{"id":4706,"date":"2019-07-31T13:00:57","date_gmt":"2019-07-31T10:00:57","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4706"},"modified":"2019-07-31T13:00:57","modified_gmt":"2019-07-31T10:00:57","slug":"zmoniu-fiziologiniai-skirtumai-arba-kodel-lietuva-netures-savojo-eliudo-kipchoge","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2019\/07\/31\/zmoniu-fiziologiniai-skirtumai-arba-kodel-lietuva-netures-savojo-eliudo-kipchoge\/","title":{"rendered":"\u017dmoni\u0173 fiziologiniai skirtumai arba kod\u0117l Lietuva netur\u0117s savojo Eliudo Kipchoge"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f dvyliktokas Jonas Jurgaitis para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

Jonas Jurgaitis<\/p>\n

Eliudas Kipchoge \u2013 1,66 m \u016bgio kenietis, ilg\u0173 distancij\u0173 b\u0117gikas, kuriam priklauso pasaulio maratono rekordas. 2018 met\u0173 rugs\u0117j\u012f Berlyne vykusiose var\u017eybose 42,195 km atstum\u0105 b\u0117gikas \u012fveik\u0117 per 2:01:39 val., b\u0117gdamas vidutiniu apytiksliai net 20,81 km\/h siekian\u010diu grei\u010diu. \u012edomu tai, kad u\u017efiksuotas rezultatas galimai yra arti \u017emogaus galimybi\u0173 ribos: amerikie\u010di\u0173 profesorius Michael J. Joyner 1991 m. publikuotoje mokslin\u0117je knygoje bando pagr\u012fsti id\u0117j\u0105, jog idealiomis s\u0105lygomis, idealus atletas pagal knygos autoriaus i\u0161vestos formul\u0117s model\u012f maraton\u0105 grei\u010diausiai gal\u0117t\u0173 \u012fveikti per 1:57:58 val. Palyginus su Kipchoge, Lietuvos b\u0117gikas \u010ceslovas Kundrotas 1997\u00a0m.\u00a0 Frankfurto\u00a0kasmetiniame maratone pasiek\u0117 nacionalin\u012f rekord\u0105 \u2013 2:12:35 val. Visgi pasaulyje egzistuoja sunkiai paai\u0161kinamas b\u0117gik\u0173 i\u0161 Kenijos ir Etiopijos fenomenas (pav. Nr. 1), kas skatina mokslininkus ai\u0161kintis prie\u017eastis, lemian\u010dias b\u0117gik\u0173 dominavim\u0105 ilg\u0173 ir vidutini\u0173 distancij\u0173 rungtyse. Tyrimais bandoma atsakyti \u012f egzistencin\u012f klausim\u0105: kokios yra \u017emogaus galimybi\u0173 ribos. Apskritai, kod\u0117l retas eilinis \u017emogus \u012fveikt\u0173 1 km grei\u010diau nei per 3 minutes, kokie fiziologiniai skirtumai vyrauja tarp b\u0117gik\u0173 ir likusi\u0173j\u0173, kas lemia s\u0117km\u0119 b\u0117gime ar kas slypi po aik\u010dioti ver\u010dian\u010dia b\u0117gik\u0173 i\u0161tverm\u0117s paslaptimi. Atsakant \u012f \u0161iuos klausimus remiamasi daugybe faktori\u0173, daran\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 b\u0117giko pasirodymui, ta\u010diau i\u0161 j\u0173 i\u0161skiriami keletas esmini\u0173 [12].<\/p>\n

\"Pav<\/a>
Pav 1.<\/figcaption><\/figure>\n

Vienas i\u0161 veiksni\u0173 yra organizmo maksimalus deguonies \u012fsisavinimas (VO2max) \u2013 tai did\u017eiausias deguonies kiekis, kur\u012f individas gali sunaudoti atlikdamas aerobin\u0119 veikl\u0105. Da\u017eniausiai dydis i\u0161rei\u0161kiamas, kaip per minut\u0119 vienam k\u016bno kilogramui tenkantis deguonies kiekis mililitrais. Pama\u017eu didinant darbo intensyvum\u0105, did\u0117ja ir deguonies suvartojimas raumenyse, ta\u010diau fizinio kr\u016bvio metu pasiekiama tokia riba, kai deguonies suvartojimas jau nebegali toliau did\u0117ti ir l\u0105stel\u0117 turi prad\u0117ti vykdyti anaerobin\u012f kv\u0117pavim\u0105 (kv\u0117pavim\u0105 be deguonies) energijai atpalaiduoti, nors darbo intensyvumas nema\u017e\u0117ja. Nepaisant keleto tyrimuose i\u0161siai\u0161kint\u0173 i\u0161im\u010di\u0173, kai VO2max i\u0161 dalies koreliuoja su geriausiais rezultatais ir s\u0105lyginai ma\u017e\u0105 b\u0117gik\u0173 deguonies pasisavinim\u0105 kompensuodavo kiti faktoriai, elitiniais b\u0117gikams tarp 80 ir 85\u00a0ml\/kg\/min esantis VO2max garantuodavo pergal\u0119 ilg\u0173 distancij\u0173 b\u0117gimuose. Palyginti, vidutinis sveiko vyro did\u017eiausias deguonies \u012fsisavinimas perpus ma\u017eesnis \u2013 35-40 ml\/kg\/min [7, 8].<\/p>\n

Kitas fiziologinis skirtumas tarp ilg\u0173 distancij\u0173 b\u0117gik\u0173 ir eilinio \u017emogaus yra organizmo ekonomi\u0161kumas. Automobilio ekonomi\u0161kum\u0105 apib\u016bdina tai, kok\u012f atstum\u0105 jis sugeba nuva\u017eiuoti sunaudodamas konkret\u0173 kiek\u012f kuro. Pana\u0161iai apib\u016bdinamas b\u0117giko ekonomi\u0161kumas \u2013 tai deguonies ka\u0161tai, reikalingi energijai atpalaiduoti, b\u0117gant konkre\u010diu grei\u010diu. Atlikti tyrimai atskleid\u0117, jog b\u0117gimo ekonomi\u0161kum\u0105 lemia daugyb\u0117 faktori\u0173 (pav. Nr. 2). Visgi universalaus modelio, tinkan\u010dio vienodai apib\u016bdinti vis\u0173 b\u0117gik\u0173 efektyvum\u0105 n\u0117ra, ta\u010diau atrodo, jog b\u0117gikai, su antropometriniais duomenimis kaip trumpesn\u0117s kojos, tam tikra mas\u0117s centro pad\u0117tis b\u0117gant, ma\u017eesnis k\u016bno mas\u0117s indeksas ir savitas Achilo sausgysli\u0173 jud\u0117jimas, link\u0119 b\u0117gti ekonomi\u0161kiau [4, 7, 11].<\/p>\n

\"Pav<\/a>
Pav 2.<\/figcaption><\/figure>\n

Dar vienas i\u0161 faktori\u0173, daran\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 \u017emogaus i\u0161tvermingumui, yra laktato slenkstis. Tai riba, kai piruvatas \u2013 tarpinis kv\u0117pavimo produktas \u2013 yra gaminamas grei\u010diau negu gali b\u016bti panaudotas mitochondrijose vykstan\u010diam l\u0105steliniam kv\u0117pavimui. Aerobiniame kv\u0117pavime nesunaudotos piruvato molekul\u0117s skyla \u012f laktato (pieno) r\u016bg\u0161t\u012f ir teigiamus vandenilio jonus. Besit\u0119sianti fizin\u0117 veikla vir\u0161 laktato slenks\u010dio lemia vandenilio jon\u0173 kaupim\u0105si \u2013 acidoz\u0119 (pH suma\u017e\u0117jim\u0105 raumenin\u0117je skaiduloje), tod\u0117l jau\u010diamas nuovargis ir skausmas raumenyse. Besikaupiantis laktatas ir vandenilio jonai deaktyvuoja fermentus, skirtus energijos gamybai, veikia kalcio apytak\u0105, suma\u017eindami raumen\u0173 geb\u0117jim\u0105 susitraukti. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 i\u0161laikyti b\u0117gimo temp\u0105 didesn\u012f nei laktato slenkstis ilgiau nei 30 min. prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. Tai svarbiausias parametras, nulemiantis maratono temp\u0105. Ne\u012fmanoma nub\u0117gti maratono didesniu tempu nei laktato slenks\u010dio tempas, o geri b\u0117gikai sugeba prab\u0117gti maraton\u0105 ma\u017edaug 2-3 % l\u0117\u010diau laktato slenks\u010dio ribos. \u0160is faktorius artimai koreliuoja su dar vienu veiksniu, daran\u010diu \u012ftak\u0105 organizmo i\u0161tvermingumui [1, 9].<\/p>\n

Raumenini\u0173 skaidul\u0173 tipo vyravimas lemia daugyb\u0119 parametr\u0173, susijusi\u0173 su organizmo patvara atlaikyti kr\u016bv\u012f (pav. Nr. 3). I tipo raumenin\u0117s skaidulos (raumenin\u0117s l\u0105stel\u0117s) dominuoja i\u0161tverm\u0117s sporto atlet\u0173 organizmuose. Jose gausu mioglobino, mitochondrij\u0173, tod\u0117l l\u0105stel\u0117s atsparios nuovargiui ir geba l\u0117tai susitraukin\u0117ti, pagamindamos didel\u012f kiek\u012f ATP, ta\u010diau nepasi\u017eymi j\u0117ga, lyginant su kitais skaidul\u0173 tipais. Karolinskos (\u0160vedija) laboratorijose buvo tiriami Kenijos ir \u0160vedijos atstovai. Jei raumen\u0173 skaidul\u0173 pasiskirstymo skirtum\u0173 nepasteb\u0117ta, tai \u0161laun\u0173 raumens biopsijos atskleid\u0117, jog kenie\u010diai tur\u0117jo daugiau kapiliar\u0173, perne\u0161an\u010di\u0173 krauj\u0105 \u012f raumenin\u012f audin\u012f, ir mitochondrij\u0173, atsaking\u0173 u\u017e ATP \u2013 universalaus vis\u0173 l\u0105steli\u0173 energijos \u0161altinio, gamyb\u0105. Ta\u010diau atliekant tyrimus su netreniruotais \u017emon\u0117mis ir elitiniais b\u0117gikais i\u0161siai\u0161kinta, jog pastarieji I tipo skaidul\u0173 tur\u0117jo apie 30% daugiau (pav. Nr. 4). Tyrimu atskleista, jog treniruot\u0117s skirtos i\u0161tvermei tur\u0117jo reik\u0161ming\u0105 \u012ftak\u0105 kapiliarizacijai, oksidacini\u0173 raumen\u0173 ferment\u0173 pagaus\u0117jimui, tod\u0117l tai treniravimosi, o ne paveld\u0117jimo rezultatas [2, 10].<\/p>\n

\"Pav<\/a>
Pav 3.<\/figcaption><\/figure>\n

Vis d\u0117lto, vert\u0117t\u0173 pa\u017evelgti daug pla\u010diau, ne vien tik \u012f \u012fmantriai skamban\u010dius terminus, norint suprasti, kod\u0117l egzistuoja ryt\u0173 Afrikos, ypa\u010d kenie\u010di\u0173, fenomenas ilg\u0173 ir vidutini\u0173 distancij\u0173 b\u0117gimo rungtyse. Pirma, ekonomin\u0117-socialin\u0117 pad\u0117tis lemia, jog Afrikos \u0161ali\u0173 kaimo vietov\u0117se vaikai yra labai fizi\u0161kai aktyv\u016bs, palyginus su i\u0161sivys\u010diusiomis \u0161alimis. \u0160altiniai teigia, jog dalis elitini\u0173 b\u0117gik\u0173 nuo ma\u017eens (7-8-eri\u0173 met\u0173) kasdien vidutini\u0161kai \u012fveikdavo po 8-12 km p\u0117s\u010diomis arba b\u0117gdami, o br\u0119stant kilometra\u017eas i\u0161augdavo net iki 90 km per savait\u0119. Kitas svarbus faktorius yra palankios aplinkos s\u0105lygos. Tyrim\u0173 duomenimis, nuolatinis buvimas konkre\u010diame auk\u0161tyje vir\u0161 j\u016bros lygio lemia svarias hematologines adaptacijas: didesn\u0119 hemoglobino koncentracij\u0105, efektyvesn\u0119 saturacij\u0105 (kraujo prisotinimas CO2), kurios prisideda prie geresni\u0173 rezultat\u0173. Visgi tai ne vienintelis svarbus veiksnys, nes tokios \u0161alys kaip Meksika, Peru ar Nepalas taip pat b\u016bt\u0173 gausios elitini\u0173 b\u0117gimo atlet\u0173. Be to, Kenijos b\u0117gimo s\u0117km\u0117s istorija susijusi su mityba. Lyginant elitini\u0173 Kenijos b\u0117gik\u0173 suvartojam\u0105 vidutin\u012f kilokalorij\u0173 kiek\u012f per dien\u0105, pasteb\u0117ta, jog dauguma tur\u0117jo ne\u017eymiai neigiam\u0105 kilokalorij\u0173 balans\u0105, kas l\u0117m\u0117 0,6 kg k\u016bno mas\u0117s suma\u017e\u0117jim\u0105 vien tik per 7 dienas trukus\u012f tyrim\u0105. \u017demas kilokalorij\u0173 suvartojimas s\u0105lygoja ma\u017eesn\u0119 k\u016bno mas\u0119 ir k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105, kurie daro \u012ftak\u0105 b\u0117gimo ekonomi\u0161kumui. Be galo \u012fdomu tai jog, pavyzd\u017eiui, keniet\u0117 Margaret Okeyo 2004 met\u0173 Londono maraton\u0105 laim\u0117jo sverdama viso labo 39 kg. Galiausiai vis d\u0117lto patys savaime genetiniai tyrimai negali paai\u0161kinti ryt\u0173 Afrikos b\u0117gik\u0173 dominavimo: duomenys atskleid\u017eia, jog labiausiai tyrin\u0117ti ir su aerobiniu i\u0161tvermingumu susij\u0119 genai (ACE\u00a0ir ACTN3) b\u016bdingi ir kit\u0173 pasaulio dali\u0173 gyventoj\u0173 genotipams ir \u012fgyti fenotipiniai (i\u0161oriniai) poky\u010diai turi didesn\u0119 \u012ftak\u0105 s\u0117kmei [3, 5, 6].<\/p>\n

\"Pav<\/a>
Pav 4.<\/figcaption><\/figure>\n

Taigi fizinis aktyvumas lemia organizmo adaptacijas, d\u0117l kuri\u0173 kiekvienas individas yra skirtingas. Ilg\u0173 ir vidutini\u0173 distancij\u0173 b\u0117gikai i\u0161siskiria savo maksimaliu deguonies \u012fsisavinimu, laktato slenks\u010diu, ekonomi\u0161kumu, raumenini\u0173 skaidul\u0173 pasiskirstymu bei dar begale kit\u0173 aspekt\u0173. Ta\u010diau viskas galiausiai susiveda \u012f tai, kad kaip Harvardo universiteto absolventas, \u017eurnalistas Christopher McDougall teig\u0117: \u201eMes gim\u0119 b\u0117gti.\u201c Tegul mokslininkai toliau bando paai\u0161kinti fenomenus, o \u017emogus u\u017esiima bet kokia fizine veikla, gerinan\u010dia savijaut\u0105, ilginan\u010dia gyvenimo trukm\u0119, lemian\u010dia teigiamus poky\u010dius smegenyse ir suteikian\u010dia gyvenimui d\u017eiaugsmo.<\/p>\n

Informacijos \u0161altiniai:<\/strong>
\n1. Wikipedia. Lactate threshold [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-11-10]. <https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Lactate_threshold#Measuring_lactate_threshold%3E>
\n2. Muscle fibre types. [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-12-09]. <https:\/\/www.teachpe.com\/anatomy\/fibre_types.php>
\n3. Equine and Comparative Exercise Physiology. The dominance of Kenyans in distance running. [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-11-09]. <https:\/\/pdfs.semanticscholar.org\/9b58\/9a401e65cb8bbd1f3cacb633eac2d9fad7cc.pdf>
\n4. Running Technique is an Important Component of Running Economy and Performace. [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-11-15]. <https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/28263283>
\n5. Genetic aspects of athletic performance: the African runners phenomenom. [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-11-09]. <https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pmc\/articles\/PMC4037248\/>
\n6. The science behind improving your running performance. [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-11-09] <https:\/\/www.timeoutdoors.com\/expert-advice\/running\/training\/the-science-behind-improving-your-running-performa>
\n7. The Kenyan runners. [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-12-05] <https:\/\/onlinelibrary.wiley.com\/doi\/pdf\/10.1111\/sms.12573>
\n8. Jurat\u0117 Klikait\u0117, Studen\u010di\u0173 k\u016bno sud\u0117ties, aerobin\u0117s i\u0161tverm\u0117s ir darbin\u0117s atminties s\u0105sajos. Vilnius, 2017.
\n9. Maratono teorija (3). fizioligija. [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-11-09] <http:\/\/noriubegti.blogspot.com\/2012\/02\/maratono-teorija-3-fiziologija.html>
\n10. Wikipedia. Griau\u010di\u0173 raumenys [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-11-09] <https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Griau%C4%8Di%C5%B3_raumenys#Priklausomyb%C4%97_%E2%80%9Eraumens_j%C4%97ga_-_ilgis%E2%80%9D>
\n11. Running economy: measurement, norms, and determining factors. [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-11-09] <https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pmc\/articles\/PMC4555089\/>
\n12. Modelling: optimal marathon performance on the basis of physiological factors. [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-11-02]. https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/2022559<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f dvyliktokas Jonas Jurgaitis para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt Jonas Jurgaitis Eliudas Kipchoge \u2013 1,66 m \u016bgio kenietis, […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4636,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[66,129,189],"class_list":["post-4706","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-fiziologija","tag-medicina","tag-sportas","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4706","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4706"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4706\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4706"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4706"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4706"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}