{"id":5181,"date":"2020-05-11T16:37:39","date_gmt":"2020-05-11T13:37:39","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=5181"},"modified":"2020-05-11T16:37:39","modified_gmt":"2020-05-11T13:37:39","slug":"ar-tikrai-geriau-pamatyti-nei-isgirsti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/05\/11\/ar-tikrai-geriau-pamatyti-nei-isgirsti\/","title":{"rendered":"Ar tikrai geriau pamatyti nei i\u0161girsti?"},"content":{"rendered":"

\u201eMokslo sriubos\u201c savanor\u0117, Tilburgo universiteto dokt. Julija Vaitonyt\u0117<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Kaip atskirti \u017emog\u0173, kuris meluoja, nuo to, kuris sako ties\u0105? I\u0161 veido i\u0161rai\u0161k\u0173, k\u016bno kalbos, \u012fsitempimo\u2026? Populiarioje kult\u016broje gerokai \u012fsitvirtin\u0119s manymas, kad melagio neverbalin\u0117 komunikacija yra visai kitokia nei sakan\u010diojo ties\u0105. Tereikia steb\u0117ti \u017emogaus veid\u0105 ir pasidarys ai\u0161ku, ar jis\/ji meluoja.<\/p>\n

Id\u0117j\u0105 apie tai, kad melagius padeda atpa\u017einti mikroekspresijos (ma\u017eiau nei pus\u0119 sekund\u0117s trunkantys veido judesiai), smarkiai i\u0161populiarino televizijos serialas \u201eMelo teorija\u201c (angli\u0161kai Lie to Me). Serialas \u012fkv\u0117pimo s\u0117m\u0117si i\u0161 Paul Ekman tyrim\u0173 \u2013 bene vieno \u017eymiausi\u0173 veido mimikas ir j\u0173 s\u0105ry\u0161\u012f su emocijomis tyrin\u0117jusi\u0173 psicholog\u0173. P. Ekman yra neabejotinai nusipeln\u0119s psichologijos mokslui: jo ir kolegos Wallace Friesen sukurta veido i\u0161rai\u0161k\u0173 analizavimo sistema (Facial Action Coding System<\/u><\/span><\/a>) yra vis dar pla\u010diai naudojama tiek psichologijoje, tiek kitose srityse \u2013 kompiuteri\u0173 moksluose<\/u><\/span><\/a>, animacijoje<\/u><\/span><\/a>. Kita vertus, kai kurios P. Ekman tyrim\u0173 i\u0161vados yra kritikuojamos. Ypatingai kvestionuojamas yra pagrindini\u0173 emocij\u0173 universalumas<\/u><\/span><\/a> ir tai, jog i\u0161 veido apskritai galima i\u0161skaityti emocijas<\/u><\/span><\/a>. Tiksliau, i\u0161skaityti galima, bet nerei\u0161kia, kad tas, kurio veid\u0105 \u201eskaitome\u201c b\u016btent ir jau\u010dia t\u0105 emocij\u0105. Kalbant apie mel\u0105, tyrimai pana\u0161iai rodo, jog norint pri\u010diupti melag\u012f ar melag\u0119, geriausia \u201epamir\u0161ti\u201c veid\u0105 ir d\u0117mes\u012f skirti, pavyzd\u017eiui, kalbiniams aspektams.<\/p>\n

\"\"<\/b><\/p>\n

Keli faktai apie mel\u0105<\/b><\/p>\n

Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad did\u017eioji dalis \u017emoni\u0173 sako ties\u0105 ir melai pagrinde yra kurpiami ma\u017eos dalies \u017emoni\u0173, kurie yra \u201e\u012fgud\u0119 melagiai\u201c (prolific liars). T\u0105 parod\u0117 tiek Amerikoje <\/u><\/span><\/a>2010 m., tiek Europoje (Nyderlanduose<\/u><\/span><\/a>) 2014 m. atlikti tyrimai. Diagramoje, rodan\u010dioje su amerikie\u010diais atlikto tyrimo duomenis, matome, jog didesn\u0117 dalis \u017emoni\u0173 (apie 60 proc.) apskritai n\u0117ra link\u0119 meluoti. I\u0161 t\u0173, kurie meluoja, did\u017eiausi\u0105 proporcij\u0105 sudaro labai ma\u017eos dalies \u017emoni\u0173 melai. Amsterdamo universiteto tyr\u0117j\u0173 darbas atskleid\u0117 pana\u0161ias proporcijas: 40 proc. mel\u0173 buvo pasakyti vos 5 proc. dalyvi\u0173.<\/p>\n

\"\"
Iliustracija i\u0161 Serota et al. (2010) straipsnio https:\/\/msu.edu\/~levinet\/Serota_etal2010.pdf<\/a><\/figcaption><\/figure>\n

Kitas svarbus aspektas yra, jog mes visi, \u012fskaitant ir profesionalus \u2013 pareig\u016bnus, teis\u0117jus, socialinius darbuotojus \u2013 prastai gebame atpa\u017einti, kai meluojama. Kaip prastai? Jei jums parodysiu 22 video, kuriuose \u017emogus meluoja ir tiek pat video, kuriuose sakoma tiesa, melag\u012f identifikuosite 56 proc atvej\u0173. Tokius eksperimentus atliko Timothy Levin<\/u><\/span><\/a>. Tai, jog atpa\u017einti megalius mums sekasi prastai, tai yra, \u0161iek tiek geriau nei atsitiktinumas, rodo ne tik konkret\u016bs T. Levin tyrimai, bet ir metaanaliz\u0117<\/u><\/span><\/a> (vidutini\u0161kai 54 proc. atvej\u0173). Metaanaliz\u0117 yra metodas, kurio metu sutraukiamos i\u0161vados i\u0161 daugelio tyrim\u0173, gvildenusi\u0173 pana\u0161\u0173 klausim\u0105. Prast\u0105 geb\u0117jim\u0105 atpa\u017einti mel\u0105 mokslininkai vadina \u0161ali\u0161kumu tiesai (default to truth<\/u><\/span><\/a> arba dar kitaip truth bias).<\/p>\n

Kod\u0117l nat\u016braliai esame link\u0119 tik\u0117ti kitais? Tik\u0117ti kitais labiau apsimoka. Jei kiekvien\u0105 kart\u0105 be pagrindo reikt\u0173 po kaulel\u012f i\u0161narstyti, ar tai, k\u0105 kitas \u017emogus sako yra tiesa ar vis d\u0117to \u2013 melas, komunikacija pasidaryt\u0173 be galo sud\u0117tingas reikalas. Kitaip tariant, bendrauti tapt\u0173 labai neefektyvu. Evoliucin\u0117 psichologija teigia, jog apgavyst\u0117\/melavimas (deception) vyst\u0117si kartu su \u017emoni\u0173 geb\u0117jimu bendrauti (communication). Ta\u010diau tuo pat metu kiekviena besivystanti kult\u016bra ugd\u0117si b\u016bdus, kaip kuo labiau savo narius atbaidyti nuo melavimo. Nuo dar\u017eelio esame mokomi t\u0117v\u0173, jog meluoti yra negra\u017eu. Gyvename visuomen\u0117se, kuriose u\u017e klaiding\u0105 informacijos pateikim\u0105 \u017einant, jog ji klaidinga, yra numatoma baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117. Galiausiai, did\u017eiosios pasaulio religijos sako, jog meluoti yra nuod\u0117m\u0117. Apibendrinus, tik\u0117ti kitais yra lengviausia, bet ir efektyviausia, nes did\u017eioji dalis \u017emoni\u0173 da\u017eniausiai sako ties\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau trumpam sugr\u012f\u017ekime prie 56 proc. ir T. Levin tyrim\u0173. Gali susidaryti \u012fsp\u016bdis, jog eksperimento dalyviai apskritai sp\u0117liojo. Statistikoje tai vadinama atsitiktinumu (chance). Tai yra, net ir visada sakant, kad video rodomi \u017emon\u0117s meluoja arba atvirk\u0161\u010diai \u2013 sako ties\u0105, \u012fmanoma b\u016bti 50 proc. teisiu. Toks tyrimo rezultat\u0173 paai\u0161kinimas b\u016bt\u0173 tik\u0117tinas, bet T. Levin rado ne visai tai. I\u0161skaid\u017eius rezultatus paai\u0161k\u0117jo, jog galime geriau nei leist\u0173 atsitiktinumas identifikuoti \u017emog\u0173, sakant\u012f ties\u0105. Ta\u010diau atskiriant tuos, kurie kabina makaronus, m\u016bs\u0173 pasirodymas n\u0117ra geresnis nei atsitiktinumas. J\u016bs jau \u017einote \u0161io rei\u0161kinio pavadinim\u0105 \u2013 default to truth. Vis d\u0117lto, yra viena grup\u0117, kuri geriau nei t\u016blas pilietis gaudosi melagyst\u0117se. Bet \u010dia reikia priminti, jog i\u0161imtis tik patvirtina taisykl\u0119. Kai kurie tyrimai, atlikti su kaliniais<\/u><\/span><\/a> teigia, jog kaliniai vietoj \u0161ali\u0161kumo tiesai (truth bias) turi \u0161ali\u0161kum\u0105 melui (lie bias), kuris jiems ir leid\u017eia \u0161iek tiek s\u0117kmingiau aptikti melus. Kita vertus, tai jog kaliniams lengviau sekasi atpa\u017einti mel\u0105, nerei\u0161kia, jog jie bendroje sumoje geriau atlieka u\u017eduot\u012f.<\/p>\n

Kur ie\u0161koti melavimo i\u0161dav\u0173?<\/b><\/p>\n

Pri\u010diupti melag\u012f, neverbaliniai k\u016bno signalai sunkiai pad\u0117s. \u012esigal\u0117j\u0119s, bet klaidingas manymas yra, jog aki\u0173 kontakto tr\u016bkumas ar veido virptel\u0117jimas yra \u017eenklai i\u0161duodantys, jog sakoma netiesa. Norint aptikti melo i\u0161davas d\u0117mes\u012f yra geriau kreipti \u012f paralingvistinius signalus, tai yra, tai kaip i\u0161rei\u0161kiamas kalbos turinys. Tokie paralingvistiniai indikatoriai yra balso auk\u0161tumas ir tai, kiek laiko sugai\u0161tama pradedant atsakym\u0105. Viena metaanalizi\u0173<\/u><\/span><\/a> parod\u0117, jog meluojant kalbama auk\u0161tesniu balsu ir atsakymas pradedamas pra\u0117jus daugiau laiko nei \u012fprastai. I\u0161 psicholingvistini\u0173 tyrim\u0173 \u017einoma, jog \u012fprastai pokalbiuose pauz\u0117 tarp vieno ir kito pa\u0161nekovo tetrunka vos 200 milisekund\u017ei\u0173<\/u><\/span><\/a>.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Lengva patarti \u2013 ignoruokite vaizdinius signalus, bet labai sunku tokio patarimo laikytis. Itin did\u017eiul\u0117 smegen\u0173 \u017eiev\u0117s dalis<\/u><\/span><\/a> yra skirta vaizdin\u0117s informacijos apdorojimui. Vaizdai mus traukia kaip medus. Vis d\u0117lto, norint bent \u0161iek tiek atrinkti gr\u016bdus nuo pel\u0173, geriau klausytis nei steb\u0117ti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eMokslo sriubos\u201c savanor\u0117, Tilburgo universiteto dokt. Julija Vaitonyt\u0117 Kaip atskirti \u017emog\u0173, kuris meluoja, nuo to, kuris sako ties\u0105? I\u0161 veido i\u0161rai\u0161k\u0173, k\u016bno kalbos, \u012fsitempimo\u2026? Populiarioje kult\u016broje gerokai \u012fsitvirtin\u0119s manymas, kad melagio neverbalin\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5184,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-5181","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5181","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5181"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5181\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5181"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5181"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5181"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}