{"id":5062,"date":"2020-03-01T10:00:30","date_gmt":"2020-03-01T08:00:30","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=5062"},"modified":"2020-03-01T10:00:30","modified_gmt":"2020-03-01T08:00:30","slug":"nematomos-kudikiu-zinios","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/03\/01\/nematomos-kudikiu-zinios\/","title":{"rendered":"Nematomos k\u016bdiki\u0173 \u017einios"},"content":{"rendered":"

\u201eMokslo sriubos\u201c savanor\u0117, Tilburgo universiteto dokt. Julija Vaitonyt\u0117<\/p>\n

Mokytis, mokytis ir dar kart\u0105 mokytis \u2013 ka\u017ekas yra taip pasak\u0119s, jo vardo nemin\u0117sime. Bet i\u0161ties, mokosi visi: \u017emon\u0117s, kuri\u0173 mokymasis prasideda lop\u0161yje ir t\u0119siasi vis\u0105 gyvenim\u0105, gyv\u016bnai<\/a> ir \u0161iais laikais \u2013 kompiuteriai<\/a>. \u017dmon\u0117s yra nepralenkiami savo geb\u0117jimu \u012fsisavinti naujas \u017einias ir bent jau kolkas jokie kompiuteriai jiems neprilygsta. Norint kompiuter\u012f i\u0161mokyti atpa\u017einti j\u016bs\u0173 bals\u0105, reikia laiko s\u0105naud\u0173, o dar svarbiau \u2013 galyb\u0117s duomen\u0173, sakini\u0173 su j\u016bs\u0173 i\u0161tartais \u012fvairiais \u017eod\u017eiais. Kita vertus, naujagimiai i\u0161 karto skiria motinos bals\u0105 nuo kit\u0173 bals\u0173<\/a>; o ketveri\u0173 penkeri\u0173 met\u0173 vaikas jau yra kompetetingas gimtosios kalbos vartotojas. Be abejo, kalbos mokymasis nesustoja ankstyvoje vaikyst\u0117je, ypa\u010d leksikos (\u017eodyno). Nauj\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 i\u0161mokstama vis\u0105 gyvenim\u0105, o labiausiai mokyklos metais. Nuo to, kai i\u0161moksta pirm\u0105j\u012f \u017eod\u012f iki kol baigia vidurin\u0119 mokykl\u0105, per dien\u0105 vaikas i\u0161moksta apie 10 nauj\u0173 \u017eod\u017ei\u0173<\/a>. Visa tai gana \u012fsp\u016bdinga, \u017einant, kad mokykloje taip pat mokomasi gamtos moksl\u0173, matematikos, fizikos bei kit\u0173 dalyk\u0173. Per\u0161asi i\u0161vada \u2013 \u017emogaus smegenys \u2013 ypatingos. Gimstame visi\u0161kai nieko ne\u017einodami, bet per s\u0105lyginai trump\u0105 laik\u0105 \u012fgyjame pakankamai \u017eini\u0173 apie pasaul\u012f. Su tuo, jog \u017emogaus smegenys yra be galo plasti\u0161kos \u2013 geban\u010dios greitai mokytis ir visa to d\u0117ka keistis \u2013 neverta gin\u010dytis. Kas kita yra mintis, jog gimstame visi\u0161kai nieko ne\u017einodami. \u017di\u016brint \u012f k\u016bdik\u012f \u2013 gle\u017en\u0105, naivi\u0105 b\u016btyb\u0119 lengva susidaryti \u012fsp\u016bd\u012f, jog ta b\u016btyb\u0117 neturi nei menkiausio suvokimo, apie j\u0105 supant\u012f pasaul\u012f, na, kaip kokia tabula rasa (lot. \u0161vari lentel\u0117). Kod\u0117l k\u016bdikiai n\u0117ra tabulae rasae? Dar svarbiau, kaip tai \u017einome?<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Id\u0117j\u0105 apie tabula rasa \u2013 tai, kad \u017einios ateina tik per patirt\u012f ir potyrius, pirmiausia gvildeno filosofai: nuo Aristotelio iki D\u017eono Loko. \u017dini\u0173 prigimtis bei klausimas, kokie geb\u0117jimai gali b\u016bti \u012fgimti, o ne \u012fgyti, jei apskritai tai \u012fmanoma, kirb\u0117jo ir kirba ir ne vieno \u017emogaus raid\u0105 tyrin\u0117jan\u010diojo (psichologo)<\/a> galvoje. Remiantis pastar\u0173j\u0173 keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 tyrimais ir metodais ai\u0161k\u0117ja, jog k\u016bdikis n\u0117ra tu\u0161\u010dia u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0117, kuri\u0105 tereikia imti ir u\u017epildyti informacija. K\u016bdikiai nuo pat prad\u017ei\u0173 turi ne tokias jau menkas \u017einias apie pasaul\u012f: apie tai, kaip fizikos d\u0117sniai veikia objektus bei j\u0173 jud\u0117jim\u0105 erdv\u0117je, apie skai\u010dius, tikimybes ir t.t. Taigi, \u012fgimtos \u017einios taip pat egzistuoja.<\/p>\n

Prie\u0161 iliustruojant k\u016bdiki\u0173 \u017einias \u012fvairiais tyrim\u0173 rezultatais svarbu suprasti, kok\u012f metod\u0105 mokslininkai naudoja visa tai i\u0161siai\u0161kinti. Kaip manote, kas pasitelkiama k\u016bdiki\u0173 \u017einioms patikrinti, juk kalb\u0117ti jie negali? Vienas da\u017eniausiai naudojam\u0173 metod\u0173 yra k\u016bdiki\u0173 reakcijos (kartais taip pat j\u0173 aki\u0173 judesi\u0173) steb\u0117jimas \u012fvairiose situacijose. Yra \u017einoma, jog k\u016bdiki\u0173 d\u0117mes\u012f prikausto dalykai, kurie yra nauji, \u012fdom\u016bs bei taip pat stebinantys ir keisti. Taigi, jei k\u016bdikiui parodysime situacij\u0105, kuri nesuderinama su, sakykime, papras\u010diausia fizika, bent teori\u0161kai galima tik\u0117tis, jog k\u016bdikis \u017ei\u016br\u0117s \u012f j\u0105 ilgiau palyginus su ta, kurioje viskas \u201enormos ribose\u201c. B\u016btent tai ir parod\u0117 \u012fvair\u016bs eksperimentai.<\/p>\n

Fizika<\/strong>
\nKeli\u0173 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikiai gerokai nustemba, kuomet i\u0161 rank\u0173 paleistas kamuolys nenukrenta ant \u017eem\u0117s, bet pakimba ore, lyg jam gravitacija neegezistuot\u0173. Tai, kad \u0161ios elementarios fizikos<\/a> \u017einios n\u0117ra \u012fgytos, bet \u012fgimtos rodo faktas, jog k\u016bdikiai n\u0117ra paj\u0117g\u016bs patys operuoti daugeliu objekt\u0173 iki kol jiems sukanka a\u0161tuoni m\u0117nesiai (d\u0117l per menk\u0173 motorini\u0173 geb\u0117jim\u0173). K\u0105 dar supranta k\u016bdikiai be gravitacijos? Jie taip pat nustemba, kai objektas u\u017enyra u\u017e vienos u\u017edangos ir staiga atsiranda u\u017e kitos per\u0161vie\u010diamos u\u017edangos \u2013 taip niekada ir nepasirodydamas tarpe tarp abiej\u0173 u\u017edang\u0173. Dar k\u016bdikius labai stebina traukinukas, kuris paleistas ried\u0117ti \u017eemyn ne atsitrenkia \u012f sienel\u0119, bet j\u0105 perskrieja atsirasdamas kitoje jos pus\u0117je. Jei fizikos d\u0117sni\u0173 lau\u017eymas k\u016bdikiams neatrodyt\u0173 keistas, jie vargiai \u012f tai reaguot\u0173, bet yra visi\u0161kai prie\u0161ingai.<\/p>\n

Skai\u010diai<\/strong>
\nK\u016bdikiai turi ne tik elementar\u0173 \u012fsivaizdavim\u0105 apie fizik\u0105, bet ir skai\u010dius \u2013 vadinam\u0105j\u012f apytikr\u012f skai\u010diaus poj\u016bt\u012f (angl. approximate number sense). Viename eksperimente<\/a> \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikiai steb\u0117jo du ekranus, rodan\u010dius nuolatos besikei\u010dian\u010dius apskritimus. Viename ekran\u0173 keit\u0117si tik j\u0173 dydis ir forma, o kitame be \u0161i\u0173 dviej\u0173 kito ir j\u0173 skai\u010dius: kartais buvo rodoma 10, o kartais \u2013 20 apskritim\u0173. K\u016bdikiai \u012fd\u0117miau \u017ei\u016br\u0117jo \u012f t\u0105 ekran\u0105, kuriame be dyd\u017eio ir formos kito ir apskritim\u0173 skai\u010dius. Pa\u017eym\u0117tina tai, kad apytikris skai\u010diaus poj\u016btis yra tai, kas v\u0117liau leid\u017eia vaikams \u012fgyti sud\u0117tingesnius matematinius \u012fg\u016bd\u017eius. Kuo stipresnis tam tikro vaiko apytikris skai\u010diaus poj\u016btis, kai jis yra k\u016bdikis, tuo geresni jo matematiniai geb\u0117jimai kuomet jam treji metai<\/a>.<\/p>\n

Tikimyb\u0117s<\/strong>
\nNuo skai\u010di\u0173 iki tikimybi\u0173 \u2013 tik vienas \u017eingsnis. Ar tik\u0117tina, kad k\u016bdikiai naudoja tikimybes nusp\u0117ti tam tikro \u012fvykio baigt\u012f? Pavyzd\u017eiui, \u0161ans\u0105 i\u0161traukti vienos ar kitos spalvos kamuoliuk\u0105 i\u0161 indo su trimis raudonais ir vienu \u017ealiu kamuoliuku? \u0160iame tyrime<\/a>, kuriame k\u016bdikiai buvo a\u0161tuoni\u0173 m\u0117nesi\u0173, k\u016bdikiui pirmiausia buvo parodomas indo turinys, tuomet indas u\u017edengiamas. I\u0161traukus \u017eali\u0105, o ne raudon\u0105 kamuoliuk\u0105, kas b\u016bt\u0173 labiau tik\u0117tinas rezultatas, k\u016bdiki\u0173 reakcija buvo nuostaba. Tikriausiai pagalvosite: bet ar tai \u012frodo, kad k\u016bdikiai sugeba \u012fvertinti situacijas remdamiesi tikimyb\u0117mis? Nuostabos reakcijos nedera nuvertinti. Nuostaba rodo, kad k\u016bdikio smegenys yra paj\u0117gios apskai\u010diuoti skirting\u0173 \u012fvyki\u0173 tik\u0117tinum\u0105 ir \u012fvertinti baigt\u012f, o k\u016bdikio reakcija visa tai ir atspindi. Tas pats tyrimas taip pat parod\u0117, jog \u0161is procesas veikia ir atvirk\u0161\u010diai. Tai yra, k\u016bdikiai sugeba daryti prielaidas apie d\u0117\u017eut\u0117je esan\u010dius kamuoliukus vien tik matydami, kokie kamuoliukai i\u0161traukiami. Taigi, i\u0161 prad\u017ei\u0173 d\u0117\u017eut\u0117s turinys k\u016bdikiams nebuvo rodomas. Kamuoliuk\u0173 trauk\u0117jas u\u017eri\u0161tomis akimis vien\u0105 po kito i\u0161trauk\u0117 kelis kamuoliukus, kurie buvo raudoni. K\u016bdikio reakcija, kai jam buvo parodytas d\u0117\u017eut\u0117s vidus, kur dauguma kamuoliuk\u0173 \u2013 \u017eali, be abejo, buvo nuostaba!<\/p>\n

Klydo tie filosofai sakydami, kad gimstame paj\u0117gus i\u0161mokti, bet ne\u017einodami nieko, nesuprasdami nieko. Pa\u017einimo mokslo tyrimai rodo gana plat\u0173 i\u0161ankstini\u0173 k\u016bdiki\u0173 \u017eini\u0173 repertuar\u0105: fizikos, aritmetikos, tikimybi\u0173. Kai kita kart\u0105 \u017evelgsite \u012f k\u016bdik\u012f, prisiminkite, kad i\u0161vaizda yra apgaulinga: k\u016bdiki\u0173 \u017einios did\u017ei\u0105ja dalimi yra nematomos, bet vis d\u0117lto \u2013 egzistuoja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eMokslo sriubos\u201c savanor\u0117, Tilburgo universiteto dokt. Julija Vaitonyt\u0117 Mokytis, mokytis ir dar kart\u0105 mokytis \u2013 ka\u017ekas yra taip pasak\u0119s, jo vardo nemin\u0117sime. Bet i\u0161ties, mokosi visi: \u017emon\u0117s, kuri\u0173 mokymasis prasideda lop\u0161yje ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5063,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-5062","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5062","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5062"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5062\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5062"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5062"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5062"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}