{"id":4964,"date":"2020-06-11T15:00:35","date_gmt":"2020-06-11T12:00:35","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4964"},"modified":"2020-06-11T15:00:35","modified_gmt":"2020-06-11T12:00:35","slug":"pasaulis-pagal-ekologine-etika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/06\/11\/pasaulis-pagal-ekologine-etika\/","title":{"rendered":"Pasaulis pagal ekologin\u0119 etik\u0105"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f J\u016brat\u0117 Ziedelyt\u0117 para\u0161\u0117 2019m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

J\u016brat\u0117 Ziedelyt\u0117<\/p>\n

Bendravimas su gamta \u2013 tai dvasios universitetas, dorov\u0117s pradmen\u0173 mokykla.<\/em>
\n\u010ceslovas Kalenda<\/p>\n

\"\"<\/a>
\u0160altinis: Pexels<\/figcaption><\/figure>\n

Klimato kriz\u0117: tik\u0117ti ar netik\u0117ti? Tokie klausimai da\u017enai i\u0161kyla internetin\u0117je erdv\u0117je \u2013 vienur gvildenamos s\u0105mokslo teorijos, kitur dalinamasi id\u0117jomis, kaip gyventi tvariau. Vis d\u0117lto, mokslinink\u0173 stebimi rei\u0161kiniai, vykstantys gamtoje, patys kalba u\u017e save. \u012evairi\u0173 sri\u010di\u0173 mokslo darbuotojai, m\u0105stytojai, menininkai kelia klausimus: kod\u0117l \u017emonija sutrikd\u0117 bendr\u0105 pasaulio harmonij\u0105, kas trukdo i\u0161vystyti toki\u0105 miesto infrastrukt\u016br\u0105, kuri b\u016bt\u0173 draugi\u0161ka gamtai, kokia kryptis dabar reikalinga?<\/p>\n

\u017dmonijos pasiekimai mokslini\u0173 atradim\u0173 \u2013 medicinos, technologij\u0173, kosmoso tyrim\u0173 ir kitose srityse rodo, kokios did\u017eios galimyb\u0117s slypi \u017emogaus prote. Vis d\u0117lto, nuo pat pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio antrosios pus\u0117s \u017emon\u0117s intensyviai veik\u0117 gamtos pasaul\u012f. \u0160i veikla apima plat\u0173 rei\u0161kini\u0173 spektr\u0105: \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 \u2013 anglies dvideginio, metano, azoto suboksido atmosferoje poky\u010diai, technogenin\u0117 aplinkos tar\u0161a, bior\u016b\u0161i\u0173 nykimas, vandenyn\u0173 r\u016bg\u0161t\u0117jimas, j\u016brini\u0173 \u017euv\u0173 i\u0161tekli\u0173 pereikvojimas, atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161k\u0173 naikinimas ir taip toliau. JAV gamtosaugos aktyvistas Alas Gore\u2019as yra i\u0161sak\u0119s toki\u0105 mint\u012f: mes nutildome t\u016bkstan\u010dius pauk\u0161\u010di\u0173 giesmi\u0173, kuri\u0173 net nesame gird\u0117j\u0119 ir jau nebei\u0161girsime. Aplinkos psichologas Robertas Giffordas i\u0161skyr\u0117 daugyb\u0119 psichologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 (neveikimo drakonai, angl. \u2013 dragons of inaction<\/em>), kurie, kaip ir neai\u0161kiai i\u0161komunikuojamas klimato kaitos klausimas, sukuria iliuzij\u0105, jog ekologin\u0117s problemos yra pa\u010dios gamtos reikalas.<\/p>\n

Po vis\u0105 pasaul\u012f nusidriekusios \u012fvairiausios technin\u0117s sistemos, tarsi dirbtiniai gyvo organizmo organai greta biosferos suk\u016br\u0117 technosfer\u0105. Technosfera \u2013 tai vis\u0173 \u017emoni\u0173 sukurt\u0173 objekt\u0173, toki\u0173 kaip pastatai, \u012frenginiai, keliai, mechanizmai ir kt. visuma. \u0160i\u0173 objekt\u0173 visuma ap\u0117m\u0117 dal\u012f biosferos (\u017eem\u0117s planetos sluoksnis, kuriame gyvena gyvieji organizmai) ir sutrikd\u0117 nat\u016braliosios aplinkos pusiausvyr\u0105. \u017dem\u0119 veikiantys technogeniniai veiksniai (dirbtinis ap\u0161vietimas, triuk\u0161mas, radiacija, elektromagnetin\u0117 ir kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 spinduliuot\u0117), intensyvi pramon\u0117, \u017eem\u0117s \u016bkio veikla, neatsinaujinanti energetika, tar\u0161i\u0173 automobili\u0173 gausa kartu gilina dar rimtesnes problemas, kurias gali i\u0161provokuoti spar\u010diai tirpstanti t\u016bkstantmet\u0117 \u0161al\u010dio karalyst\u0117 \u0161iaur\u0117je \u2013 i\u0161tr\u016bkusias metano dujas, t\u016bnan\u010dias po Arkties ledynais. Ta\u010diau kod\u0117l \u017emonija, pasiekusi toki\u0105 pa\u017eang\u0105, neatsi\u017evelg\u0117 \u012f nat\u016bralius procesus, vykstan\u010dius gamtin\u0117je aplinkoje?<\/p>\n

Kaip pasteb\u0117jo filosofas prof. \u010ceslovas Kalenda, \u0161\u012f atitr\u016bkim\u0105 nuo prigimtin\u0117s ekologin\u0117s etikos skatino vakarieti\u0161kasis m\u0105stymas \u2013 monoteizmui i\u0161st\u016bmus politeizm\u0105, pakito prie\u0161 tai buv\u0119s kult\u016bros turinys, kuriame \u017emogus buvo labiau orientuotas \u012f gamtin\u0119 aplink\u0105. Mokslinis-mechanistinis po\u017ei\u016bris atskyr\u0117 gamt\u0105 i\u0161 moralini\u0173 santyki\u0173 sferos ir nutolino nuo prigimtin\u0117s pagarbos jai. Nors visais laikais veik\u0117me aplink\u0105 ir kent\u0117me savo veiksm\u0173 padarinius, ta\u010diau nuo pat industrializacijos prad\u017eios XVIII a. pabaigoje, i\u0161sipl\u0117tus miestams bei masi\u0161kai i\u0161augus vartotoji\u0161kumui, ekocentri\u0161kas \u017evilgsnis (orientuotas \u012f aplink\u0105) nukrypo link solipsistinio antropocentrizmo.<\/p>\n

Antropocentrizmas (gr. anthropos<\/em> \u2013 \u017emogus) \u2013 pasaul\u0117\u017ei\u016bra, teigianti, jog \u017emogus yra svarbiausia b\u016btyb\u0117 visatoje. Antropocentrizmas yra nei\u0161vengiamas tiek \u017emogui, tiek ir bet kuriai kitai r\u016b\u0161iai (voras gali b\u016bti voracentri\u0161kas, vilkas \u2013 vilkacentri\u0161kas). Kai kurie mokslininkai si\u016blo atsisakyti \u0161ios s\u0105vokos ir labiau akcentuoti beatodairi\u0161k\u0105, did\u017eiulius pinigus generuojant\u012f technocentrizm\u0105 arba \u201eindustrocentrizm\u0105\u201c, suk\u0117lus\u012f ekologines problemas. Vis d\u0117lto, solipsistin\u0117s s\u0105mon\u0117s aprai\u0161kos akivaizd\u017eios (solipsizmas \u2013 filosofin\u0117 id\u0117ja, teigianti, kad individo s\u0105mon\u0117 yra vienintelis dalykas, d\u0117l kurio jis gali b\u016bti tikras): daugiau jau\u010diamas individualus laikas, o visa kita b\u016bties visuma tampa nebereik\u0161minga. Tokiu b\u016bdu \u017emogus \u017evelgia \u012f gamt\u0105 instrumenti\u0161kai, o technin\u0117 instrumentin\u0117 m\u0105stysena traktuoja aplink\u0105 kaip nesibaigiant\u012f resurs\u0173 \u0161altin\u012f, skirt\u0105 \u017emogaus tikslams ir poreikiams tenkinti.<\/p>\n

Vis da\u017eniau girdime apie antropocen\u0105, kas tai, ir k\u0105 tai kalba apie m\u016bs\u0173 laikmet\u012f? \u0160iuo terminu, kur\u012f 2002 metais pirmasis pasi\u016bl\u0117 Nobelio chemijos premijos laureatas Paulis Crutzenas, da\u017enai apibendrinamas gilus kolektyvin\u0117s \u017emoni\u0173 veiklos poveikis \u017demei. Mokslininkai terminu \u201eantropocenas\u201c (\u201e\u017emogaus am\u017eius\u201c) \u017eymi dabartin\u0119 geologin\u0119 epoch\u0105, pakeitusi\u0105 prie\u0161 tai buvusi\u0105j\u0105 \u2013 holoceno. Nors n\u0117ra tiksliai apibr\u0117\u017eiama antropoceno prad\u017eia, ji gali b\u016bti skai\u010diuojama nuo XX a. vidurio. Dokumentin\u0117 juosta \u201eAntropocenas: \u017emogaus era\u201c vaizd\u017eiai parodo destruktyv\u0173 \u017emogaus poveik\u012f gamtai. B\u016bt\u0173 galima vardinti dar daugyb\u0119 pastaruoju metu pasirod\u017eiusio kino apie antropogeninio spaudimo gamtai mast\u0105 ir \u017emogaus godumo kain\u0105 (pvz. \u201eSojalizmas\u201c, garsusis lietuvi\u0161kas \u201eAnimus animalis\u201c), pakanka pamin\u0117ti, jog tai rodo pozityvius rei\u0161kinius visuomen\u0117s s\u0105mon\u0117je, kuri jau\u010dia, kad reikia i\u0161 naujo apm\u0105styti savo viet\u0105 ilgoje \u017dem\u0117s istorijoje.<\/p>\n

Tad koks m\u0105stymo modelis, kokia kryptis reikalinga dabartiniam pasauliui? \u017dmoni\u0173 istorija, palyginus yra labai trumpa prie\u0161ais ilg\u0105 gyvyb\u0117s \u017dem\u0117je istorijos si\u016bl\u0105, tad svarbiau b\u016bt\u0173 akcentuoti sveik\u0105, dorovin\u012f \u017emogaus ir gamtos santyk\u012f, kuris apjungt\u0173 abu kaip lygiavertes to paties did\u017eio organizmo l\u0105steles. Kita vertus, taikli Manto Antano Davidavi\u010diaus mintis apie tai, kad \u017emogaus noras laikytis i\u0161virk\u0161\u010dios, atgyvenusios vartotoji\u0161kos svajon\u0117s apie golemus, homunkulus ir kiborgus yra tas pats noras, susij\u0119s su egoistiniu tro\u0161kimu susikurti sav\u0119s paties patobulint\u0105, kopij\u0105 \u2013 nemirting\u0105j ir galing\u0105j\u012f \u201ea\u0161\u201c. Tod\u0117l \u0161\u012f \u201evisagalio \u017emogaus\u201c vaidmen\u012f tur\u0117t\u0173 keisti vaidmuo, nukreiptas \u012f moralin\u012f santyk\u012f su gamta ir \u012f save kaip jos dal\u012f.<\/p>\n

Ekologin\u0117 etika \u2013 kryptis, kuri dabar itin svarbi \u017emonijai. Tai yra taikomosios etikos \u0161aka, tirianti \u017emogaus elgesio principus, b\u016bdingus visoms gyvyb\u0117s r\u016b\u0161ims (taip pat ir Homo sapiens) bei j\u0173 egzistavimo s\u0105lygoms (biosferai) i\u0161saugoti. \u0160iuolaikin\u0117s ekologin\u0117s etikos pradininku laikomas amerikie\u010di\u0173 mokslininkas ir gamtosaugininkas Aldas Leopoldas, kuris XX a. ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje paskelb\u0117 ekologinio egalitarizmo koncepcij\u0105. Egalitarizmas \u2013 teorija, skelbianti, kad visuomenin\u0117s santvarkos teisingumo pagrindas yra ekonomin\u0117, visuomenin\u0117 ir politin\u0117 lygyb\u0117. A. Leopoldas akcentavo lygiavert\u012f, moral\u0173 elges\u012f su gamta ir saik\u0105 \u017emogaus poreikiuose, save suvokiant kaip gamtos dal\u012f, leid\u017eiant jai atsiskleisti per gro\u017e\u012f ir paprastum\u0105. Kai talentingas ir subtilus, giliai m\u0105stantis mokslininkas 1949 metais para\u0161\u0117 \u201eSm\u0117lio grafyst\u0117s kalendori\u0173\u201c, jo i\u0161keltos id\u0117jos apie vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, tarp j\u0173 ir \u017emoni\u0173, lygyb\u0119 ekosistemoje tuomet atrod\u0117 pernelyg radikalios.<\/p>\n

Lietuvoje ekologin\u0117s etikos moksl\u0105 i\u0161samiai tyrin\u0117ja anks\u010diau min\u0117tasis profesorius, filosofas \u010ceslovas Kalenda, ta\u010diau jau anks\u010diau m\u016bs\u0173 kra\u0161te b\u016bta \u0161ios filosofin\u0117s krypties u\u017euomazg\u0173. Lietuvos mi\u0161kininkyst\u0117s mokslo pradininkas Povilas Matulionis band\u0117 jautriau suvokti gamt\u0105, ypa\u010d mi\u0161k\u0105 kaip ekosistem\u0105. \u012edomi \u0161io gamtos myl\u0117tojo mintis: \u201eMi\u0161kas, kur\u012f mes aukso svarais saikome, yra niekas daugiau kaip gamtos u\u017emegztas mazgas i\u0161 si\u016bl\u0173, kuri\u0173 vienas galas pasl\u0117ptas \u017eem\u0117s rutulio susiradimo sp\u0117jimuose, o kitas \u2013 dar slaptingesniame m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 likime\u201c (cit. Vikipedija \u2013 Povilas Matulionis). Filosofas Vyd\u016bnas, apm\u0105stydamas tauraus \u017emoni\u0161kumo id\u0117j\u0105, kuri neatsiejama nuo pagarbos visam, kas gyva, poeto Kristijono Donelai\u010dio, jau savo laikmetyje, XVIII a. jautusio progresuojant\u012f \u017emoni\u0173 atitr\u016bkim\u0105 nuo gamtinio pasaulio, Metuose <\/em>\u012f\u017evelg\u0117gili\u0105 pasaul\u0117jaut\u0105 \u2013 gamtoje besirei\u0161kian\u010di\u0105 tarpusavio gyvyb\u0117s vienov\u0119, darn\u0173 augmenijos, gyv\u016bnijos ir \u017emogaus gyvenimo s\u0105ry\u0161\u012f.<\/p>\n

Ekologin\u0117s etikos pagrindu sprend\u017eiami aplinkosaugos klausimai \u2013 kryptis, kurios laikantis gal\u0117t\u0173 b\u016bt\u0173 suformuotas gerai apgalvotas veiksm\u0173 modelis naujo, ekologinio m\u0105stymo epochai vystytis. Tvarus vartojimas, gamyba, atsinaujinanti energetika \u2013 itin svarbus kelias \u012f \u017dem\u0117s sveikatos atstatym\u0105 bei i\u0161saugojim\u0105. Matant pla\u010diau, tvarumo koncepcija apima ne tik ekologijos bei aplinkosaugos srit\u012f, bet ir platesn\u012f socialin\u012f spektr\u0105: kokybi\u0161k\u0105 \u0161vietim\u0105, pramon\u0119, infrastrukt\u016bros vystym\u0105 ir taip toliau. Tod\u0117l ekologin\u0117 etika tur\u0117t\u0173 apimti plat\u0173 lauk\u0105, siekiant efektyviai \u012fgyvendinti tvarios visuomen\u0117s k\u016brimo veiksm\u0173 plan\u0105.<\/p>\n

\u017di\u016brint tiek i\u0161 filosofin\u0117s, tiek i\u0161 praktin\u0117s pus\u0117s, neder\u0117t\u0173 \u017emogaus kalt\u0117s gamtai klausimo kategori\u0161kai suabsoliutinti, kadangi \u012fvairiose srityse (kult\u016broje, filosofijoje, moksle, versle) m\u0105stoma ir bandoma ie\u0161koti i\u0161ei\u010di\u0173. Pavyzd\u017eiui, \u0161i\u0173 met\u0173 lapkri\u010dio 22 dien\u0105 Klaip\u0117dos KKKC parod\u0173 r\u016bmuose buvo surengta unikali oro tar\u0161os ma\u017einimo iniciatyvai skirta paroda \u201eKieta dalel\u0117\u201c. Makrofotografijos ir garso instaliacijose pristatytos Klaip\u0117dos ore sklandan\u010dios kietosios dalel\u0117s, surinktos i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 miesto viet\u0173, o Klaip\u0117dos universiteto mokslinink\u0173 tyrimas atskleid\u0117 j\u0173 neorganin\u0119 sud\u0117t\u012f. Tai padeda visuomenei geriau suprasti oro tar\u0161os mikropasaul\u012f, kenksming\u0105 kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173, esan\u010di\u0173 ore, poveik\u012f sveikatai, nustatyti tar\u0161os \u0161altinius ir imtis priemoni\u0173 jai ma\u017einti. Iki \u0161iol Lietuvoje kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 sud\u0117tis taip i\u0161samiai nebuvo tirta, tad tokios iniciatyvos jau rodo, kad einame ekologinio m\u0105stymo link.<\/p>\n

Urbanistin\u0117 politika, miestas kaip kontrast\u0173 ir nuolatinio jud\u0117jimo erdv\u0117 labai pasikeist\u0173, jei b\u016bt\u0173 atsi\u017evelgiama \u012f esmin\u012f dalyk\u0105 \u2013 pagarb\u0105 kiekvienai \u017dem\u0117s gyvybei, m\u016bs\u0173 bendr\u0173 gamtos nam\u0173 \u0161eimos nariui, ar tai b\u016bt\u0173 vos \u012f\u017ei\u016brimas augalas, nedr\u0105siai \u017ealiuojantis parke, ar visas mi\u0161ko augalijos ir gyv\u016bnijos tinklas. Kad aplinka b\u016bt\u0173 ne lig\u0173 ir sutrikim\u0173 prie\u017eastis, o sveikatos \u0161altinis, b\u016btina suderinti \u0161ias dvi \u2013 \u017emogaus ir gamtos ekosistemas, civilizacin\u0117s pa\u017eangos laisv\u0117 turi eiti kartu su atsakomybe kiekviename \u017eingsnyje.<\/p>\n

Informacijos \u0161altiniai<\/strong>:<\/p>\n

Kalenda, \u010c. Achilo kulno pap\u0117d\u0117je (2015)<\/p>\n

Davidavi\u010dius, M. A. Etin\u0117s ir estetin\u0117s ekosofijos prieig\u0173 prie\u0161prie\u0161a, http:\/\/www.litlogos.eu\/L93\/Logos_93_184_200_Davidavicius.pdf<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 23]<\/p>\n

Mackevi\u010di\u016bt\u0117, J. Ekologin\u0117 etika ir i\u0161samioji ekologija, http:\/\/www.su.lt\/bylos\/fakultetai\/humanitarinis\/fak\/doc\/mackeviciute.pdf<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 23]<\/p>\n

Proceedings of the National Academy of Sciences. Trajectories of the Earth System in the Anthropocene, https:\/\/www.pnas.org\/content\/115\/33\/8252<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 23]<\/p>\n

ResearchGate. Anthropocentrism: More than Just a Misunderstood Problem, https:\/\/www.researchgate.net\/publication\/322588966_Anthropocentrism_More_than_Just_a_Misunderstood_Problem<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 23]<\/p>\n

ResearchGate. Defining the Anthropocene, https:\/\/www.researchgate.net\/publication\/273467448_Defining_the_Anthropocene<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 23]<\/p>\n

ResearchGate. Kalenda, \u010c. Ekologin\u0117 etika: kilm\u0117, principai, taikymas, https:\/\/www.researchgate.net\/publication\/330679707_EKOLOGINE_ETIKA_KILME_PRINCIPAI_TAIKYMAS<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 23]<\/p>\n

ResearchGate. The Dragons of Inaction: Psychological Barriers That Limit Climate Change Mitigation and Adaptation, https:\/\/www.researchgate.net\/publication\/254734365_The_Dragons_of_Inaction_Psychological_Barriers_That_Limit_Climate_Change_Mitigation_and_Adaptation<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 23]<\/p>\n

Vikipedija. Povilas Matulionis, https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Povilas_Matulionis<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 23]<\/p>\n

Vyd\u016bno draugija. Vyd\u016bnas ir Kristijonas Donelaitis, http:\/\/vydunodraugija.lt\/2014\/06\/vydunas-ir-kristijonas-donelaitis\/<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 23]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f J\u016brat\u0117 Ziedelyt\u0117 para\u0161\u0117 2019m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt J\u016brat\u0117 Ziedelyt\u0117 Bendravimas su gamta \u2013 tai dvasios […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5140,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[57,71,103],"class_list":["post-4964","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-energetika","tag-gamtosauga","tag-klimato-kaita","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4964","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4964"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4964\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4964"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4964"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4964"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}