{"id":6459,"date":"2022-03-21T14:45:52","date_gmt":"2022-03-21T12:45:52","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=6459"},"modified":"2023-05-17T06:03:47","modified_gmt":"2023-05-17T06:03:47","slug":"laimes-paieskos-ekonomikoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2022\/03\/21\/laimes-paieskos-ekonomikoje\/","title":{"rendered":"Laim\u0117s paie\u0161kos ekonomikoje"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\">Viktorija Taurait\u0117<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nepriklausomai nuo lyties, am\u017eiaus, tautyb\u0117s ir kit\u0173 aspekt\u0173 \u017emonija nuolatos siekia laim\u0117s \u012fvairiuose kontekstuose. Laim\u0117s paie\u0161kos darbin\u0117je sferoje: da\u017enu atveju darbas mums yra ne tik pajam\u0173 \u0161altinis, bet ir savirealizacijos erdv\u0117, kurioje norime b\u016bti pasteb\u0117ti, \u012fvertinti, paskatinti \u2013 jausti pilnaverti\u0161k\u0105 pasitenkinim\u0105 darbu, t. y. b\u016bti laimingais darbe. Ta\u010diau tuo laim\u0117s paie\u0161kos neapsiriboja. Laim\u0117s ie\u0161kome ir asmeniniame gyvenime: da\u017enai siekiame gyventi pagal visuomen\u0117s primestus standartus, susirandant mylim\u0105j\u012f (-\u0105j\u0105), sukuriant \u0161eim\u0105 ir susilaukiant vaik\u0173. \u017dinoma, prie viso to dar svarb\u016bs yra asmeniniai ry\u0161iai su giminai\u010diais, draugais ir kitais artimais \u017emon\u0117mis. Viena vertus, bandome rasti laim\u0119, kuri yra paremta visuomen\u0117s socialini\u0173 dogm\u0173. Antra vertus, kiekvienas da\u017enai siekiame individualizuotai priimti atitinkamus gyvenimo sprendimus, siekiant atrasti asmenin\u0119 laim\u0119: \u017eengti dalinai nepramintu gyvenimo keliu, ie\u0161kant pilnavert\u0117s laim\u0117s asmeniniame gyvenime. Taigi socialiniame gyvenime da\u017enai kiekvienas siekiame laim\u0117s tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Kadangi n\u0117ra vienos ir ai\u0161kios formul\u0117s, kaip \u0161\u012f tiksl\u0105 reikia pasiekti, tai kiekvienas priimame savaranki\u0161kus sprendimus. Visgi, mokslas ir mokslin\u0117s teorijos gali b\u016bti \u012fpintos ir \u012f tok\u012f socialin\u012f rei\u0161kin\u012f kaip laim\u0117. Viena i\u0161 disciplin\u0173, kurioje yra tiriamas laim\u0117s rei\u0161kinys yra laim\u0117s ekonomika.<\/p>\n\n\n<div class=\"wp-block-image\">\n<figure class=\"alignright size-full is-resized\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/laimes_ekonomika.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-6462\" width=\"396\" height=\"305\"\/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Asociatyvi iliustracija. \u0160altinis: Youth Voices<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n<p class=\"has-text-align-left wp-block-paragraph\">Laime kaip rei\u0161kiniu buvo susidom\u0117ta jau prie\u0161istor\u0117s ir senov\u0117s laikais, filosofin\u0117je Aristotelio plotm\u0117je. Akivaizdu, kad \u0161iuo rei\u0161kiniu yra domimasi ir \u0161iandienin\u0117je visuomen\u0117je. Visgi, pastebima, kad laim\u0117s rei\u0161kinio samprata kinta priklausomai nuo istorinio laikme\u010dio, ekonomini\u0173, socialini\u0173 aplinkybi\u0173. Pavyzd\u017eiui, viduram\u017eiais laim\u0117s koncepcijoje buvo svarbus religinis motyvas, naujausiais laikais \u2013 sutelkiamas d\u0117mesys \u012f laim\u0117s poj\u016b\u010dio galimyb\u0119 ne tik Danguje, bet ir \u017dem\u0117je, o \u0161iame am\u017eiuje pabr\u0117\u017eiama laim\u0117s ekonomikos disciplina, pripa\u017e\u012fstant, jog laim\u0117 gali b\u016bti i\u0161matuojama kiekybi\u0161kai. Akivaizdu, kad laim\u0117s vystymosi procesas vyksta ir \u0161iandien bei vyks rytoj, bet kaipgi laim\u0119 reik\u0117t\u0173 suvokti \/ apibr\u0117\u017eti, pasitelkiant moksl\u0105?<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Remiantis K. Galay (2007), G. Navai\u010diu, V. Gaid\u017eiu (2016) ir kitais autoriais,&nbsp;<em>pagrindin\u0117 laim\u0117s ekonomikos mintis<\/em>&nbsp;yra susijusi su nematerialini\u0173 tiksl\u0173 i\u0161k\u0117limu auk\u0161\u010diau materialini\u0173 tiksl\u0173: bendroji nacionalin\u0117 laim\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti pirmo, o pajamos, bendrasis vidaus produktas ir pan. \u2013 antro prioriteto tikslas. Kitaip sakant, laim\u0117 svarbiau u\u017e pinigus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Laim\u0117s ekonomikoje&nbsp;<em>laimingi gyventojai yra ekonomin\u0117 ir socialin\u0117 vertyb\u0117<\/em>&nbsp;(Navaitis, 2013). Remiantis E. Diener, M. E. P. Seligman (2002), E. Diener, R. Biswas-Diener (2008) ir kitais tyr\u0117jais, tai yra susij\u0119 su tuo, kad laimingas \u017emogus yra labiau pripa\u017e\u012fstamas aplinkini\u0173, jis tryk\u0161ta optimizmu, pasitiki savimi, d\u017eiaugiasi ir vertina pilnaverti\u0161kus asmeninius santykius, neturi (arba turi ne\u017eymi\u0173) sveikatos sutrikim\u0173 ir gyvena ilgiau, lyginant su nelaimingu \u017emogumi.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>V<\/em><em>isuotin\u0117s laim\u0117s svarba<\/em>&nbsp;\u2013 dar vienas elementas, apib\u016bdinantis laim\u0117s ekonomikos principines id\u0117jas. Pasak K. Galay (2007), laim\u0117s ekonomikoje svarbi visuotin\u0117s laim\u0117s id\u0117ja: asmenin\u0117 laim\u0117 yra svarbi, ta\u010diau didesnis rezultatas yra pasiekiamas, kai yra laiminga visuomen\u0117. Manytina, kad pavienis asmuo negali b\u016bti visapusi\u0161kai laimingas, jeigu bendrai visuomen\u0117 yra nelaiminga ir chaoti\u0161ka. \u0160iuo atveju tampa tikslinga ir prasminga analizuoti laim\u0119 ne individualiame lygmenyje, bet \u0161alies mastu (Diener ir kt., 2000).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u012edomus po\u017ei\u016brio kampas yra tai, kad laim\u0117s poj\u016btis gali b\u016bti nulemtas geneti\u0161kai. \u0160i id\u0117ja XXI a. yra ypa\u010d populiari. D. Sgroi ir kt. (2017) i\u0161siai\u0161kina, kad egzistuoja laim\u0117s genas, kuris turi \u012ftakos laim\u0117s lygiui. Kita vertus, J. E. De Neve ir kt. (2012) pabr\u0117\u017eia, kad n\u0117ra vieno unikalaus laim\u0117s geno. Galima kaip tam tikr\u0173 gen\u0173 samplaika, nulemianti laim\u0119. Visgi, genetika pilnai n\u0117ra atsakinga u\u017e asmens laim\u0117s poj\u016bt\u012f. Mokslininkai nurodo, kad genetin\u0117 variacija paai\u0161kina apie 33 procentus individualios laim\u0117s kitimo trajektorijos. Vis d\u0117lto, pasak K. Karalevi\u010di\u016bt\u0117s (2019) laim\u0119 lemia ne tik genai, apie 40 proc. laim\u0117s lygis gali b\u016bti nulemtas pa\u010dio asmens. Kita vertus, A. Furnham, H. Cheng (2000) paneigia fakt\u0105, kad laimingum\u0105 lemia laim\u0117s genai. Nors laim\u0117s poj\u016btis dalinai gali b\u016bti nulemtas genetikos, ta\u010diau pagrindin\u012f vaidmen\u012f \u0161iuo atveju vaidina pats asmuo, kuris turi galimyb\u0119 susikurti savo individuali\u0105 laim\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Laim\u0117s ekonomikoje yra svarbi&nbsp;<em>ateities kart\u0173 laim\u0117 ir laiming\u0173 visuomeni\u0173 tarpusavio darna<\/em>. Kitaip sakant, vienos visuomen\u0117s laim\u0117 negali tur\u0117ti neigiamos \u012ftakos kitos visuomen\u0117s laimei. Prie\u0161ingu atveju tokio pob\u016bd\u017eio laim\u0117 negali b\u016bti priskiriama laim\u0117s sampratai ekonomikoje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Laim\u0117s ekonomikoje yra aktualus&nbsp;<em>laim\u0117s tyrim\u0173 pritaikomumas<\/em>. Remiantis B. S. Frey, A. Stutzer (2002), A. Plagnol (2010) ir kitais autoriais, galima teigti, kad \u0161is pritaikomumo aspektas yra susij\u0119s su tuo, kad laim\u0117s ekonomikoje galima tiesiogiai i\u0161matuoti, \u012fvertinti asmen\u0173 laim\u0119 da\u017eniausiai naudojant anketines apklausas. Apklausoje da\u017enai pakanka pateikti vienintel\u012f pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio klausim\u0105: \u201eAtsi\u017evelg\u0119 \u012f visas aplinkybes, \u012fvertinkite savo laim\u0119 (bendr\u0105 gyvenim\u0105) septynbal\u0117je \/ de\u0161imtbal\u0117je skal\u0117je\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Laim\u0117s ekonomikos tyrim\u0173 pritaikomumo mastas yra platus. Pasak G. MacKerron (2012), laim\u0117s ekonomikos tyrimai gali suteikti naudingos informacijos apie pajamas ir turtus; darb\u0105 ir laiko panaudojim\u0105; po\u017ei\u016brius ir \u012fsitikinimus; ekonomin\u0119 ir politin\u0119 aplink\u0105. Remiantis R. Di Tella, R. MacCulloch (2006) \u0161ios srities tyrimai taip pat gali b\u016bti naudingi, siekiant pa\u017einti \u012fvairias gyventoj\u0173 socialines, demografines ir kit\u0173 kategorij\u0173 asmen\u0173 grupes. Pabr\u0117\u017etina ir tai, kad laim\u0117s ekonomikos tyrimai gali b\u016bti naudingi ekonomin\u0117s politikos kontekste vald\u017eios atstovams priimant atitinkamus sprendimus, \u012fstatymus; formuojant politin\u0119 strategij\u0105 ir pan. (Di Tella, MacCulloch, 2006; Coyne, Boettke, 2006; Atherton, 2012 ir kt.).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taigi laim\u0117s ekonomika yra disciplina, kurioje pagrindinis d\u0117mesys yra skiriamas ne materialiniam tikslui \u2013 laimei. \u0160ioje mokslo \u0161akoje laim\u0117 yra svarbi, nes laimingi gyventojai yra ekonomin\u0117s ir socialin\u0117s vertyb\u0117s, kuriantys didesn\u0119 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 bei formuojantys visuomen\u0117s laim\u0117s id\u0117jos realizavim\u0105. Nors yra siekiama darnos ir harmonijos tarp skirting\u0173 visuomeni\u0173, ta\u010diau yra koncentruojamasi \u012f ilgalaikius tikslus, kuri\u0173 centrine a\u0161imi tampa ateities kart\u0173 laim\u0117. Ir svarbiausia \u2013 laim\u0117s ekonomikoje laim\u0117 n\u0117ra tik filosofinio pob\u016bd\u017eio objektas, bet rei\u0161kinys, kuris gali b\u016bti \u012fvertintas, kiekybi\u0161kai i\u0161matuojamas, o rezultatai atitinkamai pritaikomi visuomen\u0117s laim\u0117s didinimui.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\">\n<li>Atherton, J. (2012). Happiness and Religious Capital: Expanding Economic and Related Discourses.&nbsp;<em>Homo Oeconomicus,&nbsp;<\/em>29(1), 13\u201324.<\/li>\n\n\n\n<li>Coyne, C. J., Boettke, P. J. (2006).&nbsp;<em>Economics and happiness research: Insights from Austrian and public choice economics.<\/em>&nbsp;Prieiga per internet\u0105: &lt;http:\/\/www.ccoyne.com\/happiness_and_economics.pdf&gt;, (prisijungta 2022 03 12).<\/li>\n\n\n\n<li>De Neve, J. E., Christakis, N. A., Fowler, J. H., Frey, B. S. (2012). Genes, economics, and happiness.&nbsp;<em>Journal of Neuroscience, Psychology, and Economics<\/em>, 5(4), 1\u201327. doi: 10.1037\/a0030292.<\/li>\n\n\n\n<li>Di Tella, R., MacCulloch, R. (2006). Some Uses of Happiness Data in Economics.&nbsp;<em>Journal Of Economic Perspectives<\/em>, 20(1), 25\u201346.<\/li>\n\n\n\n<li>Diener, E., Biswas-Diener, R. (2008).&nbsp;<em>The science of optimal happiness<\/em>. Boston: Blackwell.<\/li>\n\n\n\n<li>Diener, E., Scollon, C. N., Oishi, S., Dzokoto, V., Suh, M. E. (2000). Positivity and the construction of life satisfaction judgments: Global happiness is not the sum of its parts.&nbsp;<em>Journal of happiness studies<\/em>, 1(2), 159\u2013176. doi: 10.1023\/A:1010031813405<\/li>\n\n\n\n<li>Diener, E., Seligman, M. E. P. (2002). Very happy people.&nbsp;<em>Psychological Science<\/em>, 13(1), 81\u201384. doi: 10.1111\/1467-9280.00415<\/li>\n\n\n\n<li>Frey, B. S., Stutzer, A. (2002). What Can Economists Learn from Happiness Research?&nbsp;<em>Journal Of Economic Literature<\/em>, 40(2), 402\u2013435.<\/li>\n\n\n\n<li>Furnham, A., Cheng, H. (2000). Lay Theories Of Happiness,&nbsp;<em>Journal of happiness studies<\/em>, 1(2), 227\u2013246.<\/li>\n\n\n\n<li>Galay, K. (2007). Patterns of Time Use and Happiness in Bhutan: Is There a Relationship Between the Two?&nbsp;<em>Working Paper<\/em>, No. 432.<\/li>\n\n\n\n<li>Karalevi\u010di\u016bt\u0117, K. (2019). Tas saldus \u017eodis laim\u0117.&nbsp;<em>\u017durnalas \u201eLaim\u0117\u201c,<\/em>&nbsp;18\u201321.<\/li>\n\n\n\n<li>MacKerron, G. (2012). Happiness Economics From 35 000 Feet.&nbsp;<em>Journal of Economic Surveys<\/em>, 26(4), 705\u2013735. doi: 10.1111\/j.1467-6419.2010.00672.x<\/li>\n\n\n\n<li>Navaitis, G. (2013). Laim\u0117s ekonomikos ir felicitarin\u0117s politikos perspektyva Lietuvoje.&nbsp;<em>Socialinis darbas<\/em>, 12(1), 21\u201332.<\/li>\n\n\n\n<li>Navaitis, G., Gaidys, V. (2016). Laim\u0117s ekonomikos nuostat\u0173 sklaida Lietuvos visuomen\u0117je.&nbsp;<em>Filosofija. Sociologija<\/em>, 27(2), 125\u2013131.<\/li>\n\n\n\n<li>Plagnol, A. (2010). Subjective Well-Being over the Life Course: Conceptualizations and Evaluations.&nbsp;<em>Social Research<\/em>, 77(2), 749\u2013768.<\/li>\n\n\n\n<li>Sgroi, D., Hills, T., O\u2019Donnell, G., Oswald, A., Proto, E. (2017).&nbsp;<em>Understanding Happiness: A CAGE<\/em>. London: Social Market Foundation.<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Viktorija Taurait\u0117 Nepriklausomai nuo lyties, am\u017eiaus, tautyb\u0117s ir kit\u0173 aspekt\u0173 \u017emonija nuolatos siekia laim\u0117s \u012fvairiuose kontekstuose. Laim\u0117s paie\u0161kos darbin\u0117je sferoje: da\u017enu atveju darbas mums yra ne tik pajam\u0173 \u0161altinis, bet [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7625,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[56,116,187],"class_list":["post-6459","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-ekonomika","tag-laime","tag-sociologija","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/laimes_ekonomika-1.png","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6459","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6459"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6459\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7626,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6459\/revisions\/7626"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7625"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6459"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6459"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6459"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}