{"id":4968,"date":"2020-05-28T15:00:28","date_gmt":"2020-05-28T12:00:28","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4968"},"modified":"2020-05-28T15:00:28","modified_gmt":"2020-05-28T12:00:28","slug":"kaip-sviesa-atskleidzia-visatos-paslaptis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/05\/28\/kaip-sviesa-atskleidzia-visatos-paslaptis\/","title":{"rendered":"Kaip \u0161viesa atskleid\u017eia Visatos paslaptis?"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f darb\u0105 Briuselio antros Europin\u0117s mokyklos de\u0161imtok\u0117 Akvil\u0117 Selevi\u010di\u016bt\u0117 para\u0161\u0117 2019m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

Akvil\u0117 Selevi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n

\"\"<\/a>
\u0160altinis: NASA, STScl, ESA<\/em><\/figcaption><\/figure>\n

\u0160viesa mums suteikia galimyb\u0119 steb\u0117ti ir pa\u017einti pasaul\u012f. Mes skiriame spalvas, skirtingas formas, \u0161e\u0161\u0117lius ir taip yra tod\u0117l, nes m\u016bs\u0173 akys mato \u0161viesos spektr\u0105.<\/p>\n

Bet \u0161viesa fizikoje yra ne tik mums matomos vaivoryk\u0161t\u0117s spalvos, tiksliau tai yra elektromagnetin\u0117s bangos. Rentgeno spinduliai, naudojami pamatyti \u017emogaus kaulus, arba radijo bangos yra elektromagnetini\u0173 spinduli\u0173 pavyzd\u017eiai. \u0160viesa astronomijoje ir fizikoje mums padeda steb\u0117ti ir suprasti aplinkin\u012f pasaul\u012f. \u0160iame tekste a\u0161 pateiksiu kelis pavyzd\u017eius apie tai, k\u0105 \u0161viesa mums leid\u017eia su\u017einoti apie Visat\u0105.<\/p>\n

\u0160viesa mus nukelia \u012f praeit\u012f<\/em><\/p>\n

\u0160viesos dalel\u0117 \u2013 fotonas \u2013 pasiekia did\u017eiausi\u0105 greit\u012f visoje Visatoje, kuris yra trys \u0161imtai kilometr\u0173 per sekund\u0119. Bet atstumai tarp astronomi\u0173 k\u016bn\u0173 yra ne\u012fsivaizduojamai dideli. Kadangi \u0161viesos greitis n\u0117ra begalinis, \u0161viesai irgi u\u017etrunka ka\u017ekiek laiko nukeliauti tokius didelius atstumus. \u0160viesos dalelei nukeliauti nuo Saul\u0117s iki \u017demes u\u017etrunka vidutini\u0161kai truput\u012f daugiau negu 8 minutes. Betgi Saul\u0117 palyginus su kitais k\u016bnais yra arti \u017dem\u0117s ir atstumas, kur\u012f \u0161viesai reikia nukeliauti, yra trumpas. Kadangi atstumai Visatoje yra tokie mil\u017eini\u0161ki, \u0161viesa juos keliauja labai ilgai. Tod\u0117l valandomis matuoti laik\u0105, kur\u012f nukeliauja \u0161viesos dalel\u0117, b\u016bt\u0173 labai neprakti\u0161ka ir sunku. Astronomijoje laik\u0105, kur\u012f nukeliauja fotonas, mokslininkai matuoja \u0161viesme\u010diais. Atstumai taip pat matuojami \u0161viesme\u010diais. Tod\u0117l nurodydami atstum\u0105 tarp tolim\u0173 objekt\u0173, mokslininkai tiesiog sako, kiek laiko u\u017etrunka \u0161viesai t\u0105 atstum\u0105 nukeliauti. Ai\u0161ku, jeigu norima tiksli\u0173 skai\u010di\u0173, \u0161viesme\u010dius galima pasiversti \u012f kilometrus. \u0160viesa per vienus metus nukeliauja 9.5 trilijonus kilometr\u0173. Pavyzd\u017eiui, ar\u010diausia \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sistema Alfa Centauri yra nutolusi nuo \u017dem\u0117s apie 40 trilijon\u0173 kilometr\u0173. \u0160viesai \u0161i atstum\u0105 nukeliauti u\u017etrunka apie 4 metus su puse. Taigi Visatoje \u0161viesa neskrieja taip greitai. Kadangi \u0161viesa keliauja daugiau nei 4 metus i\u0161 Alfa Centauri, m\u016bs\u0173 matomas \u017evaig\u017ed\u0117s vaizdas \u201ev\u0117luoja\u201d. Kai \u017ei\u016brime \u012f Alfa Centauri, mes matome \u0161viesos daleles, kurios paliko \u017evaig\u017ed\u0119 prie\u0161 4 metus. Taigi, mes matome, kaip atrod\u0117 Alfa Centauri prie\u0161 keturis metus. Kad pamatytume, kaip ji atrodo dabar, mes tur\u0117sime palaukti 4 metus. Tolimesni\u0173 k\u016bn\u0173 skleid\u017eiamos \u0161viesos dalel\u0117s turi dar ilgiau skristi. Kuo toliau \u017ei\u016brime \u012f Visat\u0105, tuo toliau \u017ei\u016brime \u012f praeit\u012f. Ai\u0161ku, yra ribos tam, kiek toli galime matyti. Vadinasi, \u0161viesa mums leid\u017eia pamatyti praeit\u012f.<\/p>\n

\u0160viesa atskleid\u017eia, i\u0161 ko sudaryti tolimi Visatoje esantys k\u016bnai<\/em><\/p>\n

\u0160viesos pagalba galime nustatyti, i\u0161 ko susideda planet\u0173 atmosferos. Prad\u0117kime nuo atom\u0173. Atomas sudarytas i\u0161 branduolio, kuris yra teigiamas, ir elektron\u0173, kurie yra neigiami. Elektronai skrieja aplink atom\u0105, nes juos traukia skirtingas kr\u016bvis. Yra daug orbit\u0173, kuriose elektronas gali skristi, bet elektronas visada skrenda orbitoje esan\u010dioje ar\u010diausiai prie branduolio. Kai \u0161viesos dalel\u0117 atsitrenkia \u012f elektron\u0105, \u012fvyksta ka\u017ekas labai \u012fdomaus. Elektronas gauna energijos i\u0161 \u0161viesos dalel\u0117s, nes \u0161viesa yra energijos forma, ir tod\u0117l turi panaudoti gaut\u0105 energij\u0105. Taigi, elektronas per\u0161oka \u012f tolimesn\u0119 orbit\u0105. Elektronams tolstant nuo branduolio, jie \u012fgyja daugiau gravitacin\u0117s potencin\u0117s energijos. Tai yra energija, atsirandanti objektams tolstant vienas nuo kito gravitaciniame lauke. Kitaip tariant, l\u0117ktuvui kylant nuo \u017dem\u0117s, jis gauna daugiau potencin\u0117s energijos, nes jo atstumas nuo \u017dem\u0117s did\u0117ja. Taigi, elektronai, nor\u0117dami susima\u017einti savo gravitacin\u0119 potencin\u0119 energij\u0105, per\u0161oka atgal \u012f savo pradin\u0119 orbit\u0105. \u010cia elektronas turi atsikratyti energijos, kuri\u0105 jis \u012fgijo per\u0161okdamas \u012f auk\u0161tesn\u0119 orbit\u0105, j\u0105 ka\u017ekam atiduodamas. Tod\u0117l elektronas i\u0161skiria \u0161vies\u0105. Skirtingiems atom\u0173 elektronams reikia kitokio kiekio energijos, kad per\u0161okt\u0173 \u012f vir\u0161utin\u0119 orbit\u0105. Skirtingos \u0161viesos ilgio bangos turi skirting\u0105 kiek\u012f energijos. Taigi, kai elektronas per\u0161oka atgal \u012f savo pradin\u0119 orbit\u0105, jis i\u0161skiria tos pa\u010dios spalvos \u0161viesos dalel\u0119, kuri\u0105 gavo. \u017di\u016br\u0117dami su labai stipriais teleskopais, astronomai gali pamatyti, kokios spalvos \u0161viesa ateina i\u0161 tolim\u0173 planet\u0173, ir pagal tas spalvas su\u017eino, kokie elementai sudaro t\u0173 planet\u0173 atmosferas.<\/p>\n

\u0160viesa padeda nustatyti, kaip objektai<\/em> keliauja Visatoje<\/em><\/p>\n

\u012esiklausykite \u012f prava\u017eiuojan\u010dio automobilio garsus. Kai automobilis art\u0117ja link j\u016bs\u0173, jis skleid\u017eia auk\u0161to tono gars\u0105, kai tolsta, skleid\u017eia \u017eemesnio tono gars\u0105. Tai pavyzdys apie garso bangas, ta\u010diau tas pats vyksta ir su \u0161viesos bangomis. Kai objektas nejuda, jo skleid\u017eiamos garso bangos keliauja \u012f visas puses vienodai. Kai objektas juda, bangos jo priekyje sutank\u0117ja, o u\u017e jo \u2013 praret\u0117ja. Sutank\u0117jusios bangos turi auk\u0161t\u0105 da\u017en\u012f. Jeigu tai garso bangos, garsas yra auk\u0161to tono. Taigi art\u0117jantis objektas skleid\u017eia auk\u0161t\u0105 gars\u0105, o tolstantis skleid\u017eia \u017eemo tono bangas, nes j\u0173 da\u017enis yra ma\u017eesnis. Labai pana\u0161us rei\u0161kinys vyksta ir su \u0161viesos bangomis. Jeigu ka\u017ekoks objektas Visatoje skrenda link m\u016bs\u0173, galime pamatyti tai pagal to objekto skleid\u017eiam\u0105 \u0161vies\u0105. Jei objektas juda link \u017dem\u0117s, \u0161viesos bangos susispaud\u017eia ir tur\u0117damos didesn\u012f da\u017en\u012f pasislenka \u012f m\u0117lyn\u0105 spektro pus\u0119, tod\u0117l tai vadinama m\u0117lynuoju poslinkiu. Jeigu objektas tolsta nuo m\u016bs\u0173, jo skleid\u017eiama \u0161viesa pasislenka \u012f raudon\u0105 spektro pus\u0119, ir tai yra vadinama raudonuoju poslinkiu. \u0160is rei\u0161kinys vadinamas Doplerio efektu. Tokiu b\u016bdu, galime nustatyti, ar objektas Visatoje tolsta nuo m\u016bs\u0173, ar art\u0117ja link m\u016bs\u0173.<\/p>\n

Taigi, \u0161viesa yra labai sud\u0117tingas fenomenas, kuris padeda mums geriau suprasti aplinkin\u012f pasaul\u012f. Nors \u0161viesa yra m\u016bs\u0173 kasdienio gyvenimo dalis, ji apima daug sunkiai suprantam\u0173, bet \u012fdomi\u0173 dalyk\u0173. K\u0105 jums papasakojau yra tik kelios \u0161viesos savybes, kuri\u0173 yra \u017eymiai daugiau.<\/p>\n

Naudoti internetiniai puslapiai:<\/p>\n

    \n
  • https:\/\/medium.com\/starts-with-a-bang\/if-the-universe-is-13-8-billion-years-old-how-can-we-see-46-billion-light-years-away-db45212a1cd3<\/li>\n
  • https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Doppler_effect<\/li>\n
  • https:\/\/www.britannica.com\/science\/Doppler-effect<\/li>\n<\/ul>\n

    Knygos:<\/p>\n

    ,,Schaum\u2019s Outline of Astronomy\u2019\u2019- Stacey Palen
    \n,,Mokslas\u2019\u2019- Dorling Kindersley
    \n,,Visata Rie\u0161uto kevale\u2019\u2019-Stephen Hawking<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    \u0160\u012f darb\u0105 Briuselio antros Europin\u0117s mokyklos de\u0161imtok\u0117 Akvil\u0117 Selevi\u010di\u016bt\u0117 para\u0161\u0117 2019m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt   Akvil\u0117 Selevi\u010di\u016bt\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5125,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[60,110,194,222],"class_list":["post-4968","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-esa","tag-kosmosas","tag-sviesa","tag-zvaigzdes","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4968","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4968"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4968\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4968"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4968"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4968"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}