Alzheimerio ir Parkinsono ligos visuomenei turb\u016bt yra labiausiai \u017einomos neurodegeneracin\u0117s ligos, ta\u010diau neurodegeneracin\u0117ms ligoms priskiriama didel\u0117 grup\u0117 sutrikim\u0173, kuriems b\u016bdingas laipsni\u0161kas nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 nykimas bei stiprus neurou\u017edegiminis procesas. Abu procesai yra siejami su pakitusiomis fizikochemin\u0117mis savyb\u0117mis pasi\u017eymin\u010di\u0173 patologini\u0173 baltym\u0173 geb\u0117jimu kauptis ir sudaryti agregatus smegenyse bei periferiniuose organuose. \u0160ios ligos skiriasi savo patofiziologija: kai kurios sukelia atminties ir kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimus, kitos \u2013 \u017emogaus geb\u0117jim\u0105 jud\u0117ti, kalb\u0117ti, kv\u0117puoti. \u0160iuo metu neurodegeneracin\u0117mis ligomis serga milijonai \u017emoni\u0173 pasaulyje, o nuolatos did\u0117jantys sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010diai labai neramina. I\u0161 ties\u0173, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, jog, vis augant \u017emoni\u0173 populiacijai ir ilg\u0117jant gyvenimo trukmei i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse, neurodegeneracin\u0117s ligos iki 2040 m. aplenks onkologines ligas ir taps antra pagrindine mirties prie\u017eastimi po \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Tod\u0117l, vis dar nesant veiksming\u0173 gydymo priemoni\u0173, neurodegeneracin\u0117s ligos i\u0161lieka opia visuomen\u0117s sveikatos problema, daugiausia palie\u010dianti vyresnio am\u017eiaus gyventojus.<\/p>\n\n\n\n
Nors \u0161iais laikais mokslas juda \u012f priek\u012f, \u012fgaudamas vis didesn\u012f pagreit\u012f, ir su kiekviena diena vis daugiau su\u017einome apie neurodegeneracini\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo prie\u017eastis bei patologijos mechanizmus, ta\u010diau, deja, vis dar \u017einome per ma\u017eai, kad b\u016bt\u0173 sukurtos veiksmingos terapin\u0117s priemon\u0117s. \u0160iai dienai gydymo strategijos da\u017eniausiai apsiriboja tik ties laikinai palengvinant ligos simptomus.<\/p>\n\n\n\n
Tod\u0117l nat\u016braliai kyla klausimas, kod\u0117l vis dar neturime veiksming\u0173 vaist\u0173? Kod\u0117l neurodegeneracin\u0117s ligos vis dar i\u0161lieka nepagydomos, nors apie \u0161ias ligas \u017einome daug daugiau nei anks\u010diau? I\u0161 tikr\u0173j\u0173, prie\u017ea\u0161\u010di\u0173 \u2013 nema\u017eai. Vis\u0173 pirma, smegenys yra vienas strukt\u016bri\u0161kai sud\u0117tingiausi\u0173 organ\u0173 m\u016bs\u0173 organizme. Tod\u0117l nenuostabu, kod\u0117l vis dar n\u0117ra iki galo i\u0161ai\u0161kinti neurodegeneracini\u0173 lig\u0173 patogenez\u0117s molekuliniai mechanizmai. Akivaizdu, kad tai labai apsunkina terapini\u0173 priemoni\u0173 k\u016brimo procesus. Kita problema \u2013 daugelis sukurt\u0173 vaist\u0173 negali pasiekti savo molekulinio taikinio, t.y. patekti \u012f specifin\u012f smegen\u0173 region\u0105, drauge neprarandant veiksmingumo. To prie\u017eastis yra kraujo-smegen\u0173 barjeras. Tai \u2013 nat\u016bralus m\u016bs\u0173 centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos (CNS) apsauginis mechanizmas, selektyviai praleid\u017eiantis tik tam tikras molekules, tokiu b\u016bdu apribojant \u012fvairi\u0173, organizmui svetim\u0173 ir potencialiai kenksming\u0173, med\u017eiag\u0173 patekim\u0105 \u012f smegenis. Be to, mes neturime ir patikim\u0173 diagnostini\u0173 \u017eymen\u0173 (biomarkeri\u0173), kurie leist\u0173 anksti diagnozuoti neurodegeneracines ligas. \u0160iandien, \u0161ios ligos da\u017eniausiai diagnozuojamos, pasirei\u0161kus klinikiniams simptomams, kai liga jau b\u016bna stipriai pa\u017eengusi ir dauguma nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 \u017euv\u0119 negr\u012f\u017etamai. Ta\u010diau \u017einome, kad daugeliui neurodegeneracini\u0173 lig\u0173 yra b\u016bdingas ilgas, kelet\u0105 met\u0173 trunkantis, prodrominis periodas. Tod\u0117l mokslininkai deda vis daugiau pastang\u0173 surasti tok\u012f biomarker\u012f, kuris indikuot\u0173 ligos prad\u017ei\u0105. Kuo anks\u010diau diagnuozuotume, tuo didesn\u0117 b\u016bt\u0173 tikimyb\u0117 i\u0161gydyti lig\u0105 ar bent jau sustabdyti jos progresavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
D\u017eiugina tai, kad nanotechnologijos bei nano dyd\u017eio dalel\u0117s yra galimas \u0161i\u0173 problem\u0173 sprendimas. Nors turb\u016bt daugeliui i\u0161 m\u016bs\u0173 nanotechnologijos labiausiai asocijuojasi su moderniosios elektronikos sritimi, nauj\u0173 \u012frengini\u0173 ar nanomed\u017eiag\u0173 k\u016brimu, ta\u010diau per paskutinius de\u0161imtme\u010dius nanotechnologijas prad\u0117ta itin spar\u010diai taikyti medicinos, farmacijos, biotechnologij\u0173 srityse.<\/p>\n\n\n\n
Nanodaleli\u0173 did\u017eiausias prana\u0161umas yra tas, kad jos gali pereiti kraujo-smegen\u0173 barjer\u0105. Be to, kei\u010diant daleli\u0173 \u012fvairius parametrus, jos gali b\u016bti sukuriamos taip, kad specifi\u0161kai taikyt\u0173si tik \u012f tam tikros r\u016b\u0161ies l\u0105steles bei s\u0105veikaut\u0173 tik su tam tikromis l\u0105stel\u0117s strukt\u016bromis ar molekul\u0117mis, taip u\u017etikrinant gydymo specifi\u0161kum\u0105. Apskritai, nanodalel\u0117s yra labai stabilios 3D polimerin\u0117s sistemos, \u012f kurias galima \u012fterpti vaistus, ligandus, antik\u016bnus, nukleor\u016bg\u0161tis ar kitas aktyvi\u0105sias med\u017eiagas, tod\u0117l gali b\u016bti naudojamos kaip vaist\u0173 ne\u0161ikliai. Nanodalel\u0117s pavir\u0161iaus kr\u016bvis ir hidrofobi\u0161kumas gali s\u0105lygoti skirting\u0105 j\u0173 bei vaisto pasiskirstym\u0105 organizme, cirkuliavimo laik\u0105 ir efektyvum\u0105. Jos gali b\u016bti \u012fvairi\u0173 form\u0173, strukt\u016br\u0173 bei dyd\u017ei\u0173 (pav. 1), ta\u010diau bendrai nanodaleles galima suskirstyti \u012f 3 grupes: neorganines (metal\u0173 ir j\u0173 oksid\u0173 nanodalel\u0117s), organines (micel\u0117s, liposomos, hidrogeliai ir kt.) bei anglies pagrindo (fulerenai, anglies nanovamzdeliai). Matome, kad yra i\u0161ties didel\u0117 nanomodeli\u0173 \u012fvairov\u0117, tod\u0117l yra atliekama daug tyrim\u0173, siekiant i\u0161siai\u0161kinti j\u0173 savybes ir surasti tinkamiausi\u0105 nanotechnologij\u0105 lig\u0173 gydymui.<\/p>\n\n\n\n Ypa\u010d didel\u012f potencial\u0105 turi neorganin\u0117s nanodalel\u0117s. Pavyzd\u017eiui, seleno nanodalel\u0117s pasi\u017eymi prie\u0161v\u0117\u017ein\u0117mis ir antioksidacin\u0117mis savyb\u0117mis, sidabro \u2013 gali keisti gen\u0173 ir baltym\u0173, lemian\u010di\u0173 Alzheimerio ligai b\u016bding\u0173 beta amiloido (A\u03b2) agregat\u0173 susidarym\u0105, rai\u0161k\u0105, o silicio nanodalel\u0117s su kvercetinu geba apsaugoti nuo oksidacinio streso b\u016bdingo neurodegeneracin\u0117ms ligoms. Vil\u010di\u0173 teikia ir kitokius nanomodelius panaudojantys in vitro<\/em> eksperiment\u0173 rezultatai. Pavyzd\u017eiui, polietilenglikoliu stabilizuotos nanomicel\u0117s slopina A\u03b2 agregacijos proces\u0105 ir ma\u017eina neurotoksi\u0161kum\u0105. Taip pat nustatyta, kad DNR, koduojan\u010dios glijos l\u0105steli\u0173 neurotrofin\u012f veiksn\u012f, \u012fterpimas \u012f nanodaleles padidina dopaminergini\u0173 neuron\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105, o anglies nanovamzdeliai, turintys nerv\u0173 augimo veiksnius, gali paskatinti neuron\u0173 augim\u0105 bei palaikyti j\u0173 elektrin\u012f aktyvum\u0105. Tyrimai parod\u0117, kad nanoskaidulos irgi gali b\u016bti naudingos, suteikiant atramin\u0119 funkcij\u0105 nervin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis pa\u017eeidimo vietose, o panaudojus nanogeli\u0173 pavidalu jos gali tarnauti ir kaip karkasas, skatantis l\u0105steli\u0173 adhezij\u0105 bei augim\u0105. \u0160iuo metu tiriamos \u012fvairios hidrogeli\u0173 formuluot\u0117s, pavyzd\u017eiui, Parkinsono ligos modelyje aktivino B nanohidrogelis pasi\u017eymi apsaugine funkcija nerviniame audinyje, o tam tikri pululano nanogeliai geba slopinti Alzheimerio ligos atveju b\u016bding\u0105 A\u03b2 agregacij\u0105 pirmin\u0117se \u017eiev\u0117s neuron\u0173 kult\u016brose.<\/p>\n\n\n\n Nors matome augant\u012f tiriam\u0173 nanodaleli\u0173 potencial\u0105, ta\u010diau mokslininkai greta kelia ir nanodaleli\u0173 saugumo klausim\u0105. Atliekant tyrimus, pasteb\u0117ta, kad kai kurios nanodalel\u0117s turi \u0161alutin\u012f poveik\u012f, pasirei\u0161kiant\u012f neurotoksi\u0161kumu bei neurou\u017edegimu. Pavyzd\u017eiui, aukso nanodalel\u0117s galimai lemia astroglioz\u0119, d\u0117mesio bei atminties sutrikimus, o titano oksido nanodalel\u0117s padidina prou\u017edegiminio citokino IL-6 kiekius kraujo plazmoje bei smegenyse, taip indikuojant prasid\u0117jusius neurou\u017edegiminius procesus. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad nanodalel\u0117s gali kauptis kepenyse, inkstuose bei blu\u017enyje, o neorganin\u0117s nanodalel\u0117s yra, apskritai, labiau linkusios b\u016bti toksi\u0161kos nei organin\u0117s. Yra manoma, kad dalel\u0117s dydis ir jos pavir\u0161iaus plotas yra pagrindiniai veiksniai galintys nulemti toksi\u0161kum\u0105. Tod\u0117l yra b\u016btina vystyti tolimesnius tyrimus, siekiant i\u0161spr\u0119sti nanodaleli\u0173 tr\u016bkumus bei nustatyti j\u0173 savybes, farmakokinetinius ir farmakodinaminius parametrus.<\/p>\n\n\n\n Pastaruoju metu vis daugiau d\u0117mesio sulaukia ir kitokios, nat\u016braliai m\u016bs\u0173 k\u016bne esan\u010dios biologin\u0117s nanodalel\u0117s \u2013 egzosomos. Tai yra ~30-150 nm diametro membranin\u0117s p\u016bslel\u0117s, kurias atpalaiduoja \u012fvairios l\u0105stel\u0117s, \u012fskaitant neuronus ir glijos l\u0105steles. Egzosomos turi unikali\u0105 strukt\u016br\u0105: sud\u0117tyje aptinkami baltymai, lipidai, DNR bei \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 RNR. Tod\u0117l jos yra ypa\u010d svarbios l\u0105steli\u0173 komunikacijos procesuose: egzosomos gali perduoti genetin\u0119 informacij\u0105 ar baltymus \u0161alia esan\u010dioms l\u0105stel\u0117ms, kai \u0161ios jas endocituoja, bei tokiu b\u016bdu egzosomos gali reguliuoti daugel\u012f vidul\u0105stelini\u0173 proces\u0173 ir l\u0105steli\u0173 receptori\u0173 funkcijas. Kadangi egzosomos gali pereiti kraujo-smegen\u0173 barjer\u0105 ir yra aptinkamos smegen\u0173 skystyje bei kituose periferiniuose k\u016bno skys\u010diuose, jos yra laikomos kaip potencialus biomarkeris neurodegeneracin\u0117ms ligoms nustatyti. Juolab, kad sveik\u0173 ir sergan\u010di\u0173j\u0173 neurodegeneracin\u0117mis ligomis egzosom\u0173 sud\u0117tis skiriasi, pavyzd\u017eiui, gali b\u016bti pasikeitusi tam tikr\u0173 specifini\u0173 mikro- RNR (miRNR) ar su liga siejam\u0173 baltym\u0173 rai\u0161ka. Be to, \u0161ias nanodaleles d\u0117l anks\u010diau min\u0117t\u0173 savybi\u0173 yra labai palanku panaudoti kaip terapini\u0173 molekuli\u0173 ne\u0161iklius \u012f CNS. Nors dauguma tyrim\u0173 dar yra atliekami tik in vitro<\/em> ir in vivo<\/em> s\u0105lygomis, jau yra duomen\u0173, kad egzosomos perne\u0161an\u010dios tam tikras funkcines miRNR ar kitokias, terapin\u012f poveik\u012f turin\u010dias molekules, neuronams gali pagerinti j\u0173 plasti\u0161kum\u0105, funkcijas, i\u0161gyvenamum\u0105. Taip pat tam tikros miRNR gali pad\u0117ti reguliuoti \u012fvairi\u0173 gen\u0173, siejam\u0173 su neurodegeneracin\u0117ms ligoms b\u016bdingu oksidaciniu stresu, rai\u0161k\u0105.<\/p>\n\n\n\n Akivaizu, kad nanodaleli\u0173 pritaikymas medicinoje teikia daug vil\u010di\u0173, ta\u010diau tai yra gana nauja stritis, reikalaujanti dar daug tyrim\u0173. Taigi, nanotechnologij\u0173 ateitis ir jos pritaikymas klinikin\u0117je neurologijos srityje priklausys nuo m\u016bs\u0173 geb\u0117jimo apjungti \u0161i\u0105 technologij\u0105 su m\u016bs\u0173 augan\u010diomis \u017einiomis apie CNS lig\u0173 molekulinius mechanizmus. D\u017eiugu tai, kad daug mokslinink\u0173 grupi\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 dirba i\u0161vien kilnaus tikslo link \u2013 rasti sprendim\u0105 \u012fveikti neurodegeneracines ligas ir i\u0161saugoti milijonus gyvybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n Moksliniai \u0161altiniai:<\/p>\n\n\n\n Jovita Gru\u017eait\u0117 Pama\u010dius prie\u0161d\u0117l\u012f \u201enano-\u201c i\u0161kart imame galvoti, kad kalba grei\u010diausiai eis apie ka\u017ekokius ma\u017eus objektus. Bet ar \u017einome, kiek ma\u017eas objektas \u0161iame kontekste yra ma\u017eas? Nano- rei\u0161kia kokio nors […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7621,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[24,129,146],"class_list":["post-6549","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-ateitis","tag-medicina","tag-nanodaleles","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2022\/04\/Jovita_Gruzaite_1-1024x573-2-1.png","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6549","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6549"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6549\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7622,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6549\/revisions\/7622"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7621"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6549"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6549"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6549"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2022\/04\/Jovita_Gruzaite_1-1024x573-1.png\")
<\/a>\n