{"id":5952,"date":"2021-05-23T10:19:12","date_gmt":"2021-05-23T07:19:12","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=5952"},"modified":"2021-05-23T10:19:12","modified_gmt":"2021-05-23T07:19:12","slug":"ar-imanoma-sujungti-smegenis-ir-kompiuteri-kaip-veikia-neuralink","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2021\/05\/23\/ar-imanoma-sujungti-smegenis-ir-kompiuteri-kaip-veikia-neuralink\/","title":{"rendered":"Ar \u012fmanoma sujungti smegenis ir kompiuter\u012f: kaip veikia \u201eNeuralink\u201c?"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f darb\u0105 <\/em>Augustas J. Sidaras<\/i> para\u0161\u0117 2021 m. mokslo populiarinimo konkursui. Jei turite pana\u0161i\u0173 darb\u0173, kuriuos norite publikuoti \u0161iame puslapyje, ra\u0161ykite rasiniai@mokslosriuba.lt!<\/em><\/p>\n

Augustas J. Sidaras<\/p>\n

\"\"
1. Lankst\u016bs elektrodai; Jurvetson, Creative Commons (CC BY 2.0).<\/figcaption><\/figure>\n

Vasario prad\u017eioje pasaul\u012f apskriejo \u017einia, jog Neuralink tyrimuose dalyvaujanti be\u017ed\u017eion\u0117 s\u0117kmingai gali \u017eaisti kompiuterinius \u017eaidimus, o Elonas Muskas tyrimus su \u017emon\u0117mis nor\u0117t\u0173 prad\u0117ti dar \u0161iemet. Tai v\u0117l pakurst\u0117 daugyb\u0119 etini\u0173, moralini\u0173, religini\u0173 diskusij\u0173, ta\u010diau kaip \u0161i technologija mintis gali paversti veiksmu?<\/p>\n

\u017dinoma, vizionierius E.Muskas tikrai n\u0117ra pirmasis, pasi\u0161ov\u0119s sukurti smegen\u0173 ir kompiuterio s\u0105saj\u0105 (SKS), o pirmieji bandymai prad\u0117ti prie\u0161 daugiau nei pus\u0119 am\u017eiaus. 1998 m. D\u017eonui R\u0117jui (JAV), patyrusiam smegen\u0173 kamieno insult\u0105, medikai pasi\u016bl\u0117 SKS implant\u0105. Po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 praktikos visi\u0161kai paraly\u017eiuotas vyras mintimis geb\u0117jo judinti pel\u0117s \u017eymekl\u012f kompiuterio ekrane, ra\u0161yti \u017eod\u017eius ir taip bendrauti su aplinkiniais.<\/p>\n

Kaip veikia neuronas?<\/strong><\/p>\n

Pagrindin\u0117 nerv\u0173 sistemos l\u0105stel\u0117 \u2013 neuronas, j\u0173 galvos smegenyse yra 86 milijardai. Pats neuronas yra apvilktas riebaline pl\u0117vele \u2013 plazmine membrana. \u017di\u016brint pro mikroskop\u0105 galima pamatyti, kad l\u0105stel\u0117 yra sudaryta i\u0161 k\u016bno ir daugyb\u0117s ma\u017e\u0173 ataug\u0173 \u2013 dendrit\u0173, per kuriuos informacija patenka \u012f k\u016bn\u0105, bei da\u017eniausiai vieno aksono, kuriuo informacija perduodama tolyn (2 pav.). Ilgiausias aksonas m\u016bs\u0173 k\u016bne, perduodantis jutim\u0173 informacij\u0105 i\u0161 kojos nyk\u0161\u010dio, yra net 1,5 metro ilgio!<\/p>\n

\"\"
2. Neuronas; ZivileeeZ, Wikimedia Commons (CC BY-SA 3.0).<\/figcaption><\/figure>\n

Akson\u0105 galime \u012fsivaizduoti tarsi daugyb\u0119 ma\u017e\u0173 elektrini\u0173 kondensatori\u0173, sujungt\u0173 \u012f vien\u0105 grandin\u0119 (3 pav.). Kai neuronas yra sujaudinamas, per membran\u0105 pradeda tek\u0117ti jonai. Tai yra \u012fmanoma, nes skiriasi l\u0105stel\u0117s viduje ir i\u0161or\u0117je esan\u010dio skys\u010dio sud\u0117tis. Pastarasis yra labai pana\u0161us \u012f j\u016bros vanden\u012f, i\u0161 kurios, manoma, kilo visa gyvyb\u0117. Pl\u016bstant jonams aksono \u201ekondensatoriai\u201c paeiliui i\u0161sikrauna \u2013 tuomet per vis\u0105 neurono ilg\u012f nuvilnija nervinis impulsas. Taip gimsta elektra biologiniuose audiniuose.<\/p>\n

\"\"
3. Elektrin\u0117 aksono schema, tariami kondensatoriai pa\u017eym\u0117ti raide \u201eC\u201c; Michael Klausen, Wikimedia Commons (CC BY-SA 4.0).<\/figcaption><\/figure>\n

Smegen\u0173 bangos<\/strong><\/p>\n

Suprantama, u\u017ed\u0117jus ant galvos odos elektrodus, \u0161\u012f smegen\u0173 elektrin\u012f aktyvum\u0105 galima u\u017eregistruoti. \u0160is metodas vadinamas elektroencefalografija (EEG) ir da\u017enai naudojamas medicinos praktikoje \u2013 pavyzd\u017eiui, galima steb\u0117ti epilepsijos priepuol\u012f ar narkoz\u0117s gyl\u012f (4 pav.).<\/p>\n

Vieno neurono aktyvumo neinvaziniu b\u016bdu matyti ne\u012fmanoma, o EEG mes stebime t\u016bkstan\u010dius ma\u017edaug sinchroni\u0161kai sujaudinam\u0173 neuron\u0173. \u0160ie daugiausia yra piramid\u0117s formos ir \u012fsitais\u0119 did\u017ei\u0173j\u0173 galvos smegen\u0173 \u017eiev\u0117je. Kai kada grupiniai nerviniai impulsai kyla periodi\u0161kai ir sukuria EEG teigiamus bei neigiamus nuokrypius \u2013 smegen\u0173 bangas, kurios tradici\u0161kai \u017eymimos graiki\u0161komis raid\u0117mis.<\/p>\n

Smegen\u0173 bang\u0173 intensyvumas ir strukt\u016bra labai kinta priklausomai nuo fiziologin\u0117s b\u016bkl\u0117s ar \u012fvairi\u0173 lig\u0173. Ramyb\u0117s metu, u\u017esimerkus gumburo (smegen\u0173 dalis, apsupta pusrutuli\u0173) neuronuose kyla savaiminiai impulsai, kurie pla\u010diu skaidul\u0173 pluo\u0161tu i\u0161plinta po vis\u0105 smegen\u0173 \u017eiev\u0119, tai \u2013 alfa bangos, geriausiai matomos pakau\u0161io srityje. Ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 intensyviai galvojant \u012fvyksta EEG desinchronizacija \u2013 bang\u0173 amplitud\u0117 smarkiai suma\u017e\u0117ja, o da\u017enis padid\u0117ja (beta bangos). Tai nerei\u0161kia suma\u017e\u0117jusio smegen\u0173 aktyvumo, bet kaip tik prie\u0161ingai, tiesiog nerviniai impulsai plinta ne viena, o \u012fvairiomis kryptimis ir suminis efektas yra ma\u017eas.<\/p>\n

\"\"
4. EEG pavyzdys, matomos alfa bangos; Andrii Cherninskyi, Wikimedia Commons (CC BY-SA 4.0).<\/figcaption><\/figure>\n

Giliai miegant smegen\u0173 \u017eiev\u0117je kyla didel\u0117s amplitud\u0117s l\u0117tos delta bangos, kuri\u0173 atsiradimas \u017evaliam suaugusiam \u017emogui gali rodyti sunkias smegen\u0173 ligas, nors vaikams tai yra normalus fiziologinis rei\u0161kinys. Gili\u0105 miego faz\u0119 pakei\u010dia kita \u2013 paradoksinio miego. \u012edomu, kad tuomet EEG matomos beta bangos, taigi, jis primena aktyv\u0173 m\u0105stym\u0105 b\u016bdravimo metu! \u0160ioje miego faz\u0117je did\u0117ja kraujosp\u016bdis, \u0161irdies susitraukim\u0173, kv\u0117pavimo da\u017enis, stebimi greiti aki\u0173 judesiai, o \u017emogus rai\u0161kiai sapnuoja.<\/p>\n

Neuralink<\/strong><\/p>\n

Smegen\u0173 elektrinis aktyvumas u\u017era\u0161omas ir Neuralink sukurtoje sistemoje. Tik joje elektrodai n\u0117ra dedami ant galvos, o implantuojami tiesiai \u012f smegenis \u2013 taip gaunama detalesn\u0117s informacijos ir ma\u017eiau trikd\u017ei\u0173, pavyzd\u017eiui, aki\u0173 jud\u0117jimo, mirks\u0117jimo, net kraujagysli\u0173 pulsavimo. Be to, smegen\u0173 skystis, dangalai, kaukol\u0117 veikia kaip izoliatoriai, o tai silpnina signalus apie t\u016bkstant\u012f kart\u0173. U\u017etikrinant tikslum\u0105 ir saugum\u0105 buvo sukurtas neurochirurginis robotas (5 pav.), kuris geba pragr\u0119\u017eti kaukol\u0119 ir greitai implantuoti elektrodus. Nors operacija atliekama automati\u0161kai, chirurgai j\u0105 pri\u017ei\u016bri ir gali bet kada koreguoti roboto veiksmus.<\/p>\n

\"\"
5. Neurochirurginis robotas. Matomos stereoskopin\u0117s kameros, \u0161viesos \u0161altiniai, adatos kaset\u0117, motoras; Elon Musk, Neuralink, http:\/\/www.jmir.org (CC BY-ND 4.0).<\/figcaption><\/figure>\n

Tradici\u0161kai SKS buvo naudojamos elektrod\u0173 gardel\u0117s i\u0161 metalo ar puslaidininki\u0173, bet Neuralink pasuko kitu keliu. Jie suk\u016br\u0117 lanks\u010dias polimero gijas, kuri\u0173 viduje yra labai plonas aukso sluoksnis, o ant kiekvienos gijos yra po 32 auksinius elektrodus. \u0160ios gijos yra prana\u0161esn\u0117s, nes sukelia silpnesn\u012f imunin\u012f atsak\u0105, be to, ma\u017eiau \u017ealojamos kraujagysl\u0117s ir kiekviena gija implantuojama atskirai, tod\u0117l atsiveria prieiga prie didesn\u0117s smegen\u0173 dalies. Senieji elektrodai buvo stand\u016bs, trindavosi \u012f smegen\u0173 audin\u012f, galiausiai aplinkinis audinys imdavo rand\u0117ti, kol elektrodai nebegal\u0117davo registruoti neuron\u0173 signal\u0173, net nekalbant apie toksin\u012f poveik\u012f pa\u010dioms smegenims. Tikimasi, kad dabar \u0161i\u0173 problem\u0173 pavyks i\u0161vengti. Visas implantas sveria keliolika gram\u0173, o gij\u0173 storis yra apie 5 \u03bcm, palyginimui \u2013 neurono k\u016bno skersmuo svyruoja tarp 10-25 \u03bcm.<\/p>\n

Kad suprastum\u0117te, k\u0105 tiksliai aptinka Neuralink, turite \u017einoti kelet\u0105 dalyk\u0173. Pirma, signalai gali b\u016bti auk\u0161to da\u017enio (> 300 Hz), kuriuos sukuria atskiras neuronas (veikimo potencialai \u2013 VP), ir \u017eemo \u2013 \u0161ie formuojasi u\u017e l\u0105stel\u0117s rib\u0173 ir yra daugelio neuron\u0173 aktyvumo rezultatas. Nors jie yra labai pana\u0161\u016bs \u012f anks\u010diau min\u0117tas smegen\u0173 bangas, bet j\u0173 biologin\u0117 prigimtis, kaip manoma, \u0161iek tiek skirtinga. I\u0161 \u0161i\u0173 signal\u0173 gaunama informacija viena kit\u0105 papildo, o Neuralink sistema geba u\u017era\u0161yti abu signal\u0173 tipus (6, 7 pav.). Anks\u010diau buvo manoma, kad \u017eemesnio da\u017enio signalai yra ma\u017eiau specifi\u0161ki ir negali tiksliai apib\u016bdinti judesio, bet naujesni tyrimai rodo, kad i\u0161 j\u0173 galima gauti ne ma\u017eiau informacijos nei i\u0161 pavieni\u0173 neuron\u0173 aktyvumo. Pagal \u0161iuos signalus galima numatyti, kokius judesius \u017emogus planuoja atlikti. Pavyzd\u017eiui, \u012fsivaizduodami, kad judinate de\u0161in\u0119 rank\u0105, i\u0161 ties\u0173 galite judinti pel\u0117s \u017eymekl\u012f ekrane arba roboto gal\u016bn\u0119.<\/p>\n

\"\"
6. U\u017eregistruoti VP (atrodo kaip smail\u0117s) ir \u017eemesnio da\u017enio bangos, naudojant 32 elektrodus (vienoje gijoje). Realiu laiku galima sekti vir\u0161 3 000 toki\u0173 elektrod\u0173; Elon Musk, Neuralink, http:\/\/www.jmir.org (CC BY-ND 4.0).<\/figcaption><\/figure>\n

Antra, sudirgintas neuronas sukuria VP pagal d\u0117sn\u012f \u201eviskas arba nieko\u201c \u2013 tai patogu koduojant signal\u0105 dvejetain\u0117je sistemoje, nes VP susidaro (1) arba ne (0). Vadinasi, svarbus tik pats VP atsiradimo faktas, o ne amplitud\u0117 ar trukm\u0117. Tada problema yra klaidingai teigiami VP, kuriuos aptikti sud\u0117tinga. Vis d\u0117lto, Neuralink in\u017einieriai pasteb\u0117jo, jog nusta\u010dius filtr\u0105, kuris leist\u0173 ma\u017edaug 1 klaiding\u0105 teigiam\u0105 VP per 5 sekundes, pasiekiama geresni\u0173 rezultat\u0173, nes n\u0117ra atmetami tikri VP, nepasiekiantys nustatyto slenks\u010dio.<\/p>\n

Tikimasi, kad ma\u017edaug monetos dyd\u017eio implantas realiu laiku gal\u0117s registruoti, stiprinti ir analizuoti informacij\u0105 i\u0161 t\u016bkstan\u010di\u0173 elektrod\u0173, kuri \u012f i\u0161orinius \u012frenginius b\u016bt\u0173 perduodama \u201eBluetooth\u201c ry\u0161iu. Baterijos tur\u0117t\u0173 u\u017etekti visai dienai, o j\u0105 pakrauti galima nakt\u012f indukciniu (bevieliu) b\u016bdu. Be abejo, yra ir sunkum\u0173. Bet kokia invazija \u012f \u017emogaus organizm\u0105 kelia infekcijos gr\u0117sm\u0119, taip pat bendrosios anestezijos, kraujavimo, nors \u0161i ir suma\u017einta d\u0117l itin plon\u0173 gij\u0173.<\/p>\n

Smegen\u0173 signalus galima ne tik aptikti, bet ir sukelti, stimuliuojant elektrodais. Visi m\u016bs\u0173 poj\u016b\u010diai, emocijos, mintys yra tik silpnos elektros srov\u0117s smegenyse, kurias teori\u0161kai \u012fmanoma sukelti i\u0161oriniais metodais. Kita vertus, kol bus sukurti kokybi\u0161ki dirbtiniai poj\u016b\u010diai \u2013 dar tolimas kelias, nors, tarkim, stimuliuojant pakau\u0161in\u0119 skilt\u012f, imituoti pavienius \u0161viesos blyksnius n\u0117ra sud\u0117tinga.<\/p>\n

\"\"
7. Spalvoti ta\u0161kai \u017eymi gij\u0173 pozicijas grau\u017eiko smegenyse, de\u0161in\u0117je \u2013 VP serijos; Elon Musk, Neuralink, http:\/\/www.jmir.org (CC BY-ND 4.0).<\/figcaption><\/figure>\n

Neuronai smegen\u0173 \u017eiev\u0117je yra i\u0161sid\u0117st\u0119 ne chaoti\u0161kai, bet sudaro tam tikr\u0105 strukt\u016br\u0105. Pavyzd\u017eiui, motorin\u0119 (raumen\u0173 jud\u0117jimo) funkcij\u0105 atliekantys neuronai randami momenin\u0117s skilties prie\u0161centriniame vingyje. Raumenys, kuri\u0173 judesiai yra precizi\u0161ki, u\u017eima santykinai didesn\u0119 \u017eiev\u0117s dal\u012f \u2013 toks i\u0161kreiptas \u017emogaus vaizdas pagal u\u017eimam\u0105 \u017eiev\u0117s plot\u0105 vadinamas homunkulu \u2013 jame pla\u0161takos ir veidas yra neproporcingai dideli. Taigi, pagal neuron\u0173 lokalizacij\u0105 galime pasakyti, kurias raumen\u0173 grupes jie valdo. Be to, SKS \u201emokosi\u201c \u2013 u\u017ed\u0117jus jutiklius ant gyv\u016bno gal\u016bni\u0173 galima susieti judesius su specifini\u0173 neuron\u0173 aktyvumu \u2013 taip pasiekiamas didelis tikslumas.<\/p>\n

Kam to reikia?<\/strong><\/p>\n

Id\u0117ja paprasta \u2013 d\u0117l ligos prarast\u0105 elektrin\u0119 smegen\u0173 funkcij\u0105 pakeisti dirbtine elektronika. Tai palengvint\u0173 paraly\u017eiuot\u0173 pacient\u0173 bendravim\u0105, o su egzoskeletu galb\u016bt net pavykt\u0173 atkurti jud\u0117jimo funkcij\u0105. Stimuliuojant nugaros smegenis pacientams, patyrusiems stuburo l\u016b\u017e\u012f nardant ar autoavarijoje, b\u016bt\u0173 galima \u201eaplenkti\u201c pa\u017eeidimo viet\u0105. Pana\u0161iai tai pad\u0117t\u0173 ir akliesiems, kurtiesiems.<\/p>\n

\u012eprastai \u012fvairios smegen\u0173 \u017eiev\u0117s sritys yra sujungtos tarpusavyje. Patyrus insult\u0105 per kelias valandas dalis nervinio audinio \u017e\u016bva, o aplinkin\u0117 sritis (penumbra) pa\u017eeid\u017eiama. Kadangi jungtys tarp penumbros ir sveikos \u017eiev\u0117s zonos gali eiti per insulto srit\u012f, jos prarandamos. Elektrodais aptinkant sveiko audinio signalus ir koordinuotai stimuliuojant penumbr\u0105, ilgainiui tikimasi atkurti jungtis, nes padid\u0117jusi s\u0105veika tarp neuron\u0173 sustiprina j\u0173 tarpusavio ry\u0161ius. Nors potencialus pritaikymas medicinoje beribis, pats E.Muskas neslepia ambicij\u0173 taikyti Neuralink ir sveikiems \u017emon\u0117ms, taip smarkiai i\u0161pl\u0117sdamas j\u0173 intelektines galimybes.<\/p>\n

\u0160altiniai<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Musk E; Neuralink. An Integrated Brain-Machine Interface Platform With Thousands of Channels. J Med Internet Res. 2019 Oct 31;21(10):e16194. doi: 10.2196\/16194. PMID: 31642810; PMCID: PMC6914248. Prieiga internete: https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pmc\/articles\/PMC6914248\/<\/li>\n
  2. Chaudhary, U., Mrachacz\u2010Kersting, N. and Birbaumer, N. (2021), Neuropsychological and neurophysiological aspects of brain\u2010computer\u2010interface (BCI) control in paralysis. J Physiol. https:\/\/doi.org\/10.1113\/JP278775<\/li>\n
  3. Miller, K. J., Hermes, D., & Staff, N. P. (2020). The current state of electrocorticography-based brain\u2013computer interfaces, Neurosurgical Focus FOC, 49(1), E2. Retrieved Mar 10, 2021, from https:\/\/thejns.org\/focus\/view\/journals\/neurosurg-focus\/49\/1\/article-pE2.xml<\/li>\n
  4. Physiological properties of brain-machine interface input signals, Marc W. Slutzky and Robert D. Flint, Journal of Neurophysiology 2017 118:2, 1329-1343. Prieiga internete: https:\/\/journals.physiology.org\/doi\/full\/10.1152\/jn.00070.2017<\/li>\n
  5. https:\/\/archive.nytimes.com\/www.nytimes.com\/library\/magazine\/home\/20000611mag-mind.html<\/li>\n
  6. https:\/\/neuralink.com\/<\/li>\n
  7. Neuralink Progress Update, Summer 2020: https:\/\/www.youtube.com\/watch?v=DVvmgjBL74w<\/li>\n
  8. John E. Hall. Guyton and Hall textbook of medical physiology \/ Thirteenth edition. <\/em>Elsevier, 2016.<\/li>\n
  9. Duane E. Haines. Fundamental neuroscience for basic and clinical applications<\/em>. Elsevier, 2013.<\/li>\n
  10. Todd W. Vanderah, Douglas J. Gould. Nolte\u2019s The human brain : an introduction to its functional anatomy \u2014Seventh edition. <\/em>Elsevier, 2016.<\/li>\n
  11. Siuly S, Li Y, Zhang Y. EEG Signal Analysis and Classification. Techniques and Applications. <\/em>Springer International Publishing AG, 2016.<\/li>\n
  12. Nam C. S, Nijholt A, Lotte F. Brain\u2013Computer Interfaces Handbook. Technological and Theoretical Advances. <\/em>Taylor & Francis Group, 2018.<\/li>\n<\/ol>\n

    Paveiksl\u0117li\u0173 \u0161altiniai (eil\u0117s tvarka)<\/p>\n

      \n
    1. \u201eNeuralink Wafer of Flexible Electrodes\u201c by jurvetson is licensed with CC BY 2.0. To view a copy of this license, visit https:\/\/creativecommons.org\/licenses\/by\/2.0\/<\/li>\n
    2. By ZivileeeZ \u2013 Mano darbas, CC BY-SA 3.0, https:\/\/commons.wikimedia.org\/w\/index.php?curid=30159074<\/li>\n
    3. Michael KlausenVector: Smedlib \u2013 Own work based on: NeuronResistanceCapacitanceRev.jpg by Michael Klausen, CC BY-SA 4.0, https:\/\/commons.wikimedia.org\/w\/index.php?curid=60327166<\/li>\n
    4. By Andrii Cherninskyi \u2013 Own work, CC BY-SA 4.0, https:\/\/commons.wikimedia.org\/w\/index.php?curid=44035074<\/li>\n
    5. \u2013 7. Elon Musk, Neuralink. Originally published in the Journal of Medical Internet Research (http:\/\/www.jmir.org), 31.10.2019. doi: 10.2196\/16194<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

      \u0160\u012f darb\u0105 Augustas J. Sidaras para\u0161\u0117 2021 m. mokslo populiarinimo konkursui. Jei turite pana\u0161i\u0173 darb\u0173, kuriuos norite publikuoti \u0161iame puslapyje, ra\u0161ykite rasiniai@mokslosriuba.lt! Augustas J. Sidaras Vasario prad\u017eioje pasaul\u012f apskriejo \u017einia, jog Neuralink tyrimuose […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5957,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-5952","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5952","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5952"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5952\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5952"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5952"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5952"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}