{"id":4995,"date":"2020-10-01T15:00:09","date_gmt":"2020-10-01T12:00:09","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4995"},"modified":"2020-10-01T15:00:09","modified_gmt":"2020-10-01T12:00:09","slug":"spindek-spindek-maza-zvaigzdute-arba-kaip-mirsta-zvaigzdes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/10\/01\/spindek-spindek-maza-zvaigzdute-arba-kaip-mirsta-zvaigzdes\/","title":{"rendered":"Spind\u0117k, spind\u0117k, ma\u017ea \u017evaig\u017edute, arba kaip mir\u0161ta \u017evaig\u017ed\u0117s?"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f darb\u0105 \u0160iauli\u0173 Did\u017edvario gimnazijos 12-os klas\u0117s mokin\u0117 Ema Ivanauskait\u0117 para\u0161\u0117 2019 m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt <\/em><\/p>\n

Ema Ivanauskait\u0117<\/p>\n

Kiekvienas m\u016bs\u0173 planetos gyventojas bent kart\u0105 gyvenime gro\u017e\u0117josi nakties dangumi ir svajojo apie begalin\u0119 visat\u0105. Jau pirmosios \u017emonijos civilizacijos steb\u0117jo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 jud\u0117jim\u0105, gimim\u0105 ir mirt\u012f, pasitik\u0117jo jomis savo kelion\u0117se, gyvenimo sprendimuose, net suteik\u0117 vardus. Ry\u0161ys tarp kosmoso k\u016bn\u0173 ir \u017emogaus i\u0161liko stiprus nuo pirmos nuoseklios \u017emonijos minties iki modernios XXI a. visuomen\u0117s. Astronomija \u2013 seniausia gamtos moksl\u0173 at\u0161aka.<\/p>\n

Ta\u010diau kas stumia \u017emonij\u0105 dom\u0117tis tuo, kas taip toli ir nepasiekiama? Kod\u0117l danguje mirksin\u010dios \u017evaig\u017edut\u0117s \u012fkvepia mus svajoti, i\u0161rasti ir kurti? Ar gali \u017emogus ir tolima \u017evaig\u017ed\u0117 b\u016bti susij\u0119?<\/p>\n

Naktiniame \u017dem\u0117s danguje \u017evaig\u017ed\u0117s \u2013 ma\u017ey\u010diai, spindintys ta\u0161keliai. Ta\u010diau \u0161is po\u017ei\u016bris n\u0117ra itin arti realyb\u0117s. \u017dvaig\u017ed\u0117s \u2013 tai did\u017eiuliai \u012fkait\u0119 duj\u0173 kamuoliai, kuri\u0173 pavir\u0161iaus temperat\u016bra siekia nuo 3200\u00b0C iki netgi 40000\u00b0C. Artimiausia mums \u017evaig\u017ed\u0117 \u2013 Saul\u0117 \u2013 priskiriama geltonosioms nyk\u0161tuk\u0117ms, jos mas\u0117 siekia apie 1,989\u00d710^30 kg, o pavir\u0161iaus temperat\u016bra yra apie 5500\u00b0C.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/em><\/figure>\n

\u017dvaig\u017ed\u0117s vykdo termobranduolines reakcijas, kuri\u0173 metu vandenilis naudojamas kaip kuras. Vykdomos reakcijos i\u0161skiria daug energijos \u0161ilumos pavidalu, tod\u0117l \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 temperat\u016bra tokia auk\u0161ta. Temperat\u016bra gali kisti pagal \u017evaig\u017ed\u0117s dyd\u012f, o d\u0117l kintan\u010dios temperat\u016bros, kinta ir fuzijos reakcij\u0173 rezultatai. \u0160tai pavyzd\u017eiui, raudonosios nyk\u0161tuk\u0117s gan\u0117tinai v\u0117sios, o j\u0173 mas\u0117 da\u017enai nesiekia net tre\u010ddalio m\u016bs\u0173 Saul\u0117s mas\u0117s. D\u0117l ma\u017eos temperat\u016bros vandenilio konversija \u012f hel\u012f gan\u0117tinai l\u0117ta, o \u017evaig\u017ed\u0117s viduje vykstantis med\u017eiag\u0173 jud\u0117jimas suteikia daugiau vandenilio kuro lyginant su did\u017ei\u0173j\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 proporcijomis ir prieinamu vandenilio atom\u0173 \u0161altiniu. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 raudonosios nyk\u0161tuk\u0117s dr\u0105siai laiko ilgaam\u017ei\u0161kumo titul\u0105 \u2013 j\u0173 nusp\u0117jama gyvenimo trukm\u0117 gali siekti net 1trln. met\u0173. \u0160iuos skai\u010dius sunkiai \u012fsivaizduojame, ta\u010diau Visatos am\u017eius nesiekia net 14mlrd. met\u0173, o Saul\u0117 tegyvens tik apie 12mlrd. met\u0173. D\u0117l nuolat greit\u0117jan\u010dio Visatos pl\u0117timosi, raudonosios nyk\u0161tuk\u0117s gali likti paskutin\u0117mis \u0161viesiomis \u017evaig\u017ed\u0117mis Visatoje.<\/p>\n

Vidutinio dyd\u017eio \u017evaig\u017ed\u0117s, kaip Saul\u0117, savo branduoliuose turi sluoksnius, tarp kuri\u0173 materija negali jud\u0117ti taip laisvai, kaip raudonosiose nyk\u0161tuk\u0117se. Saul\u0117 skiriama \u012f 3 vidines zonas: centrin\u0119, dar kitaip vadinam\u0105 branduoliu, j\u0105 gaubia spindulin\u0117 bei konvekcin\u0117 zonos. Branduolyje, d\u0117l auk\u0161tos temperat\u016bros ir sl\u0117gio, vandenilio atomai skyla, sudarydami atom\u0173 branduoli\u0173 ir elektron\u0173 plazm\u0105. Tokiose s\u0105lygose vyksta termobranduolin\u0117s reakcijos, kuri\u0173 pirminis produktas \u2013 helio branduolys. Reakcijos metu taip pat i\u0161skiriami gama spinduli\u0173 fotonai ir neutrinai, tampantys pagrindiniu Saul\u0117s energijos \u0161altiniu. Dalis \u0161i\u0173 daleli\u0173 pasiekia Saul\u0117s pavir\u0161i\u0173 ir yra i\u0161spinduliuojama \u012f Visat\u0105. Nuo Saul\u0117s pavir\u0161iaus atsiskyr\u0119s fotonas pasiekia \u017dem\u0119 per 8min., ta\u010diau jam prireikia 200 000 met\u0173, kad nuo branduolin\u0117s reakcijos vietos branduolyje pasiekt\u0173 Saul\u0117s pavir\u0161i\u0173. Branduolyje vykstan\u010di\u0173 termobranduolini\u0173 reakcij\u0173 metu helio branduolys taip pat gali reaguoti su plazma, tad, d\u0117l Saul\u0117s s\u0105lyginai nedidel\u0117s mas\u0117s, galutinis reakcij\u0173 produktas gali b\u016bti bet kuris elementas, nesunkesnis u\u017e angl\u012f.<\/p>\n

\u017dvaig\u017ed\u0117s, kurios bent 8 kartus didesn\u0117s u\u017e Saul\u0119, termobranduolini\u0173 reakcij\u0173 metu sukuria elementus, ne sunkesnius u\u017e gele\u017e\u012f. D\u0117l traukos j\u0117gos, sunkesni elementai sudaro naujus vidinius sluoksnius: vandenilio fuzija vyksta ar\u010diausiai \u017evaig\u017ed\u0117s pavir\u0161iaus, reikalauja gan\u0117tinai \u017eemos temperat\u016bros \u2013 lyginant su kitais reakcij\u0173 sluoksniais. D\u0117l vandenilio naudojamo termobranduolin\u0117ms reakcijoms, kyla branduolio temperat\u016bra, taip sukuriamos s\u0105lygos auk\u0161tesnio lygio branduoli\u0173 reakcijoms. Antrajame branduolio sluoksnyje helio atomai, sulydyti i\u0161 vandenilio branduoli\u0173 plazmos, d\u0117l auk\u0161tesn\u0117s temperat\u016bros v\u0117l paver\u010diami \u012f plazm\u0105, ta\u010diau \u0161ios reakcijos metu naujai sulipdyti atomai \u2013 anglis. Didesn\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s gali tur\u0117ti iki \u0161e\u0161i\u0173 skirting\u0173 fuzijos sluoksni\u0173, septintuoju tampa gele\u017eis. Kiekvienas naujai atsirad\u0119s sluoksnis \u2013 termobranduolini\u0173 reakcij\u0173 stadija \u2013 d\u0117l spar\u010diau kylan\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s temperat\u016bros trunka vis trumpiau. Tam, kad tokio dyd\u017eio \u017evaig\u017ed\u0117 sudegint\u0173 savo vandenilio atsargas, jai gali prireikti iki milijardo met\u0173, ta\u010diau atsiradus vos pirmajam gele\u017eies atomui, ima tiks\u0117ti mirtina bomba. Silikonas ima taip greitai virsti gele\u017eimi, kad jo atsargos baigiasi per vien\u0105 dien\u0105! \u017dvaig\u017ed\u0117s gele\u017einiam branduoliui did\u0117jant, o vandenilio atsargoms ma\u017e\u0117jant, ji ima art\u0117ti prie savo pra\u017e\u016bties. Regim\u0105j\u0105 Visat\u0105 nutvieskia ry\u0161kus Supernovos blyksnis, anks\u010diau buv\u0119 \u017evaig\u017ed\u0117s sluoksniai skrieja kosmoso platyb\u0117mis. I\u0161 ka\u017ekada buvusios termobranduolini\u0173 reakcij\u0173 gali\u016bn\u0117s liko tik ma\u017eyt\u0117 neutronin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117 \u2013 pirmyk\u0161t\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s branduolio liekana.<\/p>\n

Mirusios \u017evaig\u017ed\u0117s gyvenimo rezultatas \u2013 Visata skriejantys reakcij\u0173 met\u0173 pagaminti elementai ir junginiai. \u0160ie naujai pagaminti elementai, skriejantys metalo luitais ar spinduli\u0173 pavidalu, gali atgimti \u2013 tapti nauj\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 gamyklomis, vadinamais pluo\u0161tiniais \u016bkais. Neutronin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117 skleid\u017eia toki\u0105 stipri\u0105 radiacij\u0105, kad aplink j\u0105 esantis \u017evaig\u017ed\u0117s i\u0161orini\u0173 sluoksni\u0173 sudarytas pluo\u0161tinis \u016bkas ima \u0161vyt\u0117ti. Pra\u0117jus t\u016bkstan\u010diams met\u0173, \u0161is \u016bkas i\u0161sisklaidys, po savimi palikdamas neutronin\u0119 \u017evaig\u017ed\u0119 ir naujas, k\u0105 tik i\u0161 liku\u010di\u0173 susiformavusias \u017evaig\u017edes.<\/p>\n

\"\"<\/a>
\nKrabo \u016bkas, esantis 6 523 \u0161viesme\u010di\u0173 atstumu nuo \u017dem\u0117s; \u016bko spindulys siekia 5,5 \u0161viesme\u010di\u0173.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n

\u017dem\u0117 \u2013 puikus kosmoso element\u0173 kompozicijos pavyzdys. Tiksli visk\u0105 sudaran\u010di\u0173 atom\u0173 kilm\u0117 n\u0117ra \u017einoma, ta\u010diau galima teigti, jog bent dalis \u0161i\u0173 atom\u0173 gal\u0117jo susiformuoti ka\u017ekada egzistavusios \u017evaig\u017ed\u0117s branduolyje. \u017dinoma, jog \u017emogaus k\u016bnas sudarytas i\u0161 65% deguonies, 18% anglies, 10% vandenilio ir 3% azoto atom\u0173. Bent 96% m\u016bs\u0173 k\u016bno \u2013 potencialios \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 dulk\u0117s. \u017dmoni\u0173 tro\u0161kimas su\u017einoti daugiau apie berib\u0119 Visat\u0105, joje esan\u010dias \u017evaig\u017edes ir planetas tampa tro\u0161kimu su\u017einoti apie m\u016bs\u0173 praeit\u012f, dabart\u012f ir galb\u016bt net ateit\u012f.<\/p>\n

Bibliografija:<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. https:\/\/www.universetoday.com\/24780\/temperature-of-stars\/<\/a><\/li>\n
  2. https:\/\/nssdc.gsfc.nasa.gov\/planetary\/factsheet\/sunfact.html<\/a><\/li>\n
  3. https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Saul%C4%97<\/a><\/li>\n
  4. https:\/\/www.e-education.psu.edu\/astro801\/content\/l6_p5.html<\/a><\/li>\n
  5. https:\/\/www.vle.lt\/Straipsnis\/Saule-84189<\/a><\/li>\n
  6. https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Composition_of_the_human_body<\/a><\/li>\n
  7. http:\/\/newsappear.com\/2019\/09\/11\/sun-temperature-experiments-provide-answers-to-solar-model-issues\/<\/a><\/li>\n
  8. https:\/\/www.esa.int\/Science_Exploration\/Space_Science\/The_Crab_Nebula_largest_Hubble_mosaic_ever_made<\/a><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    \u0160\u012f darb\u0105 \u0160iauli\u0173 Did\u017edvario gimnazijos 12-os klas\u0117s mokin\u0117 Ema Ivanauskait\u0117 para\u0161\u0117 2019 m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt  Ema Ivanauskait\u0117 Kiekvienas […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5784,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[60,65,110,222],"class_list":["post-4995","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-esa","tag-fizika","tag-kosmosas","tag-zvaigzdes","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4995","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4995"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4995\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4995"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4995"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4995"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}