{"id":4993,"date":"2020-06-25T15:00:50","date_gmt":"2020-06-25T12:00:50","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4993"},"modified":"2020-06-25T15:00:50","modified_gmt":"2020-06-25T12:00:50","slug":"mirtinas-bucinys-ar-taip-gali-buti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/06\/25\/mirtinas-bucinys-ar-taip-gali-buti\/","title":{"rendered":"Mirtinas bu\u010dinys. Ar taip gali b\u016bti?"},"content":{"rendered":"<p><em>\u0160\u012f darb\u0105 alergolog\u0117, VU profesor\u0117 R\u016bta Dubakien\u0117 para\u0161\u0117 2019m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p style=\"text-align: right;\">R\u016bta Dubakien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: right;\"><a href=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/07\/Ruta_Dubakiene_1.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"size-full wp-image-5117 aligncenter\" src=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/07\/Ruta_Dubakiene_1.jpg\" alt=\"\" width=\"602\" height=\"452\"><\/a><\/p>\n<p>Vaikyst\u0117s pasakos savyje slepia ne tik burtus bei paslaptis, bet ir realaus gyvenimo atspind\u017eius. Pamenate pasak\u0105 \u201eSnieguol\u0117 ir septyni nyk\u0161tukai\u201c? Prakandus raudon\u0161on\u012f, piktosios raganos pasi\u016blyt\u0105 obuol\u012f, Snieguol\u0117 u\u017emiega. Bet gali b\u016bti ir taip, kad jaunuolis, valg\u0119s obuol\u012f ir pabu\u010diav\u0119s \u012f l\u016bpas savo mylim\u0105j\u0105, palyd\u012f j\u0105 \u012f am\u017ein\u0105j\u012f mieg\u0105. Mirtinas bu\u010dinys \u2013 ar taip gali b\u016bti? Taip, atsakys jums gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, gali. Taip nutinka d\u0117l gr\u0117smingiausios \u017emogaus gyvybei alergin\u0117s ligos \u2013 anafilaksijos, nors tai pasitaiko tikrai neda\u017enai Turb\u016bt, ma\u017eiausiaibent kart\u0105 per metus Lietuvoje nugirstame, kad ka\u017ekas mir\u0117 \u012fgeltas bit\u0117s ar vapsvos nuo alergin\u0117s reakcijos \u2013 anafilaksijos. Bet lygiai taip pat galima numirti ir nuo maisto, kad ir min\u0117to obuolio p\u0117dsak\u0173, likusi\u0173 ant l\u016bp\u0173 gleivin\u0117s. Alerginei&nbsp;<em>reakcijai vykti pakanka ir minimalios alergeno koncentracijos<\/em>, pvz., kad ir maiste esan\u010di\u0173 \u017eem\u0117s rie\u0161ut\u0173 ar kit\u0173 maisto alergen\u0173 p\u0117dsak\u0173 \u2013 visai menko kiekio.<\/p>\n<p>Anafilaksija \u2013 tai yra \u016bmiai besivystanti pati gr\u0117smingiausia alergin\u0117 reakcija, kuri paprastai pa\u017eeid\u017eia ne vien\u0105, o da\u017eniausiai keturias organ\u0173 sistemas: od\u0105, kv\u0117pavimo, vir\u0161kinimo bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173. Ir ne tik. Anafilaksin\u0117 reakcija gali vykti bet kuriame organe, net smegenyse, gimdos lygiuosiuose raumenyse, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je. Ji gali b\u016bti alergin\u0117 ir nealergin\u0117, o \u0161i dar gali b\u016bti susijusi su IgE ir nesusijusi su IgE. Alergeno doz\u0117s kiekis \u012ftakos visi\u0161kai neturi \u2013 jau min\u0117ta, bet tai labai svarbu.<\/p>\n<p>Pirmoji u\u017euomina apie anafilaksij\u0105 mus pasiek\u0117 i\u0161 senov\u0117s Egipto \u2013 daugiau nei prie\u0161 2000 met\u0173 prie\u0161 Krist\u0173 \u012fgeltas vapsvos numir\u0117 faraonas Menas. 1901 m. pranc\u016bz\u0173 mokslininkai Charles Richet ( \u0160arlis Ri\u0161e ) ir Paul Portier ( Polis Portje) keliavo Vidur\u017eemio j\u016bra Monako princo Alberto jachta ir tyr\u0117 j\u016bros med\u016bzas. \u0160ie j\u016bros gyviai smarkiai nudegindavo j\u016breivius. Charles Richet band\u0117 sukurti prie\u0161nuod\u012f j\u016breiviams ir \u0117m\u0117si imunizuoti \u0161unis med\u016bz\u0173 nuodais. Ir tai dar\u0117 karaliaus Mitridato b\u016bdu (\u0161is karalius gerdavo ma\u017eas nuod\u0173 dozes ir pasidarydavo jiems atsparus). Ta\u010diau \u0161\u012f kart\u0105 lauktas efektas buvo visi\u0161kai prie\u0161ingas \u2013vietoj to, kad apsaugot\u0173, po pakartotinos nuod\u0173 injekcijos \u0161unys \u017e\u016bdavo. Ch. Richet nusprend\u0117, kad yra ka\u017ekoks pakit\u0119s nat\u016bralus atsparumas nuodams, tod\u0117l \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f pavadino&nbsp;<em>anafilaksija \u2013 anaphylaxis<\/em>&nbsp;(i\u0161. gr. kalbos \u2013&nbsp;<em>ana<\/em>&nbsp;\u2013 prie\u0161d\u0117lis, rei\u0161kiantis sustiprinim\u0105,&nbsp;<em>phylaxis<\/em>&nbsp;\u2013 apsauga). Taip 1902 metais abu \u0161ie mokslininkai pirm\u0105 kart\u0105 apra\u0161\u0117 anafilaksijos fenomen\u0105.<\/p>\n<p>Anafilaksija gali pasireik\u0161ti sisteminiais sutrikimais (anafilaksinis \u0161okas) arba vietiniais sutrikimais (vietin\u0117 anafilaksija odoje ar kv\u0117pavimo takuose). Sistemin\u0117 reakcija da\u017eniausiai i\u0161sivysto po intravenin\u0117s antigeno injekcijos \u012f organizm\u0105, kuris anks\u010diau jau buvo \u012fjautrintas tam antigenui. Tuomet per kelias minutes i\u0161sivysto&nbsp;<em>anafilaksinis \u0161okas,<\/em>&nbsp;nuo kurio ligoniai kartais ir mir\u0161ta. Vietin\u0117 anafilaksin\u0117 reakcija da\u017eniausiai pasirei\u0161kia antigeno patekimo vietoje lokaliu odos pabrinkimu, dilg\u0117line, gali atsirasti alerginis rinitas, konjunktyvitas, polinoz\u0117, bronchin\u0117s astmos priepuolis.<\/p>\n<p>Da\u017eniausiai anafilaksij\u0105 sukelia:<\/p>\n<ul>\n<li><em>vaistai: antibiotikai, vaistai nuo u\u017edegimo, opatai, vietiniai nuskausminamieji (anestetikai),kraujo pakaitalai<\/em>&nbsp;ir kiti;<\/li>\n<li><em>vabzd\u017ei\u0173 \u2013&nbsp;<\/em>bi\u010di\u0173, vapsv\u0173, \u0161ir\u0161i\u0173 \u2013 nuodai;<\/li>\n<li><em>maisto produktai<\/em>&nbsp;\u2013 kiau\u0161iniai, pienas, rie\u0161utai, ank\u0161tiniai augalai, \u017euvis, v\u0117\u017eiagyviai;<\/li>\n<li><em>lateksas<\/em>;<\/li>\n<li><em>alergen\u0173 ekstraktai<\/em>, naudojami imunoterapijoje;<\/li>\n<li><em>\u0161altis<\/em>;<\/li>\n<li><em>fizinis kr\u016bvis<\/em>.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Anafilaksija gali i\u0161tikti bet kurio am\u017eiaus \u017emog\u0173: nuo maisto da\u017eniau vaikus, o vabzd\u017eiui \u012fg\u0117lus ar nuo vaist\u0173 \u2013 suaugusiuosius. \u0160ios \u016bmin\u0117s alergin\u0117s reakcijos metu \u012fvyksta putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 ir bazofil\u0173 degranuliacija, kuri\u0105 \u012fjautrintame organizme su\u017eadina alergeno ir antik\u016bno (IgE) kompleksas. I\u0161siskiria aib\u0117 biologi\u0161kai aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios sukelia poky\u010di\u0173 audiniuose ir l\u0105stel\u0117se. \u0160ios med\u017eiagos \u2013 tai biogeniniai aminai: serotoninas, adenozinas, prostaglandinai, leukotrienai ir \u017emogui svarbiausias histaminas. Joms veikiant vyksta kraujo persiskirstymas i\u0161 arterin\u0117s sistemos \u012f venin\u0119, tod\u0117li\u0161tu\u0161t\u0117ja stambiosios kraujagysl\u0117s ir smarkiai krinta kraujosp\u016bdis. Leukotrienai ir prostaglandinai paskatina lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 susitraukimus, tod\u0117l atsiranda \u017earnyno spazmai, susitraukia kv\u0117pavimo tak\u0173 (dusulys), gimdos (moterims) raumenys. Pakinta kraujo kre\u0161umas \u2013 jis labai suma\u017e\u0117ja. Manoma, kad tai apsaugin\u0117 organizmo reakcija, kad nutek\u0117j\u0119s \u012f venas kraujas nesukre\u0161\u0117t\u0173.<\/p>\n<p>Anafilaksijos prad\u017eia yra staigi, gali b\u016bti net \u017eaibin\u0117. Pirmieji ligos simptomai da\u017eniausiai pasirei\u0161kia pra\u0117jus kelioms sekund\u0117ms ar minut\u0117ms (15\u201330 min.) po kontakto su alergenu, ta\u010diau gali atsirasti ir v\u0117liau (per 2 valandas). Nors manoma, kad alergeno patekimo kelias neturi \u012ftakos anafilaksijos i\u0161sivystymo grei\u010diui, ta\u010diau patekus \u012f ven\u0105 ar ant gleivin\u0117s reaguojama grei\u010diau. Anafilaksijos po\u017eymiai \u012fvair\u016bs: prasideda dilg\u0117line, patinimas (angioedema), i\u0161plitusiu k\u016bno odos paraudimu, odos nie\u017euliu, krinta kraujosp\u016bdis, apsunksta, sutrinka kv\u0117pavimas per nos\u012f, atrodo, spaud\u017eia kr\u016btin\u0119, atsiranda dusulys, \u0161vok\u0161timas, kosulys, u\u017ekimsta balsas, \u010diaudoma. Reaguoja ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 sistema. \u017dmogus i\u0161blyk\u0161ta, jam svaigsta galva, apima silpnumas, labai da\u017enai plaka \u0161irdis, net sutrinka \u0161irdies ritmas, skauda kr\u016btin\u0117je, nusilpsta pulsas, neretai prarandama s\u0105mon\u0117. Kiti anafilaksijos galimi po\u017eymiai: aki\u0173 nie\u017eulys, paraudimas, a\u0161arojimas, galvos skausmai, traukuliai.<\/p>\n<p>Sunkiausia anafilaksijos forma, kuriai b\u016bdingas smarkus kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimas (sistolinis arterinis kraujosp\u016bdis &lt; 90 mmHg arba suma\u017e\u0117ja iki 40 mmHg ir daugiau, net iki nulio), pasirei\u0161kianti organ\u0173 veiklos sutrikimu, yra&nbsp;<em>anafilaksinis \u0161okas<\/em>. Vaikams, kuriuos maisto alergenai veikia stipriau, da\u017eniau nei suaugusiesiems anafilaksin\u0117s reakcijos vyksta \u017earnyne: jiems skauda pilv\u0105, tod\u0117l pilvo raumenys \u012fsitempia, juos pykina, jie vemia, viduriuoja. Simptomai primena apendicito simptomus, tod\u0117l gydytojui tenka didel\u0117 atsakomyb\u0117 atskiriant \u0161ias dvi \u016bmines b\u016bkles.<\/p>\n<p>Net ir k\u0105snio pakanka, nes alergija \u2013 ma\u017e\u0173 dozi\u0173 liga, o maisto alergijos simptomai da\u017enai minimal\u016bs, tad \u017emon\u0117s gali j\u0173 nesuprasti ar nepaisyti. Jei nuo kivio, morkos ar obuolio \u017emogui per\u0161ti gerkl\u0119, grau\u017eia burn\u0105, patinsta l\u016bpos \u2013 alergologams ai\u0161ku: ber\u017e\u0173 \u017eiedadulk\u0117ms jautr\u016bs \u017emon\u0117s negali valgyti min\u0117t\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, mat juos vargina burnos alergijos sindromas.<\/p>\n<p>\u0160tai keli anafilaksini\u0173 reakcij\u0173 klinikiniai pavyzd\u017eiai. Kart\u0105 mano konsultacijos papra\u0161\u0117 moteris, nes pasitepus medetk\u0173 kremu jai i\u0161tino veidas, i\u0161b\u0117r\u0117 veido od\u0105. Besikalbant paai\u0161k\u0117jo, kad rugpj\u016bt\u012f ji paprastai susloguoja, ima per\u0161\u0117ti akys. Pacient\u0117 buvo jautri pelynui, o alergija medetkoms buvo kry\u017emin\u0117s reakcijos aprai\u0161ka. Tokiems \u017emon\u0117ms pavojinga ir gliaudyti saul\u0117gr\u0105\u017eas ar valgyti saul\u0117gr\u0105\u017e\u0173 chalv\u0105, gerti ramun\u0117li\u0173 arbat\u0105, \u0161i gali sukelti net anafilaksin\u012f \u0161ok\u0105.<\/p>\n<p>Kita pacient\u0117, serganti \u0161ienlige, jautri ber\u017eo, alksnio, lazdyno \u017eiedadulk\u0117ms, kart\u0105 \u017eiem\u0105 suvalg\u0117 \u0161auk\u0161tel\u012f vadinam\u0173j\u0173 \u201egro\u017eio\u201c salot\u0173: susmulkint\u0173 obuolio, morkos ir saliero. Po keli\u0173 minu\u010di\u0173 prasid\u0117jo atsirado dilg\u0117linis b\u0117rimas, krito kraujosp\u016bdis, ir i\u0161tikta anafilaksijos moteris atsid\u016br\u0117 reanimacijos skyriuje. Seniau jausdavo, kad suvalgius \u017eali\u0105 mork\u0105, kelis lazdyno rie\u0161utus, kiv\u012f kokias 15 minu\u010di\u0173 \u0161iek tiek grau\u017edavo burn\u0105, bet nekreipdavo d\u0117mesio. Pasirod\u0117, kad anafilaksij\u0105 \u017eiedadulk\u0117ms jautriai moteriai suk\u0117l\u0117 kry\u017emin\u0117 reakcija \u012f maisto produktus.<\/p>\n<p>Kart\u0105 ber\u017eo \u017eiedadulk\u0117ms jautr\u0173 \u017emog\u0173, vis\u0105 dien\u0105 daug jud\u0117jus\u012f, anafilaksinis \u0161okas i\u0161tiko suvalgius nektarino. Taigi , atkreipkite d\u0117mes\u012f \u2013 didelis fizinis kr\u016bvis visada pa\u016bmina alergin\u0117s ligos simptomus.<\/p>\n<p>Keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 ma\u017eylis kart\u0105 atsitiktinai paragavo var\u0161k\u0117s \u2013 palai\u017e\u0117 \u0161auk\u0161tel\u012f, kuriuo buvo jos pakabinta. Staiga dilg\u0117liniu b\u0117rimu jam smarkiai i\u0161b\u0117r\u0117 kr\u016btin\u0119, pilv\u0105, prad\u0117jo tinti l\u016bpos, kimti balsas, vaikas tapo vangus, nes labai nukrito jo kraujosp\u016bdis. Greitosios pagalbos medikai konstatavo anafilaksin\u012f \u0161ok\u0105. Pasirodo prie\u0161 tris m\u0117nesius vaikas, kart\u0105 gav\u0119s karv\u0117s pieno mi\u0161inio, buvo ne\u017eymiai i\u0161bertas aplink l\u016bpytes. Ligonin\u0117je atlikti odos d\u016brio, d\u016brio-d\u016brio m\u0117giniai, specifini\u0173 IgE antik\u016bn\u0173 tyrimas parod\u0117 stipr\u0173 \u012fsijautrinim\u0105 karv\u0117s pienui.<\/p>\n<p>Anafilaksija yra b\u016bsena, kuri\u0105 reikia skubiai atpa\u017einti ir neatid\u0117liojant gydyti. I\u0161tiktas anafilaksijos \u017emogus turi b\u016bti gydomas ligonin\u0117je, o b\u016bkl\u0117 stebima ne trumpiau kaip 24 valandas. Ir alergin\u0117s, ir nealergin\u0117s anafilaksijos rai\u0161ka ir gydymas visi\u0161kai nesiskiria, skiriasi tik reakcijos mechanizmas.&nbsp;<em>I\u0161tikus anafilaksiniam \u0161okui svarbiausia yra pirmoji pagalba<\/em><strong>.<\/strong><\/p>\n<p>K\u0105 daryti? Pirmiausia reikia nutraukti (jei \u012fmanoma) s\u0105lyt\u012f su alergenu: i\u0161traukti geluon\u012f, sustabdyti vaisto \u0161virk\u0161tim\u0105. I\u0161 karto vertinama asmens b\u016bkl\u0117: s\u0105mon\u0117, kv\u0117pavimas, \u0161irdies veikla, kraujosp\u016bdis. Pacientas paguldomas, pakeliamos auk\u0161tyn kojos. Taip pat kuo grei\u010diau, net per drabu\u017eius,\u012f raumenis ar pood\u012f po 0,5\u2013 1 ml su\u0161virk\u0161\u010diama&nbsp;<em>adrenalino<\/em>. Injekcijas galima kartoti kas 15\u201320 min. Tuoj pat kviesti greit\u0105j\u0105 pagalb\u0105 ir nukent\u0117jus\u012fj\u012f ve\u017eti \u012f ligonin\u0119. Pakartosiu dar kart\u0105, nes tai itin svarbu:<\/p>\n<p><em>Adrenalino injekcija<\/em>&nbsp;\u2013 pirmiausia pasirenkama pagalbos priemon\u0117 i\u0161tikus anafilaksijai.<\/p>\n<p>Net jei \u017emogus gyvenime pernelyg jautriai nereaguodavo \u012fgeltas vabzd\u017eio, kitas kartas gali b\u016bti lemtingas. Vaistin\u0117se jau galima \u012fsigyti paruo\u0161t\u0105 naudoti special\u0173 \u0161virk\u0161t\u0105 su injekciniu adrenalino tirpalu (&nbsp;<em>Epi Pen<\/em>), kur\u012f \u017emogus gali susi\u0161virk\u0161ti pats be ypatingo pasirengimo. Jei i\u0161tikus anafilaksijai prasideda bronch\u0173 spazmas, reikia duoti \u012fkv\u0117pti bronchus ple\u010dian\u010dio vaisto salbutamolio.<\/p>\n<p>Anafilaksija gali vykti ir per operacij\u0105 ir, nors labai retai, n\u0117\u0161tumo metu. N\u0117\u0161\u010diosioms anafilaksija labai gr\u0117sminga, da\u017enai mirtina, nes motinos ir vaisiaus kraujotaka yra bendra, ir bet kuris \u012fvykis motinos organizme tiesiogiai atsiliepia \u012f k\u016bdikio organizmui. Jei motinos kraujosp\u016bdis nukrinta \u017eemiau 90 mmHg, sutrinka vaisiaus kraujotaka. Tod\u0117l alergi\u0161kos n\u0117\u0161\u010diosios turi b\u016bti ypa\u010d budrios.<\/p>\n<p>Kai kuriose \u0161alyse sergantieji alergin\u0117mis ligomis turi specialius pasus ar apyrank\u0119, kurioje nurodyta, kokiems alergenams yra jautrus, kad nutikus nelaimei, \u017emogui netekus s\u0105mon\u0117s b\u016bt\u0173 suteikta tinkama pagalba.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160\u012f darb\u0105 alergolog\u0117, VU profesor\u0117 R\u016bta Dubakien\u0117 para\u0161\u0117 2019m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt &nbsp; R\u016bta Dubakien\u0117 Vaikyst\u0117s pasakos [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5117,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[16,129,160],"class_list":["post-4993","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-alergija","tag-medicina","tag-pirmoji-pagalba","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4993","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4993"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4993\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4993"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4993"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4993"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}