{"id":5929,"date":"2021-05-23T09:04:25","date_gmt":"2021-05-23T06:04:25","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=5929"},"modified":"2021-05-23T09:04:25","modified_gmt":"2021-05-23T06:04:25","slug":"mastau-vadinasi-esu-modernus-samones-neuromokslas-atskleidzia-dekarto-klaida","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2021\/05\/23\/mastau-vadinasi-esu-modernus-samones-neuromokslas-atskleidzia-dekarto-klaida\/","title":{"rendered":"M\u0105stau, vadinasi, esu: modernus s\u0105mon\u0117s neuromokslas atskleid\u017eia Dekarto klaid\u0105"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f darb\u0105 kognityvini\u0173 moksl\u0173 doktorantas J. Karolis Degutis para\u0161\u0117 2021 m. mokslo populiarinimo konkursui. Jei turite pana\u0161i\u0173 darb\u0173, kuriuos norite publikuoti \u0161iame puslapyje, ra\u0161ykite rasiniai@mokslosriuba.lt!<\/em><\/p>\n

J. Karolis Degutis<\/p>\n

\"\"
Asociatyvi nuotrauka. \u0160altinis: Small Pocket Library<\/figcaption><\/figure>\n

\u0160iuo metu J\u016bs \u017ei\u016brite \u012f savo kompiuterio ar telefono ekran\u0105. Raid\u0117s, \u017eod\u017eiai, sakiniai netrukdomai \u012fsiskverbia \u012f J\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0119, tuo pa\u010diu u\u017eimdami praeitos minties viet\u0105. \u0160is naujos informacijos srautas atrodo trivialus, nes kiekviena budri gyvenimo akimirka pasirei\u0161kia naujomis subjektyviomis patirtimis. S\u0105mon\u0117 \u2013 tai visos m\u016bs\u0173 emocijos, i\u0161gyvenimai, mintys, tai galb\u016bt esmingiausias \u017emogaus egzistavimo elementas. Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 esame savo subjektyvaus pasaulio \u0161eimininkai, ir ka\u017ekoks objektyvus vidinio pasaulio paai\u0161kinimas b\u016bt\u0173 sunkiai \u012fsivaizduojamas. Ta\u010diau jau t\u016bkstan\u010dius met\u0173 filosofai, o dabar kartu ir mokslininkai bando \u012fminti \u0161i\u0105 fundamentali\u0105 gyvenimo m\u012fsl\u0119 ir suprasti, kur tos s\u0105mon\u0117s ie\u0161koti ir kaip ji pasirei\u0161kia.<\/p>\n

Vienas garsiausi\u0173 bandym\u0173 paai\u0161kinti s\u0105mon\u0119 kyla i\u0161 XVII am\u017eiaus filosofo Ren\u0117 Dekarto samprotavim\u0173. Jis argumentavo, kad \u017emon\u0117s sudaryti i\u0161 dviej\u0173 skirting\u0173 med\u017eiag\u0173 (substancij\u0173): m\u016bs\u0173 k\u016bnas, smegenys yra i\u0161 materialios substancijos, o m\u016bs\u0173 protas \u2013 nematerialus ir neap\u010diuopiamas. \u0160i filosofin\u0117 pozicija yra \u017einoma kaip proto-k\u016bno dualizmas. Ji konstatuoja, kad materialus pasaulis negali paai\u0161kinti proto, taipogi s\u0105mon\u0117s. Ta nemateriali substancija, kuri kartais \u012fvardijama \u201esiela\u201c, i\u0161 esm\u0117s egzistuoja savame, fizikos d\u0117sniams nepriklausan\u010diame pasaulyje. Remiantis gyvenimi\u0161ka patirtimi tokia atskirtis tarp s\u0105mon\u0117s ir k\u016bno atrodo gana nat\u016brali. Juk \u201ea\u0161\u201c esu mano protas, ir \u201ea\u0161\u201c kasdien \u012fsakau savo k\u016bnui atlikti ka\u017ekok\u012f veiksm\u0105: pakelti rank\u0105, pasisveikinti su kaimynu \u2013 arba m\u0105styti, d\u017eiaugtis. Jokio kito paai\u0161kinimo ir negal\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>\n

Dekarto pateiktas s\u0105mon\u0117s paai\u0161kinimas sulauk\u0117 nema\u017eai pritarimo, ta\u010diau tuo pa\u010diu ir skepti\u0161ko po\u017ei\u016brio. Vien\u0105 garsiausi\u0173 atsak\u0173 \u012f Dekarto pam\u0105stymus para\u0161\u0117 tuometin\u0117 Bohemijos princes\u0117 El\u017ebieta. Ji nor\u0117jo su\u017einoti, kaip dvi skirtingos substancijos \u2013 nematerialus protas ir fizinis k\u016bnas \u2013 gali daryti \u012ftak\u0105 viena kitai? Koks mechanizmas gal\u0117t\u0173 egzistuoti? Suglumintas Dekartas i\u0161 prad\u017ei\u0173 nepateik\u0117 \u012ftikinamo atsakymo. V\u0117lesniuose jo lai\u0161kuose El\u017ebietai filosofas argumentuoja, kad \u0161ios dvi substancijos kartu turi egzistuoti ka\u017ekurioje smegen\u0173 dalyje ir ten s\u0105veikauti. Dekartas man\u0117, kad ta ypatinga smegen\u0173 dalis \u2013 tai kankor\u0117\u017ein\u0117 liauka, ma\u017ea i\u0161siki\u0161usi neporin\u0117 smegen\u0173 dalis. Identifikav\u0119s \u0161i\u0105 neurofiziologin\u0119 ypatyb\u0119 \u2013 kankor\u0117\u017ein\u0117 liauka yra viena, o dauguma kit\u0173 smegen\u0173 dali\u0173 randasi abejuose pusrutuliuose \u2013 Dekartas nusprend\u0117, kad b\u016btent ten yra \u201esielos\u201c kanar\u0117l\u0117s narvelis. Viena smegen\u0173 sritis \u2013 nes kaip gi \u201esiela\u201c gal\u0117t\u0173 b\u016bti padalinta perpus. Ta\u010diau Dekartas taip ir neatsak\u0117 \u012f El\u017ebietos i\u0161kelt\u0105 klausim\u0105: jis nurod\u0117, kur nematerialus protas yra, bet nepaai\u0161kino, kaip protas daro \u012ftak\u0105 k\u016bnui.<\/p>\n

Nedaug \u0161i\u0173 dien\u0173 s\u0105mon\u0117s srities mokslinink\u0173 ir filosof\u0173 tebetiki Dekarto dualizmu, b\u016btent d\u0117l El\u017ebietos neatsakyto \u012ftakos klausimo. \u0160iandienin\u0117 populiariausia hipotez\u0117 apie s\u0105mon\u0119 teigia, kad egzistuoja tik viena materiali substancija, o s\u0105mon\u0117 \u2013 tai tiesiog skirting\u0173 smegen\u0173 dali\u0173 komunikacija. Kadangi s\u0105mon\u0117s tema apr\u0117pia plat\u0173 spektr\u0105 rei\u0161kini\u0173, modernus neuromokslas padalina s\u0105mon\u0119 \u012f s\u0105mon\u0117s turin\u012f ir s\u0105mon\u0117s b\u016bsen\u0105.<\/p>\n

S\u0105mon\u0117s b\u016bsena apib\u016bdinama \u017emogaus budrumu. Jei skaitant \u0161\u012f straipsn\u012f J\u016bs tapote labiau mieguista(s), tai J\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117s b\u016bsena \u0161iek tiek pasikeit\u0117. B\u016bsenos paskirstytos \u012f skirtingas kategorijas. Pavyzd\u017eiui, komoje esantis \u017emogus netenka budrumo, tuo pa\u010diu ir visos s\u0105mon\u0117s. Kitoje b\u016bsenos skal\u0117s pus\u0117je \u2013 \u012fprastas kasdienis funkcionavimas, suteikiantis subjektyvi\u0105 patirt\u012f. Kaip kinta s\u0105mon\u0117s b\u016bsena, priklauso nuo evoliuci\u0161kai senos smegen\u0173 sistemos \u2013 bendravimo tarp smegen\u0173 kamieno nervini\u0173 centr\u0173 ir gumburo. S\u0105mon\u0117s b\u016bsenas galima palyginti su ne\u0161iojamu kompiuteriu: kai kompiuterio baterija pilna \u2013 visos programos dirba \u012fprastu b\u016bdu; kai baterijos lieka ma\u017eiau ir \u012fsijungia baterijos taupymo re\u017eimas \u2013programos taip spar\u010diai nebedirba; pagaliau, kai baterijos nebelieka \u2013 visos programos i\u0161sijungia. Kompiuterio baterija negali mums pasakyti, kurios i\u0161 kompiuterio program\u0173 \u0161iuo metu veikia, o s\u0105mon\u0117s b\u016bsena nepateikia informacijos apie tuometin\u012f \u017emogaus s\u0105mon\u0117s turin\u012f \u2013 apie k\u0105 jis galvoja, k\u0105 mato, kaip jau\u010diasi.<\/p>\n

Kaip skirtingas turinys pasirei\u0161kia s\u0105mon\u0117je tiriamas kitoje s\u0105mon\u0117s neuromokslo srityje. \u0160ios srities tikslas \u2013 suprasti nervin\u012f pagrind\u0105 (smegen\u0173 sritis ir j\u0173 tarpusavio komunikacij\u0105), kuris koreliuoja su specifiniu s\u0105mon\u0117s turiniu. Kitaip sakant, turi aktyvuotis skirtingos neuron\u0173 \u2013 pagrindini\u0173 informacini\u0173 smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 \u2013 populiacijos, kai \u017emogus u\u017euod\u017eia rytin\u0119 kav\u0105, kai pa\u0161oka i\u0161 i\u0161g\u0105s\u010dio be\u017ei\u016br\u0117damas siaubo film\u0105, ar kai g\u0117risi vaizdais u\u017elip\u0119s \u012f kaln\u0105.<\/p>\n

S\u0105mon\u0117s turinio neuromokslas daugel\u012f met\u0173 buvo matomas kaip sritis, \u012f kuri\u0105 mokslininkai atsigr\u0119\u017edavo nebent karjeros pabaigoje. Mokslin\u0117 bendruomen\u0117 argumentuodavo, o kai kurie iki \u0161iolei argumentuoja, kad s\u0105mon\u0117 apr\u0117pia tiek daug skirting\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 m\u0105stymo funkcij\u0173, kad labai sunku j\u0105 atskirti nuo kit\u0173 seniai psichologijoje ir neuromoksle \u017einom\u0173 proces\u0173, toki\u0173 kaip darbin\u0117 atmintis ar percepcija. Tuo pa\u010diu metu skelbta daug kra\u0161tutini\u0173 moksli\u0161kai ne itin pagr\u012fst\u0173 teorij\u0173 apie s\u0105mon\u0119 ir kvantin\u0119 fizik\u0105 ar budizmo filosofijos \u012fkv\u0117pt\u0105 s\u0105mon\u0117s s\u0105saj\u0105 su visa visata. Pana\u0161iai kaip astrofizikai, kurie iki \u0161i\u0173 dien\u0173 vengia spekuliuoti arba tirti ateivi\u0173 egzistavimo galimyb\u0119, taip ir neuromokslininkai nenor\u0117jo tirti s\u0105mon\u0117s.<\/p>\n

2000-\u0173j\u0173 prad\u017eioje, patobul\u0117jus funkcinio magnetinio rezonanso tomografijos (fMRT) tyrimams, s\u0105mon\u0117s turinys sugr\u012f\u017eo \u012f mokslinink\u0173 radarus. Christophas Kochas pateik\u0117 vien\u0105 i\u0161 pirm\u0173j\u0173 koncepcini\u0173 prover\u017ei\u0173. Jis teig\u0117, kad turime nustatyti \u201enervinius s\u0105mon\u0117s koreliatus\u201c (NSK), specifines neuronines populiacijas, kurios aktyvuojasi ka\u017ekokiam specifiniam s\u0105mon\u0117s turiniui. Pavyzd\u017eiui, tie neuronai, kurie aktyvuosis t\u0105 akimirk\u0105, kai \u017emogus u\u017euod\u017eia rytin\u0119 kav\u0105, yra rytin\u0117s kavos NSK. Ta\u010diau tam, kad s\u0105mon\u0117s turinys v\u0117l netapt\u0173 visk\u0105 apr\u0117pian\u010diu, bet tuo pa\u010diu nieko nepaai\u0161kinan\u010diu, m\u0105stymo procesu, \u0161iems koreliatams neturi priklausyti smegen\u0173 dalys ir neuronai, kurie aktyvuojasi prie\u0161 turiniui patampant s\u0105moningu arba po \u0161io pradinio suvokimo. Tokios automati\u0161kai po kavos u\u017euodimo \u012f galv\u0105 ateinan\u010dios mintys, kaip prisiminimas parduotuv\u0117s, kurioje kavos pupel\u0117s buvo pirktos, kavos kvapo NSK jau nebepriklauso.<\/p>\n

Kocho \u012fkv\u0117pti, Stanislas Dehaene\u2018as su kolegomis atliko vien\u0105 pirm\u0173j\u0173 tyrim\u0173 s\u0105mon\u0117s turinio neuromoksle. Eksperimento dalyviai buvo skenuojami fMRT, ir tuo pa\u010diu metu pro veidrod\u012f mat\u0117 tomografo gale esant\u012f ekran\u0105. Tame ekrane Dehaene\u2018as pateik\u0117 u\u017era\u0161ytus \u017eod\u017eius, kurie dingdavo po 30-ies milisekund\u017ei\u0173. Po kai kuri\u0173 parodyt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 i\u0161kart atsirasdavo taip vadinama \u201ekauk\u0117\u201c \u2013 paveiksl\u0117lis su \u012fvairiai pakreiptais ma\u017eais kvadrat\u0117liais. Kai kuriais atvejais parodoma kauk\u0117 neleisdavo \u017eod\u017eiui patekti \u012f dalyvio s\u0105mon\u0119. Tada dalyvis sakydavo jokio \u017eod\u017eio nemat\u0119s. Tokia kauk\u0117 leido manipuliuoti, kada \u017eodis patekdavo \u012f s\u0105mon\u0119, o kada nepatekdavo, tuo pa\u010diu \u017eod\u017eio prezentacijos trukm\u0117 nepakisdavo, o vizualin\u0117s sistemos stimuliacija i\u0161likdavo tokia pati. Duomen\u0173 analiz\u0117 buvo atlikta gana paprastai: Dehaene\u2018as pa\u0117m\u0117 visus \u012f s\u0105mon\u0119 patekusius \u017eod\u017eius ir pasi\u017ei\u016br\u0117jo \u012f skirting\u0173 smegen\u0173 sri\u010di\u0173 aktyvum\u0105, po to palygino gautus rezultatus su smegen\u0173 aktyvumu, kai \u017eod\u017eiai nepatekdavo \u012f s\u0105mon\u0119. Jo ir tuo metu visos neuromokslo bendruomen\u0117s nuostabai, abiem atvejais aktyvavosi smegen\u0173 kalbos centrai, bet tik s\u0105mon\u0117s atvejais stipriai aktyvuodavosi priekin\u0117 smegen\u0173 dalis, vadinama priekaktine \u017eieve.<\/p>\n

Remdamiesi tolimesniais tyrimais, Dehaene\u2018as su kolegomis pateik\u0117 \u0161iuo metu vien\u0105 i\u0161 \u017einomiausi\u0173 s\u0105mon\u0117s turinio teorij\u0173, kuri vadinama globalios neuronin\u0117s darbo erdv\u0117s modeliu (GNDEM). \u0160i teorija teigia, kad tiek s\u0105moningais, tiek nes\u0105moningais atvejais vyksta taip vadinama aktyvacija \u201ei\u0161 apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173\u201c \u2013 sparti neuron\u0173 aktyvacija, prasidedanti nuo smegen\u0173 gale esan\u010di\u0173 jutimini\u0173 sri\u010di\u0173 (t\u0173 sri\u010di\u0173, kurios pirmosios apdoroja ateinan\u010di\u0105 informacija i\u0161 jutimo organ\u0173) ir toliau keliaujanti iki pat priekaktin\u0117s \u017eiev\u0117s. \u0160i\u0105 aktyvacij\u0105 Dehaene\u2018as pasteb\u0117jo min\u0117tame eksperimente su \u017eod\u017eiais. Ta\u010diau tik tais atvejais, kai informacija patenka \u012f \u017emogaus s\u0105mon\u0119, priekaktin\u0117 \u017eiev\u0117 dar labiau suaktyv\u0117ja ir i\u0161siun\u010dia \u0161i\u0105 apdorot\u0105 informacija \u201ei\u0161 vir\u0161aus \u012f apa\u010di\u0105\u201c, i\u0161 naujo aktyvuodama jutimines sritis. Tos sritys i\u0161lieka aktyvuotos tol, kol ta specifin\u0117 informacija i\u0161lieka \u017emogaus s\u0105mon\u0117je. \u201eI\u0161 vir\u0161aus \u012f apa\u010di\u0105\u201c aktyvuotos sritys taip pat priklauso nuo informacijos tipo: pavyzd\u017eiui, rytinis kavos puodelis aktyvuos uosl\u0117s centrus, o i\u0161girsta naujausia \u201eThe Roop\u201c daina \u2013 klausos sritis. \u0160ioje teorijoje n\u0117ra vienintelio s\u0105mon\u0117s centro smegenyse, bet priekaktin\u0117 \u017eiev\u0117 yra esmin\u0117 dalis.<\/p>\n

Mokslas spar\u010diausiai progresuoja, kai geranori\u0161ka konkurencija tarp skirting\u0173 nuomoni\u0173 siekia paai\u0161kinti t\u0105 pat\u012f rei\u0161kin\u012f. Kita \u017einoma s\u0105mon\u0117s teorija, kurios id\u0117jos apr\u0117pia ir s\u0105mon\u0117s b\u016bsen\u0105 ir turin\u012f, vadinasi integruotos informacijos teorija (IIT), pateikta Giulio Tononi. \u0160i teorija suformuluoja matematinius principus, pagal kuriuos galima nustatyti, ar ka\u017ekokia komplikuota ir daug jung\u010di\u0173 turinti sistema (neb\u016btinai tik smegenys) gali tur\u0117ti savo subjektyv\u0173 pasaul\u012f. Skirtingai nei GNDEM, pagal IIT formuluotes Tononi nustat\u0117, kad labiausiai s\u0105monei atitinka smegen\u0173 gale esan\u010dios jutimin\u0117s sritys. Taigi, turime dvi tiesiogiai patikrinamas hipotezes: GNDEM sako, kad s\u0105monei esmin\u0117 sritis \u2013 priekaktin\u0117 \u017eiev\u0117, o IIT prognozuoja, kad tai smegen\u0173 galin\u0117s dalys. Neatsitiktinai \u0161iomis dviem teorijomis susidom\u0117jo Templetono fondas \u2013 mokslin\u0117s labdaros organizacija, kurios tikslas pad\u0117ti atsakyti \u012f giliausius mokslinius klausimus. \u0160i organizacija skyr\u0117 keleto milijon\u0173 eur\u0173 dotacij\u0105 Kochui, Tononi, Dehaene\u2018ui ir dar keliems mokslininkams, kad \u0161ie atlikt\u0173 eksperimentus, siekdami pateikti vien\u0105 ar kit\u0105 teorij\u0105 paremian\u010dius \u012frodymus. \u0160ie tyrimai jau vyksta Vakar\u0173 Europos, Izraelio ir \u0160iaur\u0117s Amerikos universitetuose. Ir galb\u016bt po keli\u0173 met\u0173 b\u016bsime dar ar\u010diau s\u0105mon\u0117s supratimo, o J\u016bs\u0173 tada lauks naujas straipsnis, aptariantis \u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezultatus.<\/p>\n

Video angl\u0173 kalba:<\/strong><\/p>\n