{"id":4652,"date":"2019-03-27T13:00:35","date_gmt":"2019-03-27T11:00:35","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4652"},"modified":"2019-03-27T13:00:35","modified_gmt":"2019-03-27T11:00:35","slug":"kodel-dailes-terapija-nera-tik-paprastas-piesimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2019\/03\/27\/kodel-dailes-terapija-nera-tik-paprastas-piesimas\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l dail\u0117s terapija n\u0117ra tik paprastas pie\u0161imas?"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f Dail\u0117s terapeut\u0117 Vaida Adomaitien\u0117 para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. \u0160is tekstas buvo vienas i\u0161 technologijos.lt nominacijos laim\u0117toj\u0173. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje, laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

Vaida Adomaitien\u0117<\/p>\n

Dail\u0117s terapija \u2013 men\u0173 terapijos kryptis, psichoterapijos forma, kur dail\u0117 taikoma kaip pirminis komunikacijos b\u016bdas. Pats terapinis procesas dail\u0117s terapijos metu grind\u017eiamas tuo, kad \u017emogaus i\u0161gyvenimai, mintys, emoci\u0161kai svarb\u016bs \u012fvykiai b\u016bdami pas\u0105moniniame lygmenyje gali grei\u010diau pasireik\u0161ti vaizdiniuose nei verbalioje i\u0161rai\u0161koje. Kalbant apie dail\u0117s terapij\u0105 itin svarbu suvokti, kad terapiniame procese nuolatos s\u0105veikauja ir tampa terapijos pagrindu k\u016br\u0117jas, meninis produktas (pie\u0161inys, skulpt\u016bra ir t.t.) bei pats terapeutas. Kiekvienas asmuo dalyvaujantis dail\u0117s terapijos sesijoje ir kurdamas meninius produktus juose i\u0161transliuoja savo vidinio pasaulio (da\u017enai ne\u012fsis\u0105moninto) turinius ir taip leid\u017eia vidin\u0117ms temoms tapti aktualioms, matomoms, \u012fprasmintoms ar tiesiog i\u0161sakytoms. Meninis produktas tampa tarsi \u012frodymu to, kas vyksta \u017emogaus viduje, visa tai gali kisti, transformuotis. Svarbu kliento, terapeuto ir pie\u0161inio dinaminis santykis dabartyje ir geb\u0117jimas priimti visus jausmus bei i\u0161gyvenimus \u010dia ir dabar. Kaip sako J. Birtchnell: \u201eDail\u0117 kaip terp\u0117 terapijoje suteikia klientui galimyb\u0119 i\u0161silaisvinti i\u0161 s\u0105stingio ir leisti pas\u0105mon\u0117s procesui prisiimti pirmenyb\u0119 terapin\u0117je erdv\u0117je\u201c.<\/p>\n

\"Sarah<\/a><\/p>\n

Sarah Packer nuotrauka<\/em><\/p>\n

Dail\u0117s terapija, kaip ir daugelis tarpdisciplinini\u0173 rei\u0161kini\u0173, formavosi psichologijos, meno istorijos, filosofijos, psichiatrijos pagrindu. \u0160iuo metu jau yra atlikta tyrim\u0173, kurie analizuoja ir kalba apie dail\u0117s terapijos, kaip vizualin\u0117s terapijos, naud\u0105 ne tik emocijoms, mintims, gyvenimo kokybei, bet ir smegen\u0173 veiklai bei fiziniam k\u016bnui. Tyr\u0117jai kuo toliau, tuo labiau kalba apie glaud\u017eias s\u0105sajas tarp emocij\u0173, vidini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 ir fizin\u0117s b\u016bkl\u0117s, somatini\u0173 sutrikim\u0173. Dail\u0117s terapijoje galima atrasti naujus \u017ei\u016bros ta\u0161kus, vizualin\u0119 kalb\u0105, kuri jungia \u017emogui aktualias emocines ir somatines tematikas.<\/p>\n

Pastaruoju metu medicinoje pastebima vis daugiau psichin\u0117s sveikatos tyrim\u0173 bei mokslini\u0173 intervencij\u0173. Atrodo, akivaizdu, jog kalb\u0117ti apie emocijas, k\u016bn\u0105 bei j\u0173 santyk\u012f \u2013 nieko naujo ir ypatingo, apie tai t\u016bkstan\u010dius met\u0173 kalba meditacij\u0105 bei jog\u0105 praktikuojantys \u017emon\u0117s. Devintam de\u0161imtmety mokslininkai medicinos plotm\u0117je \u0117m\u0117 vis da\u017eniau kalb\u0117ti apie emocij\u0173, min\u010di\u0173 ir fizinio k\u016bno itin glaud\u017eias s\u0105sajas. Mokslininkai, tokie kaip H. Benson, kuris kalba apie atsipalaidavimo atsak\u0105 ir R. Ader, kuris yra psichoneuroimunologijos (integral\u016bs min\u010di\u0173, neuroendokrinin\u0117s sistemos bei imunin\u0117s sistemos) lyderis bei kiti tyr\u0117jai labai spar\u010diai pl\u0117t\u0117 emocij\u0173 ir k\u016bno s\u0105sajos koncepcijas, kuri\u0173 neatmet\u0117 tradicin\u0117s medicinos \u0161alininkai.<\/p>\n

Pasitelkiant naujausias technologijas, galima atlikti tyrimus skanuojant smegenis ir analizuojant j\u0173 veikl\u0105 atliekant \u012fvairius veiksmus ar patiriant skirtingas emocijas. D\u0117l to tyr\u0117jai gali gauti daugiau informacijos ir fakt\u0173 apie s\u0105sajas tarp fizini\u0173 bei emocini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173. A. Damasio, R. Sapolsky ir V. Ramachandran bei kiti tyr\u0117jai, apib\u016bdino neurologinius ir fiziologinius rei\u0161kinius, kurie susij\u0119 su atmintimi bei kalb\u0117jo apie vaizdo suvokim\u0105 ir jo galimus veiksmus emocijoms ir fiziniam k\u016bnui. D. J. Siegel, B. A. van der Kolk, McFarlane bei A. Schore i\u0161pl\u0117t\u0117 suvokim\u0105, jog smegenys, \u017emogaus fiziologija ir emocijos yra itin glaud\u017eiai susijusios.<\/p>\n

Ry\u0161ys tarp neuromoksl\u0173 ir dail\u0117s terapijos yra labai svarbus tiek teoriniams tyrimams, tiek praktin\u0117s veiklos pagr\u012fstumui. F. Kaplan (2000) kalb\u0117damas apie dail\u0117s terapij\u0105 visuomet pabr\u0117\u017eia mokslinio suvokimo svarb\u0105 pa\u010diame k\u016brybiniame procese. Jis kalba apie k\u016bno, psichikos bei menin\u0117s kalbos vienyb\u0119. Galiausiai tik mokslo d\u0117ka galima \u012frodyti dail\u0117s terapijos naud\u0105, svarb\u0105 visuomenei bei tradicin\u0117s medicinos atstovams.<\/p>\n

\"Winnie<\/a>
Winnie Au nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>\n

Lietuvoje, kol kas n\u0117ra atlikt\u0173 gili\u0173 ir i\u0161sami\u0173 tyrim\u0173, kurie analizuot\u0173 dail\u0117s terapijos metu patiriamus fizinius poky\u010dius, ta\u010diau pasaulyje \u0161i\u0173 tyrim\u0173 tik daug\u0117ja. \u0160tai tyr\u0117jas H. Carol DeLue analizavo tiriam\u0173j\u0173 fizinius poky\u010dius kol jie pie\u0161\u0117 mandalas. Jis steb\u0117jo k\u016bno temperat\u016br\u0105, kraujo spaudim\u0105 bei puls\u0105. Tyr\u0117jas P. Camic atliko tyrim\u0105, kurio metu naudojo vizualin\u0119 kalb\u0105 bei kognityvinius metodus, meditacij\u0105, relaksacij\u0105 siekdamas suma\u017einti chroni\u0161kus skausmus. Kiti analizavo kaip menas papildo medicinin\u012f gydym\u0105 bei ugdo pacient\u0173 geb\u0117jimus susidoroti su somatine simptomatika bei stresu. \u017dinoma, dalis atlikt\u0173 tyrim\u0173 tur\u0117t\u0173 dar b\u016bti patobulinti, pakartoti siekiant i\u0161tirti kuo daugiau \u017emoni\u0173, ta\u010diau dauguma j\u0173 kalba apie naud\u0105 ir gilias fizini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 bei emocij\u0173 s\u0105sajas.<\/p>\n

Galvodami apie meno k\u016brinus ar pa\u010di\u0173 k\u016brybinius procesus, \u017emon\u0117s da\u017eniausiai patiria \u012fvairias emocijas. Vienus k\u016brinius priima lengviau, kitus sunkiau ir tai labai paveikia, galima pajusti net fizinius potyrius. Sveikas protas mums sako, jog vaizdai, k\u016briniai turi \u012ftakos m\u016bs\u0173 reakcijoms ir jausenai. K\u016briniai tikrai gali sukelti pasitenkinim\u0105, baim\u0119, nerim\u0105 ar ramyb\u0119. Gydytojas H. Bensonas teigia, jog k\u016briniai, vaizdiniai gali visi\u0161kai pakeisti \u017emogaus nusiteikim\u0105, vidin\u0119 b\u016bsen\u0105. E. H. Gombrich savo knygoje \u201eDail\u0117 ir Iliuzija\u201c pristat\u0117 teigin\u012f, kuriuo sako, jog smegen\u0173 vaizdin\u012f, k\u016brin\u012f suvokia dvejopai, tarsi i\u0161 dviej\u0173 dali\u0173. Pirmoji \u2013 projekcija, t.y. pas\u0105mon\u0117s refleksija, i\u0161 anksto suformuoti modeliai, taisykl\u0117s, kult\u016brin\u0117s patirtys, kurios nevaldomai vadovauja suvokimui bei formuoja emocin\u012f ir fizin\u012f poj\u016bt\u012f. Antroji \u2013 i\u0161vada arba \u017einojimas, t.y. s\u0105moningas potyris, grind\u017eiamas \u017einiomis. F. Kaplan teigia, jog dail\u0117s terapija gali b\u016bti labai naudinga siekiant atstatyti smegen\u0173 funkcionalum\u0105 po sunki\u0173 emocini\u0173 traum\u0173, prierai\u0161umo sutrikim\u0173, netek\u010di\u0173. Pats k\u016brybinis procesas, pasak F. Kaplan, yra galimyb\u0117 atkurti, tai kas \u0161iuo metu neteko savo piln\u0173 funkcij\u0173. Hass-Cohen teig\u0117, kad k\u016briniai per suvokim\u0105, kognityvines patirtis, suvokim\u0105 apjungia ir \u012fveiklina pas\u0105mon\u0117s ir s\u0105mon\u0117s turinius, kurie leid\u017eia gilumin\u0117ms (sukr\u0117tusioms, tur\u0117jusioms did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 tolimesnei asmenyb\u0117s raidai) patirtims b\u016bti priimtoms \u010dia ir dabar ir i\u0161gyvenamoms, transformuojamoms. K\u016brybinio proceso metu, kaip teigia D. J. Siegel, aktyvuojami neuronai, galintys \u012fjungti genus, kurie atlikt\u0173 strukt\u016brinius smegen\u0173 poky\u010dius.<\/p>\n

Dail\u0117s terapeut\u0117 V. Lusebrink sako, jog pie\u0161iniai, k\u016briniai yra tiltas tarp k\u016bno ir emocij\u0173 arba tiltas tarp s\u0105mon\u0117s ir pas\u0105mon\u0117s, kuris taip pat suteikia daug informacijos apie fizinio k\u016bno b\u016bkl\u0119 bei b\u016bkl\u0117s prie\u017eastis. Taip pat atlikdama tyrimus ji u\u017efiksavo tai, kad asmuo stebintis k\u016brinius pirmiausia vizualiai pastebi ne formas, linijas, kont\u016brus, kolorit\u0105, o vientis\u0105 strukt\u016br\u0105. Neuromokslas aktyviai analizuoja vaizdini\u0173 suvokimo ir vaizdini\u0173 k\u016brimo s\u0105sajas, kurios leid\u017eia pas\u0105moninius turinius priimti kaip fakt\u0105 ir \u012frodym\u0105 vizualiame pavidale. Tiek dail\u0117s terapeut\u0173 keliamos teorijos, tiek neuromokslinink\u0173 teorijos kalba apie vaizdinio svarb\u0105 ir galim\u0105 reik\u0161m\u0119 ne tik emociniame lygmenyje, bet ir fiziniame k\u016bne.<\/p>\n

Did\u0117jantis supratimas apie smegen\u0173 pusrutuli\u0173 s\u0105veikas taip pat prisideda ir prie vizuali\u0173 vaizdini\u0173 k\u016brimo supratimo min\u010di\u0173 lygmenyje. Tyr\u0117jai atrado glaud\u017eias s\u0105sajas tarp kalbos ir k\u016brybos. Vaizdai ir vaizd\u0173 formavimasis, tiek popieriuje, tiek mintyse, yra labai svarb\u016bs visoje dail\u0117s terapijos praktikoje, nes b\u016btent per vaizdinius, j\u0173 k\u016brimo proces\u0105 \u017emon\u0117s kvie\u010diami perm\u0105styti savus jausmus, i\u0161gyvenimus. Dail\u0117s terapijoje pacientai\/klientai gali dr\u0105siai savo sukurtus vaizdinius keisti, juos transformuoti ir steb\u0117ti savo k\u016bn\u0105 bei emocijas, jas priimti, leisti sau b\u016bti i\u0161gyvenamos situacijos vadovais ir priimti sau tinkamiausi\u0105 form\u0105 i\u0161veikti ar susigyventi, priimti. Tai rei\u0161kia, jog dail\u0117s terapijoje \u017emogus fizi\u0161kai gali savus jausmus i\u0161veikti, priimti ir transformuoti. Fiziniai veiksmai apjungia k\u016bn\u0105 bei emocinius i\u0161gyvenimus. Tyr\u0117jai, tokie kaip S. Riley, V. Lusebrink, H. Carr, Klorer, F. Kaplan, Has-Cohen teig\u0117, jog dail\u0117s terapija yra aktuali analizuojant emocij\u0173 ir k\u016bno s\u0105sajas.<\/p>\n

Kiekvienas \u017emogus patyr\u0119s sunkius i\u0161gyvenimus, traumuojan\u010dius \u012fvykius, dail\u0117s terapijos metu gali sau pad\u0117ti juos priimdamas, pasinaudodamas vizualine kalba, k\u016brybos procesu, taip i\u0161liedamas vaizdinius, kurie kankina ir dirgina atmint\u012f bei kelia somatinius negalavimus. Taip pat dail\u0117s terapija gali b\u016bti kaip relaksacijos forma, kuri gali pad\u0117ti ma\u017einti nerim\u0105.
\n\u0160iuo metu naujien\u0173 sraute galima pasteb\u0117ti itin aktyviai plintan\u010di\u0105 id\u0117ja, kuri sako, jog gydytojai da\u017enu atveju vietoje vaist\u0173 \u017emon\u0117ms tur\u0117t\u0173 skirti receptus, kurie skatint\u0173 lankytis pas men\u0173 terapeutus ar muziejuose, galerijose. Menas ir k\u016brybinis procesas, kaip jau ir min\u0117ta ankstesn\u0117se pastraipose, i\u0161judina vidin\u012f pasaul\u012f bei fizin\u012f k\u016bn\u0105. Tad pats metas dr\u0105siau priimti k\u016brybinio proceso galimybes ir jomis pasinaudoti tiek d\u0117l emocin\u0117s, tiek d\u0117l fizin\u0117s b\u016bsenos.<\/p>\n

Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as:
\n1. Carolin Husky, Art therapy, Neurosience and mind-body connection, 2009
\n2. Catchy Malciody, Art therapy sourcebook, New York, 2007
\n3. E. H. Gombrich, Dail\u0117 ir iliuzija, Vilnius, 2000
\n4. Noah Hass-Cohen and Richard Carr, Art Therapy and Clinical Neuroscience, 2008
\n5. Tessa Dalley, Dail\u0117 kaip terapija, 2004
\n6. Ceccily J. Bednash, Art Therapy and Neuroscience: A Model for Wellness, 2016
\n7. Audron\u0117 Brazauskait\u0117, Men\u0173 terapija, http:\/\/www.menuterapija.lt\/meno_terapija\/ [\u017er. 2018.11.02]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f Dail\u0117s terapeut\u0117 Vaida Adomaitien\u0117 para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. \u0160is tekstas buvo vienas i\u0161 technologijos.lt nominacijos laim\u0117toj\u0173. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje, laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4653,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[45,129,131,197],"class_list":["post-4652","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-daile","tag-medicina","tag-menas","tag-terapija","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4652","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4652"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4652\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4652"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4652"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4652"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}