![\"\"](\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/10\/Dezinformacija-1024x512.jpg\")
<\/strong><\/p>\nDezinformacijos plitimas \u2013 (ne)naujas i\u0161\u0161\u016bkis<\/strong><\/p>\n Jei pasaky\u010diau, jog a\u0161tuonkojis turi tris \u0161irdis, ar patik\u0117tum\u0117te? Sunku \u012fsivaizduoti, bet gal ir \u012fmanoma. O ar \u012fmanoma, jog Ein\u0161teinui mokykloje prastai sek\u0117si matematika? Ka\u017ekod\u0117l i\u0161 dviej\u0173 teigini\u0173 antrasis (bent jau man), nors ir yra klaidingas, skamba \u012ftikinamiau. Tokiomis neai\u0161kumo valand\u0117l\u0117mis kaip \u0161i \u2013 kai suabejojate, kad tai, k\u0105 perskait\u0117te (ar i\u0161girdote), yra tiesa, kaip nusprend\u017eiate, kuo tik\u0117ti?<\/p>\n \u0160iandien gana da\u017enai girdime, jog gyvename post-truth laikotarpyje, pasaulyje, kuriame faktai pask\u0119sta nuomoni\u0173 j\u016broje. I\u0161ties, tyrimai rodo, jog informacini\u0173 technologij\u0173 am\u017eiuje, dezinformacijai plisti yra gana paprasta. Tikimyb\u0117, jog \u017einute, kuri yra gand\u0173 lygio, bus pasidalinta socialiniuose tinkluose (pvz. Twitter) yra 70% procent\u0173<\/a>. Vis d\u0117lto, dezinformacija bei dezinformacijos pusseser\u0117 \u2013 propaganda \u2013 yra ne \u0161i\u0173 laik\u0173 i\u0161mislai. Bene geriausias praeito am\u017eiaus pavyzdys yra naci\u0173 propaganda. Apskritai, \u201emelagien\u0173\u201c jau b\u016bta, kaip teigia kai kurie istorikai, vos tik atsirado pirmieji laikra\u0161\u010diai, tai yra, 16-ame am\u017eiuje. Moksliniai tyrimai apie tai, kaip sprend\u017eiame, kas melas, o kas tiesa, vyksta taip pat jau kur\u012f laik\u0105 (bent jau por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173). <\/p>\n Vis bandan\u010dios nusp\u0117ti smegenys<\/strong><\/p>\n Panagrin\u0117kime, k\u0105 apie geb\u0117jim\u0105 atskirti, kas yra faktai, o kas \u2013 nuomon\u0117s, rodo moksliniai tyrimai. Ta\u010diau prad\u0117kime nuo kertinio klausimo: kaip apskritai suvokiame i\u0161orin\u012f pasaul\u012f? Na, suvokia tai m\u016bs\u0173 smegenys. Tiksliau, kaip jos sukuria mums realyb\u0119?<\/p>\n \u012evair\u016bs neuromoksl\u0173 tyrimai rodo, jog mes, pavyzd\u017eiui, ne tiesiog matome ar girdime. Pasaul\u012f mums i\u0161 vaizdini\u0173, garsini\u0173 ir kitoki\u0173 jutimini\u0173 signal\u0173 d\u0117lioja m\u016bs\u0173 smegenys: gabal\u0117l\u012f po gabal\u0117lio. Vos nubudus ryte mus u\u017epl\u016bsta vaizd\u0173 ir gars\u0173 j\u016bra, it \u012fsijungus kok\u012f didel\u0117s rai\u0161kos film\u0105. Ta\u010diau moksliniai tyrimai rodo, jog realyb\u0117 yra labiau pana\u0161i ne \u012f film\u0105, bet \u012f d\u0117lion\u0119. Realyb\u0117 yra tarsi kokia \u201epuzl\u0117\u201c, surankiota i\u0161 galyb\u0117s detali\u0173. Realyb\u0117 yra m\u016bs\u0173 smegen\u0173 konstrukcija, kuri kyla i\u0161 to, kad smegenys kiekvien\u0105 akimirk\u0105 bando nusp\u0117ti i\u0161orin\u012f pasaul\u012f<\/a>. Dar kitaip pasakius, realyb\u0117 yra geriausias smegen\u0173 sp\u0117jimas pasitelkiant jutiminius signalus apie patiriam\u0173 jutim\u0173 prie\u017eastis<\/strong>. \u0160\u012f fakt\u0105 parodo ir vaizdin\u0117s iliuzijos. Atrodo, jog langeliai pa\u017eenklinti A ir B raid\u0117mis yra skirting\u0173 spalv\u0173.<\/p>\n I\u0161 tikro, spalva ta pati, nes ant langelio B krenta \u0161e\u0161\u0117lis<\/a>. Ta\u010diau smegenys \u201e\u017einodamos\u201c, jog langeliai \u0161ioje lentoje yra dviej\u0173 atspalvi\u0173 (tamsesni ir \u0161viesesni), ignoruoja \u0161i\u0105 informacij\u0105. Tai tarsi tam tikra \u201evizualin\u0117 klaida\u201c, tai yra, kai vizualiai matome viena, nors fizin\u0117s (\u0161iuo atveju tam tikro pavir\u0161iaus) ypatyb\u0117s yra kitokios. Taigi, mus supantis pasaulis i\u0161 esm\u0117s yra smegen\u0173 konstrukcija. Jei tikrov\u0117 yra sud\u0117liota i\u0161 to, k\u0105 smegenys numano esant realu, ar galima teigti, jog tam, kaip susidarome \u012fsp\u016bd\u012f, jog viena ar kita yra teisyb\u0117, \u012ftakos turi detal\u0117s? K\u0105 turiu galvoje?<\/p>\n Faktoriai, turintys \u012ftakos i\u0161vad\u0173 darymui<\/strong><\/p>\n Pasikartojimas.<\/strong> Tipiniame eksperimente<\/a> dalyviams yra duodama skaityti \u012fvairius teiginius, kuri\u0173 dalis pasikartoja, o kiti \u2013 parodomi tik kart\u0105. Rezultatas? Pasikartojanti informacija eksperimento dalyviams atrodo teisingesn\u0117 nei pirm\u0105 kart\u0105 matoma informacija. Mokslininkai \u0161\u012f fenomen\u0105 vadina iliuzin\u0117s tiesos poveikiu (angl. \u201cillusory truth\u201d effect). Iliuzija kyla i\u0161 to, jog jau ka\u017ekada matyt\u0105 informacij\u0105 yra lengviau apdoroti, o \u0161is sklandumas ir suteikia jausm\u0105, jog tai, k\u0105 matome yra tiesa. \u012edomu tai, jog pasikartojimai gali nusversti net \u017einomus faktus.<\/a> Pavyzd\u017eiui, dalyviams, kuriems dviej\u0173 etap\u0173 metu buvo parodytas teiginys \u201eChemosintez\u0117 yra procesas, kurio metu augalai pasigamina maisto med\u017eiag\u0173\u201c, galiausiai \u0161is teiginys ir atrod\u0117 teisingas. Tai atsitiko nepaisant to, jog dalyviai i\u0161 ties\u0173 \u017einojo konkret\u0173 fakt\u0105 \u2013 jog tai yra fotosintez\u0117 (nes tyr\u0117jai i\u0161 ties\u0173 pasir\u016bpino patikrinti dalyvi\u0173 \u017einias). Tokie rezultatai buvo interpretuoti, kaip i\u0161dava to, jog mes daug re\u010diau, nei buvo manyta, bandome pasirausti atmintyje bei \u201eatkapstyti\u201c \u017einomus faktus, ir ver\u010diau pasikliaujame heuristika<\/a> \u2013 \u201eatrodo ma\u017edaug teisingai\u201c.<\/p>\n Kitas faktori\u0173, galintis lemti sprendimus, yra nuotraukos<\/strong>. Pavyzd\u017eiui, viename eksperiment\u0173<\/a> dalyviams buvo rodomi tokie teiginiai kaip \u0161is: \u201eV\u0117jo mal\u016bnai pirmiausia atsirado Persijoje\u201c, tai yra, susij\u0119 su bendrin\u0117mis \u017einiomis. Pus\u0117 vis\u0173 teigini\u0173 buvo pristatyti su nuotrauka. \u0160iuo atveju \u0161alia \u0161io teiginio apie mal\u016bnus buvo pateikta nuotrauka, kurioje vaizduojamas mal\u016bnas plyname lauke (net ir nepasakytum kur, visi\u0161kai be u\u017euomin\u0173 \u012f konkre\u010di\u0105 viet\u0105). Nei viena eksperimente naudota nuotrauka neprid\u0117jo jokios papildomos informacijos. Vis d\u0117lto rezultatai parod\u0117, jog teiginiai, pristatyti su nuotraukomis, buvo vertinami kaip labiau teisingi, palyginus su tais teiginiais, kurie nuotrauk\u0173 \u0161alia netur\u0117jo. Kadangi gyvenime dauguma dalyk\u0173 atrodo tikri, nes juos da\u017eniausiai matome gyvai, tok\u012f princip\u0105 intuityviai pritaikome ir nuotraukoms.<\/p>\n Be nuotrauk\u0173 net ir ra\u0161to stilius<\/strong> gali paveikti m\u016bs\u0173 \u012fsitikinimus, apie tai, kas tiesa. Pary\u0161kinti teiginiai<\/a>, na, pavyzd\u017eiui, kaip \u0161is: \u201eMadagas<\/b><\/span><\/span>karo sostin\u0117 yra<\/b><\/span><\/span><\/span> Toamasina<\/b><\/span><\/span>\u201c atrodo tikresni nei tokie kaip \u201eMadagas<\/span><\/span>karo sostin\u0117 yra<\/span><\/span><\/span> Toamasina<\/span><\/span>\u201c. \u012etakos taip pat gali tur\u0117ti ir posakiai, kurie rimuojasi<\/strong>, palyginus su tais, kurie nesirimuoja bet turi t\u0105 pa\u010di\u0105 prasm\u0119. Pavyzd\u017eiui, lietuvi\u0161kai toks posakis gal\u0117t\u0173 skamb\u0117ti: Ma\u017ei vaikai \u2013 ma\u017ei vargai, dideli vaikai \u2013 dideli vargai (palyginimui, ta pa\u010di\u0105 mint\u012f galima i\u0161reik\u0161ti ir nerimuojant: Ma\u017ei vaikai \u2013 ma\u017eos b\u0117dos, dideli vaikai \u2013 didel\u0117s b\u0117dos). Angli\u0161kai tokios patarl\u0117s kaip \u0161i \u2013 \u201cWhat sobriety conceals, alcohol reveals\u201d \u2013 eksperimento dalyvi\u0173 buvo vertinamos kaip teisingesn\u0117s, tai yra, kaip teisingesni teiginiai, apib\u016bdinantys \u017emoni\u0173 elges\u012f<\/a>, palyginus su: \u201cWhat sobriety conceals, alcohol unmasks\u201d.<\/p>\n Visa tai rodo, kad tam, kaip susidarome i\u0161vadas, poveikio turi net labai ne\u017eym\u016bs aspektai. I\u0161 esm\u0117s tokie, kurie jokios \u012ftakos m\u016bs\u0173 sprendimamas kaip ir netur\u0117t\u0173 tur\u0117ti: kaip da\u017enai matoma ta pati informacija, ar ji lydima vaizdin\u0117s med\u017eiagos, tam tikr\u0173 lozung\u0173. Informacija, kuri yra melaginga, ta\u010diau tam tikra prasme intuityvi ir lengvai apdorojama, ir atrodys kaip tiesa.<\/p>\n![\"\"](\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/10\/Iliuzija.png\")