siekt\u0173 apytiksliai 277 000 kilometr\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Bet net ir tai yra niekis palyginus su supermasyviomis besot\u0117mis skyl\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

Supermasyvios juodosios bedugn\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pastarosios paprastai t\u016bno galaktik\u0173 centruose. M\u016bs\u0173 galaktikos centre esanti \u0160aulio A* yra pati did\u017eiausia bedugn\u0117 m\u016bs\u0173 galaktikoje: mas\u0117 siekia 3 milijonus Sauli\u0173, o \u012fvyki\u0173 horizonto skersmuo \u2013 apie 44 milijonus kilometr\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Nors tai ir atrodo ne\u012ftik\u0117tinai dideli skai\u010diai, galaktikos masteliu \u0160aulio A* n\u0117ra labai \u012fsp\u016bdingas objektas \u2013 jei ji pakeist\u0173 Saul\u0119, \u012fvyki\u0173 horizontas net nesiekt\u0173 artimiausios Merkurijaus orbitos.<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, tai b\u016bt\u0173 gan\u0117tinai katastrofi\u0161ki mainai visai m\u016bsi\u0161kei ir kelioms artimesn\u0117ms \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sistemoms, bet tolimesn\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s joki\u0173 didesni\u0173 poky\u010di\u0173 d\u0117l \u0161io poky\u010dio artimiausiu metu (bent jau kosminiais tempais) nepatirt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Toki\u0105 bedugn\u0119 galime palyginti su mafijos bosu netik\u0117tai \u012fsikraus\u010diusiu \u012f geros reputacijos rajon\u0105. Artimiausiems kaimynams gyvenimas apsiverst\u0173 auk\u0161tyn kojomis, u\u017e keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 stovin\u010di\u0173 b\u016bst\u0173 kaina krist\u0173, o viso rajono reputacija b\u016bt\u0173 rimtai sutepta.<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu u\u017e up\u0117s st\u016bksan\u010dio gretimo rajono gyventojams \u012f tai b\u016bt\u0173 visi\u0161kai nusispjauti. Na, galimai jie nebeva\u017eiuot\u0173 \u012f \u012ftartinos reputacijos rajon\u0105 apsipirkti, kaip ir j\u016bs turb\u016bt nenor\u0117tum\u0117te skraidyti savo kosminiu laivu greta beso\u010dio monstro.<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, visatoje yra toki\u0173 \u201cmafijos bos\u0173\u201d, kuriuos ignoruoti b\u016bt\u0173 sunku ne tik rajono, bet ir viso miesto ar net \u0161alies gyventojams.<\/p>\n\n\n\n

Kalbu apie supermasyvias juod\u0105sias skyles, prie\u0161 kurias netgi m\u016bs\u0173 \u0160aulio A* atrodo nyk\u0161tuk\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Pavyzd\u017eiui Cygnus A (Gulb\u0117s A) galaktikoje t\u016bnan\u010di\u0105 juod\u0105j\u0105 bedugn\u0119 sudaro ne\u012ftik\u0117tina 2,5 milijardo Saul\u0117s masi\u0173 suma, o jos \u012fvyki\u0173 horizonto skersmuo siekia stulbinan\u010dius 14,7 milijardo kilometr\u0173. Tiek pakanka, kad \u012f j\u0105 sutilpt\u0173 visos Saul\u0117s sistemos planetos su savo orbitomis! Pavyzd\u017eiui Nept\u016bnas sukasi nuo m\u016bs\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s nutol\u0119s per 4,47 milijard\u0173 kilometr\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kita supermasyvi bedugn\u0117 t\u016bno Messier 87 galaktikoje. Tai \u017eymus 6.5 milijard\u0173 Saul\u0117s masi\u0173 objektas, kur\u012f lyg gars\u0173 model\u012f mokslinink\u0173 komanda pasirinko darydami pirm\u0105j\u0105 juodosios bedugn\u0117s nuotrauk\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Bet net ir \u0161ie leviatanai nublanksta prie\u0161 kit\u0105 beso\u010di\u0173 rijik\u0173 kategorij\u0105 \u2013 ultramasyvias juod\u0105sias bedugnes.<\/p>\n\n\n\n

Ultramasyvios juodosios bedugn\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

OJ 287 galaktikos centre gl\u016bdinti skyl\u0117 \u201esveria\u201c lyg 18 milijard\u0173 Sauli\u0173. Tai tokia mil\u017eini\u0161ka pabaisa, jog aplink j\u0105 orbitoje sukasi dar viena, net keturiasde\u0161imt kart\u0173 nei m\u016bsi\u0161k\u0117 \u0160aulio A* masyvesn\u0117 bedugn\u0117, o \u012fvyki\u0173 horizonto viduje laisvai tilpt\u0173 trys viena greta kitos i\u0161d\u0117stytos m\u016bs\u0173 Saul\u0117s sistemos kartu su Oorto debesimi ir kitais gra\u017eiais dalykais.<\/p>\n\n\n\n

Bet net ir OJ 287 nublanksta prie\u0161 pa\u010di\u0105 did\u017eiausi\u0105 \u017einoma bedugn\u0119, o tuo pa\u010diu ir did\u017eiausi\u0105 \u017einom\u0105 vientis\u0105 objekt\u0105 visatoje \u2013 TON 618. Tai 66 milijard\u0173 Saul\u0117s masi\u0173 monstras, kurio skersmuo yra toks didelis, jog net (teori\u0161kai) keliaujant \u0161viesos grei\u010diu, nuo vieno \u012fvykio horizonto kra\u0161to iki kito, u\u017etruktum\u0117te dvi savaites.<\/p>\n\n\n\n

\u012e TON 618, kurio skersmuo yra ma\u017edaug 390 milijard\u0173 kilometr\u0173 (1300 AV) b\u016bt\u0173 galima lengvai viena \u0161alia kitos i\u0161d\u0117styti net 11 Saul\u0117s sistem\u0173!<\/p>\n\n\n\n

Kadangi TON 618 yra labai toli, mes galime objekt\u0105 matyti tok\u012f koks jis buvo prie\u0161 ma\u017edaug 10 milijard\u0173 met\u0173, tod\u0117l \u0161ias kosmoso pabaisas iki \u0161iol gaubia paslapties \u0161ydas \u2013 kaip per tok\u012f trump\u0105 laik\u0105 nuo visatos prad\u017eios TON 618 sugeb\u0117jo prisisiurbti i\u0161tisos galaktikos vert\u0105 mas\u0117s kiek\u012f?<\/p>\n\n\n\n

Ties\u0105 sakant 66 milijardai Saul\u0117s masi\u0173 yra net daugiau nei sveria visas m\u016bsi\u0161kis Pauk\u0161\u010di\u0173 takas!<\/p>\n\n\n\n

Viena teorija teigia, jog galimai supermasyvios bei ultramasyvios bedugn\u0117s kaip TON 618 susidar\u0117 praleisdamos \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 stadij\u0105. Ankstyvojoje visatoje tankios dujos proto-galaktikos viduryje atv\u0117so pakankamai, jog kolapsuot\u0173 nuo savo svorio ir i\u0161 karto suformuot\u0173 juod\u0105j\u0105 bedugn\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Tik\u0117kim\u0117s, jog visai netrukus James Webb\u2019o teleskopas pad\u0117s pa\u017evelgti \u012f \u0161ias paslaptis i\u0161 ar\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

\u0160altiniai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n