{"id":5003,"date":"2020-08-20T15:00:02","date_gmt":"2020-08-20T12:00:02","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=5003"},"modified":"2020-08-20T15:00:02","modified_gmt":"2020-08-20T12:00:02","slug":"naujoji-pangeja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/08\/20\/naujoji-pangeja\/","title":{"rendered":"Naujoji Pang\u0117ja"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f darb\u0105 \u0160iauli\u0173 r. Kur\u0161\u0117n\u0173 Lauryno Ivinskio gimnazijos devintokas Pijus Mila\u0161ius para\u0161\u0117 2019m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt <\/em><\/p>\n

Pijus Mila\u0161ius<\/p>\n

Invazin\u0117s r\u016b\u0161ys kelia begal\u0119 r\u016bpes\u010di\u0173 visame pasaulyje, sujaukia nusistov\u0117jusi\u0105 ramyb\u0119 ekositemose. Bet ar seniau to nebuvo?<\/strong><\/p>\n

Atsakymas: Taip, buvo, bet ne tokiu \u017eaibi\u0161ku tempu. \u017dmogus \u0161\u012f proces\u0105 paspartino begal\u0119 kart\u0173. Esame gird\u0117j\u0119, kad Kalifornija \u012fgyja po nauj\u0105 invazin\u0119 r\u016b\u0161\u012f kas 60 dien\u0173. Tai l\u0117\u010diau negu Havajuose, kur nauja r\u016b\u0161is aptinkama kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f. Nors seniau naujos r\u016b\u0161ys archipelage s\u0117kmingai \u012fsikurdavo ma\u017edaug kas 10 000 met\u0173! \u017dmon\u0117s neb\u016btinai krausto r\u016b\u0161is s\u0105moningai, kai kuriems individams nety\u010dia tenka pakeliauti ,,zuikiu\u201d l\u0117ktuv\u0173 baga\u017eo skyriuose, laiv\u0173 triumuose ar net turisto lagamine. Be abejo, \u017emon\u0117s kai kurias r\u016b\u0161is parsive\u017ea siekdami ka\u017ekokios naudos, ar netgi kovoti su pirmutiniais nepageidaujamais emigrantais, pvz., ro\u017ein\u0117 vilko sraig\u0117 XX a. \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje atve\u017eta \u012f Havajus. \u0160i\u0105 sraig\u0119 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0119 is Centrin\u0117s Amerikos atgabeno tam, kad ji med\u017eiot\u0173 anks\u010diau atve\u017et\u0105 r\u016b\u0161\u012f did\u017ei\u0105sias achatinas, nes jos \u0117m\u0117 kenkti \u017eem\u0117s \u016bkiui. Ro\u017ein\u0117 vilko sraig\u0117 i\u0161 esm\u0117s nelindo prie achatin\u0173, bet atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f smulkias, spalvingas vietines Havaj\u0173 sraigutes. I\u0161 daugiau kaip 700 endemini\u0173 sraigi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, anks\u010diau gyvenusi\u0173 saloje, j\u0173 i\u0161nyko apie 90 procent\u0173, o likusi\u0173 spar\u010diai ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

O kod\u0117l kai kurios atve\u017etin\u0117s r\u016b\u0161ys \u0161itaip spar\u010diai prisitaiko prie naujos aplinkos?<\/strong><\/p>\n

Joms kraustytis ,,apsimoka\u201d, nes toli palieka daugel\u012f savo var\u017eov\u0173 ir nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173. Taip atsikrato savo evoliucin\u0117s istorijos, tai vadinama \u201eprie\u0161\u0173 paleidimu \u201c. O toli palikus savo senus prie\u0161us, galima surasti nauj\u0173, ,,naivi\u0173\u201d organizm\u0173 ir jais naudotis.<\/p>\n

\u017dinoma, nauja r\u016b\u0161is ne visada atve\u017eta \u012f naujas \u017eemes tampa biologine katostrofa., nes naujai atvykusiam organizmui gali nutikti begal\u0117 dalyk\u0173 ir jis ten ne\u012fleis \u0161akn\u0173, pvz: d\u0117l netinkamo klimato neranda pakankamai maisto, atvyk\u0117lis nei\u0161gyvena arba bent jau nesidaugina. Dauguma invazij\u0173 grei\u010diausiai praslenka pro m\u016bs\u0173 akis neu\u017efiksuotos, tod\u0117l gali b\u016bti, kad dauguma invazij\u0173 b\u016bna nes\u0117kmingos. Kartais invazin\u0117s r\u016b\u0161ys gali sukelti begal\u0119 nepageidauin\u0173 padarini\u0173.<\/p>\n

Kod\u0117l pavadintos \u201eNauj\u0105ja Pang\u0117ja\u201d? Ogi tod\u0117l, kad \u2026 Gr\u012f\u017ekime v\u0117l prie Havaj\u0173.<\/strong><\/p>\n

Iki apsigyvenant \u017emogui, nebuvo i\u0161tis\u0173 organizm\u0173 kategorij\u0173: tarp j\u0173 \u2013 ne vien grau\u017eik\u0173, bet ir amfibij\u0173, sausumos ropli\u0173 ir kanopini\u0173. Salose nebuvo skruzd\u0117li\u0173, amar\u0173 ir uod\u0173. \u017dmon\u0117s labai ,,praturtino\u201d Havajus. Iki \u017emon\u0117ms atvykstant \u012f Havajus, buvo t\u016bkstan\u010diai r\u016b\u0161i\u0173, kuri\u0173 nebuvo niekur kitur visoje \u017dem\u0117je. Daugelis \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 dabar laikomos i\u0161nykusiomis arba nykstan\u010diomis. Tai keli \u0161imtai sausumos sraigi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, de\u0161imtys pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir daugiau kaip \u0161imtas r\u016b\u0161i\u0173 papar\u010di\u0173 ir \u017eiedini\u0173 augal\u0173. D\u0117l invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 suma\u017e\u0117ja pasaulin\u0117 gyv\u0173 organizm\u0173 \u012fvairov\u0117, bendras viso pasaulio r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius. \u201eIr kuo toliau \u012f ateit\u012f tuo biologijos pasaulis darysis ne sud\u0117tingesnis, bet paprastesnis ir skurdesnis\u201c,- ra\u0161\u0117 Charlesas Eltonas.<\/p>\n

Kada tiksliai prasid\u0117jo \u201eNaujosios Pang\u0117jos\u201d projektas sunku pasakyti, bet jeigu prie invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 priskai\u010diuojame \u017emones, tai mokslo ap\u017evalgininkas Alanas Burdickas Homo sapiens yra pavadin\u0119s, \u201eko gero, s\u0117kmingiausiu \u012fsibrov\u0117liu biologijos istorijoje\u201d. Tai procesas, kuris vyksta bent 120 000 met\u0173, t.y. nuo tada, kai \u0161iuolaikiniai \u017emon\u0117s emigravo i\u0161 Afrikos.<\/p>\n

Atve\u017etin\u0117s r\u016b\u0161ys dabar taip prigijusios daugelyje kra\u0161tovaizd\u017ei\u0173. Prisiminkime savos gimtosios \u017eem\u0117s lopin\u0117l\u012f. Lietuvoje irgi auga svetim\u017eemi\u0173 augal\u0173. Paskutiniu metu \u017einiasklaidoje ypa\u010d minimas Sosnovskio bar\u0161tis. Tai i\u0161 Kaukazo kil\u0119s augalas. Nuo XX a. 6-ojo de\u0161imtme\u010dio Lietuvoje bandytas auginti kaip pa\u0161arinis augalas. V\u0117liau j\u012f labai i\u0161platino g\u0117lininkai ir bitininkai, o paskui \u0117m\u0117 plisti savaime. Pavojingas \u017emoni\u0173 sveikatai \u2013 sultys sukelia odos nudegimus. Ypa\u010d pavojingas vaikams. Sudaro did\u017eiulius s\u0105\u017ealynus, visi\u0161kai pakei\u010dia buveines. Kur \u012fsiveisia, labai sunkiai i\u0161naikinamas.<\/p>\n

Ne k\u0105 nuo Sosnovskio bar\u0161\u010dio atsilieka ir smulkia\u017eied\u0117 sprig\u0117 . Tai i\u0161 Centrin\u0117s Azijos kilusi r\u016b\u0161is. Lietuvoje \u0117m\u0117 plisti nuo XX a. 4-ojo de\u0161imtme\u010dio, bet ypa\u010d i\u0161plito per paskutinius 30 met\u0173. Mi\u0161kuose sudaro i\u0161tisus s\u0105\u017ealynus ir stelbia daugel\u012f vietini\u0173 augal\u0173.<\/p>\n

Lietuvoje s\u0117kmingai \u012fsitvirtino ir jos giminit\u0117 bitin\u0117 sprig\u0117, beje, i\u0161 ten pat ir kilusi. \u012e Europ\u0105 \u012fve\u017etas kaip i\u0161vaizdus dekoratyvinis augalas. D\u0117l gausaus nektaro m\u0117gstamas ir bi\u010di\u0173 augintoj\u0173. Bitin\u0117 sprig\u0117 \u2013 stiprus konkurentas, i\u0161stumiantis svarbius vietinius augalus, kurie \u0161aknimis sutvirtina dirvos pavir\u0161i\u0173. Jis gali paskatinti dirvos erozij\u0105.<\/p>\n

Kita i\u0161 Azijos (tik rytin\u0117s dalies) kilusi r\u016b\u0161is \u2013 rauk\u0161l\u0117talapis er\u0161k\u0117tis. Lietuvoje auginamas nuo XX a. vidurio. Sodintas paj\u016brio kopose, pakel\u0117se, karjeruose siekiant sustabdyti erozij\u0105 ir d\u0117l verting\u0173 vaisi\u0173. Dabar ypa\u010d pla\u010diai i\u0161plito paj\u016brio kopose: baigia sunaikinti buvusias j\u0173 buveines ir kai kuriuos vietinius augalus.<\/p>\n

O \u0161tai balta\u017eied\u0117 robinija atkeliavo i\u0161 \u0160iaur\u0117s Amerikos. Lietuvoje auginama parkuose, skveruose, bet pavoj\u0173 kelia pami\u0161k\u0117se, mi\u0161kuose, ypa\u010d paj\u016brio kopose augan\u010dios robinijos. Gaisrai palank\u016bs robinij\u0173 dauginimuisi s\u0117klomis ir \u0161akn\u0173 at\u017ealomis. Kur\u0161i\u0173 nerijoje gaisraviet\u0117je j\u0173 u\u017eimamas plotas kasmet padid\u0117ja ma\u017edaug 30 %, sudaro tankius s\u0105\u017ealynus ir visi\u0161kai pakei\u010dia buveines.<\/p>\n

I\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 geografini\u0173 platum\u0173 atkeliavo ir gausialapis lubinas, kuris \u012f Lietuv\u0105 atve\u017etas XX a. prad\u017eioje. S\u0117tas mi\u0161kuose ir pami\u0161k\u0117se \u017ev\u0117ri\u0173 pa\u0161arui, prie\u0161gaisrin\u0117ms juostoms sudaryti, dirvo\u017eemiui pagerinti. Vietov\u0117se, kuriose \u012fsiveisia gausialapiai lubinai, buvusios augal\u0173 bendrijos sunyksta, j\u0173 viet\u0105 u\u017eima azotam\u0117gi\u0173 augal\u0173 (daugiausia dilg\u0117li\u0173 ir kie\u010di\u0173) s\u0105\u017ealynai. Ypa\u010d pavojingas piev\u0173 ir sm\u0117lyn\u0173 buveini\u0173 biologinei \u012fvairovei.<\/p>\n

Man patinka uosialapis klevas. Ir jis, pasirodo, atve\u017etas i\u0161 \u0160iaur\u0117s Amerikos. Lietuvoje prad\u0117tas auginti 1936 m., o po 40 met\u0173 \u0117m\u0117 plisti upi\u0173 pakrant\u0117se, pami\u0161k\u0117se, dykviet\u0117se, pakel\u0117se. Labai lengvai plinta, nes vaisius i\u0161ne\u0161ioja v\u0117jas ir vanduo. Did\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 kelia vandens telkini\u0173 pakran\u010di\u0173 buvein\u0117ms ir j\u0173 biologinei \u012fvairovei.<\/p>\n

Manau, kad kiekvienas, turintis akvarium\u0105, pa\u017e\u012fsta kanadin\u0119 elod\u0117j\u0105. Pasirodo, kad tai atsitiktinai \u012fve\u017etas i\u0161 \u0160iaur\u0117s Amerikos kaip akvarium\u0173 dekoratyvinis augalas. Pirm\u0105 kart\u0105 Airijoje rasta 1836 m. Po to greitai paplito centrin\u0117s ir \u0161iaur\u0117s Europos vandens telkiniuose. Kanadin\u0117 elod\u0117ja sudaro tankius s\u0105\u017ealynus ir, pakeisdama augimo s\u0105lygas, i\u0161stumia vietines vandens augal\u0173 r\u016b\u0161imis.<\/p>\n

Lietuvoje gausu ne tik invazini\u0173 augal\u0173, bet ir gyv\u016bn\u0173. Vienas i\u0161 toki\u0173 \u2013 kanadin\u0117 audin\u0117, kilusi i\u0161 \u0160iaur\u0117s Amerikos. \u0160iuo metu aptinkama Europoje, Azijoje bei Piet\u0173 Amerikoje. \u0160is gyv\u016bnas lengvai nukonkuruoja vietines r\u016b\u0161is. B\u016btent su kanadin\u0117s audin\u0117s plitimu siejamas spartus Europin\u0117s audin\u0117s nykimas. Gyv\u016bnas \u017einomas kaip pauk\u0161\u010di\u0173 lizd\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bnas bei \u012fvairi\u0173 lig\u0173 ne\u0161iotojas.<\/p>\n

Manau, kiekvienas bulvi\u0173 augintojas (ir ne tik) pa\u017e\u012fsta kolorado vabal\u0105. Tai vienas i\u0161 labiausiai \u017einom\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio kenk\u0117j\u0173. Kolorado vabalai kil\u0119 i\u0161 centrin\u0117s Meksikos, ta\u010diau, kasmet migruodami \u012f Rytin\u0119 Amerikos dal\u012f, jau 1874 m. pasiek\u0117 Atlanto vandenyno krant\u0105. Europos bulvi\u0173 laukus kolorado vabalai pasiek\u0117 Pirmojo pasaulinio karo metais. Kartu su ginklais bei maisto atsargomis juos nety\u010dia \u012fve\u017e\u0117 Amerikos karin\u0117s paj\u0117gos.<\/p>\n

O \u0161tai mangutas atkeliavo i\u0161 rytin\u0117s Azijos dalies. \u0160iuo met\u0173 aptinkama visoje Europoje. Jis ant \u017eem\u0117s perin\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, varliagyvi\u0173 ir ropli\u0173 naikintojas.<\/p>\n

B\u016bna, kad gyv\u016bnai, i\u0161 Azijos nukeliauja ir \u012f \u0160iaur\u0117s Amerik\u0105. Lyg ir ,,apsikei\u010diama\u201d gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161imis. Pavyzd\u017eiui, dreisena, kuri
\nkilusi i\u0161 Azijos \u2013 Juodosios, Kaspijos bei Aralo j\u016br\u0173, v\u0117liau paplito Europoje, o XX a. \u012fve\u017eta ir \u012f \u0160iaur\u0117s Amerik\u0105. Tai viena \u017einomiausi\u0173 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pasaulyje, kuri labai neigiamai veikia vanden\u0173 biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 bei sukelia dideli\u0173 problem\u0173 pramonei, u\u017eter\u0161dama ir u\u017ekim\u0161dama \u012fsiurbiamuosius vamzd\u017eius vandens pumpavimo vietose.<\/p>\n

Augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys spar\u010diai migruoja ir m\u016bs\u0173 dienomis. Vienas i\u0161 naujesni\u0173 ir \u012fdomesni\u0173 egzempliori\u0173 yra gauruotoji \u0161oniplauka .<\/p>\n

Gauruotoji \u0161oniplauka Lietuvoje Gamtos tyrim\u0173 centro ir J\u016bros moksl\u0173 ir technologij\u0173 centro mokslinink\u0173 pirm\u0105 kart\u0105 buvo aptikta 2015 m. Kur\u0161i\u0173 mariose ir \u0160ventosios up\u0117s \u017eiotyse. Manoma, kad r\u016b\u0161is atkeliavo kartu su laivais \u2013 prisitvirtinusi prie \u012fvairi\u0173 laivo dali\u0173. Nat\u016braliai r\u016b\u0161is paplitusi Ponto- Kaspijos regione. \u0160i r\u016b\u0161is yra labai agresyvi, tod\u0117l ji gali toliau spar\u010diai plisti Baltijos j\u016bros baseino vandenyse bei kelti didel\u0119 gr\u0117sm\u0119 vietin\u0117ms r\u016b\u0161ims ir buvein\u0117ms. Nors gauruotoji \u0161oniplauka vos yra 3-30 mm dyd\u017eio, bet yra vadinama \u201ekrevete \u017eudike\u201c, nes labai pl\u0117\u0161ri \u2013 \u0117da visus gyv\u016bnus, kurie yra u\u017e j\u0105 ma\u017eesni (kitas \u0161oniplaukas, \u017euv\u0173 maili\u0173, \u017eirgeli\u0173 lervas ir kt.), tod\u0117l labai suma\u017e\u0117ja \u017euv\u0173 populiacijos, suma\u017e\u0117ja pauk\u0161\u010di\u0173, varli\u0173 ir kit\u0173 vandens gyv\u016bn\u0173 mitybin\u0117 baz\u0117. \u0160ios \u0161oniplaukos yra labai atsparios deguonies tr\u016bkumui, temperat\u016bros svyravimams, druskingumui, tod\u0117l gali plisti \u012fvairiuose telkiniuose bei d\u0117l savo agresyvumo pakei\u010dia juose buveini\u0173 r\u016b\u0161in\u0119 sud\u0117t\u012f, net gali sunaikinti visas \u017euvis telkinyje (sunaikinus maili\u0173, \u017euv\u0173 populiacija sunyksta).<\/p>\n

Lietuvos ir Europos mokslinink\u0173 nuomone, invazin\u0117s gyv\u016bn\u0173 ar augal\u0173 r\u016b\u0161ys pasaulyje daro didel\u0119 \u017eal\u0105 ne tik biologinei \u012fvairovei, bet ir ekonomikai, \u017emogaus sveikatai, tod\u0117l b\u016btina ma\u017einti ir kontroliuoti invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitim\u0105. Invazin\u0117s r\u016b\u0161ys kasmet Europos S\u0105jungai padaro apie 12,5 mlrd. eur\u0173 \u017ealos, tod\u0117l ES biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s strategijos iki 2020 m. tikslas yra \u201eNustatyti ir pagal svarb\u0105 sur\u016b\u0161iuoti invazines svetimas r\u016b\u0161is ir j\u0173 patekimo kelius, prioritetines r\u016b\u0161is kontroliuoti arba i\u0161naikinti, o patekimo kelius valdyti taip, kad b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias nauj\u0173 invazini\u0173 svetim\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 introdukcijai ir \u012fsik\u016brimui \u201c.<\/p>\n

Tod\u0117l pa\u017ei\u016br\u0117kime, k\u0105 ve\u017eam\u0117s u\u017eantyje.<\/p>\n

Informacijos \u0161altiniai<\/strong><\/p>\n