\u201eMokslo sriubos\u201c savanor\u0117, Tilburgo universiteto dokt. Julija Vaitonyt\u0117<\/p>\n
![\"\"](\"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-content\/uploads\/2019\/11\/Tyrimai-300x200.jpg\")
Papra\u0161ysiu u\u017esimerkti ir… \u012fsivaizduoti tyr\u0117j\u0105, \u017emog\u0173 u\u017esiimanti moksline veikla. Koks yra pirmasis jums i\u0161kylantis vaizdinys? Moteris tai ar vyras? K\u0105 vilki \u0161is \u017emogus? Kaip ji ar jis atrodo? K\u0105 matote aplinkui?<\/p>\n
Leiskite sp\u0117ti, pirmiausia vaizdavot\u0117s vyr\u0105? Galb\u016bt taip pat \u012fsivaizdavote k\u0105 nors \u0161iek tiek \u017eilstel\u0117jus\u012f\/i\u0105 arba su gera kupeta jau pra\u017eilusi\u0173 plauk\u0173? Ar tai kas nors, vilkintis balt\u0105 chalat\u0105 bei ne\u0161iojantis akinius ir kiauri\u0105 dien\u0105 t\u016bnantis laboratorijoje, prigr\u016bstoje \u012fvairiausi\u0173 prietais\u0173 ir instrument\u0173? Yra gana didel\u0117 tikimyb\u0117, jog vyras i\u0161ties ir buvo pirmasis jums \u012f galv\u0105 \u0161ov\u0119s dalykas. Jei vis d\u0117lto prie\u0161 akis i\u0161kilo moteris, sveikinu \u2013 m\u0105stote nestandarti\u0161kai. Apie k\u0105 gi a\u0161 \u010dia?<\/p>\n
Anks\u010diau<\/strong><\/p>\n Ogi apie 1957-aisiais metais dviej\u0173 antropologi\u0173 Margaret Mead ir Rhoda M\u00e9traux Amerikoje atlikt\u0105 tyrim\u0105<\/a> publikuot\u0105 \u017eurnale \u201eSience\u201c. Tyrimo dalyviai buvo \u012fvairi\u0173 vidurini\u0173 mokykl\u0173 moksleiviai. Moksleiviams buvo duotas teiginys, kuri prat\u0119siant buvo papra\u0161yta para\u0161yti ra\u0161in\u012f, apie tai, kaip jie \u012fsivaizduoja mokslinink\u0105\/\u0119. Vienas teigini\u0173, pavyzd\u017eiui, skamb\u0117jo \u0161tai taip: \u201eKai m\u0105stau apie mokslinink\u0105\/\u0119, \u012fsivaizduoju\u2026\u201c I\u0161vadas grind\u017eiant apie 35-iais t\u016bkstan\u010diais ra\u0161ini\u0173, paai\u0161k\u0117jo, jog moksleivi\u0173 \u201evaizduot\u0117je\u201c moksle dirbantis \u017emogus yra pusam\u017eis vyri\u0161kis, d\u0117vintis akinius bei vilkintis balt\u0105 chalat\u0105, galimai su barzdele, apsuptas \u012fvairiausi\u0173 prietais\u0173 ir instrument\u0173.<\/p>\n Kitame, jau klasika tapusiame tyrime<\/a>, publikuotame 1983-aisiais metais, skirtingai nuo 1957-\u0173j\u0173 met\u0173 tyrimo, kanadie\u010di\u0173 vaik\u0173 (nuo penkeri\u0173 iki vienuolikos met\u0173) buvo papra\u0161yta mokslinink\u0105 nupie\u0161ti. Tyrimo autorius David Chambers sugalvojo paprast\u0105, bet gana eleganti\u0161k\u0105 test\u0105, pavadinimu \u201eNupie\u0161k mokslinink\u0105\/\u0119\u201c (angli\u0161kai, Draw-A-Scientist-Test). Testas iki \u0161iol yra populiarus norint nustatyti, kuriuo am\u017eiaus periodu pradeda formuotis tam tikri stereotipai. Testo metu vaikams duodamas baltas popieriaus lapas ir tiesiog pra\u0161oma nupie\u0161ti mokslinink\u0105\/\u0119 (kontrolin\u0117s grup\u0117s pra\u0161oma \u201enupie\u0161ti \u017emog\u0173\u201c). Vaik\u0173 pie\u0161iniai vertinami pagal tai, ar jie turi \u0161tai tokius atributus: balt\u0105 chalat\u0105, akinius, barzd\u0105 arba \u016bsus, tyrimus simbolizuojan\u010dius daiktus (pvz., \u012frang\u0105, prietaisus), \u017eini\u0173 simbolius (pvz., knygas), technologijas (\u201emokslo produktus\u201c) bei \u012fvairius u\u017era\u0161us (pvz., \u201eeureka\u201c). \u0160ie atributai, beje, buvo i\u0161skirti remiantis jau min\u0117tuoju 1957-\u0173j\u0173 met\u0173 tyrimu. Chambers tyrimas parod\u0117, jog kuo vaikai vyresni, tuo labiau jie yra link\u0119 pie\u0161ti mokslinink\u0105, o ne mokslinink\u0119. Be to, nepaisant, jog 49 procentus tyriam\u0173j\u0173 sudar\u0117 mergait\u0117s, tik ma\u017ea dalis j\u0173 pie\u0161\u0117 mokslinink\u0119: toki\u0173 pie\u0161ini\u0173 buvo 28 i\u0161 3895.<\/p>\n Dabar<\/strong><\/p>\n K\u0105 rodo naujausi tyrimai apie tai, kas \u201egali\u201c b\u016bti mokslininku? Kaip min\u0117jau, daugelis tyr\u0117j\u0173 \u201eNupie\u0161k mokslinink\u0105\/\u0119\u201c test\u0105 naudoja iki \u0161iol. To paties metodo taikymas turi vien\u0105 \u017eenkl\u0173 privalum\u0105 \u2013 taip mes galime atlikti metaanalizes. Darydami tokias analizes mokslininkai pasiremia keliolika ar net keliomis de\u0161imtimis tyrim\u0173, kuriuose nagrin\u0117jamas tas pats aspektas. Darant metaanaliz\u0119 visi duomenys i\u0161 skirting\u0173 tyrim\u0173 analizuojami drauge. \u201eNupie\u0161k mokslinink\u0105\/\u0119\u201c testo atveju, gana \u0161vie\u017eia metaanaliz\u0117<\/a>, publikuota 2018 metais ir paremta daugiau nei 20-ies t\u016bkstan\u010di\u0173 amerikie\u010di\u0173 vaik\u0173 duomenimis, parod\u0117, jog padaug\u0117jo vaik\u0173, kurie pie\u0161ia mokslinink\u0119, tai yra, moter\u012f, skai\u010dius. Jei anks\u010diau toki\u0173 vaik\u0173 teb\u016bdavo ma\u017eiau nei 1 procentas, dabar toki\u0173 vaik\u0173 yra jau 28 procentai. Suprantama, tai yra tik ma\u017eiau nei tre\u010ddalis vis\u0173 vaik\u0173, bet… pasaulis juk i\u0161syk nepersimaino. Vis d\u0117lto svarbu tai, kad tarp t\u0173 28 procent\u0173 did\u017eioji dalis yra mergait\u0117s – b\u016btent jos mokslinink\u0117mis pie\u0161ia moteris. Kitas ver\u010diantis suklusti faktas yra \u0161is: stereotipai apie tai, kas yra\/gali b\u016bti tyr\u0117ju ar mokslininku, atsiranda tik pradin\u0117s mokyklos metais, nes, pasirodo, dar\u017eelinukai pie\u0161ia po vienodai vyr\u0173 ir moter\u0173. <\/p>\n Sugriaukime mitus<\/strong><\/p>\n K\u0105 visa tai rei\u0161kia? Pirmiausia, kad drauge mes galime atsikratyti \u0161i\u0173 stereotip\u0173. Kuo daugiau mergai\u010di\u0173, mergin\u0173 ir moter\u0173 matys save paj\u0117giomis siekti karjeros moksle, tuo daugiau rasis mokslininki\u0173. Ir ne tik socialiniuose, bet taip pat ir gamtos moksluose, technologijose, in\u017einerijoje ir matematikoje \u2013 srityse, kuriose vis dar i\u0161skirtinai dominuoja vyrai<\/a>. Kaip da\u017enai girdite apie fizik\u0119 ar chemik\u0119, kuriai skiriama Nobelio premija? Deja, tai yra labiau i\u0161imtis nei taisykl\u0117.<\/p>\n Kitas mitas, kur\u012f b\u016btina sugriauti, yra tas, jog mokslininku gali tapti tik labai na bet jau labai protingas \u017emogus. Na, beveik genijus. Tiesa, pasirinkusiajam ar pasirinkusiajai mokslininko\/\u0117s keli\u0105 reikalingi \u012fvair\u016bs geb\u0117jimai ir savyb\u0117s, pavyzd\u017eiui, i\u0161tverm\u0117, u\u017esispyrimas, motyvacija, nepaliaujamas tikslo siekimas. Mokslin\u0117 karjera labiau pana\u0161i \u012f maraton\u0105 nei sprint\u0105, nes tie, kurie susidoroja su i\u0161\u0161\u016bkiais v\u0117l ir v\u0117l, ir yra tie, kuriems galiausiai pasiseka padaryti vertingus atradimus bei \u012f\u017evalgas. Lau\u017eykime stereotipus, tirpdykime m\u0105stymo ledynus, nes motyvacija ir u\u017esispyrimas neturi lyties. Kiekvienas gali b\u016bti mokslininku. Mokslas n\u0117ra sritis, \u201erezervuota\u201c genijams. Mokslas did\u017ei\u0105ja dalimi remiasi tyr\u0117j\u0173 grup\u0117mis, kuriose dirbama kartu bendr\u0173 tiksl\u0173 link.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eMokslo sriubos\u201c savanor\u0117, Tilburgo universiteto dokt. Julija Vaitonyt\u0117 Papra\u0161ysiu u\u017esimerkti ir… \u012fsivaizduoti tyr\u0117j\u0105, \u017emog\u0173 u\u017esiimanti moksline veikla. Koks yra pirmasis jums i\u0161kylantis vaizdinys? Moteris tai ar vyras? K\u0105 vilki \u0161is \u017emogus? Kaip […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4941,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-4940","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4940","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4940"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4940\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4940"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4940"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4940"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}