{"id":4632,"date":"2019-07-17T13:00:00","date_gmt":"2019-07-17T10:00:00","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4632"},"modified":"2019-07-17T13:00:00","modified_gmt":"2019-07-17T10:00:00","slug":"kaip-greitai-lietuvos-rusis-matysime-tik-archyviniuose-kadruose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2019\/07\/17\/kaip-greitai-lietuvos-rusis-matysime-tik-archyviniuose-kadruose\/","title":{"rendered":"Kaip greitai Lietuvos r\u016b\u0161is matysime tik archyviniuose kadruose?"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f Nacionalin\u0117s M. K. \u010ciurlionio men\u0173 mokyklos dvyliktok\u0117 Rusn\u0117 Uzielait\u0117 para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

Rusn\u0117 Uzielait\u0117<\/p>\n

M\u016bs\u0173 planeta yra i\u0161skirtin\u0117, nes joje yra ypatingos s\u0105lygos gyvyb\u0117s egzistavimui. Kiekviename \u017dem\u0117s kampelyje jos yra nevienodos, tod\u0117l atsiranda galimyb\u0117 egzistuoti skirtingoms r\u016b\u0161ims, kuri\u0173 \u012fvairov\u0117 yra labai didel\u0117. Visi gyvi organizmai u\u017eima tam tikr\u0105 viet\u0105 ekosistemoje. R\u016b\u0161ys yra tobulai prisitaikiusios prie aplinkos ir u\u017eima savo ekologin\u0119 ni\u0161\u0105. Kiekvienas gyvas organizmas s\u0105veikauja su negyvenam\u0105j\u0105 aplinka bei su kitais organizmais. Jis turi savo maisto \u0161altin\u012f, prie\u0161\u0173 ir parazit\u0173, kurie reguliuoja populiacijos dyd\u012f, taip palaikydami stabilum\u0105 ekosistemoje. I\u0161 to matome, kad gamtoje viskas vyksta pagal tam tikrus d\u0117snius, kurie u\u017etikrina bendr\u0105 vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161likim\u0105 ir klest\u0117jim\u0105 savo aplinkoje. Ta\u010diau \u017emonija kartais yra linkusi vis da\u017eniau \u012fsiki\u0161ti\u00a0\u012f nat\u016bralius gamtoje vykstan\u010dius procesus ir taip keldami gr\u0117sme gamtai ir patiems sau, net nepagalvodami, kad pasekm\u0117s gali b\u016bti labai baisios ir negr\u012f\u017etamai pakeisti pasaul\u012f. Daugiausia \u017ealos gamtai daro tiesioginis gyv\u016bn\u0173 buveini\u0173 naikinimas, pavyzd\u017eiui mi\u0161k\u0173 kirtimas ar pelki\u0173 sausinimas. Ta\u010diau antroje vietoje yra kita labai did\u0117l\u0117 problema \u2013 invazin\u0117s r\u016b\u0161ys, kurios d\u0117l \u017emoni\u0173 veiklos patenka \u012f nauj\u0105 gyvenam\u0105j\u0105 aplink\u0105 ir kenkia vietiniams organizmams. Manau, jog \u0161i problema yra viena i\u0161 aktualiausi\u0173 visame pasaulyje ir mes jai skiriame per ma\u017eai d\u0117mesio, tod\u0117l \u0161iame ra\u0161inyje bandysiu atskleisti invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 poveik\u012f vietin\u0117ms ekosistemoms, pagrindines j\u0173 atsiradimo prie\u017eastis ir pasekmes bei pad\u0117t\u012f Lietuvoje ir pateiksiu kelet\u0105 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Taip pat tikiuosi, jog taip paskatinsiu prisid\u0117ti prie gamtos i\u0161saugojimo ir dom\u0117tis gamtos mokslais, kurie ie\u0161ko b\u016bd\u0173 spr\u0119sti \u012fvairioms globalin\u0117ms problemoms, kilusioms d\u0117l neatsakingo \u017emoni\u0173 elgesio.<\/p>\n

Kas yra invazin\u0117s r\u016b\u0161ys?<\/strong><\/p>\n

Invazin\u0117s r\u016b\u0161ys \u2013 da\u017eniausiai augalai ir gyv\u016bnai, kurie i\u0161 savo nat\u016brali\u0173 buveini\u0173 pateko \u012f naujas teritorijas, kuriose sugeba greitai plisti, taip negr\u012f\u017etamai pakeisdami ekosistemas ir suma\u017eindami r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0119. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio nepavojingas gyv\u016bn\u0117lis ar augalas labai greitai gali virsti didel\u0119 problema su kuria kovoti yra labai sunku. Vis\u0173 pirma, reikia pabr\u0117\u017eti, jog invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atsiradimas ir plitimas tiesiogiai priklauso nuo \u017emoni\u0173 veiklos. Tod\u0117l labai svarbiu ugdyti s\u0105moningum\u0105 ir paai\u0161kinti galimas gr\u0117smes, kurios eiliniam \u017emogui yra nepastebimos. Pasitaiko nema\u017eai atvej\u0173, kai i\u0161 svetim\u0173 kra\u0161t\u0173 \u017emon\u0117s neteis\u0117tu b\u016bdu atsigabena augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173, kurie nekontroliuojami arba d\u0117l neteisingo ir neapgalvoto elgesio patenka \u012f laukin\u0119 gamt\u0105 ir i\u0161plinta. Ypa\u010d greitai dauginasi dekoratyviniai augalai, kuriuos \u017emon\u0117s pasisodina savo dar\u017euose ar soduose, taip jie turi tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f su aplinka ir netrukdomi gali i\u0161plisti naujose teritorijose. Da\u017eniausiai \u0161ie augalai yra atspar\u016bs vietiniams kenk\u0117jams ir ligomis arba patys gali sirgti ligomis, kurioms u\u017ekre\u010dia vietin\u0119 augalij\u0105. Tokiu b\u016bdu invazin\u0117 populiacija nekontroliuojamai auga ir u\u017ego\u017eia vietinius augalus. Pana\u0161iai vyksta ir su gyv\u016bnais. \u017dmon\u0117s susi\u017eav\u0117j\u0119 egzotin\u0117mis gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161imis ar d\u0117l noro pasipelnyti atsigabena \u012fvairi\u0173 nauj\u0173 gyv\u016bn\u0173, kurie labai greitai gali tapti dideliu i\u0161bandymu virtiniams gyventojams. Nusibod\u0119 naminiai gyv\u016bn\u0117liai, pavyzd\u017eiui drie\u017eai gyvat\u0117s, v\u0117\u017eliai, pap\u016bgos, yra paleid\u017eiami \u012f laisv\u0119 manant, kad jais bus atsikratyta, ta\u010diau labai nustembama, kai atsitinka prie\u0161ingai. \u0160ilt\u0117jant klimatui susidaro naujos s\u0105lygos, kurios yra palankios \u0161ioms naujoms r\u016b\u0161ims ir jos u\u017eima vietini\u0173 populiacij\u0173 buveines, prasideda konkurencija d\u0117l maisto ir gyvenamosios vietos. Naujakuriai da\u017eniausiai neturi vietini\u0173 prie\u0161\u0173, tod\u0117l plinta labai greitai ir visk\u0105 naikina. Taigi su svetimomis r\u016b\u0161imis reikia elgtis labai atsakingai, kad v\u0117liau tai netapt\u0173 dideliu galvos skausmu. Jos taip pat kenkia ekonomikai, pramonei ir \u016bkinei veiklai bei atne\u0161a milijardinius nuostolius. Invaziniai vabzd\u017eiai, pavyzd\u017eiui Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata) ir \u012fvairios ligos u\u017epuola \u016bkinink\u0173 pas\u0117lius ir stipriai suma\u017eina derli\u0173. Toki\u0173 produkt\u0173 d\u0117l karantino s\u0105lyg\u0173 nebe\u012fmanoma parduoti u\u017esienio \u0161alims. Invaziniai augalai, kurie buvo \u012fve\u017eti siekiant praktin\u0117s naudos, pavyzd\u017eiui Sosnovskio bar\u0161tis ( Heracleum sosnovskyi), u\u017ekariauja dirbamus laukus, ganyklas ir net lauk\u0173 dr\u0117kinimo kanalus, suma\u017eindami plotus tinkamus \u017eemdirbystei ir gyvulininkystei. Tokie augalai da\u017eniausiai net netinkami galvijams \u0161erti, o kartais gali b\u016bti net nuodingi. Taigi invazin\u0117s r\u016b\u0161ys kenkia visai \u0161alies infrastrukt\u016brai.<\/p>\n

Pad\u0117tis Lietuvoje<\/strong><\/p>\n

Lietuvos naikintin\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161as sukurtas 2001m. Pirmasis \u012f j\u012f \u012ftrauktas buvo Sosnovskio bar\u0161tis ( Heracleum sosnovskyi), o 2017m. \u0161iame s\u0105ra\u0161e atsid\u016br\u0117 jau 35 r\u016b\u0161ys (18 augal\u0173 ir 17 gyv\u016bn\u0173). Daugiausia r\u016b\u0161i\u0173 yra i\u0161 tokio pa\u010dio biomo, tad turi palankias s\u0105lygas plisti ir i\u0161stumia vietines r\u016b\u0161is, kurios v\u0117liau tampa itin retos ir patenka \u012f Lietuvos Raudon\u0105j\u0105 knyg\u0105. Ta\u010diau pastebima ir nauja tendencija \u2013 \u0161alyje vis da\u017eniau aptinkamos egzoti\u0161kesn\u0117s, m\u016bs\u0173 klimatui neb\u016bdingos r\u016b\u0161ys, tokios kaip Kramerio \u017eieduotoji pap\u016bga (Psittacula krameri) ar paprastasis maldininkas (Mantis religiosa). Tai galima susieti staigiais su klimato poky\u010diais.<\/p>\n

Pateiksiu kelet\u0105 ank\u0161\u010diausiai Lietuvoje pasteb\u0117t\u0173 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kurios yra kilusios i\u0161 tos pa\u010dios klimato juostos. Viena i\u0161 j\u0173 yra Kanadin\u0117 audin\u0117 (Neovison vison). Tai kiaunini\u0173 \u0161eimos pl\u0117\u0161rus \u017einduolis. Ji yra kilusi i\u0161 \u0160iaur\u0117s Amerikos, o \u012f Europ\u0105 buvo atve\u017eta auginimui fermose. Lietuvoje auginamos nuo 1930m. Dabar apie 70\u00a0% populiacijos gyvena \u0161iaur\u0117s ryt\u0173\u00a0Lietuvoje\u00a0ir\u00a0Nemuno deltoje. Ji u\u017e\u0117m\u0117 Europin\u0117s audin\u0117s (Mustela lutreola) ir \u016bdros ( Lutra lutra) gyvenam\u0105sias teritorijas, taip sukeldamos \u0161ios r\u016b\u0161ies nykim\u0105. Kanadin\u0117s audin\u0117s yra didesn\u0117s u\u017e Europines audines, o tai suteikia joms didesn\u012f prana\u0161um\u0105 \u012fsitvirtinant naujose teritorijose. Nuo j\u0173 labai ken\u010dia ir vandens pauk\u0161\u010di\u0173 populiacijos.<\/p>\n

\"Kanadin\u0117<\/a>
Kanadin\u0117 audin\u0117<\/em>
\n\u0160altinis: https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Kanadin%C4%97_audin%C4%97<\/em><\/figcaption><\/figure>\n

Nuod\u0117gulinis grundalas (Perccottus glenii) yra kita, Lietuvos vandenyse aptinkama r\u016b\u0161is, kilusi i\u0161 Azijos. \u0160i\u0173 \u017euv\u0173 populiacija Lietuvoje spar\u010diai auga. Jie gyvena g\u0117lavandeniuose vandens telkiniuose. Viena i\u0161 plitimo prie\u017eas\u010di\u0173 yra i\u0161tvermingumas deguonies tr\u016bkumui, tod\u0117l gali i\u0161gyventi u\u017eter\u0161tuose vandens telkiniuose ir puikiai \u017eiemoja po ledu. Grundalus taip pat platina neatsakingas \u017evej\u0173 elgesys, nes jos naudojamos kaip gyvas masalas, o likusios po \u017evejybos \u017euvys paleid\u017eiamos \u012f tvenkin\u012f. Grundalai yra ypa\u010d \u017ealingi vietin\u0117ms populiacijoms, nes minta vien gyv\u016bniniu maistu \u2013 naikina kitas \u017euvis j\u0173 ikrus, pavyzd\u017eiui la\u0161i\u0161os ir menk\u0117s, moliuskus, kurie filtruoja vanden\u012f, buo\u017egalvius, taip pa\u017eeisdami mitybos grandines, u\u017eimdami kit\u0173 organizm\u0173 ekologines ni\u0161as ir ma\u017eindami populiacij\u0173 tank\u012f bei \u012fvairov\u0119. Kitas r\u016b\u0161is sunaikina itin greitai \u2013 per 3\u20134 metus, tod\u0117l spar\u010diai blog\u0117ja vandens telkini\u0173 b\u016bkl\u0117. Jie ap\u017eelia, tampa sekl\u016bs ir u\u017eter\u0161ti, d\u0117l deguonies tr\u016bkumo \u017e\u016bsta \u017euvys. Vienintelis grundal\u0173 prie\u0161as yra lydeka, kuri sugeba suma\u017einti invazini\u0173 \u017euv\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n

\"Nuod\u0117gulinis<\/a>
Nuod\u0117gulinis grundalas<\/em>
\n\u0160altinis: http:\/\/www.upese.lt\/images\/zuvys\/nuodegulinis_grundalas.jpg<\/em><\/figcaption><\/figure>\n

 <\/p>\n

\"Invazini\u0173<\/a>
Invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 kilm\u0117s \u017eem\u0117lapis<\/em>
\n\u0160altinis: http:\/\/mricha14.github.io\/birdsoundsproject\/img\/world_map.png<\/em><\/figcaption><\/figure>\n

Prevencijos priemon\u0117s ir kontrol\u0117<\/strong><\/p>\n

    \n
  • Numatytos baudos u\u017e invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 laikym\u0105, auginim\u0105, veisim\u0105, dauginim\u0105, ve\u017eim\u0105 per Lietuvos teritorij\u0105.<\/li>\n
  • R\u016b\u0161i\u0173 naikinimas priva\u010diose teritorijose.<\/li>\n
  • Visuomen\u0117s \u0161vietimas ir mokymas pa\u017einti invazines r\u016b\u0161is bei kovos priemones.<\/li>\n
  • Neribota med\u017eiokl\u0117 ir \u017evejyba.<\/li>\n<\/ul>\n

    Invazin\u0117s r\u016b\u0161ys yra tikrai didel\u0117 problema, \u012f kuri\u0105 reikia atkreipti daugiau visuomen\u0117s d\u0117mesio, nes kitaip vietin\u0117s r\u016b\u0161ys mums patiems labai greitai taps egzotin\u0117mis. Tikiuosi, jog \u0161i informacija buvo naudinga ir pad\u0117jo su\u017einoti ka\u017ek\u0105 naujo bei suprasti invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 keliam\u0105 gr\u0117sm\u0119 ne tik aplinkai, bet ir mums patiems. Manau, kad \u017emoni\u0173 pareiga yra prisid\u0117ti prie gamtos i\u0161saugojimo, o ne jai kenkti, nes kitaip gamtos gro\u017e\u012f matysime tik senose nuotraukose.<\/p>\n

    \u0160altiniai<\/strong>
    \nhttps:\/\/www.nature.com\/articles\/d41586-018-07286-0
    \nhttp:\/\/www.glis.lt\/?pid=59\\
    \nhttps:\/\/www.invasive-species.org\/impacts\/economic-impacts\/
    \nhttps:\/\/bcinvasives.ca\/invasive-species\/about\/what-are-their-impacts-for-bc\/
    \nhttps:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/zalias\/lietuvos-vandens-telkiniuose-nuozmi-vietiniu-ir-invaziniu-zuvu-isgyvenimo-kova-1007-818438
    \nhttp:\/\/www.upese.lt\/index.php\/nuodegulinis-grundala
    \nhttps:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Kanadin%C4%97_audin%C4%97
    \nhttp:\/\/www.technologijos.lt\/n\/mokslas\/gamta_ir_biologija\/S-25802\/straipsnis\/5-invazines-rsys-kurios-gali-uzkariauti-pasauli
    \nhttps:\/\/www.delfi.lt\/grynas\/gamta\/lietuva-okupuoja-vis-daugiau-invaziniu-gyvunu-ir-augalu.d?id=59048317
    \nhttps:\/\/www.lrytas.lt\/gamta\/fauna\/2018\/08\/26\/news\/i-lietuva-plusta-vabzdziai-kanibalai-tokiu-gyviu-cia-anksciau-nebuvo-7353840\/
    \nhttps:\/\/www.delfi.lt\/grynas\/gamta\/gali-buti-kad-del-siu-zuvu-nebegalesime-valgyti-lasisos-ir-menkes.d?id=67941048<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    \u0160\u012f ra\u0161in\u012f Nacionalin\u0117s M. K. \u010ciurlionio men\u0173 mokyklos dvyliktok\u0117 Rusn\u0117 Uzielait\u0117 para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt Rusn\u0117 Uzielait\u0117 M\u016bs\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4633,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[55,70,86,120],"class_list":["post-4632","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-ekologija","tag-gamta","tag-invazines-rusys","tag-lietuva","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4632","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4632"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4632\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4632"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4632"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4632"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}