{"id":4999,"date":"2020-09-17T15:00:06","date_gmt":"2020-09-17T12:00:06","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4999"},"modified":"2020-09-17T15:00:06","modified_gmt":"2020-09-17T12:00:06","slug":"alergija-siu-laiku-rykste","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/09\/17\/alergija-siu-laiku-rykste\/","title":{"rendered":"Alergija \u2013 \u0161i\u0173 laik\u0173 ryk\u0161t\u0117"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f darb\u0105 Panev\u0117\u017eio \u201eVyturio\u201c progimnazijos mokin\u0117 Aust\u0117ja Kulionyt\u0117 para\u0161\u0117 2019 m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

Aust\u0117ja Kulionyt\u0117<\/p>\n

\n
<\/figure>\n

\"\"<\/a><\/p>\n<\/div>\n

Da\u017enai \u017emon\u0117s susid\u016br\u0119 su alergija, ne\u017eino nuo ko prad\u0117ti. Gydymas vaistais kartais b\u016bna neefektyvus ir po kurio laiko alergija gali v\u0117l atsinaujinti, tod\u0117l reikia vykti pas specialist\u0105 ir atlikti tyrimus, o ne u\u017esiimin\u0117ti savygida namuose.<\/strong><\/p>\n

Taigi pirmiausia, kas yra alergija ?<\/strong><\/p>\n

Alergija <\/strong>\u2013 tai ypa\u010d jautri organizmo reakcija alergenams (kai kuriems aplinkos faktoriams: chemin\u0117ms med\u017eiagoms, mikrobams bei j\u0173 veiklos produktams, maisto produktams ir kt.), \u012f kuriuos kiti visai nereaguoja. Pirm\u0105 syk\u012f alergenams patekus \u012f organizm\u0105, jame per 2-21 dienas (priklausomai nuo alergeno kiekio, organizmo savybi\u0173) susidaro antik\u016bn\u0173, vadinam\u0173 imunoglobulinais. Jau esant pakankamam antik\u016bn\u0173 kiekiui ir v\u0117l patekus specifiniam alergenui (prie\u0161 kur\u012f yra pasigaminusi\u0173 antik\u016bn\u0173), gali \u012fvykti alergin\u0117 reakcija.<\/p>\n

\u0160iais laikais yra daug alergijos r\u016b\u0161i\u0173, ta\u010diau \u0161ios yra pagrindin\u0117s:<\/strong><\/p>\n

1. \u017diedadulki\u0173 alergija<\/strong><\/em>. Tai organizmo reakcija \u012f med\u017ei\u0173, \u017eoli\u0173, g\u0117li\u0173 \u017eiedadulkes, kurios b\u016bna ore jiems \u017eydint (pavasar\u012f \u2013 vasar\u0105).<\/p>\n

Pavasaris ir vasara sunkiausias laikas tiems, kuriuos vargina \u017eiedadulki\u0173 alergijos. \u0160i labiausiai paplitusi alergijos forma vadinama polinoze. \u017diedadulki\u0173 alergija \u2013 tai alergin\u0117 liga, kuri\u0105 sukelia netinkama imunin\u0117s sistemos reakcija \u012f \u012fvairi\u0173 augal\u0173 \u017eiedadulkes. Jos i\u0161 aplinkos nus\u0117da ant nosies, burnos ir aki\u0173 gleivini\u0173, patenka \u012f bronchus, kontaktuoja su oda ir jautriems \u017emon\u0117ms sukelia alergijos simptomus.<\/p>\n

\u017diedadulki\u0173 alergijos simptomai: nosies u\u017egulimas, vandeningos ir gleivingos i\u0161skyros i\u0161 nosies, \u010diaudulys, aki\u0173 per\u0161t\u0117jimas, dusulys, sausas kosulys, b\u0117rimai.<\/p>\n

Alergija \u017eiedadulk\u0117ms gali sukelti dilg\u0117lin\u012f b\u0117rim\u0105, edem\u0105, bronchin\u0119 astm\u0105 ar jos pa\u016bm\u0117jim\u0105 yra \u017einomi net migrenos atvejai, taip pat \u017eiedadulki\u0173 epilepsija. Patekus \u017eiedadulk\u0117ms \u012f vir\u0161kinam\u0105j\u012f trakt\u0105 su maistu, gali pasireik\u0161ti pykinimas, v\u0117mimas, \u016bm\u016bs pilvo skausmai ir odos b\u0117rimas.<\/p>\n

Alergija \u017eiedadulk\u0117ms gali sukelti alergin\u012f rinit\u0105 ar rinokonjunktyvit\u0105.<\/p>\n

2. Alergija dulki\u0173 erkut\u0117ms<\/strong><\/em>. Tai alergija \u012f dulki\u0173 erku\u010di\u0173 i\u0161skyras, i\u0161matas, kurias jos skleid\u017eia m\u016bs\u0173 aplinkoje.<\/strong><\/p>\n

Erkut\u0117s \u2013 tai mikroskopiniai organizmai, kurie gyvena nam\u0173 dulk\u0117se ir nam\u0173 apyvokos daiktuose: patalyn\u0117je, \u010diu\u017einiuose, sofose, lovose, kilimuose, u\u017euolaidose. Erkut\u0117s minta m\u016bs\u0173 odos mikrodalel\u0117mis. Kiekvien\u0105 dien\u0105 vidutini\u0161kai mes prarandame apie 1 \u2013 2 gramus odos daleli\u0173, kurios \u201epamaitina\u201c apie 1,5 mln. erku\u010di\u0173 per dien\u0105. Erkut\u0117s i\u0161gyvena 2 \u2013 4 m\u0117nesius ir spar\u010diai dauginasi. Alergija dulki\u0173 erk\u0117ms \u2013 viena da\u017eniausi\u0173 astmos prie\u017eas\u010di\u0173 visame pasaulyje.<\/p>\n

3. Alergija nam\u0173 dulk\u0117ms<\/strong><\/em> \u2013 tai alergija \u012fvairiems nam\u0173 aplinkoje esantiems alergenams ar j\u0173 mi\u0161iniui, pvz., audini\u0173 pluo\u0161tui, namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 plaukams, pel\u0117siams.  <\/strong><\/p>\n

Da\u017eniausiai alergija b\u016bna kat\u0117ms ar \u0161unims, bet pasitaiko alergij\u0173 \u017eiurk\u0117ms, pel\u0117ms, j\u016bros kiaulyt\u0117ms, pauk\u0161\u010diukams, arkliams, karv\u0117ms ar naminiams pauk\u0161\u010diams. Gyv\u016bn\u0173 alergenai yra baltymai, kuriems patekus ant odos ar \u012fkv\u0117pus, sukeliama alergin\u0117 reakcija, nes i\u0161siskiria histaminas, kuris sukelia tinimus, a\u0161arojim\u0105, \u0161ienlig\u0117s ar astmos simptomus.<\/p>\n

Namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 plaukuose, seil\u0117se ar \u0161lapime esantys baltymai gali sukelti alergines reakcijas, tokias kaip aki\u0173 a\u0161arojim\u0105, nosies i\u0161skyr\u0173 padid\u0117jim\u0105, astmos priepuol\u012f, dilg\u0117lin\u0119, atopin\u012f dermatit\u0105.<\/p>\n

4. <\/strong>Alergija maisto produktams <\/strong><\/em>\u2013 tai reakcija \u012f tam tikrus maisto produktus, kuri\u0173 suvalgius i\u0161 karto prasideda alergin\u0117 reakcija.<\/strong><\/p>\n

Alergija maistui yra nenormali, padid\u0117jusio jautrumo kai kuriems maisto produktams organizmo b\u016bkl\u0117. Kiekvienam, toki\u0105 organizmo b\u016bkl\u0119 turin\u010diam asmeniui gali b\u016bti padid\u0117j\u0119s jautrumas skirtingiems maisto produktams. Suvalgius tokio maisto, po kurio laiko gali prasid\u0117ti alergin\u0117 reakcija, liga. Da\u017eniausiai sutinkami alergenai yra kiau\u0161iniai, rie\u0161utai, pieno produktai, karv\u0117s pienas, soja, \u017euvis.<\/p>\n

Pagrindiniai alergijos maistui po\u017eymiai:<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Patinimai,<\/li>\n
  2. Nie\u017eulys,<\/li>\n
  3. Dilg\u0117lin\u0117,<\/li>\n
  4. B\u0117rimai<\/li>\n<\/ol>\n

    5. <\/strong>Vabzd\u017ei\u0173 sukelta alergija <\/strong><\/em>\u2013 tai organizmo reakcija \u012f tam tikro vabzd\u017eio \u012fg\u0117lim\u0105, kuomet jis \u012fleid\u017eia nuodus \u017emogui \u012f organizm\u0105 (pvz., bit\u0117s \u012fkandimas).<\/strong><\/p>\n

    Lietuvoje n\u0117ra oficialios statistikos kiek kasmet nuo vabzd\u017ei\u0173 sukeltos alergijos mir\u0161ta \u017emoni\u0173, ta\u010diau paskai\u010diuota, jog kitose Europos \u0161alyse toki\u0173 mir\u010di\u0173 b\u016bna apie 60. Vabzd\u017ei\u0173 \u012fg\u0117limai ne tik skausmingi \u2014 jie gali baigtis \u016bmia alergine reakcija. Net ir nealergi\u0161kiems \u017emon\u0117ms gali b\u016bti pavojinga, jei \u0161ir\u0161\u0117 \u012fgelia \u012f gomur\u012f ar lie\u017euvio \u0161akn\u012f. Vabzd\u017ei\u0173 nuodams alergi\u0161kiems \u017emon\u0117ms net ir vienas \u012fg\u0117limas gali b\u016bti mirtinas. \u012eg\u0117lus bitelio lieka geluonis, prie\u0161ingai, nei \u012fg\u0117lus vapsvai ar \u0161ir\u0161ei. Geluon\u012f reikia b\u016btinai pa\u0161alinti. Geluonies nei\u0161traukus, \u012f organizm\u0105 patenka maksimali nuod\u0173 doz\u0117. Alergin\u0119 reakcij\u0105 da\u017eniausiai sukelia bi\u010di\u0173 nuodai. Pirmas \u012fg\u0117limas neb\u016btinai sukelia reakcij\u0105, da\u017eniausiai alergijai i\u0161sivystyti reikia keleto \u012fg\u0117lim\u0173.<\/p>\n

    Alergija \u017emogui gali pasireik\u0161ti \u012fvairiais po\u017eymiais ir simptomais:<\/strong><\/p>\n

      \n
    • Oda<\/strong> \u2013  alergija pasirei\u0161kia nie\u017euliu, pleiskanojimu, paraudimu, b\u0117rimu, p\u016bk\u0161l\u0117mis ir kt.<\/li>\n
    • Kv\u0117pavimo sistema<\/strong> \u2013  alergija parei\u0161kia apsunkintu kv\u0117pavimu, sloga, bronchin\u0117s astmos simptomais.<\/li>\n
    • Vir\u0161kinimo traktas<\/strong> \u2013 \u017emogus viduriuoja , vemia, jam rai\u017eo pilv\u0105 ir pan.<\/li>\n
    • Akys<\/strong> \u2013 alergija pasirei\u0161kia paraudimu, nie\u017euliu, a\u0161arojimu.<\/li>\n
    • \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 sistema<\/strong> \u2013 gali i\u0161sivystyti stipriausia alergin\u0117 reakcija \u2013 anafilaksinis \u0161okas, kurio metu \u017emogus gali netgi numirti.<\/li>\n<\/ul>\n

      Norint nustatyti kam alergi\u0161kas \u017emogus, reikia vykti pas alergolog\u0105, kuris padar\u0119s reikiamus tyrimus, nustatys kam konkre\u010diai \u017emogus yra alergi\u0161kas.<\/strong><\/p>\n

      Gydytojas paskirs gydim\u0105, kuris gali b\u016bti:<\/strong><\/p>\n

      1 etapas \u2013 alergeno vengimas<\/strong><\/p>\n

      Esant alergijai \u017eiedadulk\u0117ms, beveik ne\u012fmanoma i\u0161vengti alergen\u0173. Esant alergijai nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117ms ir naminiams gyv\u016bnams, alergeno vengimas yra pirmas \u017eingsnis, siekiant palengvinti alergijos simtomus. Ta\u010diau daugeliu atveju alergen\u0173 vengimas n\u0117ra pakankamai efektyvi gydymo priemon\u0117.<\/p>\n

      2 etapas \u2013 vaistai nuo alergijos<\/strong><\/p>\n

      Vaistai nuo alergijos blokuoja histamino, leukotrien\u0173 receptorius, slopina alergin\u012f  u\u017edegim\u0105. Tokiu b\u016bdu jie suma\u017eina ar panaikina ligos simptomus. Sergant astma,  bronch\u0173 spazmo sukeltiems simptomams slopinti vartojami bronchus ple\u010diantys  vaistai. \u0160ie vaistai vadinami simptominiais, kadangi jie ma\u017eina, lengvina simptomus, bet, deja, nepa\u0161alina alergin\u0117s ligos prie\u017easties. Jie vartojami, kai atsiranda  simptom\u0173 ir (ar) nuolatinei ligos kontrolei palaikyti. Nustojus juos vartoti, simptom\u0173  v\u0117l gali atsirasti.<\/p>\n

      3 etapas \u2013 alergen\u0173 specifin\u0117 imunoterapija (ASIT).<\/strong><\/p>\n

      Tai vienintelis gydymo b\u016bdas, veikiantis alergijos atsiradimo prie\u017eastis.<\/strong>
      \nASIT tikslas \u2013 suma\u017einti paciento jautrum\u0105 alergenui (-ams), kartu pakei\u010diant imunin\u012f  atsak\u0105 ir u\u017etikrinant alergeno (-\u0173) toleravim\u0105. Pradiniu (\u012fvadiniu) gydymo etapu  alergeno doz\u0117s palaipsniui didinamos, toliau palaikomuoju etapu gydymas t\u0119siamas  3\u20135 metus, vartojant pastovi\u0105 palaikom\u0105j\u0105 doz\u0119. Jei pacientas gydosi pagal nurodyt\u0105  gydymo re\u017eim\u0105, ASIT poveikis i\u0161lieka ilg\u0105 laik\u0105 net ir pasibaigus gydymo laikotarpiui.<\/p>\n

      Apibendrinimui: <\/strong>kol dar n\u0117ra alergijos, patariama vengti sintetinio maisto, namuose ma\u017eiau naudoti buitin\u0117s chemijos, taip pat vaisius ir dar\u017eoves apie 2 valandas numirkyti sodos tirpale prie\u0161 vartojant.<\/p>\n

      \u0160altiniai<\/strong><\/p>\n

        \n
      1. http:\/\/www.imunoterapija.lt\/alergijos-gydymas\/<\/strong><\/li>\n
      2. https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Alergija<\/strong><\/li>\n
      3. http:\/\/www.imunoterapija.lt\/pazinkime-alergija\/alergiju-rusys-ir-simptomai\/<\/strong><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

        \u0160\u012f darb\u0105 Panev\u0117\u017eio \u201eVyturio\u201c progimnazijos mokin\u0117 Aust\u0117ja Kulionyt\u0117 para\u0161\u0117 2019 m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt   Aust\u0117ja Kulionyt\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5781,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[16,129,193],"class_list":["post-4999","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-alergija","tag-medicina","tag-sveikata","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4999","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4999"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4999\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4999"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4999"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4999"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}