![\"\"](\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Tyrimas-1024x576.jpg\")
<\/p>\n
Eksperimentiniai kalbos tyrimai<\/strong><\/p>\n I\u0161gird\u0119 \u017eod\u012f eksperimentas tikriausiai \u012fsivaizduojate su \u012fvairiais reagentais dirban\u010dius chemikus arba lazerio spindulio pluo\u0161t\u0105 matuojan\u010dius fizikus. Ta\u010diau ir lingvistai, o ypa\u010d psicholingvistai, eksperimentinius metodus nuolat taiko tirdami kalb\u0105. Psicholingvistai yra mokslininkai, tiriantys kognityvinius kalbos aspektus. Jie ai\u0161kinasi, kaip mes suvokiame ir kaip produkuojame kalb\u0105, kaip \u012fsimename \u017eod\u017eius ir kalbos d\u0117sningumus, kokie procesai vyksta mums mokantis gimtosios kalbos ar u\u017esienio kalb\u0173. Eksperimenti\u0161kai tirti \u0161iuos procesus pasitelkiami \u012fvair\u016bs metodai: matuojamas laikas, per kur\u012f \u017emon\u0117s sureaguoja \u012f tam tikrus stimulus (pavyzd\u017eiui, \u017eod\u017eiu \u012fvardina matom\u0105 objekt\u0105), \u012fra\u0161in\u0117jami elektros kr\u016bvio poky\u010diai smegenyse ar fiksuojamos smegen\u0173 sritys, kurios prisipildo deguonies prisotinto kraujo reaguodamos \u012f skirtingus kalbinius stimulus. Dar viena \u0161iuo metu da\u017enai pasitelkiama technika \u2013 aki\u0173 judesi\u0173 \u012fra\u0161ymo tyrimai, apie kuriuos ir noriu papasakoti \u0161iek tiek pla\u010diau.<\/p>\n Kod\u0117l \u012fra\u0161in\u0117jami aki\u0173 judesiai?<\/strong><\/p>\n Nuo seno sakoma, kad akys \u2013 m\u016bs\u0173 sielos veidrodis. Naudojantis aki\u0173 judesi\u0173 \u012fra\u0161ymo technika, akys tampa m\u0105stymo veidrod\u017eiu. Ta\u010diau jokios mistikos \u010dia n\u0117ra \u2013 tiesiog biologi\u0161kai nulemta, kad m\u016bs\u0173 akys nuolat juda tam, kad gal\u0117tume ry\u0161kiai ir ai\u0161kiai matyti mus dominan\u010dius objektus. Paprastai sutariama, kad mes nei\u0161vengiamai apdorojame matom\u0105 informacij\u0105 ir pradedame tai daryt i\u0161kart vos tik m\u016bs\u0173 \u017evilgsnis sustoja prie kokio nors objekto. Tai yra, jei \u012f k\u0105 nors \u017ei\u016brime (\u017emogaus veid\u0105, kelio \u017eenkl\u0105, \u017eod\u012f), mes i\u0161kart suvokiame, k\u0105 tai rei\u0161kia. Tod\u0117l daroma prielaida, kad kuo ilgiau u\u017etrunkame \u012f k\u0105 nors \u017ei\u016br\u0117dami (o psicholingvistikoje da\u017eniausiai mus domina \u017eod\u017eiai ar tekstai), tuo sud\u0117tingiau mums tai apdoroti. Tokiu b\u016bdu tiksliai i\u0161matuodami, kiek laiko \u017emogus skait\u0117 \u017eod\u012f, mes galime daryti i\u0161vadas, ar sud\u0117tinga \u017emogui buvo t\u0105 \u017eod\u012f suprasti.<\/p>\n Kaip \u012fra\u0161omi aki\u0173 judesiai?<\/strong><\/p>\n Aki\u0173 judesius \u012fra\u0161ome aparatais, kuriuos sudaro prie kompiuterio prijungta kamera ir speciali programin\u0117 \u012franga. \u0160ie instrumentai leid\u017eia itin tiksliai fiksuoti, kur kuriuo metu buvo nukreiptas dalyvio \u017evilgsnis. Norint gauti patikimus aki\u0173 judesi\u0173 skaitant \u012fra\u0161us, dalyvio galva paprastai stabilizuojama, tai yra, atremiama \u012f special\u0173 stovel\u012f (pana\u0161ius naudoja ir okulistai), kad nejud\u0117t\u0173 ir b\u016bt\u0173 gaunamas tikslesnis \u012fra\u0161as. Tuomet kamera identifikuoja dalyvio vyzd\u012f ir yra sukalibruojama sekti vyzd\u017eio judesius dalyvio \u017evilgsniui klaid\u017eiojant ekrane. U\u017eduotis dalyviui da\u017eniausiai b\u016bna labai paprasta: skaityti ekrane matom\u0105 tekst\u0105. Egzistuoja daugyb\u0117 \u012fvairi\u0173 aki\u0173 judesi\u0173 matmen\u0173, kuriuos galima \u012fra\u0161in\u0117ti: tai \u012fvairios kombinacijos duomen\u0173 apie tai, kiek akys \u0161okin\u0117jo ir kiek laiko kur \u017ei\u016br\u0117jo. Tokie \u012fra\u0161ai tuomet paver\u010diami kiekybiniais duomenimis (skai\u010diais) ir toliau analizuojami statisti\u0161kai, siekiant atsakyti \u012f mokslinink\u0105 dominan\u010dius klausimus.<\/p>\n Kaip atrodo aki\u0173 judesiai skaitant?<\/strong><\/p>\n Skaitant akys juda eilute i\u0161 kair\u0117s \u012f de\u0161in\u0119, kad gal\u0117tume ry\u0161kiai ir ai\u0161kiai matyti vis kit\u0105 \u017eod\u012f ir j\u012f apdoroti \u2013 suprasti. Ta\u010diau akis ramiai neslenka m\u016bs\u0173 skaitoma eilute \u2013 akis \u0161okin\u0117ja: sustoja, priimame informacij\u0105, \u0161oka toliau. Labai greitai (vos per 20\u201350 milisekundes \u2013 t\u016bkstant\u0105sias sekund\u0117s dalis) \u012fvykstan\u010dios sakados \u2013 staig\u016bs aki\u0173 \u0161uoliai \u2013 perkelia ak\u012f \u012f tinkamiausi\u0105 pozicij\u0105, kad gautume ger\u0105 teksto rezoliucij\u0105. Tuomet akis fiksuoj\u0105 t\u0105 \u017eod\u012f, \u012f kur\u012f nusileido m\u016bs\u0173 \u017evilgsnis. \u0160ios fiksacijos ilgis priklauso nuo \u017eod\u017eio (ar sakinio, konstrukcijos, konteksto) sud\u0117tingumo. Kuo sunkiau mums apdoroti \u017eod\u012f, tuo ilgiau j\u012f skaitome. Ta\u010diau sakydama ilgiau turiu omenyje keliolika ar keliasde\u0161imt milisekund\u017ei\u0173 \u2013 vos sekund\u0117s dal\u012f \u2013 ilgiau. Nors skaitymo greitis labai varijuoja priklausomai nuo \u017emogaus am\u017eiaus, patirties ar paties teksto, da\u017enai skai\u010diuojama, kad angli\u0161kai gimtakalbiai skaito ma\u017edaug 300 \u017eod\u017ei\u0173 per minut\u0119 grei\u010diu. Taigi \u017eod\u017eiui tenka ma\u017edaug 200 milisekund\u017ei\u0173.<\/p>\n Ta\u010diau skaitant \u017evilgsnis ne visada \u0161oka \u012f priek\u012f, \u012f \u017eod\u012f, kuris eina toliau. Kartais m\u016bs\u0173 \u017evilgsnis kelis kartus sustoja tame pa\u010diame \u017eodyje, kartais per\u0161oka kur\u012f nors \u017eod\u012f i\u0161vis (jei jis trumpas ar lengvai nusp\u0117jamas), kartais, jei turime k\u0105 nors pasitikrinti ar interpretuoti i\u0161 naujo, sugr\u012f\u017eta atgal. Ir nekalbu apie atvejus, kai sustojame dar kart\u0105 perskaityti patikusios minties ar sugr\u012f\u017etame \u012f pastraipos prad\u017ei\u0105 staiga suprat\u0119, kad mintys ka\u017ekur nuklydo. Visi \u0161itie nagrin\u0117jami aki\u0173 judesiai \u012fvyksta mums neju\u010dia, per vos keliasde\u0161imt ar kelis \u0161imtus milisekund\u017ei\u0173.<\/p>\n Gali kilti klausimas, nuo ko priklauso \u017eod\u017eio sud\u0117tingumas ir jo skaitymo greitis. Atsakym\u0173 yra daug, i\u0161vardinsiu vos kelis. Da\u017enesnius \u017eod\u017eius suvokiame grei\u010diau (pavyzd\u017eiui, diena yra da\u017enesnis \u017eodis nei liana), ilgiau u\u017etrunkame suvokdami ilgesnius \u017eod\u017eius, lengviau suvokiame \u017eod\u017eius, kuri\u0173 reik\u0161m\u0117 konkretesn\u0117 (tarkim, k\u0117d\u0117 yra konkretesn\u0117s reik\u0161m\u0117s \u017eodis nei id\u0117ja), lengviau suvokiame \u017eod\u017eius, jei jie nusp\u0117jami i\u0161 konteksto, taip pat m\u016bs\u0173 suvokimo greitis priklauso nuo to, kokio am\u017eiaus b\u016bdami mes t\u0105 \u017eod\u012f i\u0161mokome (tarkim, gali b\u016bti, kad \u017eod\u012f ragana i\u0161mokote anks\u010diau nei \u017eod\u012f paskaita).<\/p>\n K\u0105 galima tirti tokiais eksperimentiniais tyrimais?<\/strong><\/p>\n Aki\u0173 judesi\u0173 \u012fra\u0161ymas leid\u017eia tirti kalbos suvokim\u0105 labai nat\u016braliomis s\u0105lygomis: da\u017eniausiai skaitant, kartais klausantis sakytin\u0117s kalbos ir \u017ei\u016brint \u012f paveiksl\u0117l\u012f, kartais \u017ei\u016brint filmus. Da\u017eniausiai dalyvio pra\u0161oma tiesiog skaityti tekst\u0105 ekrane, o, reikia pripa\u017einti, \u0161iandien kone kiekvienas skaitome tekst\u0105 ekranuose. Tinkamai suk\u016br\u0119 ir suvienodin\u0119 eksperimentines s\u0105lygas psicholingvistai gali atsakyti \u012f daugyb\u0119 su kalbos apdorojimu (suvokimu) susijusi\u0173 klausim\u0173. Tarkim, nuo ko priklauso \u017eod\u017eio apdorojimo greitis, kaip suvokiame perkeltin\u0119 reik\u0161m\u0119 (grei\u010diau ar l\u0117\u010diau nei tiesiogin\u0119), kaip suvokiame ironij\u0105, kaip mes interpretuojame \u017eod\u017eius, kurie gali tur\u0117ti daugiau nei vien\u0105 reik\u0161m\u0119, ar fraz\u0117s nusp\u0117jamumas daro \u012ftak\u0105 jos skaitymo grei\u010diui, kaip apdorojame naujus \u017eod\u017eius, kuri\u0173 niekada nesame mat\u0119 anks\u010diau, kaip i\u0161sprend\u017eiame, kur\u012f daiktavard\u012f pakei\u010dia v\u0117liau vartojamas \u012fvardis ar pana\u0161iai.<\/p>\n Kas tiriama Lietuvoje?<\/strong><\/p>\n Lietuvoje eksperimentini\u0173 psicholingvistikos tyrim\u0173 kol kas apskritai n\u0117ra vykdoma daug, ta\u010diau j\u0173 atsiranda. 2020 met\u0173 pavasar\u012f b\u016btent naudodama aki\u0173 judesi\u0173 \u012fra\u0161ymo technik\u0105 tyriau kaip morfologin\u0117 kolokacij\u0173 forma veikia j\u0173 apdorojimo greit\u012f (1). Kolokacijos yra itin da\u017enai drauge vartojam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 junginiai, pavyzd\u017eiui: daryti i\u0161vad\u0105, tvarkyti namus ar mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f. Nors tokie junginiai atrodo labai \u012fprasti, jie turi kelias ypatingas savybes. Pirmiausia, jie gimtakalbi\u0173 suvokiami kaip nat\u016bral\u016bs ir nusp\u0117jami, tod\u0117l jie nelabai leid\u017eiasi b\u016bti kei\u010diami, tarkime, lietuvi\u0161kai negalime gaminti i\u0161vad\u0173 ar sviesti i\u0161\u0161\u016bkio. Be to, daugyb\u0117 tyrim\u0173 rodo, kad tokius junginius mes suvokiame grei\u010diau negu suvoktume \u012fmanomus, bet naujai sukurtus \u017eod\u017ei\u0173 junginius. B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties kolokacijos susilauk\u0117 daug mokslinink\u0173 d\u0117mesio: atliekami eksperimentai ir kuriamos teorijos, siekian\u010dios paai\u0161kinti, kod\u0117l kolokacijas suvokiame grei\u010diau nei naujus \u017eod\u017ei\u0173 junginius ir k\u0105 tai parodo apie m\u016bs\u0173 smegenyse saugom\u0105 \u017eodyn\u0105 \u2013 visus m\u016bs\u0173 mokamus \u017eod\u017eius ir j\u0173 tarpusavio s\u0105sajas.<\/p>\n Ta\u010diau daugiausiai kolokacijos tirtos angl\u0173 kalboje, kurios morfologin\u0117 sistema, gana skurdi. Palyginkime, kiek turime daiktavard\u017eio linksni\u0173 ar veiksma\u017eod\u017eio asmen\u0173 ir neasmenuojam\u0173 form\u0173 lietuvi\u0161kai! Tod\u0117l lietuvi\u0173 kalbos tyrimai leid\u017eia ai\u0161kintis, kaip apdorojamos skirtingus tos pa\u010dios kolokacijos formos (mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f, met\u0117 i\u0161\u0161\u016bk\u012f, mestas i\u0161\u0161\u016bkis). Tyrimo rezultatai rodo, kad kolokacijos toli gra\u017eu n\u0117ra tokios sustabar\u0117jusios savo forma, kaip manyta anks\u010diau \u2013 jos gali b\u016bti pritaikomos prie konteksto, j\u0173 elementai gali b\u016bti linksniuojami ar asmenuojami, bet fraz\u0117 vis tiek lieka atpa\u017e\u012fstama ir nusp\u0117jama gimtakalbiui kalb\u0117tojui.<\/p>\n Be specialios technikos savo aki\u0173 judesi\u0173 skaitant steb\u0117ti, deja, nepavyks \u2013 jie per greiti ir nes\u0105moningi, o prad\u0117j\u0119 galvoti apie tai, kaip juda j\u016bs\u0173 akys, grei\u010diausiai nebesielgsite nat\u016braliai. Ta\u010diau tikrai galite pam\u0117ginti pasteb\u0117ti kolokacijas savo skaitomuose tekstuose ar net savo pa\u010di\u0173 kalboje \u2013 kai ra\u0161ote ar \u0161nekate. Atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f \u017eod\u017ei\u0173 junginius, kuriuos sakytum\u0117te tik taip, o ne kitaip, jei norite, kad j\u016bs\u0173 kalba skamb\u0117t\u0173 nat\u016braliai, ir liksite nustebinti \u2013 j\u0173 kalboje de\u0161imtys, o gal net \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173.<\/p>\n O jeigu ir jus intriguot\u0173 galimyb\u0117 sudalyvauti moksliniame tyrime ir pagelb\u0117ti tyr\u0117jams atsakyti \u012f kok\u012f nors kalbin\u012f ar su m\u0105stymu susijus\u012f klausim\u0105, toki\u0173 galimybi\u0173 tikrai verta pasiie\u0161koti. Savanori\u0161kas dalyvavimas moksliniuose tyrimuose gali b\u016bti \u012fdomus ir pa\u010diam dalyviui, nes jis gauna prog\u0105 pamatyti \u0161iek tiek tyrimo virtuv\u0117s. Jei smalsu, da\u017enai tiriam\u0173j\u0173 \u012fvairioms apklausoms ar eksperimentams ie\u0161ko \u012fvairios tyr\u0117j\u0173 grup\u0117s, pavyzd\u017eiui, Vilniaus universiteto psichologai ar Gyvyb\u0117s moksl\u0173 centro tyr\u0117jai. Kvietim\u0173 dalyvauti galima rasti \u012fvairiuose FB puslapiuose.<\/p>\n <\/p>\n 1. Projektas \u201ePastovi\u0173j\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 jungini\u0173 formos varijavimo \u012ftaka j\u0173 apdorojimui\u201c yra bendrai finansuotas i\u0161 Europos socialinio fondo l\u0117\u0161\u0173 (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0056 pagal dotacijos sutart\u012f su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Dr. Laura Vilkait\u0117-Lozdien\u0117, Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros instituto mokslinink\u0117 Eksperimentiniai kalbos tyrimai I\u0161gird\u0119 \u017eod\u012f eksperimentas tikriausiai \u012fsivaizduojate su \u012fvairiais reagentais dirban\u010dius chemikus arba lazerio spindulio pluo\u0161t\u0105 matuojan\u010dius fizikus. Ta\u010diau […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5790,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-5463","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5463","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5463"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5463\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5463"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5463"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5463"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}