{"id":6466,"date":"2022-03-21T15:07:30","date_gmt":"2022-03-21T13:07:30","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=6466"},"modified":"2023-05-17T06:05:03","modified_gmt":"2023-05-17T06:05:03","slug":"neuroekonomika-smegenu-galybes-ir-ekonomikos-derme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2022\/03\/21\/neuroekonomika-smegenu-galybes-ir-ekonomikos-derme\/","title":{"rendered":"Neuroekonomika \u2013 smegen\u0173 galyb\u0117s ir ekonomikos derm\u0117"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"has-text-align-right\">Viktorija Taurait\u0117<\/p>\n\n\n<div class=\"wp-block-image\">\n<figure class=\"alignleft size-full is-resized\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/Viktorija_Tauraite_neuroekonomika-1024x722-1.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6467\" width=\"452\" height=\"318\"\/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Asociatyvi iliustracija. \u0160altinis: Akanksha Khera<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n<p>XXI a. vieni i\u0161 aktualiausi\u0173 moksl\u0173 yra neuromokslai. Neuroekonomika yra viena i\u0161 tarpdisciplinini\u0173 mokslo \u0161ak\u0173, kuri priklauso min\u0117tai neuromoksl\u0173 kategorijai. Naudojant&nbsp;<em>Google trend&nbsp;<\/em>\u012frank\u012f, i\u0161siai\u0161kinta, kad laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2022 m. kovo 12 d. neuroekonomikos (angl.&nbsp;<em>neuroeconomics<\/em>) terminu da\u017eniausiai dom\u0117josi asmenys gyvenantys Nyderlanduose, \u0160veicarijoje, Kanadoje, Australijoje ir Indijoje. Lietuvoje taip pat yra skiriamas d\u0117mesys neuroekonomikai. 2004 m. buvo \u012fsteigta Lietuvos neuromoksl\u0173 asociacija, sub\u016brusi akademin\u0117s bendruomen\u0117s, atitinkam\u0173 institucij\u0173 ir kitus narius, kurie domisi neuromokslais. \u0160i institucija gyvuoja iki \u0161iol ir vykdo \u012fvairi\u0105 mokslin\u0119 bei \u0161viet\u0117ji\u0161k\u0105 veikl\u0105 neuromoksl\u0173 srityje. Lietuvos neuromoksl\u0173 asociacija aktyviai kuria ry\u0161ius su kitomis bendruomen\u0117mis. Akivaizdus to pavyzdys yra tai, kad \u0161i institucija nuo 2008 m. priklauso Europos neuromoksl\u0173 draugijai, o nuo 2017 m. \u2013 tarptautin\u0117s smegen\u0173 tyrim\u0173 organizacijai. Bet kod\u0117l gi neuromokslai, o ypatingai neuroekonomika, yra tokia aktuali m\u016bs\u0173 gyvenime?<\/p>\n\n\n\n<p>Neuroekonomika \u2013 spar\u010diai besivystanti tarpdisciplinin\u0117 mokslo sritis, apimanti ekonomik\u0105, psichologij\u0105 ir neuromokslus (Fumagalli, 2010; Portelli, 2013; Torkington, 2016 ir kt.). Vadinasi, neuroekonomikos mokslui b\u016bdingi \u0161ie aspektai: racionalumas (atsakingas ekonomikos mokslas); psichologini\u0173 rei\u0161kini\u0173 interpretacijos (atsakingas psichologijos mokslas) ir biologini\u0173 nerv\u0173 sistemos sandaros ir funkcionavimo gilumin\u0117 analiz\u0117 (atsakingi neuromokslai).<\/p>\n\n\n\n<p>Neuroekonomikos mokslo tikslas \u2013 paai\u0161kinti nerv\u0173 sistemos pagrindu priimamus individo ekonominius sprendimus (B\u0103tr\u00e2ncea, Nichita, 2012; Meckl-Sloan, 2015; Hoyningen-Huene, 2015 ir kt.). Tiksliau sakant, neuroekonomikoje siekiama i\u0161siai\u0161kinti, kaip iracional\u016bs individ\u0173 sprendimai priimami smegenyse (Sch\u00fcll, Zaloom, 2011).<\/p>\n\n\n\n<p>Tenka pripa\u017einti, kad duomen\u0173 surinkimas, siekiant atlikti neuroekonomikos pob\u016bd\u017eio tyrim\u0105, yra gana sud\u0117tingas ir reikalaujantis daug laiko, \u017eini\u0173 ir galimybi\u0173 resurs\u0173. Remiantis F. Lungu, A. M. Pu\u015fca\u015fu (2013), neuroekonomikos tyrimams atlikti gali b\u016bti taikomi \u0161ie metodai (neurometodai):<\/p>\n\n\n\n<p>1) (branduolinis) magnetinis rezonansas \u2013 taikomos magneto ir radijo bang\u0173 savyb\u0117s;<\/p>\n\n\n\n<p>2) transkranijin\u0117 magnetin\u0117 stimuliacija (angl.&nbsp;<em>transcranial magnetic stimulation<\/em>): taikoma elektromagnetin\u0117 indukcija, o eksperimentai su galvos traum\u0105 patyrusiais asmenimis atliekami, siekiant nustatyti elgsenos pakitimus;<\/p>\n\n\n\n<p>3) magnetoencefalograma (angl.&nbsp;<em>magnetoencephalography<\/em>): matuojamas l\u0105stel\u0117s viduje susiformuojantis magnetinis laukas;<\/p>\n\n\n\n<p>4) elektroencefalograma (angl.&nbsp;<em>electroencephalography<\/em>): matuojamas smegen\u0173 elektrinis aktyvumas.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ie da\u017eniausiai taikomi metodai yra naudojami, siekiant surinkti pirminius duomenis, juos apdoroti ir atitinkamai atsakyti \u012f i\u0161 anksto (prie\u0161 atliekam\u0105 eksperiment\u0105) i\u0161sikelt\u0105 klausim\u0105. Visgi analizuojant ankstesnius mokslinius tyrimus (Camerer ir kt., 2005; Tom ir kt., 2007; De Martino ir kt., 2010; B\u0103tr\u00e2ncea, Nichita, 2012; Lungu, Pu\u015fca\u015fu, 2013 ir kt.), galima skirti bent \u0161e\u0161ias neuroekonomikos tyrim\u0173 pritaikymo sritis:<\/p>\n\n\n\n<p>1) placebo efekto taikymas sprendim\u0173 pri\u0117mimo procese: tyrim\u0105 atliko P. Zak (Lungu, Pu\u015fca\u015fu, 2013);<\/p>\n\n\n\n<p>2) nuostoli\u0173 baim\u0117s efekto (angl.&nbsp;<em>loss aversion<\/em>) funkcionavimo paai\u0161kinimas (Tom ir kt., 2007; De Martino ir kt., 2010 ir kt.);<\/p>\n\n\n\n<p>3) investicini\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimas (rizikos ir netikrumo s\u0105lygos; Zweig, 2007);<\/p>\n\n\n\n<p>4) lo\u0161im\u0173 teorija; diktatoriaus \u017eaidimo tyrim\u0105 atlikto K. McCabe (Powell, 2003; Camerer ir kt., 2005 ir kt.);<\/p>\n\n\n\n<p>5) apdovanojimo efektas ir jo funkcionavimo bei poveikio paai\u0161kinimas (Rolls, 2000);<\/p>\n\n\n\n<p>6) mokes\u010di\u0173 mok\u0117jimo ir (arba) vengimo atvejai ir j\u0173 paai\u0161kinimai (B\u0103tr\u00e2ncea, Nichita, 2012) ir kt.<\/p>\n\n\n\n<p>Akivaizdu, kad neuroekonomikos mokslas yra naudingas kasdieniniame gyvenime, da\u017eniausiai priimant sprendimus susijusius su pirkimais, investavimu, mokes\u010di\u0173 mok\u0117jimu ir pan.<\/p>\n\n\n\n<p>Vienas i\u0161 papras\u010diausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 iliustruojan\u010di\u0173 neuroekonomikos mokslo tyrimo srit\u012f yra nuostoli\u0173 baim\u0117s efektas. Remiantis V. Tauraite (2018), tarkime, kad Antanas vakar netik\u0117tai laim\u0117jo 20 eur\u0173, o \u0161iandien tuos pinigus netik\u0117tai pamet\u0117. \u0160iuo atveju tik\u0117tina, kad Antano emocijos, susijusios su 20 eur\u0173 pametimu (situacija, kuri \u012fvyko \u0161iandien), bus santykinai stipresn\u0117s nei emocijos, susijusios su 20 eur\u0173 laim\u0117jimo poj\u016b\u010diu (situacija, kuri \u012fvyko vakar). Nors grynasis nuostolis yra lygus nuliui, ta\u010diau \u0161ioje situacijoje Antano emocijos pradeda dominuoti prie\u0161 racionalum\u0105. Visa tai yra susij\u0119 su atitinkam\u0173 smegen\u0173 sri\u010di\u0173 dominavimu, kurios yra atsakingos u\u017e pelno \/ nuostolio identifikavim\u0105 ir atitinkam\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Nors neuroekonomika tiria \u012fdomius rei\u0161kinius, pasirei\u0161kian\u010dius m\u016bs\u0173 kasdieniniame gyvenime, ta\u010diau d\u0117l savo tarpdisciplini\u0161kumo gali b\u016bti apibr\u0117\u017eiama kaip sud\u0117tinga mokslo \u0161aka, o mokslininkai turi tur\u0117ti ne tik ekonomini\u0173, psichologini\u0173, bet ir neuromoksl\u0173 \u017eini\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\">\n<li>B\u0103tr\u00e2ncea, L., Nichita, R. (2012). A Neuroeconomic Approach of Tax Behavior. Annals of the University of Oradea, Economic Science Series, Vol. 21, No. 1, p. 649\u2013654.<\/li>\n\n\n\n<li>Camerer, C., Loewenstein, G., Prelec, D. (2005). Neuroeconomics: How Neuroscience Can Inform Economics. Journal of Economic Literature, Vol. 43, No. 1, p. 9\u201364.<\/li>\n\n\n\n<li>De Martino B., Camerer, C. F., Adolphs R. (2010). Amygdala damage eliminates monetary loss aversion. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America, Vol. 107, No. 8, p. 3788\u20133792. doi: 10.1073\/pnas.0910230107<\/li>\n\n\n\n<li>Fumagalli, R. (2010). The disunity of neuroeconomics: a methodological appraisal. Journal of Economic Methodology, Vol. 17, No. 2, p. 119\u2013131.<\/li>\n\n\n\n<li>Hoyningen-Huene, P. (2015). Appreciation Problems of Neuroeconomics. International Symposium \u201cThe Human Sciences after the Decade of the Brain. New perspectives on the neuro-turn in the social sciences and humanities\u201d, p. 21. Johannes Gutenberg-University Mainz.<\/li>\n\n\n\n<li>Lungu, F., Pu\u015fca\u015fu, A. (2013). What Is Neuroeconomics? (II) Experimental Neuroeconomics And Game Theory. Review of Management &amp; Economic Engineering, Vol. 12, No. 1, p. 17\u201324.<\/li>\n\n\n\n<li>Meckl-Sloan, C. (2015). Neuroeconomics and Neuromarketing. International Journal of Business Management &amp; Economic Research, Vol. 6, No. 2, p. 133\u2013136.<\/li>\n\n\n\n<li>Portelli, S. J. (2013). Probabilistic risk, neuroeconomic ambiguity, and Keynesian uncertainty. Journal of Post Keynesian Economics, Vol. 36, No. 1, p. 3\u201314. doi:10.2753\/PKE0160-3477360101<\/li>\n\n\n\n<li>Powell, K. (2003). Economy of the Mind. PLOS Biology, Vol. 1, No. 3, p. 312\u2013315. doi: 10.1371\/journal\/pbio.0000077<\/li>\n\n\n\n<li>Rolls, E. T. (2000). Pr\u00e9cis of The Brain and Emotion. Behavioural and Brain Sciences, Vol. 23, p. 177\u2013234.<\/li>\n\n\n\n<li>Sch\u00fcll, N. D., Zaloom, C. (2011). The shortsighted brain: Neuroeconomics and the governance of choice in time. Social Studies of Science (Sage Publications, Ltd.), Vol. 41, No. 4, p. 515\u2013538. doi:10.1177\/0306312710397689<\/li>\n\n\n\n<li>Taurait\u0117, V. (2018). Nuostoli\u0173 baim\u0117s efekto teorin\u0117s interpretacijos neuroekonomikoje. Regional formation and development studies, T. 25, Nr. 2, p. 79\u201390.<\/li>\n\n\n\n<li>Tom, S. M., Fox, C. R., Trepel, C., Poldrack, R. A. (2007). The Neural Basis of Loss Aversion in Decision-Making Under Risk. Science, Vol. 315, No. 26, p. 515\u2013518. doi: 10.1126\/science.1134239<\/li>\n\n\n\n<li>Torkington, S. (2016). Everything you need to know about neuroeconomics. Prieiga internete: https:\/\/www.weforum.org\/agenda\/2016\/10\/everything-you-need-to-know-about-neuroeconomics\/<\/li>\n\n\n\n<li>Zweig, J. (2007). Your Money and Your Brain \u2013 How the new science of neuroeconomics can help make you rich. New York: Simon and Schuster Paperbacks.<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Viktorija Taurait\u0117 XXI a. vieni i\u0161 aktualiausi\u0173 moksl\u0173 yra neuromokslai. Neuroekonomika yra viena i\u0161 tarpdisciplinini\u0173 mokslo \u0161ak\u0173, kuri priklauso min\u0117tai neuromoksl\u0173 kategorijai. Naudojant&nbsp;Google trend&nbsp;\u012frank\u012f, i\u0161siai\u0161kinta, kad laikotarpyje nuo 2021 m. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7629,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[56,169,187],"class_list":["post-6466","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-ekonomika","tag-psichlogija","tag-sociologija","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/Viktorija_Tauraite_neuroekonomika-1024x722-1-1.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6466","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6466"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6466\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7630,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6466\/revisions\/7630"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7629"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6466"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6466"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6466"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}