{"id":4966,"date":"2020-07-09T15:00:40","date_gmt":"2020-07-09T12:00:40","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4966"},"modified":"2020-07-09T15:00:40","modified_gmt":"2020-07-09T12:00:40","slug":"idomusis-zvaigzdziu-evoliucijos-kelias","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/07\/09\/idomusis-zvaigzdziu-evoliucijos-kelias\/","title":{"rendered":"\u012edomusis \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 evoliucijos kelias"},"content":{"rendered":"<p><em>\u0160\u012f darb\u0105 Vilkavi\u0161kio r. Gi\u017e\u0173 Kazimiero Bar\u0161ausko mokyklos-daugiafunkcio centro de\u0161imtokas Paulius Mikalauskas para\u0161\u0117 2019m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: right\">Paulius Mikalauskas<\/p>\n<p>\u017dvaig\u017ed\u0117s \u2013 tai pla\u010diausiai i\u0161tyrin\u0117ti dangaus k\u016bnai. J\u0173 am\u017eius, pasiskirstymas bei sud\u0117tis pla\u010diose galaktikose seka tiek galaktikos istorij\u0105, tiek dinamik\u0105 ir evoliucij\u0105.<\/p>\n<p><em>\u017dvaig\u017ed\u0117s formavimosi stadija<\/em><\/p>\n<p>\u017dvaig\u017ed\u0117s gimsta dulki\u0173 debesyse, kurios yra i\u0161sibars\u010diusios daugumoje galaktik\u0173, toki\u0173 kaip m\u016bs\u0173 Pauk\u0161\u010di\u0173 takas, Andromeda, Oriono \u016bkas. \u0160i\u0173 debes\u0173 gilumoje vyksta turbulencija (turbulencija \u2013 skys\u010di\u0173 ir duj\u0173 jud\u0117jimo b\u016bdas, kuriam yra b\u016bdingas chaoti\u0161kumas, s\u016bkuri\u0173 buvimas), tod\u0117l d\u0117l gravitacijos susidaro pakankamos mas\u0117s mazgai, prie kuri\u0173 dulk\u0117s ir dujos pradeda byr\u0117ti jau savaime viena prie kitos. Besisukantys debesys, suskylant dulk\u0117ms ir dujoms, gali susiskaidyti \u012f du ar tris debes\u0117lius. 3D moduliacija paai\u0161kina, kod\u0117l dauguma Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 yra suporuotos arba susidedan\u010dios i\u0161 keli\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173.<\/p>\n<figure class=\"wp-block-image\"><figcaption><em><a href=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/04\/Oriono-\u016bkas.-NASA.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-5136\" src=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/04\/Oriono-\u016bkas.-NASA.jpg\" alt=\"\" width=\"985\" height=\"985\" \/><\/a>Oriono \u016bkas \u00a9NASA<\/em><\/figcaption><\/figure>\n<p><em>Pagrindin\u0117s sekos \u017evaig\u017ed\u0117s<\/em><\/p>\n<p>M\u016bs\u0173 Saul\u0117s dyd\u017eiui prilygstan\u010diai \u017evaig\u017edei subr\u0119sti prireikt\u0173 apie 50 milijon\u0173 met\u0173 nuo gimimo. Mokslinink\u0173 sp\u0117jimais, m\u016bs\u0173 Saul\u0117 \u201esuaugusio asmens\u201c b\u016bsenoje i\u0161liks net 10 milijard\u0173 met\u0173! \u012esivaizduokime, kad m\u016bs\u0173 dienos \u0161viesa (Saul\u0117) sveria apie 100 ton\u0173 ir pavir\u0161iaus temperat\u016bra siekia apie 10 t\u016bkstan\u010di\u0173 Kelvin\u0173. Tuo tarpu jos konkuren\u010di\u0173, sverian\u010di\u0173 u\u017e Saul\u0119 100 kart\u0173 daugiau, pavir\u0161ius \u012fkaista iki 30 t\u016bkstan\u010di\u0173 Kelvin\u0173.<\/p>\n<p><em>\u017dvaig\u017ed\u0117s ir j\u0173 likimai<\/em><\/p>\n<p>Kuo didesn\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117, tuo jos gelm\u0117se auk\u0161tesn\u0117 temperat\u016bra ir spar\u010diau \u201edega\u201c vandenilis. Tod\u0117l tokia \u017evaig\u017ed\u0117 trumpiau ir gyvens. Bet pa\u010dios did\u017eiausios, pralenkian\u010dios m\u016bs\u0173 Saul\u0119, gyvena milijardus met\u0173. \u012esivaizduokime, kad \u017evaig\u017ed\u0117s gyvenimas baigsis u\u017e 24 valand\u0173. Taigi iki jos \u017e\u016bties \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161erdis jau bus sulyd\u017eius vis\u0105 vandenil\u012f. Jos visi procesai b\u016bna tokie nestabil\u016bs, kad vien\u0105kart jie dega, o kit\u0105 tiesiog \u201emir\u0161ta\u201c. O kas atsitiks v\u0117liau, tai priklausys nuo \u0161erdies dyd\u017eio.<\/p>\n<p>Vidutini\u0173 dyd\u017ei\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s tampa Baltosiomis Nyk\u0161tuk\u0117mis. \u0160i\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 i\u0161orini\u0173 sluoksni\u0173 \u201ei\u0161st\u016bmimo\u201c \u2013 naikinimo procesas vystosi iki visi\u0161ko \u0161erdies atv\u0117rimo. Nors \u0161erdis yra negyva, bet j\u0173 labai kar\u0161tas \u201epelenas\u201c ir yra vadinamas Balt\u0105ja Nyk\u0161tuke. Jos prilygsta m\u016bs\u0173 \u017dem\u0117s dyd\u017eiui, jose laikosi visa jos mas\u0117. Tai suglumino astronomus \u2013 kod\u0117l jos \u0161erdis toliau nenyksta? Kas veikia jos mas\u0119? Atsakymas \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 slyp\u0117jo Kvantin\u0117je mechanikoje. Taip yra tod\u0117l, kad greitai judan\u010di\u0173 elektron\u0173 sl\u0117gis apsaugo jas nuo sunykimo.<\/p>\n<figure class=\"wp-block-image\"><figcaption><em><a href=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/04\/Baltoji-Nyk\u0161tuk\u0117.-NASA.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-5122\" src=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/04\/Baltoji-Nyk\u0161tuk\u0117.-NASA.jpg\" alt=\"\" width=\"1041\" height=\"320\" \/><\/a>Baltoji Nyk\u0161tuk\u0117 \u00a9NASA<\/em><\/figcaption><\/figure>\n<p>Kuo toliau, tuo darosi vis \u012fdomiau. Jei dvejetain\u0117je ar didesn\u0117je \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sistemoje susiformavusi Baltoji Nyk\u0161tuk\u0117, ji gali virsti Nova. \u201eNova\u201c i\u0161 lotyn\u0173 kalbos i\u0161vertus rei\u0161kia mums paprast\u0105 \u017eod\u012f \u2013 \u201enauja\u201c. I\u0161 ties\u0173, pavadinimas atrodo sud\u0117tingas, o reik\u0161m\u0117 tokia paprasta! Senov\u0117je taip ir buvo manyta, kad tai yra naujos susidariusios \u017evaig\u017ed\u0117s. \u0160i\u0173 dien\u0173 mokslininkai ai\u0161kina \u0161\u012f termin\u0105 kaip labai senos \u017evaig\u017ed\u0117s. Jeigu Baltoji Nyk\u0161tuk\u0117 yra pakankamai arti kitos \u017evaig\u017ed\u0117s kompanion\u0117s, ji gali i\u0161traukti med\u017eiag\u0105 \u2013 vandenil\u012f \u2013 i\u0161 i\u0161orini\u0173 jos sluoksni\u0173 savo naudai, kad sudaryt\u0173 pavir\u0161iaus sluoksn\u012f.<\/p>\n<p>Jeigu pagrindin\u0117s sekos \u017evaig\u017ed\u0117 vir\u0161ys a\u0161tuonias Saul\u0117s mases, jos mirtis bus supergalingas sprogimas. Toks \u017evaig\u017ed\u0117s evoliucijos galas vadinamas Supernova. Pati Supernova yra tik didesn\u0117 Nova. Novos \u201emirties\u201c laiku sprogsta tik i\u0161orinis sluoksnis, o Supernovos \u2013 visa jos sandara, \u012fskaitant \u0161erd\u012f. Gele\u017eies susidarymas j\u0173 branduoliuose priklauso nuo branduolini\u0173 reakcij\u0173. Taigi, \u0161erdis gavusi pakankamai gele\u017eies, kad j\u0105 panaudot\u0173 branduolio sintezes procesui. Bet kai prasideda sintez\u0117s procesas, energijos ji negamina \u2013 atvirk\u0161\u010diai \u2013 sunaudoja i\u0161 netur\u0117jimo kaip i\u0161laikyti \u0161erd\u012f. O \u0161ios tragi\u0161kos lemties sprendimas yra tik vienas \u2013 sprogimas, kurio metu per keli\u0173 sekund\u017ei\u0173 laikotarp\u012f \u0161erdis susitraukia nuo 5 t\u016bkstan\u010di\u0173 myli\u0173 skersai iki keliolikos, o temperat\u016bra vir\u0161ija 100 milijard\u0173 laipsni\u0173.<\/p>\n<p><em>Neutronin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s<\/em><\/p>\n<p>Neutronin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117 \u2013 labai ma\u017e\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 tipas bei viena i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 evoliucijos stadij\u0173. Matmenimis ji siekia kelias de\u0161imtis kilometr\u0173, o mas\u0117 tarp 1,4 iki 3 Saul\u0117s masi\u0173. Ji turi kelias ypatybes, kurios i\u0161skiria jas i\u0161 kit\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173: Rentgeno spinduliavimas, ypatingas magnetinis laukas, temperat\u016bra bei didelis sukimosi greitis.<\/p>\n<p>\u201eRossi X-Ray Timing Explorer\u201c u\u017efiksavo rentgeno spinduliuot\u0119, i\u0161siskirian\u010di\u0105 u\u017e keli\u0173 myli\u0173 nuo \u017evaig\u017ed\u0117s pavir\u0161iaus.<\/p>\n<p>Jeigu Supernovos centre yra nuo 1,4 iki 3 Saul\u0117s masi\u0173, jos nykimas t\u0119siasi tol, kol elektronai ir protonai susijungia, sudaro neutronus ir taip sukuria neutronin\u0119 \u017evaig\u017ed\u0119, kuri yra nepaprastai tanki, netgi pana\u0161i \u012f atominio branduolio tank\u012f. Visa mums \u012fprasta materijos med\u017eiagin\u0117 \u012fvairov\u0117 pranyksta, virsta vienar\u016b\u0161e subatomine dalele. Kadangi joje slypinti did\u017eiul\u0117 mas\u0117 yra \u201esupakuota\u201c \u012f tok\u012f ma\u017e\u0105 t\u016br\u012f, tod\u0117l jos pavir\u0161iaus trauka, t.y. gravitacija, yra did\u017eiul\u0117. Suvokti t\u0105 nepaprast\u0105 tank\u012f sunku, tai b\u016bt\u0173 pana\u0161u \u012f suki\u0161t\u0105 degtuk\u0173 d\u0117\u017eut\u0117je vis\u0105 m\u016bs\u0173 \u017dem\u0117s planet\u0105!<\/p>\n<p>Neutroninin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s yra dviej\u0173 tip\u0173: Margnetarai ir Pulsarai.<\/p>\n<figure class=\"wp-block-image\"><figcaption><em><a href=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/07\/Paulius_Mikalauskas_3-1024x540.png\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-5113\" src=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/07\/Paulius_Mikalauskas_3-1024x540.png\" alt=\"\" width=\"1024\" height=\"540\" \/><\/a>Pulsaras \u00a9NASA<\/em><\/figcaption><\/figure>\n<p>Pulsarai apib\u016bdinami kaip periodi\u0161kai kintan\u010di\u0173 \u0161viesos, gama ir rentgeno spinduli\u0173 \u0161altinis kosmoso platyb\u0117se. Periodas kinta palygintinai greitai, nuo 1,4 milisekund\u0117s iki 8,5 sekund\u017ei\u0173. Yra net ir toki\u0173 Pulsar\u0173, jog \u0161i\u0173 pulsavimas prilygsta atominiam laikrod\u017eiui. Pavadinimas kil\u0119s i\u0161 dviej\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u201epulsuojanti \u017evaig\u017ed\u0117\u201c. Deja, Pulsar\u0173 \u0161iuo momentu yra \u017einoma tik vienas t\u016bkstantis. Yra pulsaras, kuris apsisuka net 642 kartus per 1 sekund\u0119, tai PSR 1937 + 214. Bet vienas klausimas : \u201eI\u0161 kur tas spinduliavimas?\u201c Mokslininkams tai yra dar viena i\u0161 ne\u012fminam\u0173 kosmoso paslap\u010di\u0173.<\/p>\n<p>O Magnetaras nuo pulsaro skiriasi ypa\u010d stipriu magnetiniu lauku ir ypatingu elektromagnetiniu spinduliavimu, tiek Gama, tiek Rentgeno srityse. Magnetarais tampa tik u\u017e m\u016bs\u0173 Saul\u0119 masyvesn\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s. Jo magnetinis laukas stipriai veikia j\u0105 pa\u010di\u0105 ir ant jos krentan\u010dios med\u017eiagos plazm\u0105. Magnetarai yra \u017einomi tik du. Tai:<\/p>\n<ul>\n<li>SGR 1806-20, 50 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo \u017dem\u0117s, \u0160aulio \u017evaig\u017edyne;<\/li>\n<li>1E 1048.1-5937, 9 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo \u017dem\u0117s, Laivo Kilio \u017evaig\u017edyne.<\/li>\n<\/ul>\n<figure class=\"wp-block-image\"><figcaption><em><a href=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/07\/Paulius_Mikalauskas_4-1024x1024.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-5114\" src=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/07\/Paulius_Mikalauskas_4-1024x1024.jpg\" alt=\"\" width=\"1024\" height=\"1024\" \/><\/a>Magnetaras \u00a9NASA<\/em><\/figcaption><\/figure>\n<p>Bet u\u017e neutronines \u017evaig\u017edes yra didesn\u0117 m\u012fsl\u0117 ir \u201egr\u0117sm\u0117\u201c \u2013 Juodosios skyl\u0117s.<\/p>\n<figure class=\"wp-block-image\"><figcaption><em><a href=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/07\/Paulius_Mikalauskas_5.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-5115\" src=\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2020\/07\/Paulius_Mikalauskas_5.jpg\" alt=\"\" width=\"985\" height=\"554\" \/><\/a>Juodoji skyl\u0117 \u00a9NASA<\/em><\/figcaption><\/figure>\n<p>Jei sugriuvusi \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u0161erdis yra didesn\u0117 nei trys saul\u0117s mas\u0117s, ji visi\u0161kai gri\u016bva ir sudaro palankias s\u0105lygas juodajai skylei susidaryti: be galo tankus objektas, kurio gravitacija yra tokia stipri, kad niekas negali i\u0161vengti jo tiesioginio artumo, net \u0161viesa!<\/p>\n<p>Dulk\u0117s ir \u0161iuk\u0161l\u0117s, kurias paliko novos ir supernovos, ilgainiui susimai\u0161o su aplinkin\u0117mis tarp\u017evaig\u017edin\u0117mis dujomis ir dulk\u0117mis, praturtindamos jas sunkiaisiais elementais bei cheminiais junginiais, susidaran\u010diais per \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 mirt\u012f. Gal\u0173 gale \u0161ios med\u017eiagos yra \u201eperdirbamos\u201c, sukuriant naujos kartos \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 ir lydin\u010di\u0173 planet\u0173 sistem\u0173 pamatus. Taip prie\u0161 4,57 mlrd. met\u0173 gim\u0117 m\u016bs\u0173 Saul\u0117s sistema. Mokslininkai sako, kad Saul\u0117, planetos, \u017dem\u0117 o ir mes visi, esame sudaryti i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 atom\u0173, kurie ka\u017ekada sudar\u0117 mil\u017ein\u0119 \u017dvaig\u017ed\u0119\u2026 Teiginys, kad mes esame \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 vaikai, visi\u0161kai pagr\u012fstas.<\/p>\n<p><em>Saul\u0117s ateitis<\/em><\/p>\n<p>Dabartini\u0173 mokslinink\u0173 teigimu, m\u016bs\u0173 Saul\u0117 \u2013 \u201epusam\u017e\u0117 dama\u201c \u2013 mirs labai tolimoje ateityje, ma\u017edaug u\u017e 5 mlrd. met\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 atv\u0117susi i\u0161sip\u016bs ir pavirs Raudon\u0105ja mil\u017eine. Saul\u0117s pavir\u0161iaus ribos taip i\u0161sipl\u0117s, kad ji \u201epraris\u201c Merkurij\u0173, Vener\u0105, o tik\u0117tina ir \u017dem\u0119. Toliau v\u0117sdama Saul\u0117 v\u0117l ims trauktis tol, kol taps Balt\u0105ja nyk\u0161tuke \u2013 nepaprastai tankiu objektu, kurio mas\u0117 prilygs pusei dabartinio \u0161viesulio, o dydis prilygs dabartin\u0117s \u017dem\u0117s dyd\u017eiui. Galiausiai Baltoji nyk\u0161tuk\u0117 praras paskutines savo energijos atsargas ir taps Juod\u0105ja nyk\u0161tuke\u2026 \u017dinoma, tos pabaigos grei\u010diausiai mes nesulauksime\u2026<\/p>\n<p><strong>\u0160altiniai:<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>https:\/\/science.nasa.gov\/astrophysics\/focus-areas\/how-do-stars-form-and-evolve<\/li>\n<li>https:\/\/www.nasa.gov\/audience\/forstudents\/9-12\/features\/stellar_evol_feat_912.html<\/li>\n<li>https:\/\/telescopeobserver.com\/future-of-the-sun\/<\/li>\n<li>https:\/\/www.nasa.gov\/feature\/goddard\/2017\/messier-42-the-orion-nebula<\/li>\n<li>https:\/\/www.nasa.gov\/mission_pages\/chandra\/white-dwarf-may-have-shredded-passing-planet.html<\/li>\n<li>https:\/\/www.nasa.gov\/mission_pages\/chandra\/young-magnetar-likely-the-slowest-pulsar-ever-detected.html<\/li>\n<li>https:\/\/imagine.gsfc.nasa.gov\/science\/objects\/neutron_stars1.html<\/li>\n<li>https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Neutronin%C4%97_%C5%BEvaig%C5%BEd%C4%97<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160\u012f darb\u0105 Vilkavi\u0161kio r. Gi\u017e\u0173 Kazimiero Bar\u0161ausko mokyklos-daugiafunkcio centro de\u0161imtokas Paulius Mikalauskas para\u0161\u0117 2019m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5136,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[60,110,222],"class_list":["post-4966","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-esa","tag-kosmosas","tag-zvaigzdes","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4966","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4966"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4966\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4966"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4966"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4966"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}