{"id":5001,"date":"2020-09-03T15:00:05","date_gmt":"2020-09-03T12:00:05","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=5001"},"modified":"2020-09-03T15:00:05","modified_gmt":"2020-09-03T12:00:05","slug":"dailes-terapija-ir-gedejimas-kaip-dailes-terapija-gali-padeti-isgyventi-netekti-ir-gedejima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/09\/03\/dailes-terapija-ir-gedejimas-kaip-dailes-terapija-gali-padeti-isgyventi-netekti-ir-gedejima\/","title":{"rendered":"DAIL\u0116S TERAPIJA IR GED\u0116JIMAS. Kaip dail\u0117s terapija gali pad\u0117ti i\u0161gyventi netekt\u012f ir ged\u0117jim\u0105?"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f darb\u0105 dail\u0117s terapeut\u0117 Vaida Adomaitien\u0117 para\u0161\u0117 2019m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

Vaida Adomaitien\u0117<\/p>\n

\"\"<\/a><\/figure>\n

Sunku \u012fsivaizduoti sielvarto j\u0117g\u0105, keliam\u0105 skausm\u0105, kasdienyb\u0117s b\u016bsen\u0105 tol, kol mes nesusiduriame su tuo. Sielvartas ir li\u016bdesys kyla i\u0161 netekties. \u0160iuo atveju netekties s\u0105vokoje telpa ir santykiai, ir sveikata, ir darbas, ir augintiniai, ir mylimi bei artimi \u017emon\u0117s, ir kiti pa\u010diam \u017emogui svarb\u016bs dalykai.<\/p>\n

Netektys gali kardinaliai pakeisti gyvenimus. Kaip ra\u0161\u0117 Joan Didion: \u201en\u0117ra realaus b\u016bdo, kaip susigyventi su viskuo, k\u0105 prarandame\u201c. Ged\u0117jimas turi penkis etapus: neigimas; derybos; pyktis; li\u016bdesys; susitaikymas. Kiekvienas \u012f netekt\u012f ir ged\u0117jimo laik\u0105 reaguoja skirtingai, ta\u010diau yra b\u016bd\u0173, kurie gali b\u016bti naudingi bei gali pad\u0117ti susitvarkyti, susivokti savyje ir gali pad\u0117ti i\u0161gyventi gijimo proces\u0105.<\/p>\n

Sielvartas yra nat\u016bralus ir net b\u016btinas. Tai \u017emogaus reakcija bei atsakas \u012f netekt\u012f. Da\u017enai kasdieniame gyvenime \u017emon\u0117s painioja sielvart\u0105 su li\u016bdesiu. Emocij\u0173 painiojimas da\u017eniausiai kyla i\u0161 ne\u017einojimo ar menko susipa\u017einimo su emocijomis. Sielvartas apima daug platesn\u012f emocij\u0173 spektr\u0105, \u012f j\u012f telpa pyktis, sumi\u0161imas, kalt\u0117, nerimas, baim\u0117 ir t.t.<\/p>\n

Tokia emocij\u0173 audra da\u017enai b\u016bna sunkiai suvokiama jas i\u0161gyvenan\u010diam asmeniui. \u017dmogus gali net nebesuvokti kas vyksta su juo, t.y. kas dedasi jo mintyse, kod\u0117l k\u016bnas reaguoja ir elgiasi jam ne\u012fprastai ir t.t. Sielvartas i\u0161 esm\u0117s ver\u010dia \u017emog\u0173 jaustis taip, it jis b\u016bt\u0173 visai kitas \u017emogus, d\u0117l \u0161ios prie\u017easties gali kilti savasties klausimas, gali suma\u017e\u0117ti savivert\u0117, gali prasid\u0117ti depresija ar fiziniai susirgimai. D\u0117l \u017emogaus vidinio chaoso pats sielvarto patyrimas gali pasirodyti ne\u012fveikiamas ar net nei\u0161gyvenamas. Li\u016bdesio i\u0161gyvenimas ir susigyvenimas su netektimi n\u0117ra greitas procesas, tai l\u0117tas ir ilgas i\u0161gyvenimas. Menas, \u0161iuo atveju, gali pad\u0117ti prad\u0117ti t\u0105 susigyvenimo proces\u0105, atverdamas vidines \u017emogaus temas, kurios leis tyrin\u0117ti ir i\u0161silaisvinti i\u0161 gilaus sielvarto.<\/p>\n

S. Freud yra ra\u0161\u0119s, kad psichikos po\u017ei\u016briu melancholijai b\u016bdinga gili ir skausminga bloga nuotaika, i\u0161nyk\u0119s d\u0117mesys i\u0161oriniu pasauliu, ding\u0119s geb\u0117jimas myl\u0117ti ir k\u0105 nors daryti bei savijautos sumenk\u0117jimas, kuris pasirei\u0161kia priekai\u0161tais sau ir sav\u0119s pl\u016bdimu, o sustipr\u0117j\u0119s virsta bausm\u0117s laukimo kliedesiu. Sunkus gedulas, reakcija \u012f mylimo asmens netekt\u012f rei\u0161kiasi tokia pat skausminga nuotaika, d\u0117mesio i\u0161oriniui pasauliui praradimu, \u2013 tiek, kiek tasai pasaulis neprimena apie velion\u012f, \u2013 netenkama geb\u0117jimo pasirinkti nauj\u0105 meil\u0117s objekt\u0105, nes tai reik\u0161t\u0173 i\u0161keisti gedim\u0105j\u012f, \u2013 nenorima daryti nieko, kas nesusij\u0119 su velioniu.<\/p>\n

Daugel\u012f met\u0173 vis\u0173 kryp\u010di\u0173 menininkai savo darbais kalb\u0117jo apie li\u016bdes\u012f, pykt\u012f, baim\u0119, meil\u0119, vilt\u012f ar dar kitus i\u0161gyvenimus. \u017dinoma, n\u0117ra tokio k\u016brinio, kuris pad\u0117t\u0173 susigra\u017einti prarast\u0105j\u012f, ta\u010diau menas gali pad\u0117ti susitaikyti su tuo, ko jau neb\u0117ra, priimti vis\u0105 situacij\u0105.<\/p>\n

Apie dail\u0117s terapijos naud\u0105 yra daug straipsni\u0173 ir knyg\u0173, ta\u010diau kyla nat\u016bralus klausimas, koks yra ry\u0161is tarp dail\u0117s terapijos ir ged\u0117jimo? Ar tai tikrai pagr\u012fsta mokslu?<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Labai detali\u0173 tyrim\u0173, kurie analizuot\u0173 dail\u0117s terapijos ar vizualinio meno \u012ftak\u0105 sielvartui ir netekties i\u0161gyvenimui dar n\u0117ra. Ta\u010diau pirmieji tyrimai, kurie jau yra atlikti, patvirtina dail\u0117s terapijos, kaip terapin\u0117s intervencijos, veiksmingum\u0105. Dail\u0117s terapijos procesas palengvina stres\u0105, fizinius \u2013 funkcinius sutrikimus, depresijos ar nerimo simptomus.<\/p>\n

\u0160eimos terapeutas Dougl Mitchell yra sak\u0119s: \u201eMenas daro \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 i\u0161gyvenamam sielvartui. Jis padeda atverti temas, kurias \u017emogus slopina, padeda atsiriboti nuo savo skausmo. Kai \u017emogus vengia sielvarto, kad i\u0161vengt\u0173 nei\u0161vengiamo skausmo, paneigia j\u012f ar u\u017eblokuoja, tai dail\u0117s terapijos procesas kvie\u010dia \u0161i\u0105 b\u016bsen\u0105 i\u0161judinti spalvomis, vaizduote, judesiais. Meno procesas pa\u0161alina sielvarto \u012ftamp\u0105, sukuria saugi\u0105 erdv\u0119, kurioje \u017emogus gali ged\u0117ti ir apie tai \u201ekalb\u0117ti\u201c be \u017eod\u017ei\u0173. Kuriantis \u017emogus leid\u017eia sau i\u0161veikti vis\u0105 savo li\u016bdes\u012f, pykt\u012f, baimes ir t.t. \u0160i i\u0161veika padeda atpalaiduoti k\u016bn\u0105 ir \u017emogus ima v\u0117l suvokti save, kaip vien\u012f\u201c.<\/p>\n

Kai \u017emon\u0117s pie\u0161ia, \u017eod\u017eiai tampa nebereikalingi. Tarp galvos, \u0161irdies ir rankos yra ry\u0161ys, kuris padeda \u017emon\u0117ms i\u0161reik\u0161ti daugel\u012f jausm\u0173. Kaip ir min\u0117jau anks\u010diau, jie d\u0117l netekties sukelto sielvarto, tiesiog b\u016bna \u012fstrig\u0119 \u017emoguje. K\u016brybi\u0161kumas ir pats procesas padeda i\u0161stumti tai, kas yra u\u017estrig\u0119, o i\u0161st\u016bmimas padeda pamatyti savo patirt\u012f i\u0161 kitos pus\u0117s, kitu rakursu. Daugelis i\u0161gyvenim\u0173 tampa lengviau suvokiami, kai \u012f juos gali pasi\u017ei\u016br\u0117ti tarsi i\u0161 saugaus atstumo. B\u016btent \u0161is atstumas sukuriamas dail\u0117s terapijos metu. \u017dmogus nes\u0105moningas savo jausmas laisvai kurdamas i\u0161veikia vidinius turinius, o atsitrauk\u0119s nuo k\u016brinio gali tapti steb\u0117toju, gali pamatyti kas dedasi jo viduje ir po truput\u012f su tuo susipa\u017einti. K\u016brybinis procesas taip pat gali suteikti kontrol\u0117s jausm\u0105, o tai nat\u016braliai sukuria ir saugum\u0105. \u017dmogus, jausdamas jog gali kontroliuoti fizin\u012f proces\u0105, \u017eino, kad savo istorij\u0105, netekties i\u0161gyvenim\u0105 jis gali pasakoti v\u0117l ir v\u0117l, taip sukurdamas sau erdv\u0119 tai netek\u010diai \u012fprasminti ir galiausiai paleisti. Tai itin svarbus procesas \u017emon\u0117ms, kurie neturi jokio \u012fg\u016bd\u017eio save priimti su visais jausmais, reflektuoti ir geb\u0117ti i\u0161b\u016bti.<\/p>\n

Dail\u0117s terapeutai Feen-Calligan, McIntyre, Sands \u2013 Gildstein taikydami dail\u0117s terapij\u0105 netekt\u012f i\u0161gyvenantiems, pasteb\u0117jo l\u0117li\u0173 k\u016brimo naud\u0105 bei prasm\u0119. Dail\u0117s terapijos metu sukurta l\u0117l\u0117 \u017emon\u0117ms atstodavo mirus\u012f artim\u0105 ir taip jie per k\u016bryb\u0105 ir \u017eaidim\u0105 gal\u0117davo i\u0161sakyti tai, ko nesp\u0117jo. \u017dinoma, kartu su terapeuto pagalba klientas rasdavo tinkam\u0105 b\u016bd\u0105 atsisveikinti su mirusiuoju bei sukurta l\u0117le, bet jau i\u0161gyvenus netekties chaos\u0105.<\/p>\n

Dalis mokslinink\u0173 yra pasteb\u0117j\u0119, jog netekties i\u0161gyvenim\u0105 padeda \u012fveikti bei j\u0105 priimti \u2013 ra\u0161ymas ir k\u016brybi\u0161kas lai\u0161ko apipavidalinimas. Taip pat, mokslininkai (Heath, Lings, McFerran ir kt.) pritaria, kad k\u016brybiniame procese taip pat gali pad\u0117ti ir dain\u0173 ra\u0161ymas, muzikos k\u016brimas, poezijos i\u0161\u0117jusiam ra\u0161ymas.<\/p>\n

Psichologas K. Hill Lineweaver pasteb\u0117jo, kad dail\u0117s terapijoje gedintiems svarbus komandinis k\u016brybinis procesas. Pavyzd\u017eiui, kiekvienas gali sukurti savo k\u016brin\u012f, o po to i\u0161 j\u0173 vis\u0173 bendromis j\u0117gomis sukurti tarsi netekties d\u0117lion\u0119. Taip pat psichologas si\u016blo kviesti \u017emones kartu kurti pvz., laiming\u0105 \u017emog\u0173; buvimas grup\u0117je suteikia dr\u0105sos \u0161ypsenai, kalt\u0117s slopinimui, li\u016bdesio pri\u0117mimui ar tiesiog leid\u017eia atsitraukti nuo viso jausm\u0173 chaoso, kuris tuo metu dominuoja \u017emoguje.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

K\u016brybinis procesas leid\u017eia ne tik i\u0161reik\u0161ti netekties skausm\u0105, \u012fsivardinti jausmus, bet taip pat pa\u017eadina ir pozityvias emocijas, kurios gedint b\u016bna prislopintos. Moksliniuose tyrimuose pastebima, kad kartais ged\u0117dami \u017emon\u0117s tampa labai nei\u0161kalbingi, jie nenori verbaliai i\u0161reik\u0161ti sav\u0119s, tad dail\u0117s terapija suteikia kit\u0105 kalb\u0117jimo erdv\u0119 \u2013 vizuali\u0105.<\/p>\n

Dail\u0117s terapija gali pad\u0117ti i\u0161gyventi netekties laikotarp\u012f, susivokti savyje, pastiprinti vidines j\u0117gas tolimesniam gyvenimui. K\u016brybinis procesas \u2013 i\u0161laisvina, \u012fgalina ir palaiko.<\/p>\n

Naudoti \u0161altiniai:<\/strong><\/p>\n