{"id":4962,"date":"2020-02-22T14:52:53","date_gmt":"2020-02-22T12:52:53","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4962"},"modified":"2020-02-22T14:52:53","modified_gmt":"2020-02-22T12:52:53","slug":"zemes-sveikatos-barometras-kodel-butina-saugoti-arkti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2020\/02\/22\/zemes-sveikatos-barometras-kodel-butina-saugoti-arkti\/","title":{"rendered":"\u017dem\u0117s sveikatos barometras: kod\u0117l b\u016btina saugoti Arkt\u012f?"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f J\u016brat\u0117 Ziedelyt\u0117 para\u0161\u0117 2019 m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

J\u016brat\u0117 Ziedelyt\u0117<\/p>\n

Jeigu i\u0161saugosime Arkt\u012f, i\u0161saugosime pasaul\u012f. <\/em>
\nSheila Watt-Cloutier<\/p>\n

\n

\"\"
\u0160altinis: Pexels<\/figcaption><\/figure>
<\/figcaption><\/figure>\n

Arktis \u2013 \u017dem\u0117s sveikatos indikatorius, kuris geriausiai atspindi, kas vyksta m\u016bs\u0173 planetoje. Tai ne tik nuostabi terp\u0117 moksliniams tyrimams, bet ir vieta, siun\u010dianti rimt\u0105 \u017eini\u0105 apie ekstensyv\u0173, globalin\u012f \u017emogaus veiklos poveik\u012f gamtinei aplinkai. Galime nagrin\u0117ti tiek ekonomin\u0117s, politin\u0117s sistemos ydas, tiek bendro s\u0105moningumo problem\u0105, galb\u016bt globalios vaizduot\u0117s tr\u016bkumas neleid\u017eia \u012f\u017evelgti visumos?<\/p>\n

Jei sumanytume keliauti \u0161iaur\u0117s link, pamatytume, kad dangaus skliauto \u0161iaurinis polius vis labiau kyla vir\u0161 horizonto, atverdamas Did\u017ei\u0173j\u0173 ir Ma\u017e\u0173j\u0173 gr\u012f\u017eulo rat\u0173 \u017evaig\u017edynus, daugelyje europie\u010di\u0173 kalb\u0173 vadinamais Did\u017ei\u0105ja Loke ir Ma\u017e\u0105ja Loke. Arkties regionas tai \u2013 did\u017eiul\u0117 teritorija, sudaranti \u0161e\u0161tadal\u012f viso \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus. Did\u017eiausi\u0105 \u0161ios teritorijos dal\u012f sudaro vandenynas ir jo pakra\u0161tin\u0117s j\u016bros. \u0160iaur\u0117s ir Piet\u0173 a\u0161igaliai reguliuoja \u017dem\u0117s klimat\u0105 \u2013 veikia kaip m\u016bs\u0173 planetos au\u0161inimo sistema, tod\u0117l d\u0117l v\u0117jo krypties poky\u010di\u0173, stipriau spiginant saulei bei ma\u017e\u0117jant ledo dangai, kei\u010diasi Arkties vandenyno srovi\u0173 kryptys, turin\u010dios \u012ftakos srov\u0117ms visame pasaulyje. Vandenyn\u0173 sroves b\u016bt\u0173 galima prilyginti transportavimo \u012frenginiams \u2013 konvejeriams, kurie po vis\u0105 m\u016bs\u0173 M\u0117lyn\u0105j\u0105 planet\u0105 i\u0161ne\u0161ioja did\u017eiulius kiekius vandens, \u0161ilum\u0105, \u0161alt\u012f, kritulius, maisting\u0105sias med\u017eiagas. Per didelis \u0161vie\u017eio polaid\u017eio kiekis sutrikdo kai kurias sroves, reguliuojan\u010dias klimat\u0105 toliau pietuose, o Golfo srovei ne\u0161ant \u0161ylan\u010dius vandenis i\u0161 \u0160iaur\u0117s Atlanto vandenyno, Arkties j\u016bros ledas tirpsta dar grei\u010diau. Jeigu i\u0161tirpt\u0173 visas Piet\u0173 a\u0161igalyje esan\u010dios Antarktidos ledo sluoksnis, sudarantis apie 90 procent\u0173 viso pasaulio ledo, pasaulyje vandenyn\u0173 lygis pakilt\u0173 net 60 metr\u0173. Be to, tirpstant ledui ir sniegui, atsiveria daugiau tamsesn\u0117s sausumos bei vandens, o tai lemia dar didesn\u012f vietin\u012f \u0161ilt\u0117jim\u0105 (albedo efektas).<\/p>\n

Remiantis JAV Kolorado valstijos Nacionalinio sniego ir ledo duomen\u0173 centro (National Snow and Ice Data Center) duomenimis, fiksuotais palydovu, vidutinis Arkties j\u016bros ledo dangos plotas 2019 met\u0173 spalio m\u0117nes\u012f buvo 5,67 milijono kvadratini\u0173 kilometr\u0173. Tai yra 230 000 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 ma\u017eiau nei steb\u0117ta 2012 metais. Pasak ekspert\u0173, toks ledo dangos plotas yra ma\u017eiausias, fiksuojant per pastaruosius 41 metus. Kolumbijos klimato centras (Columbia Climate Center) 2016 metais pareng\u0117 ataskait\u0105, kurioje ekspert\u0173 pra\u0161oma apsvarstyti padarinius Arktyje, atsi\u017evelgiant \u012f tarptautin\u012f susitarim\u0105, siekiant\u012f apriboti planetos temperat\u016bros kilim\u0105 nuo 1,5 \u00b0C iki ma\u017eiau nei 2 \u00b0C. Tirpstan\u010dio \u012f\u0161alo \u017eem\u0117je, deja, net ir toks temperat\u016bros suma\u017einimas gali lemti ma\u017edaug iki 4 \u00b0C ar net iki 5 \u00b0C \u0161uol\u012f. Per 50 met\u0173 temperat\u016bra Arkties regione pakilo net dvigubai nei vidutin\u0117 pasaulio temperat\u016bra.<\/p>\n

Did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 kelia kitas dalykas: Arkties ledynus tyr\u0119 rus\u0173 mokslininkai, 2010 metais paskelb\u0117, jog tirpstantis ledas \u201ei\u0161vaduoja\u201c metano dujas, o tai net 20 ar daugiau kart\u0173 nei anglies dvideginis sustiprina \u0161iltnamio efekt\u0105. Jei po Arkties ledu t\u016bnan\u010dio metano ir anglies dvideginio pavidalu sukaustytas did\u017eiulis anglies kiekis i\u0161tr\u016bkt\u0173 \u012f atmosfer\u0105, tai b\u016bt\u0173 tikra katastrofa \u2013 pragai\u0161tingai \u012fsisukusi \u0161ilt\u0117jan\u010dio klimato spiral\u0117 dar i\u0161laisvint\u0173 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 am\u017einajame \u012f\u0161ale \u012fkalintus, galb\u016bt mokslininkams ne\u017einomus patogeni\u0161kus virusus ir bakterijas. O vietoje to, kad spr\u0119st\u0173 klimato kriz\u0117s problem\u0105, did\u017eiosios \u0161alys dairosi nauj\u0173 keli\u0173 prie naftos, mineralini\u0173 ir gamtini\u0173 duj\u0173 telkini\u0173, \u012fkalint\u0173 po tirpstan\u010dio ledo storyme.<\/p>\n

Jei anks\u010diau apie globalini\u0173 kataklizm\u0173 ir gamtos niokojimo mast\u0105 buvo kalbama, pasitelkiant i\u0161sekusi\u0173 poliarini\u0173 me\u0161k\u0173, atskilusio ledo ar mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 vaizdinius, dabar turime \u017ei\u016br\u0117ti kitaip. Tai yra daug platesnis laukas, apimantis vis\u0105 pasaul\u012f: nykstan\u010dias r\u016b\u0161is (per pastaruosius 45 metus sunaikinta apie 60 procent\u0173 pasaulio gyv\u016bnijos), \u017emoni\u0173 sveikat\u0105, skurd\u0105, migracij\u0105, ekstremalias sausras. Am\u017einojo \u012f\u0161alo tirpimas daro \u012ftak\u0105 vietiniams gyventojams \u2013 daugyb\u0119 t\u016bkstantme\u010di\u0173 gyven\u0119 \u012fprastomis gamtos s\u0105lygomis, dabar jie ken\u010dia d\u0117l kylan\u010dio vandens lygio, gri\u016bva namai, patiriamos psichologin\u0117s problemos. Taip \u0161i sniego ir ledo karalyst\u0117, patirdama \u0161ilumos rekord\u0173 poveik\u012f, sukelia ir vietin\u0119, ir globali\u0105 grandinin\u0119 reakcij\u0105 tiek gamtine, tiek socialine prasme. Aplinkos psichologas Robertas Giffordas i\u0161skyr\u0117 daugyb\u0119 psichologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 (neveikimo drakonai, angl. \u2013 dragons of inaction<\/em>), kurie sukuria iliuzij\u0105, jog ekologin\u0117s problemos yra pa\u010dios gamtos reikalas. Tad koks veiksm\u0173 planas pad\u0117t\u0173 i\u0161saugoti Arkt\u012f?<\/p>\n

Remiantis 2018 met\u0173 Europos komisijos ataskaita, finans\u0173 sektorius gal\u0117t\u0173 \u017eenkliai prisid\u0117ti prie pasaulini\u0173 poky\u010di\u0173, pereinant prie ma\u017eo anglies dioksido kiekio technologij\u0173 ekonomikos. \u017di\u016brint pla\u010diau, gamtin\u0117s problemos aplink \u0160iaur\u0117s a\u0161igal\u012f \u2013 viso pasaulio problema, tod\u0117l pavieniai sprendimai ma\u017eai gali k\u0105 pakeisti, tur\u0117t\u0173 b\u016bti priimtas globalus susitarimas visuose \u017eemynuose taikyti tvaraus finansavimo strategij\u0105 visuose lygmenyse ir sustiprinti bei atkurti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, ekosistemas. Nors atsinaujinantieji energijos i\u0161tekliai (v\u0117jo, saul\u0117s, hidroelektrini\u0173, vandenyn\u0173, geotermin\u0117 energija, biomas\u0117 ir biokuras) yra ekologi\u0161ka alternatyva i\u0161kastiniam kurui, ta\u010diau ir \u010dia yra k\u0105 apgalvoti. Vokietijos Makso Planko Biogeochemijos instituto profesoriaus Axelo Kleidono i\u0161nagrin\u0117ta \u017dem\u0117s sistemos termodinamikos teorija gali tur\u0117ti \u012ftakos \u017emonijos bandymams transformuoti energijos tiekim\u0105 tvariau. A. Kleidono apskai\u010diavimais, didelis atmosferos energijos \u0161altini\u0173 naudojimas sutrikdyt\u0173 krituli\u0173, turbulencijos ir \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173 pasiekian\u010dios saul\u0117s radiacijos balans\u0105. Mokslininkas, pasitelkdamas termodinamikos d\u0117snius, kriti\u0161kai vertina v\u0117jo j\u0117gaini\u0173 naudojim\u0105 vietoje i\u0161kastinio kuro \u2013 pasak jo, gal\u0117tume rimtai i\u0161eikvoti atmosferos energij\u0105, o pasekm\u0117s b\u016bt\u0173 ne ma\u017eiau rimtesn\u0117s nei klimato kaitos padariniai.<\/p>\n

Siekiant kurti \u017ealesnius, tvaresnius ir sveikus miestus, svarbu remtis holistiniu, visuminiu modeliu, kuriame \u017emogus ir gamta darniai veikt\u0173 kartu. Jei miestuose vystytume \u017eiedin\u0119 ekonomik\u0105, siekian\u010di\u0105 sukurti gamtai draugi\u0161kesn\u012f miest\u0105, orientuotum\u0117m\u0117s \u012f beatliek\u0117s (Zero Waste) visuomen\u0117s k\u016brim\u0105, b\u016bt\u0173 ne tik ma\u017eiau \u0161iuk\u0161li\u0173, bet taip pat ma\u017eiau sveikatos sutrikim\u0173 d\u0117l u\u017eter\u0161to oro ir pan. \u0160tai JAV mokslinink\u0117 Marina Alberti savo 2008 met\u0173 veikale \u201eMiesto ekologijos pa\u017eanga: \u017emoni\u0173 ir ekologini\u0173 sistem\u0173 s\u0105veika miesto ekosistemose\u201c i\u0161nagrin\u0117jo XXI a. prad\u017eios \u0161iuolaikin\u0117s miesto ekologijos klausim\u0105, i\u0161pl\u0117tojo ekologijos ir urbanistikos integracijos id\u0117j\u0105, pabr\u0117\u017eian\u010di\u0105 darni\u0105 \u017emogaus ir gamtos tarpusavio s\u0105veik\u0105 mieste. Tokioje vizijoje miestas matomas kaip visuma, kurioje abi \u2013 \u017emogaus-gamtos sistemos palaiko tampr\u0173 ry\u0161\u012f.<\/p>\n

Ne tik mi\u0161k\u0173 sodinimas pad\u0117t\u0173 \u017demei. Magi\u0161k\u0173j\u0173 augal\u0173 papar\u010di\u0173 auginimas, ma\u017einant \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 kiek\u012f \u2013 \u012fdomus atradimas. Prie\u0161 50 milijon\u0173 met\u0173 papar\u010diai, lotyni\u0161ku pavadinimu Azolla filiculoides<\/em> savo \u017ealiu \u201ekilimu\u201c buvo padeng\u0119 Arkties vandenyno pavir\u0161i\u0173. Tyrin\u0117dami Azolla<\/em> genom\u0105 mokslininkai atrado, jog \u0161ie nedidukai papar\u010diai geba i\u0161 atmosferos efektyviai sugerti did\u017eiulius anglies dioksido kiekius. Tyr\u0117jai sp\u0117ja, kad b\u016btent jie pad\u0117jo subalansuoti palanki\u0105 planetos temperat\u016br\u0105, kuri leido suklest\u0117ti kitoms gyvyb\u0117s r\u016b\u0161ims. Tod\u0117l mokslininkai jau daug met\u0173 plu\u0161a, ie\u0161kodami b\u016bd\u0173, kaip panaudoti Azolla<\/em> r\u016b\u0161ies papar\u010dius \u017ealingam klimato kaitos poveikiui ma\u017einti. Buvo i\u0161tirta, jog \u0161ie papar\u010diai gamina specifin\u012f baltym\u0105, kuris atbaido vabzd\u017eius. \u0160io baltymo atradimas gal\u0117t\u0173 labai praversti \u017eem\u0117s \u016bkyje, kadangi tokio baltymo pagrindu kuriami pesticidai puikiai pakeist\u0173 \u0161iandien naudojamus toksi\u0161kuosius pesticidus.<\/p>\n

Galiausiai naudinga b\u016bt\u0173 pasitelkti Arkties mokslinius tyrimus, \u0161vie\u010diant visuomen\u0119. \u0160tai Klaip\u0117dos universiteto J\u016bros tyrim\u0173 instituto (KU JTI) mokslininkai, bendradarbiaudami su Lenkijos Okeanografijos instituto mokslininkais, \u0161iais metais darbavosi Arkties regione esan\u010diame Svalbardo salyne, tirdami, kaip tirpstantys ledynai kei\u010dia Arkties aplink\u0105 ir vandens dugno buveines. KU mokslininkai naudojosi povandenine kamera, kuri\u0105 buvo galima valdyti i\u0161 laivo. Surinkti dugno vaizdai atskleid\u0117, kokios r\u016b\u0161ys gyvena dugne bei leido i\u0161nagrin\u0117ti buveini\u0173 ypatumus. Buvo atrasta, jog su \u0161ilt\u0117jan\u010diu klimatu \u012f Arkties apylinkes jau atkeliauja ir vadinamosios borealin\u0117s r\u016b\u0161ys, kei\u010dian\u010dios vietin\u0119 ekosistem\u0105. Ekspedicijos dalyviai taip pat ai\u0161kinosi, kiek i\u0161metama plastiko, atplaukusio i\u0161 kit\u0173 pasaulio viet\u0173 \u2013 rasta nema\u017eai \u0161iuk\u0161li\u0173, kas rodo, kaip jos, migruodamos po vandenynus bei j\u016bras, ter\u0161ia ir \u0161iaur\u0119.<\/p>\n

Pagal ilgame\u010dius matavimus, stebimi ledynai, kurie traukiasi net pus\u0119 kilometro per metus. Pana\u0161iai atrod\u0117 Baltijos j\u016bra prie\u0161 11-12 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173, kai ledynai \u0117m\u0117 trauktis i\u0161 m\u016bs\u0173 regiono. Jaunesnysis KU JTI mokslo darbuotojas J. Mork\u016bnas Kolguevo saloje tyr\u0119s ledines antis, savo akimis pamat\u0117 spar\u010diai \u0161ylan\u010dio klimato poveik\u012f: einant per tundr\u0105, kur neseniai buvo seklesni e\u017eerai, dabar likusi pieva. Jei tokie tyrimai ir tyrimai, lie\u010diantys pa\u010di\u0173 Arkties gyventoj\u0173 (socialines, psichologines ir pan.) problemas b\u016bt\u0173 pasitelkiami edukaciniame kontekste, pamatytume, kaip viskas yra susij\u0119, kaip svarbu saugoti tai, k\u0105 turime.<\/p>\n

Globalios vaizduot\u0117s tr\u016bkumas, kuris neleid\u017eia \u012f\u017evelgti visumos \u2013 nors ir abstraktus dalykas, bet b\u016btent nuo \u012fsis\u0105moninimo, kur link jud\u0117ti, prasideda poky\u010diai. \u017dem\u0117s sveikata labai priklauso nuo bendr\u0173 susitarim\u0173 ir j\u0173 vykdymo, tod\u0117l i\u0161saugoti \u0161i\u0105 tolim\u0105j\u0105, bet visiems svarbi\u0105 tirpstan\u010dio \u012f\u0161alo \u017eem\u0119 galima tik pasitelkus kolektyvinius, valstybinius, \u017eemyninius sprendimus. Apibendrinimui puikiai tiks \u0161i taikli aplinkosaugos aktyvist\u0117s Sheila Watt-Cloutier mintis: Jeigu i\u0161saugosime Arkt\u012f, i\u0161saugosime pasaul\u012f.<\/p>\n

Informacijos \u0161altiniai<\/strong>:<\/p>\n

Kalenda, \u010c. Achilo kulno pap\u0117d\u0117je (2015)<\/p>\n

Alberti, M. Research Gate. Advances in Urban Ecology. Integrating Humans and Ecological Processes in Urban Ecosystems, https:\/\/www.researchgate.net\/publication\/287440248_Advances_in_Urban_Ecology_Integrating_Humans_and_Ecological_Processes_in_Urban_Ecosystems<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

Arctic Focus. Humanizing Climate Change, https:\/\/www.arcticfocus.org\/stories\/humanizing-climate-change-conversation-sheila-watt-cloutier\/<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

Europos aplinkos agent\u016bra. Arktis  Kod\u0117l man tur\u0117t\u0173 r\u016bp\u0117ti Arktis? https:\/\/www.eea.europa.eu\/lt\/articles\/arktis<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

Europos komisija. Europos Komisijos veiksm\u0173 planas siekiant \u017ealesn\u0117s ir \u0161varesn\u0117s ekonomikos, https:\/\/ec.europa.eu\/lithuania\/Action%20Plan%20for%20a%20greener%20and%20cleaner%20economy_lt<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

Europos komisija. \u017dinios, atsakomyb\u0117 ir dalyvavimas. ES i\u0161d\u0117st\u0117 Arkties regionui skirt\u0105 politik\u0105, http:\/\/europa.eu\/rapid\/press-release_IP-12-739_lt.pdf<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

Yale Environment 360. Can A Tiny Fern Help Fight Climate Change and Cut Fertilizer Use?  https:\/\/e360.yale.edu\/digest\/can-a-tiny-fern-help-fight-climate-change-and-cut-fertilizer-use-azolla<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

Klaip\u0117dos universiteto J\u016bros tyrim\u0173 institutas. Arkt\u012f tyrin\u0117j\u0119 KU mokslininkai: \u201ePlika akimi matosi, kad ledynai ma\u017e\u0117ja\u201c, http:\/\/apc.ku.lt\/index.php\/arkti-tyrineje-ku-mokslininkai-plika-akimi-matosi-kad-ledynai-mazeja\/<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

Klaip\u0117dos universiteto J\u016bros tyrim\u0173 institutas. KU mokslininkas Arktyje leido \u017evarbi\u0105 vasar\u0105: gaud\u0117 ir operavo ledines antis, http:\/\/apc.ku.lt\/index.php\/ku-mokslininkas-arktyje-leido-zvarbia-vasara-gaude-ir-operavo-ledines-antis\/<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

National Snow and Ice Data Center. Wild ride in October, http:\/\/nsidc.org\/arcticseaicenews\/<\/a>  [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

ResearchGate. A 5 \u030aC Arctic in a 2 \u030aC World, https:\/\/www.researchgate.net\/publication\/308748880_A_5_C_Arctic_in_a_2_C_World<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

ResearchGate. Miller, L. M., Gans, F., Kleidon, A. Estimating maximum global land surface wind power extractability and associated climatic consequences, https:\/\/www.researchgate.net\/publication\/307654751_Estimating_maximum_global_land_surface_wind_power_extractability_and_associated_climatic_consequences<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

ResearchGate. The Dragons of Inaction: Psychological Barriers That Limit Climate Change Mitigation and Adaptation, https:\/\/www.researchgate.net\/publication\/254734365_The_Dragons_of_Inaction_Psychological_Barriers_That_Limit_Climate_Change_Mitigation_and_Adaptation<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

Science daily. Methane releases from Arctic shelf may be much larger and faster than anticipated, https:\/\/www.sciencedaily.com\/releases\/2010\/03\/100304142240.htm<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n

Technosphere magazine. A. Kleidon. How the Technosphere Can Make the Earth More Active, https:\/\/technosphere-magazine.hkw.de\/p\/How-the-Technosphere-Can-Make-the-Earth-More-Active-2sLVHbYfUTS8sKUtkZAGWq<\/a> [\u017ei\u016br\u0117ta 2019 11 17]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f J\u016brat\u0117 Ziedelyt\u0117 para\u0161\u0117 2019 m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite: rasiniai@mokslosriuba.lt J\u016brat\u0117 Ziedelyt\u0117 Jeigu i\u0161saugosime Arkt\u012f, i\u0161saugosime pasaul\u012f. […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5029,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[70,102,219],"class_list":["post-4962","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-gamta","tag-klimato-atsilimas","tag-zero-wasre","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4962","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4962"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4962\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4962"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4962"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4962"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}