{"id":5966,"date":"2021-05-25T10:50:07","date_gmt":"2021-05-25T07:50:07","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=5966"},"modified":"2021-05-25T10:50:07","modified_gmt":"2021-05-25T07:50:07","slug":"didziojo-barscio-genties-vardo-heracleum-atsiradimo-istorija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2021\/05\/25\/didziojo-barscio-genties-vardo-heracleum-atsiradimo-istorija\/","title":{"rendered":"Did\u017eiojo bar\u0161\u010dio genties vardo Heracleum atsiradimo istorija"},"content":{"rendered":"

Dr. Vaidevutis \u0160veikauskas<\/p>\n

\"\"
SOSNOVSKIO BAR\u0160\u010cIO AUK\u0160TIS GALI VIR\u0160YTI \u017dMOGAUS \u016aG\u012e. BOTANIKOS INSTITUTO DARBUOTOJAI ATLIEKA EKSPERIMENTUS SU \u0160IUO AUGALU. VISORIAI, VILNIUS. 2019 M. NUOTRAUKA: TAUTVYDO \u017dALNIERIAUS, BOTANIKOS INSTITUTAS.<\/figcaption><\/figure>\n

Turb\u016bt daugelis esame pasteb\u0117j\u0119 didelius, galima sakyti, giganti\u0161kus augalus pla\u010diais lapais ir baltais sk\u0117tiniais \u017eiedynais, augan\u010diais pakel\u0117se, pagrioviuose, upeli\u0173 ir apleist\u0173 melioracijos griovi\u0173 \u0161laituose, palauk\u0117se, pami\u0161k\u0117se arba tesiog anks\u010diau \u017emogaus naudotose, o v\u0117liau apleistose \u017eem\u0117se. Da\u017enas esame gird\u0117j\u0119 ir \u0161io augalo pavadinim\u0105 – Sosnovskio bar\u0161tis. Tai tikrai \u012fsp\u016bdingas augalas, galintis i\u0161augti ir tris metrus auk\u0161\u010dio, o jo lapai \u012fvairiais duomenimis gali siekti apie metr\u0105 dyd\u017eio. Ta\u010diau, galb\u016bt, ma\u017eiau esame gird\u0117j\u0119, kad \u0161is giganti\u0161kas \u017eolinis augalas kelia susir\u016bpinim\u0105 daugeliui Europos valstybi\u0173. Keista. Atrodyt\u0173 toks gra\u017eus, \u012fsp\u016bdingas augalas, tikra puo\u0161mena gamtai, o kelia susir\u016bpinim\u0105? Taip. Nors augalas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra gra\u017eus ir \u012fsp\u016bdingas, i\u0161siskiria tiek savo auk\u0161\u010diu tiek ir i\u0161rai\u0161kingumu, ta\u010diau jis turi ir blog\u0173 savybi\u0173. Viena j\u0173 -tai labai stiprus nudeginantis \u0161io augalo sul\u010di\u0173 poveikis odai. Net ma\u017eas la\u0161as, patek\u0119s ant \u017emogaus odos, gali sukelti gana rimtus nudeginimus. O k\u0105 jau kalb\u0117ti apie didesnius sul\u010di\u0173 kiekius. \u0160io augalo sul\u010di\u0173 nudeginantis poveikis da\u017enai i\u0161ry\u0161k\u0117ja v\u0117liau ir nudegimai ar net p\u016bsl\u0117s gali pasirodyti ir po keli\u0173 dien\u0173 po kontakto su augalu. Ypa\u010d pavojingas yra jo sul\u010di\u0173 kontaktas su akimis. Pajutus deginim\u0105 akyse ir \u012ftarus, kad tai gali b\u016bti \u0161io giganti\u0161kojo bar\u0161\u010dio sul\u010di\u0173 poveikis, geriausia i\u0161 karto kreiptis \u012f gydytoj\u0105. Taigi, b\u016bkime atsarg\u016bs, venkime \u0161io augalo ir stenkim\u0117s kuo ma\u017eiau j\u012f liesti. Ta\u010diau prieiti prie augalo ir ap\u017ei\u016br\u0117ti j\u012f nelie\u010diant, manau, kad galima ir verta! Tikrai tur\u0117t\u0173 padaryti \u012fsp\u016bd\u012f \u0161is didysis gra\u017euolis.<\/p>\n

\"\"
SOSNOVSKIO BAR\u0160\u010cIO LAPAI GALI U\u017dAUGTI IR APIE METR\u0104 DYD\u017dIO. NUOTRAUKA: TAUTVYDO \u017dALNIERIAUS, BOTANIKOS INSTITUTAS.<\/figcaption><\/figure>\n

Yra dar viena jo savyb\u0117 daugelio vertinama neigiamai \u2013 tai plitimas gamtoje, i\u0161stumiant i\u0161 t\u0173 viet\u0173 \u012fprastines augal\u0173 r\u016b\u0161is. Da\u017enai \u0161is augalas m\u0117gsta augti s\u0105\u017ealynais, tuo pa\u010diu ma\u017eindamas augalin\u0119 \u012fvairov\u0119 toje vietov\u0117je.<\/p>\n

Jeigu jau jis toks blogas augalas, tai k\u0105 su juo daryti? Norint atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, b\u016bt\u0173 gerai su\u017einoti i\u0161 kur jis atsirado ir ar jau seniai auga m\u016bs\u0173 kra\u0161tuose.
\nIe\u0161koti atsakymo prad\u0117kime nuo lotyni\u0161ko jo genties pavadinimo, kas, galb\u016bt, pad\u0117t\u0173 atsakyti \u012f klausim\u0105 ar seniai jis jau auga m\u016bs\u0173 kra\u0161tuose. Paklausite kaip? Ogi labai paprastai. Jeigu \u0161is did\u017eiulis bar\u0161tis yra toks didelis, gra\u017eus, i\u0161skirtinis augalas, tai ir lotyni\u0161kas genties, kuriai jis priklauso, pavadinimas gal\u0117jo b\u016bti suteiktas d\u0117l toki\u0173 i\u0161skirtini\u0173 \u0161io augalo savybi\u0173. O, jeigu pavadinimas gen\u010diai yra suteiktas seniai, vadinasi augalas Europoje irgi \u017einomas jau senokai ir tada, pagal tos genties augal\u0173 apra\u0161ymus, galima b\u016bt\u0173 \u017einoti nuo kada didysis bar\u0161tis \u010dia auga. Pabandykime patyrin\u0117ti.<\/p>\n

Kiekviena apra\u0161yta gyvojo pasaulio r\u016b\u0161is da\u017eniausiai turi dviej\u0173 lotyni\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 pavadinim\u0105. Pirmasis \u017eodis yra genties, kuriai priklauso r\u016b\u0161is pavadinimas, antrasis \u2013 pa\u010dios r\u016b\u0161ies vardas. Sosnovskio bar\u0161\u010dio lotyni\u0161kas pavadinimas yra Heracleum sosnowskyi, taigi jis priklauso bar\u0161\u010di\u0173 gen\u010diai, kurios lotyni\u0161kas pavadinimas yra Heracleum. Tai yra viena i\u0161 gausiausi\u0173 gen\u010di\u0173 salierini\u0173 (Apiaceae) augal\u0173 \u0161eimoje. \u0160iai gen\u010diai yra priskiriama apie 70 r\u016b\u0161i\u0173, ta\u010diau d\u0117l negalutinai nusistov\u0117jusios sistematikos, \u0161is skai\u010dius skirtinguose \u0161altiniuose gali skirtis. Pavyzd\u017eiui, Plants of the World duomen\u0173 baz\u0117je, kuruojamoje Kew botanikos sod\u0173 (Jungtin\u0117 Karalyst\u0117) yra pamin\u0117ta ma\u017edaug 90 priimt\u0173 Heracleum genties r\u016b\u0161i\u0173 (accepted species) (http:\/\/www.plantsoftheworldonline.org<\/a>, tikrinta 2021-05-03), kai tuo tarpu World Flora Online duomen\u0173 baz\u0117, kuruojama World Flora Online (WFO) konsorciumo, mini beveik per pus\u0119 ma\u017eiau, tik 52 priimt\u0173 Heracleum genties r\u016b\u0161i\u0173 pavadinimus (http:\/\/www.worldfloraonline.org<\/a>, tikrinta 2021-05-04). Toks skirtumas susidaro grei\u010diausiai d\u0117l to, kad \u0161ios genties augalai pasi\u017eymi i\u0161skirtinai didele form\u0173 \u012fvairove, r\u016b\u0161i\u0173 pana\u0161umu, bei gana didele kry\u017eminimosi galimybe, kas apsunkina \u0161ios genties augal\u0173 priskyrim\u0105 konkre\u010dioms r\u016b\u0161ims.<\/p>\n

\"\"
FARNEZ\u0116S HERAKLIO SKULPT\u016aROS KOPIJA EKSPONUOTA PARODOJE, VYKUSIOJE FONDAZIONE PRADA R\u016aMUOSE. VENECIJA. 2015 M. NUOTRAUKA I\u0160 WIKIMEDIA COMMONS.<\/figcaption><\/figure>\n

Pirma mintis, pama\u010dius genties pavadinim\u0105 Heracleum yra, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gen\u010diai pavadinimas gali b\u016bti suteiktas d\u0117l did\u017eiojo bar\u0161\u010dio pana\u0161umo \u012f senov\u0117s graik\u0173 mitologin\u012f didvyr\u012f Herakl\u012f. Juk Heraklis buvo dievo Dzeuso ir mirtingosios Alkmen\u0117s s\u016bnus bei pasi\u017eym\u0117jo i\u0161skirtiniu galingumu. Manoma, kad pats sunkiausias darbas, kur\u012f atliko Heraklis yra dangaus palaikymas kur\u012f laik\u0105 vietoje titano Atlaso. Ta\u010diau Heraklis yra atlik\u0119s ir daug kit\u0173 \u017eygdarbi\u0173. Vien ko verta jo kova su Nem\u0117jos li\u016btu, kur\u012f jisai pasmaug\u0117 plikomis rankomis, o juk Nem\u0117jos li\u016btas, pagal legendas, buvo dvigubai didesnis u\u017e \u012fprastin\u012f li\u016bt\u0105 ir pasi\u017eym\u0117jo ypatinga j\u0117ga. N\u0117ra sutariama d\u0117l ko Heraklis buvo toks galingas. Vien\u0173 nuomone jisai buvo diev\u0173 valdovo, pa\u010dio stipriausio i\u0161 diev\u0173 – Dzeuso s\u016bnus. Kiti sako, kad d\u0117l to, jog j\u012f savo pienu maitino deiv\u0117 Hera. Taigi, sprend\u017eiant i\u0161 jo darb\u0173, Heraklis tur\u0117jo b\u016bti auk\u0161tas ir stambus, tikras gali\u016bnas, na, arba bent jau labai stambus vyras. Antikiniame mene jisai da\u017enai vaizduojamas kaip labai raumeningas vyras. Prisiminkime, kad ir \u012f\u017eymiaj\u0105 Farnez\u0117s Heraklio skulpt\u016br\u0105. Sosnovskio bar\u0161tis irgi yra stambus augalas, vienas i\u0161 stambiausi\u0173 \u017eolini\u0173 augal\u0173 Europoje! Taigi tam tikr\u0173 paraleli\u0173 yra. Ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173, jeigu pabandytume internete paie\u0161koti Heracleum genties pavadinimo kilm\u0117s, tai da\u017enai rastum\u0117me para\u0161yta, kad \u0161is genties pavadinimas yra suteiktas pagal did\u017eiojo bar\u0161\u010dio i\u0161skirtin\u012f dyd\u012f ir, kad tuo jisai yra siejamas su graik\u0173 mitiniu herojumi Herakliu.<\/p>\n

\"\"
KARLAS LIN\u0116JUS SU LAPLANDIE\u010cI\u0172 APRANGA. DAILININKAS: H. HOLLANDER. 1853 M. NUOTRAUKA I\u0160 WIKIMEDIA COMMONS.<\/figcaption><\/figure>\n

Pasiai\u0161kinkime ar Heracleum vardas gal\u0117jo b\u016bti suteiktas d\u0117l i\u0161skirtinio augalo dyd\u017eio. \u017dinoma, kad \u0161\u012f vard\u0105 suteik\u0117 \u017eymus \u0161ved\u0173 botanikas, gamtininkas Karlas Lin\u0117jus. Savo veikale \u201eSpecies plantarum\u201c, kuriame jis steng\u0117si apra\u0161yti \u201evisas\u201c jam \u017einomas augal\u0173 r\u016b\u0161is, \u0161iai gen\u010diai mokslininkas priskyr\u0117 penkias augal\u0173 r\u016b\u0161is, pavadindamas jas: sphondylium, sibiricum, panaces, austriacum ir alpinum (Linnaei, 1753). Ar kuri nors i\u0161 \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti tas didysis bar\u0161tis, pagal kur\u012f buvo suteiktas genties pavadinimas? Augalai Heracleum sphondylium, H. sibiricum ir H. alpinum \u0161iuo metu yra laikomi viena r\u016b\u0161imi – Heracleum sphondylium (lietuvi\u0161kai – lankinis bar\u0161tis). H. sibiricum ir H. alpinum dabar da\u017enai yra laikomi \u0161ios r\u016b\u0161ies por\u016b\u0161iais. \u012evairiuose \u0161altiniuose nurodoma, kad lankinis bar\u0161tis gali i\u0161augti iki 2 metr\u0173 auk\u0161\u010dio, bet da\u017eniau jie b\u016bna \u017eemesni, apie 1 \u2013 1,5 metro auk\u0161\u010dio. Lietuvoje auga sibirinis bar\u0161tis (Heracleum sibiricum), kur\u012f taip pati gal\u0117tum\u0117me laikyti lankinio bar\u0161\u010dio por\u016b\u0161iu. K\u0119stutis Vilkonis savo knygoje \u201eLietuvos \u017ealiasis r\u016bbas\u201c (2008) nurodo, kad jis u\u017eauga nuo 40 iki 150 cm auk\u0161\u010dio ir yra pla\u010diai paplit\u0119s Lietuvoje.<\/p>\n

Kitas K. Lin\u0117jaus apra\u0161ytas Austrijos alp\u0117se augantis augalas H. austriacum yra dar ma\u017eesnis. World Flora Online internetiniame puslapyje nurodyta, kad jis u\u017eauga apie 50 cm auk\u0161\u010dio (http:\/\/www.worldfloraonline.org, tikrinta 2021-05-04).<\/p>\n

Sunkiau pasakyti kok\u012f augal\u0105 K. Lin\u0117jus apra\u0161o kaip Heracleum panaces. Nors dabartini\u0173 mokslinink\u0173 nuomon\u0117 i\u0161siskiria, ta\u010diau didel\u0117 j\u0173 dalis mano, kad tai taip pat yra lankinis bar\u0161tis (H. sphondyliumi) arba \u0161ios r\u016b\u0161ies por\u016b\u0161is H. sphondylium ssp. sphondylium. K. Lin\u0117jus savo veikale \u201eSpecies plantarum\u201c duoda nuorodas \u012f kelet\u0105 \u0161altini\u0173 i\u0161 kuri\u0173 jis \u0117m\u0117 informacij\u0105 apie H. panaces. Tai yra tiek jo paties, tiek ir kit\u0173 botanik\u0173 darbai. Vienas i\u0161 nuorodyt\u0173 \u0161altini\u0173 yra jo paties veikalas \u201eHorthus Upsaliensis\u201c, i\u0161leistas 1748 metais (Linnaeus, 1748), kuriame yra gana pla\u010diai apra\u0161omi du augalai priskirti Heracleum gen\u010diai. Vienas i\u0161 j\u0173 yra tas pats augalas Heracleum panaces minimas ir 1753-i\u0173j\u0173 \u201eSpecies plantarum\u201c veikale. Darbe \u201eHorthus Upsaliensis\u201c nurodoma, kad \u0161io augalo auk\u0161tis yra ma\u017edaug \u017emogaus \u016bgio (altitudo fere humana). Kadangi vidutinis \u017emoni\u0173 \u016bgis XVIII am\u017eiuje buvo truput\u012f ma\u017eesnis kaip 170 cm (Ohio State University, 2004), tai galime manyti, kad ma\u017edaug toks tur\u0117jo b\u016bti ir K. Lin\u0117jaus apra\u0161yto augalo Heracleum panaces auk\u0161tis. Taip pat ir i\u0161 K. Lin\u0117jaus herbare esan\u010dio pavyzd\u017eio (jeigu \u0161ios r\u016b\u0161ies apra\u0161ymui jis naudojo \u0161\u012f herbariumo egzempliori\u0173) galime matyti, kad augalas, apra\u0161omas K. Lin\u0117jaus kaip H. panaces, netur\u0117t\u0173 b\u016bti itin stambus. Augalo lapai yra gana smarkiai karpyti, \u017eiedstiebiai gana ploni ir jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra gan\u0117tinai pana\u0161us \u012f dabartin\u012f Heracleum sphondylium (http:\/\/linnean-online.org\/view\/collection\/linnean=5Fherbarium\/Heracleum.html<\/a>). Kitas augalas apra\u0161omas \u201eHorthus Upsaliensis\u201c yra ma\u017eesnis u\u017e pirmaj\u012f.<\/p>\n

Taigi, apibendrinant, vis\u0173 penki\u0173 Heracleum genties r\u016b\u0161i\u0173, K. Lin\u0117jaus apra\u0161yt\u0173 jo 1753 met\u0173 veikale \u201eSpecies plantarum\u201c, augalai n\u0117ra itin auk\u0161ti ar stamb\u016bs. Auk\u0161\u010diausieji gali b\u016bti ma\u017edaug \u017emogaus \u016bgio. Tai n\u0117ra labai i\u0161skirtinis auk\u0161tis. Toks auk\u0161tis yra b\u016bdingas ir daliai kit\u0173 \u017eolini\u0173 augal\u0173, kai tuo tarpu giganti\u0161kasis bar\u0161tis (Sosnovskio) gali i\u0161augti 3-j\u0173, o kartais net ir 5 metr\u0173 auk\u0161\u010dio. Atrodo, kad K. Lin\u0117jus, apra\u0161ydamas augal\u0173 pasaul\u012f XVIII am\u017eiaus viduryje, dar ne\u012ftrauk\u0117 did\u017eiojo bar\u0161\u010dio \u012f savo r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Galb\u016bt jis tada dar ne\u017einojo apie \u0161\u012f augal\u0105. Vadinasi, Europoje didysis bar\u0161tis dar tada neaugo arba, jeigu ir buvo kai kur auginamas, tai nebuvo tiek pla\u010diai paplit\u0119s, kad K. Lin\u0117jus b\u016bt\u0173 j\u012f \u012ftrauk\u0119s \u012f savo apra\u0161om\u0173 augal\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Jeigu taip, tai galime manyti, kad ir pavadinim\u0105 gen\u010diai jis tada suteik\u0117 ne pagal giganti\u0161kaj\u012f bar\u0161t\u012f ir, gal netgi visai ne pagal tokias augal\u0173 savybes kaip auk\u0161tis ar stambumas. Tai kaip tada K. Lin\u0117jus pavadino bar\u0161\u010di\u0173 gent\u012f vardu Heracleum?<\/p>\n

\"\"
K. LIN\u0116JAUS \u201cHORTUS CLIFFORTIANUS\u201d TITULINIS PUSLAPIS. DAILININKAS: J. WANDELAAR. 1737 M. NUOTRAUKA I\u0160 WIKIMEDIA COMMONS.<\/figcaption><\/figure>\n

Kadangi mokslininkas klasifikuodamas augalus da\u017enai r\u0117m\u0117si kit\u0173 autori\u0173 darbais, vadinasi gen\u010diai vard\u0105 jis gal\u0117jo paimti i\u0161 kit\u0173 autori\u0173 darb\u0173. Panagrin\u0117jus ankstesnius K. Lin\u0117jaus darbus ai\u0161k\u0117ja, kad mokslininkas, matyt, remdamasis augal\u0173 pana\u0161umu, sujung\u0117 anks\u010diau buvusias atskiras Sphondylium ir Panax gentis \u012f vien\u0105 gent\u012f, kuri\u0105 pavadino Heracleum. Tai matosi labai \u012fdomiame ir vertingame K. Lin\u0117jaus veikale \u201eHortus Cliffortianus\u201c (Linnaeo, 1737). Jame mokslininkas gen\u010diai Heracleum priskiria dvi augal\u0173 r\u016b\u0161is: vien\u0105 \u2013 foliolis pinnatifidis, o kit\u0105 – foliolis palmatis serratis, prie j\u0173 apra\u0161ym\u0173 prid\u0117damas ir ankstesnius \u0161altinius, kuriuose \u0161ie augalai buvo apra\u0161yti. Pirmoji r\u016b\u0161is (foliolis pinnatifidis) kit\u0173 autori\u0173 buvo vadinama Spondylium arba Sphondylium ir priklaus\u0117 to paties pavadinimo gen\u010diai. K. Lin\u0117jus ra\u0161o, kad \u0161i r\u016b\u0161is auga pievose, ganyklose, dirbam\u0173 lauk\u0173 pakra\u0161\u010diuose \u0161alia upeli\u0173, kaln\u0173 pap\u0117d\u0117se ir yra pla\u010diai paplitusi Europoje. Taigi, pagal \u0161\u012f apra\u0161ym\u0105 pana\u0161u \u012f dabartin\u0117s lankinio bar\u0161\u010dio (Heracleum sphondylium) r\u016b\u0161ies augimvietes ir jo paplitim\u0105. K. Lin\u0117jaus nurodytii \u0161altiniai \u0161ios r\u016b\u0161ies apra\u0161ymuose Heracleum vardo nemini. Antroji r\u016b\u0161is (foliolis palmatis serratis) pagal K.Lin\u0117jaus apra\u0161ym\u0105 auga tiktai Apeninuose (1753-\u0173j\u0173 veikale \u201eSpecies plantarum\u201c, pavadin\u0119s j\u0105 Heracleum panaces ir, matyt, dar gav\u0119s pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 Sibiro, kaip paplitimo areal\u0105 mokslininkas prideda dar ir Sibir\u0105). Pagal K. Lin\u0117jaus nurodytus \u0161altinius \u0161i r\u016b\u0161is da\u017eniausiai buvo vadinama Panax heracleum (heraclium, herculeum) ir priklaus\u0117 Panax gen\u010diai. Galb\u016bt tai irgi gal\u0117t\u0173 b\u016bti lankinio bar\u0161\u010dio por\u016b\u0161is, apie k\u0105 esu u\u017esimin\u0119s jau anks\u010diau min\u0117damas Heracleum panaces. Gali b\u016bti, kad i\u0161 \u0161ios r\u016b\u0161ies pavadinimo K. Lin\u0117jus ir pa\u0117m\u0117 pavadinim\u0105 gen\u010diai Heracleum. T\u0105 patvirtina ir pats Lin\u0117jus. \u0160tai k\u0105 jis ra\u0161o veikale \u201eHortus Cliffortianus\u201c (Linnaeo, 1737):<\/p>\n

\u201eNomen Sphondylium dictum a cognomine insecto, cujus odorem exhalaret, ab evitandam homonymiam excludo (F.B. 230) & in ejus locum antiquissimum, \u00e0 Dioscoride dudum usitatum (F.B. 244. 242.) Panax heracleum; excludens prius verbum Panaceo (F.B. 221), retinens posterius Heracleum, ab Hippocratis patre Heracle impositum (F.B. 237) forte ob aliquem in medicina singularem ob eo detectum usum.\u201c<\/p>\n

\u017demiau pateikiu savo vertim\u0105 i\u0161 lotyn\u0173 kalbos:
\n\u201eSiekiant i\u0161vengti homonimi\u0161kumo, Sphondylium vardas, kuris buvo duotas pagal vabzd\u017eio, kuris skleid\u017eia kvap\u0105, vard\u0105, yra i\u0161imamas ir \u012f jo viet\u0105 gr\u0105\u017einamas antikinis sinonimas, anks\u010diau Dioskorido naudotas, Panax heracleum; i\u0161imant pirm\u0105 \u017eod\u012f \u201ePanacen\u201c, paliekant sekant\u012f \u201eHeracleum\u201c, kad \u012ftrauktume Hipokrato t\u0117v\u0105 (?) Herakl\u012f, stipr\u0173 medicinoje ypa\u010d d\u0117l jo nauding\u0173 i\u0161radim\u0173.\u201c<\/p>\n

I\u0161 \u0161io apra\u0161ymo galime suprasti, kad K. Lin\u0117jus prie Sphondylium genties prijungia Panax gent\u012f, ta\u010diau pavadinim\u0105 Sphondylium, siekiant i\u0161vengti homoni\u0161kumo, t.y., \u0161io vardo painiojimo su vabzd\u017eio pavadinimu (homoni\u0161kumas \u2013 tai yra, kai tokie patys \u017eod\u017eiai gali tur\u0117ti skirtingas reik\u0161mes) kei\u010dia \u012f Heracleum vard\u0105, kur\u012f paima i\u0161 augalo pavadinimo Panax heracleum . Taip pat su\u017einome, kad pastarasis augalo pavadinimas naudojamas jau labai seniai, kadangi Dioskoridas buvo graik\u0173 gydytojas, farmakologas ir botanikas, gyven\u0119s 40 \u2013 90-aisiais m\u016bs\u0173 eros metais. Dar \u012fdomiau, kad gen\u010diai pavadinimas, pasirodo, suteiktas d\u0117l to, kad Heraklis buvo Hipokrato t\u0117vas, o apie augalo dyd\u012f K. Lin\u0117jus \u010dia net neu\u017esimena. Ta\u010diau negi tikrai Heraklis buvo Hipokrato, vieno garsiausi\u0173 antikin\u0117s Graikijos gydytoj\u0173, gyvenusio 460 \u2013 377 m. prie\u0161 Kristaus gimim\u0105 (turb\u016bt daugelis esame gird\u0117j\u0119 apie Hipokrato priesaik\u0105), t\u0117vas? Pasirodo, kad ne. Hipokrato t\u0117vas buvo ne Heraklis, bet Heraklidas, taip pat gydytojas (beje \u017eodis \u201eheraklidas\u201c senov\u0117s Graikijoje rei\u0161k\u0117 \u201ekil\u0119s i\u0161 Heraklio\u201c, kadangi Heraklis paliko gana daug palikuoni\u0173: s\u016bn\u0173 ir dukter\u0173). Bet tada atrodo keista, kad K. Lin\u0117jus ra\u0161o \u201epatre Heracle impositum\u201c, bet ne \u201epatre Heracleides impositum\u201c? Patyrin\u0117jus Hipokrato kilm\u0119, paai\u0161k\u0117ja, kad Heraklis buvo tesioginis Hipokrato prot\u0117vis i\u0161 motinos pus\u0117s – Hipokrato mama Praksitea (pagal kitus \u0161altinius Feniaret\u0117) buvo tolima Heraklio palikuon\u0117. Taigi, galb\u016bt, K. Lin\u0117jus \u017eod\u012f \u201epatre\u201c \u010dia naudoja prot\u0117vio reik\u0161me, nurodydamas, kad Heraklis buvo Hipokrato prot\u0117vis. Ar \u201epasiekimus\u201c medicinoje, kuriuos mini K. Lin\u0117jus (\u201eforte ob aliquem in medicina singularem ob eo detectum usum\u201d) priskirtum\u0117me tada ne Heraklidui ir, turb\u016bt, ne Herakliui, o Hipokratui? Galb\u016bt. Tai yra lotyni\u0161ko teksto kokybi\u0161ko vertimo reikalas. Ta\u010diau atkreipkime d\u0117mes\u012f, kad K. Lin\u0117jus \u201egr\u0105\u017eina\u201c antikinio pavadinimo Panax heracleum antr\u0105j\u012f \u017eod\u012f (\u201e…\u012f jo viet\u0105 gr\u0105\u017einamas antikinis sinonimas…\u201c). Taigi, nors K. Lin\u0117jus ir ra\u0161o, kad pavadinim\u0105 gen\u010diai suteikia atmindamas Hipokrat\u0105, ta\u010diau pati mintis paimti Heraklio vard\u0105 genties pavadinimui, grei\u010diausiai, bus \u012fkv\u0117pta r\u016b\u0161ies Panax heracleum pavadinimo, kur\u012f vartojo Dioskoridas, o po jo ir daugelis kit\u0173 botanik\u0173 iki pat Lin\u0117jaus laik\u0173, antrojo \u017eod\u017eio. Kas gi tai per augalas ir d\u0117l ko jisai pavadintas Heraklio vardu?<\/p>\n

\"\"
TEOFRASTO SKULPT\u016aRA ESANTI PALERMO BOTANIKOS SODE. NUOTRAUKA I\u0160 WIKIMEDIA COMMONS.<\/figcaption><\/figure>\n

Turb\u016bt, kad Panax heracleum Lin\u0117jaus laikais, grei\u010diausiai, bus kuri nors i\u0161 bar\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kitaip jisai neb\u016bt\u0173 jos jung\u0119s su kita bar\u0161\u010dio r\u016b\u0161imi Sphondylium \u012f vien\u0105 gent\u012f. Ta\u010diau ar senov\u0117s Graikijoje Dioskorido laikais vardu Panax heracleum taip pat buvo vadinamas kuris nors i\u0161 bar\u0161\u010di\u0173, dabar pasakyti sunkoka. Nors K. Lin\u0117jus mini Dioskorid\u0105, ta\u010diau pavadinimas Panax heracleum senov\u0117s Graikijos \u0161altiniuose minimas ir anks\u010diau. Net kelis \u0161imtus met\u0173 prie\u0161 Dioskorid\u0105 gyven\u0119s kitas garsus graik\u0173 filosofas, Aristotelio mokinys Teofrastas (371 \u2013 287 metai prie\u0161 Kristaus gimim\u0105), mini \u0161\u012f augal\u0105 savo veikale \u201eHistoria Plantarum\u201c (Hort, 1916). Ta\u010diau nei Teofrasto, nei Dioskorido veikaluose nerandame \u0161io augalo pavadinimo kilm\u0117s paai\u0161kinimo. Teofrastas ra\u0161o, kad augalai jau \u017einomi \u0161iuo vardu. Taigi augalas taip vadinosi dar iki Teofrasto. Rom\u0117n\u0173 gamtininkas, filosofas, ra\u0161ytojas, istorikas.Plinijus vyresnysis (24 \u2013 79 m\u016bs\u0173 eros metai) savo knygoje \u201eNatural History\u201c ra\u0161o, kad \u201ePanaces heracleon\u201c savo vard\u0105 yra gav\u0119s d\u0117l to, kad Heraklis pirmasis atrado \u0161\u012f augal\u0105 (Bostock & Riley, 1855). Ta\u010diau, tai kiek abejotina versija.<\/p>\n

Yra dar vienas gan\u0117tinai logi\u0161kai pagrind\u017eiamas \u0161io pavadinimo paai\u0161kinimas (retkar\u010diais randamas ir internete). Teofrastas savo veikale \u201eHistoria Plantarum\u201c apra\u0161o grup\u0119 augal\u0173, vadinam\u0173 \u201epanakhe\u201c. Prie \u0161ios grup\u0117s augal\u0173 jis priskiria ir tris augalus, kurie yra vadinami \u201eAsklhepieion\u201c, \u201eCheironeion\u201c ir \u201eHeraklion\u201c. Pats pavadinimas \u201epanakhe\u201c (Panaces, Panax ar Panacea) gali b\u016bti \u012fdomios kilm\u0117s. Daugelis j\u012f ver\u010dia kaip \u201egydantys visas ligas\u201c i\u0161 graik\u0173 \u201epan\u201c \u2013 visas ir \u201eakos\u201c \u2013 gydymas. Taigi \u0161ie augalai tur\u0117t\u0173 b\u016bti daug k\u0105 gydantys, ta\u010diau ar tikrai taip yra? Manau, kad \u0161io \u017eod\u017eio kilm\u0117 dar tur\u0117t\u0173 b\u016bti patyrin\u0117ta, nors ir sunkoka atsekti \u017eod\u017ei\u0173, skamb\u0117jusi\u0173 prie\u0161 t\u016bkstantme\u010dius tikr\u0105sias reik\u0161mes. Pana\u0161iai yra ir su trimis \u201epanakhe\u201c grup\u0117s augal\u0173 pavadinimais: \u201eAsklhepieion\u201c, \u201eCheironeion\u201c ir \u201eHeraklion\u201c. Juos galima b\u016bt\u0173 sieti su medicina, kadangi \u201eAsklhepieion\u201c gali b\u016bti kil\u0119s nuo Asklepijaus (graik\u0173 mitologijoje medicinos ir gydymo dievas), o \u201eCheironeion\u201c gali b\u016bti kil\u0119s nuo Cheirono arba Chirono (graik\u0173 mitologijoje kentauras \u017einoj\u0119s medicin\u0105 ir mok\u0119s jos Asklepij\u0173). Ta\u010diau remiantis tokiu po\u017ei\u016briu, pavadinim\u0105 \u201eHeraklion\u201c susieti su medicina sunkiau. Jeigu augalo pavadinimas tikrai kildinamas i\u0161 graik\u0173 mitologinio didvyrio Heraklio, tai apie jo \u017einias medicinoje duomen\u0173 yra ma\u017eoka. Abejotina ar jis labai tuo dom\u0117josi, nors visai tokios versijos atmesti dar negalima. U\u017etat \u0161ia prasme gana abejotinas atrodo ir Plinijaus vyresniojo teiginys, kad b\u016btent Heraklis atrado augal\u0105 \u201ePanaces heracleon\u201c. N\u0117ra duomen\u0173, kad Heraklis b\u016bt\u0173 dom\u0117j\u0119sis vaistingaisiais augalais, nors \u0161i\u0105 versij\u0105 irgi dar reik\u0117t\u0173 patikrinti. Vadinasi, \u201eHeraklion\u201c lyg ir i\u0161krenta i\u0161 \u0161itos trejul\u0117s, nors, jeigu visi trys augalai vaistingi, tai ir vis\u0173 j\u0173 trij\u0173 pavadinimai tur\u0117t\u0173 sietis su medicina.<\/p>\n

\"\"
ASKLEPIJAUS STATUL\u0116L\u0116 DATUOJAMA APIE 160-UOSIUS METUS. AT\u0116N\u0172 NACIONALINIS ARCHEOLOGIJOS MUZIEJUS. NUOTRAUKA I\u0160 WIKIMEDIA COMMONS.<\/figcaption><\/figure>\n

Gal kiek kitaip atrodyt\u0173, jeigu \u201eAsklhepieion\u201c ir \u201eCheironeion\u201c vardus sietum\u0117me su mitologiniais graik\u0173 veik\u0117jais ne tiesiogiai, bet netiesiogiai. \u010cia galimi \u012fvair\u016bs variantai, ta\u010diau yra \u017einoma, kad \u201eCheironeion\u201c anks\u010diau buvo vadinamos negyjan\u010dios \u017eaizdos ir opos. Tai susij\u0119 su legenda, kad kentauras Chironas atsitiktinai buvo su\u017eeistas Heraklio str\u0117le, u\u017enuodyta hidros nuodinguoju krauju, taigi mirtina str\u0117le. Ta\u010diau kentauras Chironas buvo nemirtingas ir negal\u0117jo numirti nuo mirtinos str\u0117l\u0117s u\u017etat kent\u0117jo tokius siaubingus skausmus, kad tro\u0161ko numirti. Gal\u0173 gale titanas Promet\u0117jas pasi\u016bl\u0117 diev\u0173 valdovui Dzeusui, kad \u0161is padaryt\u0173 j\u012f nemirtingu vietoje Chirono. Dzeusas sutiko ir kentauras buvo i\u0161laisvintas nuo am\u017ein\u0173 kan\u010di\u0173 bei noriai pasidav\u0117 mir\u010diai. Vis tik Chironas liko nemirtingas, nes Dzeusas perk\u0117l\u0117 j\u012f \u012f dang\u0173 kur jis tapo \u0160aulio \u017evaig\u017edynu (March, 1998). \u012edomu, kad augalo \u201cpanakhe Cheironeion\u201d gydomosios savyb\u0117s, nurodytos Teofrasto \u201eHistoria Plantarum\u201c, labai gerai atitinka \u0161i\u0105 legend\u0105. Teofrastas ra\u0161o: \u201e…jie naudoja j\u012f nuo gyva\u010di\u0173, vor\u0173, angi\u0173 ir kit\u0173 reptilij\u0173 \u012fkandim\u0173,…\u201c (taigi nuodingosios sepijos kraujas), \u201e…taip pat jie sako, kad jis sumai\u0161ytas su vynu ir alyvuogi\u0173 aliejumi yra tinkamas opoms gydyti, o \u2013 su medumi augliams gydyti\u201c (negyjan\u010dios \u017eaizdos ir kiti negyjantys dalykai) (Hort, 1916). Sekant \u0161iuo pavyzd\u017eiu ir kit\u0173 dviej\u0173 augal\u0173 pavadinimai gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti labiau bendrin\u0119 reik\u0161m\u0119, pavyzd\u017eiui, irgi ligas. Sakykime, \u017einoma, kad asklepionais vadintos tam tikros gydomosios \u0161ventyklos senov\u0117s Graikijoje. Galb\u016bt pavadinim\u0105 \u201eAsklhepieion\u201c galima b\u016bt\u0173 susieti su tokia gydymo \u012fstaiga? Galb\u016bt, nors liga gal b\u016bt\u0173 patikimesnis variantas. Jeigu taip, tai \u0161i liga ar susirgimas gal\u0117t\u0173 sietis su gyvat\u0117s \u012fkandimu, kadangi Teofrasto \u201eHistoria Plantarum\u201c pirm\u0105ja gydom\u0105ja augalo \u201epanakhe Asklhepieion\u201c savybe paminimas gydomasis poveikis nuo reptilij\u0173 \u012fkandim\u0173, o Asklepijus yra labai susij\u0119s su gyvat\u0117mis ir, grei\u010diausiai, i\u0161gydydavo \u017emones nuo mirtinai nuoding\u0173 gyva\u010di\u0173 \u012fkandim\u0173. Asklepijus da\u017eniausiai yra vaizduojamas su lazda aplink kuri\u0105 yra apsivyniojusi gyvat\u0117 ir \u0161is simbolis iki \u0161i\u0173 dien\u0173 da\u017enai yra naudojamas medicinoje. Graik\u0173 mitologijoje viena i\u0161 istorij\u0173 yra apie tai, kaip Filoktetas, vienas i\u0161 graik\u0173 didvyri\u0173, Trojos karo dalyvis, suvaidin\u0119s labai svarb\u0173 vaidmen\u012f tame kare, pakeliui \u012f Troj\u0105 buvo paliktas savi\u0161ki\u0173 d\u0117l nuodingos gyvat\u0117s \u012fkandimo, kuri paliko negyjan\u010di\u0105, puliuojan\u010di\u0105 \u017eaizd\u0105 kojoje. Net 10 met\u0173 Filoktetas pragyveno vieni\u0161as saloje, kol j\u012f i\u0161gyd\u0117 vienas i\u0161 Asklepijaus s\u016bn\u0173.<\/p>\n

\"\"
HERAKLIS \u0160AUDANTIS STR\u0116L\u0116MIS \u012e SAVO VAIKUS. DAILININKAS: ANTONIO CANOVA DE AGOSTINI. 1799 M. I\u0160 GONZALEZ ET AL., 2020.<\/figcaption><\/figure>\n

K\u0105 \u0161iame kontekste gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti \u201eHeraklion\u201c pavadinimas? Taip. Ir \u0161is pavadinimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti susij\u0119s su Herakliu netiesiogiai. \u012e akis krenta vienas labai skaudus Heraklio gyvenimo epizodas. Heraklis laimingai gyveno su savo \u017emona Megara ir vaikais T\u0117buose, bet deiv\u0117 Hera, Dzeuso \u017emona, pykdama ant Heraklio, kad jis yra jos vyro Dzeuso ir kitos moters vaikas, pasiunt\u0117 Herakliui proto u\u017etemim\u0105. Apimtas aklo \u012fnir\u0161io ir \u012fsiu\u010dio Heraklis nu\u017eud\u0117 visus savo vaikus (March, 1998), palaik\u0119s juos pagal vienus \u0161altinius pabaisomis, pagal kitus savo prie\u0161o vaikais. Dar pagal kai kuriuos \u0161altinius, Heraklis be savo vaik\u0173 nu\u017eud\u0117 ir du savo brolio s\u016bnus, o kai kas mini, kad net ir savo \u017emon\u0105 Megar\u0105. Pra\u0117jus \u0161iam priepuoliui, Heraklis labai gail\u0117josi d\u0117l tokio savo poelgio ir nor\u0117jo pabaigti savo gyvenim\u0105 savi\u017eudybe, ta\u010diau j\u012f nuo to i\u0161gelb\u0117jo jo giminaitis ir geras draugas Tes\u0117jus. Yra nuomon\u0117, kad Heros Herakliui atsi\u0173stas proto u\u017etemimas buvo tam tikra epilepsijos forma. Ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 senov\u0117s Graikijoje vienas i\u0161 epilepsijos pavadinim\u0173 buvo \u201c\u0161ventoji liga\u201d (sacred disease) (Magiorkinis et al., 2010). Buvo manoma, kad \u0161i\u0105 lig\u0105 atsiun\u010dia dievai kaip bausm\u0119 u\u017e blogus darbus. Kitas \u0161ios ligos pavadinimas, kur\u012f naudojo antikos graikai, buvo \u201eHeraklio liga\u201c (Herculian disease) (Magiorkinis et al., 2010), kadangi buvo manyta, kad Heraklis kent\u0117jo nuo \u0161ios ligos. Rom\u0117n\u0173 gydytojai taip pat epilepsij\u0105 vadindavo Heraklio vardu (Morbus Herculi). Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad epilepsija pavojinga liga. Yra apra\u0161yta atvej\u0173, kuomet sergantieji epilepsija \u012fvykdydavo \u017emog\u017eudystes (Pandya et al., 2013). Taip pat manoma, kad net 25 \u2013 30 proc. psichozi\u0173 epilepsijos metu priklauso postiktin\u0117ms psichoz\u0117ms, kurios be kita ko gali pasireik\u0161ti ir \u017eodiniu bei fiziniu agresyvumu, gyvybi\u0161kai pavojingu, tiek sergan\u010diajam, tiek ir aplinkiniams (Devinsky, 2008). Graik\u0173 mitologinio herojaus Heraklio \u017eygdarbi\u0173 apra\u0161ymuose taip pat yra detali\u0173 ir u\u017euomin\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 manyti, kad \u0161is pusdievis sirgo epilepsija. Vadinasi ir augalo pavadinim\u0105 \u201eHeraklion\u201c kaip ir \u201eCheironeion\u201c atveju galima sieti su liga ir netgi labai rimta liga, galin\u010dia atne\u0161ti tragedij\u0105. Ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173, pana\u0161iai kaip ir augalo \u201cpanakhe Cheironeion\u201d gydomosios savyb\u0117s, nurodytos Teofrasto \u201eHistoria Plantarum\u201c, taip ir viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 augalo \u201epanakhe Heraklion\u201c gydom\u0173j\u0173 savybi\u0173, nurodyt\u0173 tame pa\u010diame Teofrasto veikale yra gydymas nuo epilepsijos, kas atitinka auk\u0161\u010diau apra\u0161yt\u0105 legend\u0105. \u0160iame kontekste gali kiek kitaip nuskamb\u0117ti ir \u017eod\u017eio \u201epanakhe\u201c reik\u0161m\u0117. Jeigu \u201e-akhe\u201c grei\u010diausiai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia gydym\u0105, tai pirmoji \u017eod\u017eio dalis \u201epan\u201c graik\u0173 kalboje gali tur\u0117ti sustiprinam\u0105j\u0105 reik\u0161m\u0119, ma\u017edaug atitinkan\u010di\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 \u201elabai\u201c. Tuomet \u201epanakhe\u201c reik\u0161t\u0173 ne tai, kad \u201evisk\u0105 gydantis\u201c, o grei\u010diau \u201elabai gydantis\u201c, \u201eitin gydantis\u201c. Antrasis \u017eodis (\u201eAsklhepieion\u201c, \u201eCheironeion\u201c ar \u201eHeraklion\u201c) parodyt\u0173 koki\u0105 lig\u0105 \u201eitin\u201c ar \u201elabai\u201c gydo \u0161is augalas. V\u0117liau \u0161i\u0173 trij\u0173 augal\u0173 pavadinimai yra naudojami kit\u0173 autori\u0173 ir, pavyzd\u017eiui, augalo pavadinimas \u201epanakhe Heraklion\u201c \u012fvairiais pavidalais pasiekia netgi Lin\u0117jaus laikus.<\/p>\n

Taigi, pana\u0161u, Heracleum vardas gen\u010diai, grei\u010diausiai, buvo suteiktas ne d\u0117l bar\u0161\u010di\u0173 dyd\u017eio ar stambumo, ar stiprumo, bet d\u0117l ligos (epilepsijos), kuria manoma sirgo Heraklis. Kyla klausimas, ar K. Lin\u0117jus suteikdamas Heracleum vard\u0105 bar\u0161\u010di\u0173 gen\u010diai \u017einojo su kuo gali sietis Heraklio vardas ir, jeigu taip, tai d\u0117l ko jis apie tai n\u0117ra u\u017esimin\u0119s. \u0160ioje vietoje galime atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f \u012fdomi\u0105 detal\u0119. K. Lin\u0117jaus veikale \u201eHortus Cliffortianus\u201c mini Hipokrat\u0105. Bet Hipokratas buvo vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 paneig\u0119s nuomon\u0119 apie epilepsijos kaip dievi\u0161kos ar \u201e\u0161ventos\u201c ligos prigimt\u012f ir teig\u0119s, kad \u0161i liga turi nat\u016bralias prie\u017eastis ir tai yra smegen\u0173 liga. Taip pat Hipokratas yra para\u0161\u0119s knyg\u0105 apie epilepsij\u0105, pavadinimu \u201eApie \u0161vent\u0105 lig\u0105\u201c apie 400-uosius metus prie\u0161 Kristaus gimim\u0105 (AL-Zwaini & Albadri, 2019). Taigi, gali b\u016bti, kad K. Lin\u0117jus \u017einojo apie Heracleum vardo kilm\u0119, susijusi\u0105 su epilepsija, ta\u010diau tesiogiai to nemini. Vietoje to jis tiktai Heraklio vard\u0105 subtiliai susieja su Hipokratu.<\/p>\n

Taigi, tik\u0117jom\u0117s, kad genties vardas buvo duotas pagal augal\u0105 gali\u016bn\u0105, o pasirodo jo kilm\u0117 gali b\u016bti susijusi su sunkia liga \u2013 epilepsija. \u0160itoje vietoje i\u0161kyla dar vienas \u012fdomus klausimas. Juk sprend\u017eiant i\u0161 K. Lin\u0117jaus veikalo \u201eHortus Cliffortianus\u201c, mokslininkas gen\u010diai gal\u0117jo suteikti kit\u0105 vard\u0105 \u2013 Panaces arba Panax (Linnaeo, 1737). K. Lin\u0117jus \u0161iame veikale nepaai\u0161kina d\u0117l ko jisai \u201egr\u0105\u017eindamas\u201c antikin\u012f Panax heracleum pavadinim\u0105 pasirenka b\u016btent antr\u0105j\u012f \u017eod\u012f Heracleum, ta\u010diau atsisako pirmojo – Panaces. Galb\u016bt bar\u0161\u010diams netinka \u0161io \u017eod\u017eio reik\u0161m\u0117, rei\u0161kianti \u201estipriai\u201c ar \u201elabai gydantis\u201c ar \u201evisk\u0105 gydantis\u201c? Gali b\u016bti. K. Lin\u0117jus, matyt, \u017einojo, kad bar\u0161\u010diai n\u0117ra labai vaistingi augalai. Pana\u0161u, kad bar\u0161tis net nebuvo \u012ftrauktas \u012f paties K. Lin\u0117jaus sudaryt\u0105 vaisting\u0173j\u0173 augal\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u201eMateria Medica\u201c (Linnaei, 1749).<\/p>\n

\"\"
DABAR JAU NYKSTANTIS \u0160IAUR\u0116S AMERIKOS \u017dEN\u0160ENIS PANAX QUINQUEFOLIUS. NUOTRAUKA: LARRY STRITCH. JAV \u017dEMDIRBYST\u0116S DEPARTAMENTAS (USDA).<\/figcaption><\/figure>\n

Ta\u010diau \u017eodis \u201ePanaces\u201c arba \u201ePanax\u201c nebuvo visi\u0161kai i\u0161mestas i\u0161 augal\u0173 sistematikos. Betvarkant augal\u0173 klasifikavim\u0105 K. Lin\u0117jui tuo pat metu, grei\u010diausiai, u\u017ekliuvo kitos augal\u0173 genties pavadinimas. Tai 1718 metais pranc\u016bz\u0173 botaniko S\u00e9bastien Vaillant apra\u0161yta augal\u0173 gentis, kuri\u0105 jis pavadino Araliastri ir kurios vard\u0105 kildino i\u0161 grup\u0117s augal\u0173, vadinam\u0173 Aralia (Vaillant, 1719). \u012e Araliastri gent\u012f S. Vaillant \u012ftrauk\u0117 ir \u017eym\u0173j\u012f \u017een\u0161en\u012f i\u0161 Kinijos. Taip pat \u012f \u0161i\u0105 gent\u012f S. Vaillant \u012ftrauk\u0117 ir \u012f \u017een\u0161en\u012f labai pana\u0161i\u0105 r\u016b\u0161\u012f, neseniai aptikt\u0105 Kanadoje, kuri, jo manymu, taip pat tur\u0117jo stipri\u0173 gydom\u0173j\u0173 savybi\u0173 (dabar vadinam\u0105 Panax quinquefolius) (Vaillant, 1719). Europoje \u017een\u0161enis buvo \u017einomas jau nuo XVII-ojo am\u017eiaus, ta\u010diau d\u0117l savo brangumo ir retumo buvo ne taip gausiai vartojamas, u\u017etat atradus labai pana\u0161\u0173 augal\u0105 Kanadoje, buvo tikimasi, kad jis pakeis kinieti\u0161kaj\u012f \u017een\u0161en\u012f (Sul, 2017). K. Lin\u0117jus, matyt, vengdamas pavadinim\u0173 pana\u0161umo tarp Araliastrum ir Aralia, ir \u017einodamas, kaip labai yra vertinamos \u017een\u0161enio vaistingosios savyb\u0117s, nusprend\u0117 pakeisti Araliastrum genties pavadinim\u0105 \u012f anks\u010diau bar\u0161\u010dio apib\u016bdinimui naudot\u0105, ta\u010diau, galb\u016bt, labiau \u0161iai, stipriomis vaistingosiomis savyb\u0117mis gars\u0117jan\u010diai gen\u010diai tinkam\u0105 pavadinim\u0105 Panax (graiki\u0161kai \u201apanakhe\u201c – – labai, -stipriai, -visk\u0105 gydantis). \u017dinoma, tokiam mokslininko sprendimui \u012ftakos gal\u0117jo tur\u0117ti ir pranc\u016bz\u0173 gydytojo ir botaniko Jacob Cornuti (1606 \u2013 1651 m.) darbas \u201eCanadiensium Plantarum … Historia\u201c kuriame jis pirm\u0105 kart\u0105 apra\u0161\u0117 du Aralia grup\u0117s augalus i\u0161 Naujojo Pasaulio priskirdamas juos Panaces gen\u010diai (Cornuti, 1635). K. Lin\u0117jus, klasifikuodamas augalus, J. Cornuti apra\u0161ytus augalus priskyr\u0117 Aralia gen\u010diai, o J. Cornuti pamin\u0117tu genties pavadinimu Panaces pakeit\u0117 Araliastrum genties pavadinim\u0105. \u012edomu, kad J. Cornuti savo darbe n\u0117ra nurod\u0119s, kad \u0161ie augalai pasi\u017eym\u0117t\u0173 ka\u017ekokiomis ypatingomis gydomosiomis savyb\u0117mis. Pavyzd\u017eiui, apie augal\u0105 Panaces carpimon jis ra\u0161o taip: \u201eDe viribus nihil peculiare accepi: oleraceam esse, & cibis aptam testamur\u201c, kas reik\u0161t\u0173: \u201eJ\u0117g\u0173 ypating\u0173 joki\u0173 negavau: tai tik \u017eol\u0117 ir tinkamas maistui liudiju\u201c. Gali b\u016bti, kad vard\u0105 \u201ePanaces\u201c \u0161iems augalams Cornuti suteik\u0117 tik pagal tuo metu \u017einom\u0105 Panaces genties morfologin\u012f apib\u016bdinim\u0105, bet vaistini\u0173 savybi\u0173 rasti jam nepavyko. Pana\u0161u, jog K. Lin\u0117jus Aralia genties augal\u0173 taip pat n\u0117ra \u012ftrauk\u0119s \u012f jo sudaryt\u0105 \u201eMateria Medica\u201c, vaisting\u0173j\u0173 augal\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 (Linnaei, 1749). Taigi, \u0161iuo atveju v\u0117lgi gal d\u0117l silpn\u0173 vaistini\u0173 savybi\u0173 Panax vardu buvo pervadinta labiau vaistingomis savyb\u0117mis pasi\u017eyminti gentis \u012f kuri\u0105 \u012feina ir \u017een\u0161enis.<\/p>\n

\u0160tai ir pabaig\u0117me kelion\u0119 po Heracleum vardo suteikimo giganti\u0161k\u0173j\u0173 bar\u0161\u010di\u0173 gen\u010diai istorij\u0105. K\u0105 gi mes su\u017einojome? Svarbiausia, turb\u016bt, kad genties pavadinim\u0105 Heracleum K. Lin\u0117jus suteik\u0117 pagal sen\u0105, dar antikin\u0117s Graikijos laikus menant\u012f augalo vard\u0105 ir \u0161is pavadinimas naudojamas botanin\u0117je literat\u016broje jau daugiau kaip 2000 met\u0173!. Jis, grei\u010diausiai, labiau yra medicinin\u0117s kilm\u0117s negu, kad morfologin\u0117s (kaip, pavyzd\u017eiui, augalo dydis ar stambumas). Tai veda link i\u0161vados, kad K. Lin\u0117jus, turb\u016bt, did\u017eiojo bar\u0161\u010dio ne\u017einojo arba, jeigu ir \u017einojo, tai nebuvo su juo susid\u016br\u0119s tiesiogiai ar tur\u0117j\u0119s toki\u0173 smulkesni\u0173 ra\u0161ytini\u0173 jo apib\u016bdinim\u0173 ar herbaro pavyzd\u017ei\u0173, kurie leist\u0173 \u012ftraukti \u0161\u012f augal\u0105 \u012f jo sudaryt\u0105 augal\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u201eSpecies Plantarum\u201c. Vadinasi Lin\u0117jaus laikais giganti\u0161kasis bar\u0161tis, jeigu Europoje ir buvo kur nors auginamas, tai nebuvo labai pla\u010diai \u017einomas, taigi ir i\u0161plit\u0119s, ypa\u010d laukin\u0117je gamtoje. Tai svarbu \u017einoti gilinantis \u012f did\u017eiojo bar\u0161\u010dio plitimo istorij\u0105 Europoje.<\/p>\n

Kitas svarbus aspektas \u2013 pavadinim\u0173 reik\u0161m\u0117s. Kaip pamat\u0117me, ne visada pavadinimas atspindi tai, kas atrodyt\u0173 akivaizdu i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Pavadinimai gali tur\u0117ti ir kit\u0173, ma\u017eiau \u017einom\u0173 reik\u0161mi\u0173, ypa\u010d, jeigu vardas yra senas, ateinantis net nuo antikos laik\u0173.<\/p>\n

Pagaliau, galime suprasti, o galb\u016bt netgi labiau pajausti, kiek \u017emoni\u0173 yra prisid\u0117j\u0119 prie botanikos ir kit\u0173 augal\u0173 pa\u017einimo moksl\u0173 vystymosi. Dabar tai jau yra istorija, bet jinai yra \u012fdomi ir svarbi ir \u0161iandien\u0105.<\/p>\n

Naudota literat\u016bra:<\/p>\n

    \n
  • AL-Zwaini I.J., Albadri B.A.-H.M. 2019. Introductory chapter: Epilepsy\u2014the long journey of the sacred disease. Epilepsy – advances in diagnosis and therapy. AL-Zwaini I.J., Albadri B.A.-H.M. eds. IntechOpen, DOI: 10.5772\/intechopen.85377. Galima rasti: https:\/\/www.intechopen.com\/books\/epilepsy-advances-in-diagnosis-and-therapy\/introductory-chapter-epilepsy-the-long-journey-of-the-sacred-disease<\/li>\n
  • Bostock J., Riley H.T. 1856. The Natural History of Pliny. Vol. V, Bohn H.G., Londonas, Anglija.<\/li>\n
  • Cornuti J. 1635. Canadiensium plantarum, aliar\u00famque nondum editarum historia. Cui adiectum est ad calcem Enchiridion botanicum Parisiense, continens indicem plantarum, quae Pagis, Siluis, Pratis, & Montosis iuxta Parisios locis nascuntur. Venundantur apud Simonem le Moyne, via Iacobea, Pary\u017eius, Pranc\u016bzija.<\/li>\n
  • Devinsky O. 2008. Postictal Psychosis: common, dangerous, and treatable. Epilepsy Currents, 8: 31 \u2013 34.<\/li>\n
  • Hort A. 1916. Theophrastus. Enquiry into plants and minor works on odours and weather signs. vol. II Heinemann W., Londonas. G.P. Putnam\u2018s Sons, Niujorkas.<\/li>\n
  • Linnaeo C. 1737. Hortus Cliffortianus. Plantas exhibens quas in hortistam vivis quam siccis, hartecampi in Hollandia, vir nobilissimus & generosissimus Georgius Clifford, juris utriusque doctor, reductis varietatibus ad species, soeciebus ad genera, generibus ad classes, adjectis locis plantarum natalibus differentiisque specierum. Cum tabulis aeneis. Amsterdamas, Nyderlandai.<\/li>\n
  • Linnaei C. 1748. Hortus Upsaliensis, exhibiens plantas exoticas, horto Upsaliensis academiae a sese illatas, ab anno 1742, in annum 1748, additis differentiis, synonymis, habitationibus, hospitiis, rariorumque descriptioniubus, in gratiam studiosae juventutis, vol. I. Sumtu & literis Laurentii Salvii, Stockholmas, \u0160vedija.<\/li>\n
  • Linnaei C. 1749. Materia medica, liber I. De Plantis. Secundum 1. genera, differentias, 2. synonyma, 3. loca, durationes, culturas, 4. nomina, simplicita, praeparata, 5. qualitates, modos, potentias, 6. vires, 7. usus, 8. composita Digestus. Typis ac sumptibus Laurentii Salvii, Stokholmas, \u0160vedija.<\/li>\n
  • Linnaei C. 1753. Species plantarum. Exhibentes plantas rite cognitas. Ad genera relatas. Cum differentiis specificis, nominibus trivialibus, synonymis selectis, locis natalibus, secundum systema sexuale digestas. 2 tomai. Laurentii Salvii, Stokholmas, \u0160vedija.<\/li>\n
  • Magiorkinis E., Sidiropoulu K., Diamantis A. 2010. Hallmarks in the history of epilepsy: Epilepsy in antiquity. Epilepsy and Behavior, 17: 103 \u2013 108.<\/li>\n
  • March J. 1998. Cassell\u2019s dictionary of classical mythology. Cassel & Co, Londonas, Anglija.<\/li>\n
  • Ohio State University. 2004. Men from early middle ages were nearly as tall as modern people. ScienceDaily, 2 September 2004. www.sciencedaily.com\/releases\/2004\/09\/040902090552.htm<\/li>\n
  • Orrego-Gonz\u00e1lez E., Peralta-Garc\u00eda A.,Palacios- S\u00e1nchez L. 2020. Heracles and epilepsy: the sacred disease. Arquivos de Neuro-Psiquiatria, 78: 660 – 662.<\/li>\n
  • Pandya N.S., Vrbancic M., Ladino L.D., T\u00e9llez-Zenteno J.F. 2013. Epilepsy and homicide. Neuropsychiatric Disease and Treatment, 9: 667 \u2013 673.<\/li>\n
  • Sul H. 2017. The perception of ginseng in Early Modern England and its significance in the globalising trade. East Asian Journal of British History, 6: 1-37<\/li>\n
  • Vaillant S. 1719. A new genus of plants, call’d araliastrum, of which the famous nin-zin or ginseng of the Chineses, is a species. Communicated by Mr. Vaillant pr\u00e6demonstrator at the Royal Garden at Paris, to the learned Dr. Will. Sherrard, LL. D. late consul at Smyrna, and by him to the Royal Society. Philosophical Transactions of the Royal Society of London, 30: 705 \u2013 707.<\/li>\n
  • Vilkonis K.K. 2008. Lietuvos \u017ealiasis r\u016bbas. Lutut\u0117, Kaunas, Lietuva.<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Dr. Vaidevutis \u0160veikauskas Turb\u016bt daugelis esame pasteb\u0117j\u0119 didelius, galima sakyti, giganti\u0161kus augalus pla\u010diais lapais ir baltais sk\u0117tiniais \u017eiedynais, augan\u010diais pakel\u0117se, pagrioviuose, upeli\u0173 ir apleist\u0173 melioracijos griovi\u0173 \u0161laituose, palauk\u0117se, pami\u0161k\u0117se arba […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5973,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-5966","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5966","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5966"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5966\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5966"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5966"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5966"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}