{"id":4626,"date":"2019-02-27T13:00:04","date_gmt":"2019-02-27T11:00:04","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4626"},"modified":"2019-02-27T13:00:04","modified_gmt":"2019-02-27T11:00:04","slug":"nematomi-musu-lovos-gyventojai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2019\/02\/27\/nematomi-musu-lovos-gyventojai\/","title":{"rendered":"Nematomi m\u016bs\u0173 lovos gyventojai"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f\u00a0Alergolog\u0117 R\u016bta Dubakien\u0117\u00a0para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. \u0160is tekstas laim\u0117jo Delfi apdovanojim\u0105, kaip vienas skaitomiausi\u0173 ra\u0161ini\u0173! Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

R\u016bta Dubakien\u0117<\/p>\n

Perskait\u0119 tok\u012f pavadinim\u0105 ne vienas susim\u0105stys – kas gi tai? Kas gi jau toks nematomas ir dar ne\u017einomas gyventojas. Ogi tai \u2013 svarbiausias Lietuvos alergenas \u2013 nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117s.<\/p>\n

Tada, prie\u0161 45 metus , dar jauna mokslinink\u0117, sudalyvau jaun\u0173j\u0173 mokslinink\u0173 konkurse \u017eurnale \u201cMokslas ir gyvenimas \u201c. Buvau k\u0105 tik apsigynus pirm\u0105j\u0105 moksl\u0173 kandidato disertacij\u0105 (nostrifikuota \u012f daktaro) ir savo nuveiktus darbus pateikiau pla\u010di\u0105jai Lietuvos visuomenei. Buvo atspausdintas mano straipsnelis apie nam\u0173 dulki\u0173 erkes. Tada, 1983 – aisiais apie nam\u0173 dulki\u0173 erkes nebuvo gird\u0117ta ne tik Lietuvoje ar tuometin\u0117je SSSR, nors jau buvo pasirod\u0119 pirmieji moksliniai darbai pasaulyje. Prie\u0161 tiek met\u0173 dar ne\u017einojome, kad tai \u2013 svarbiausias Lietuvos aplinkos alergenas. Daug kas pasikeit\u0117 per t\u0105 laik\u0105, bet nam\u0173 dulki\u0173 erli\u0173 sukelta alergija tebelieka labai svarbi. Tod\u0117l galiu pasidalinti su visais savo \u017einiomis.<\/p>\n

Jau seniai \u017emones kankino liga, liaudyje vadinama dusuliu, o medicini\u0161kai \u012fvardyta bronchine astma , pasirei\u0161kian\u010dia staigiais dusulio priepuoliais arba sausu priepuoliniu kosuliu. Buvo pasteb\u0117tas \u012fdomus faktas, kad nam\u0173 dulki\u0173 ekstraktai, surinkti ir pagaminti i\u0161 surinkt\u0173 \u012fvairi\u0173 pasaulio kampeli\u0173 dulki\u0173, suk\u0117l\u0117 tas pa\u010dias reakcijas. Tada ir buvo pagalvota apie biologin\u012f nam\u0173 dulki\u0173 prad\u0105. Ir palyginti dar ne taip jau seniai – 1964 metais du oland\u0173 mokslininkai R.Voorhorst ir F.Spieksma nam\u0173 dulk\u0117se aptiko mikroskopines nam\u0173 dulki\u0173 erkes.<\/p>\n

\"2<\/a><\/p>\n

1\u00a0pav. D.pteronyssinus erk\u0117 po mikroskopu ( padidinta 300x) (Nuotr. magistrant\u0117s V.Kazlauskait\u0117s)<\/em><\/p>\n

Mokslininkai \u012frod\u0117, kad Dermatophagoides pteronyssinus erk\u0117s yra nam\u0173 dulki\u0173 sukeliam\u0173 lig\u0173 – alergin\u0117s astmos ir alergin\u0117s slogos prie\u017eastimi.. Pirmieji darbai, tiriant nam\u0173 dulki\u0173 alergeni\u0161kum\u0105, Lietuvoje prad\u0117ti dar 1980 metais, tada rasta 23 nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 r\u016b\u0161ys, kuri\u0173 svarbiausia Dermatophagoides pteronyssinus.( Dabar Lietuvoje jau apra\u0161ytos 46 nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 r\u016b\u0161ys i\u0161 pasaulyje randam\u0173 52 r\u016b\u0161i\u0173 (dr.A.Dautartien\u0117) .Pavyko \u012frodyti ne tik vyraujant\u012f nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 vaidmen\u012f alergini\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystyme, bet ir kartu su tuometin\u0117s SSSR I. Me\u010dnikovo instituto alergologais sukurti nam\u0173 dulki\u0173 alergen\u0105, skirt\u0105 diagnostikai ir gydymui. Tapus \u0161io preparato bendraautore, 2004 u\u017e mokslinius darbus \u0161ioje srityje buvau apdovanota Lietuvos mokslo premija. Lietuvoje nustat\u0117me did\u017eiausi\u0105 sergan\u010di\u0173j\u0173 bronchine astma \u012fsijautrinim\u0105 Dermatophagoides. pteronyssinus erk\u0117s alergenams , net 93.3% ligoni\u0173 yra . Pasirod\u0117, kad tai vyraujantis Lietuvoje erki\u0173 alergenas, tod\u0117l net ir sveiki \u017emon\u0117s ilgai b\u016bdami aplinkoje, kur yra nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173, gali reaguoti \u012f j\u0173 alergenus. Tyrimais \u012frodyta, kad apie 20 proc. sveik\u0173 asmen\u0173 Lietuvoje yra \u012fsijautrin\u0119 D.pteronyssinus. Atlik\u0119 tyrimus su studentais, aptikome trap j\u0173 \u012fsijautrinusi\u0173 radome nei daug , nei ma\u017eai – 30 procent\u0173. Pagrindinis erk\u0117s alergenas yra j\u0173 i\u0161matose, tai glikoproteinas, kurio molekulin\u0117 mas\u0117 yra 24000 dalton\u0173. Erki\u0173 vir\u0161kinamajame trakte maistas yra transformuojamas \u012f antigen\u0105, taigi, ne tik pa\u010dios erk\u0117s, bet ir j\u0173 egzuvijai (n\u0117rimosi \u201ckailiukai\u201d) bei veiklos produktai, esantys dulk\u0117se gali b\u016bti \u012fkvepiami ir sukelti alergines reakcijas. I\u0161d\u017ei\u016bv\u0119 erk\u0117s pavirsta \u012f dulkes ir lieka tik j\u0173 DerP1 alergenas, kur\u012f galima nustatyti imunologiniais metodais.<\/p>\n

Da\u017eniausiai nam\u0173 dulk\u0117se randam\u0173 pyroglifidini\u0173 erki\u0173 (ant\u0161eimis Pyroglyphoidea) \u0160ios erk\u0117s yra mikroskopiniai 250-300 mikron\u0173 dyd\u017eio (1\/4-1\/3 mm ilgio) balk\u0161vos spalvos, per\u0161vie\u010diami voragyviai. Jos neturi aki\u0173 bei \u012fprastos kv\u0117pavimo sistemos – kv\u0117puoja visu k\u016bno pavir\u0161iumi. D. pteronyssinus patel\u0117s per savo aktyv\u0173 reprodukcin\u012f period\u0105 padeda 60-100 kiau\u0161ini\u0173, po 1 – 3 kiau\u0161inius per dien\u0105, D. farinae ir E. maynei patel\u0117s vislesn\u0117s : 80-120 kiau\u0161ini\u0173, be to ir j\u0173 reprodukcinis periodas ilgesnis. Esant optimaliai temperat\u016brai (20-25\u00b0C) suaug\u0117liai gyvena apie du m\u0117nesius. 15\u00b0C temperat\u016broje – 388 dienas ir i\u0161 j\u0173 tik 120 dien\u0173 praleid\u017eia aktyviai besimaitindami. Erki\u0173 paplitim\u0105 nam\u0173 dulk\u0117se nulemia trys pagrindiniai veiksniai: maistas, temperat\u016bra ir santykin\u0117 oro dr\u0117gm\u0117. Pagrindinis \u0161i\u0173 erki\u0173 maisto \u0161altinis yra \u017emogaus epidermio nukritusios dalel\u0117s. Sveikas \u017emogus per par\u0105 vidutini\u0161kai \u201cpagamina\u201d 0,5 – 1 g pleiskan\u0173. Jos patenka ant buto grind\u0173, o ypa\u010d daug j\u0173 susikaupia patalyn\u0117je ir mink\u0161t\u0173 bald\u0173 apmu\u0161aluose. Taip pat erk\u0117s minta ir mikroskopini\u0173 gryb\u0173 miceliu bei sporomis, augal\u0173 \u017eiedadulk\u0117mis ir bakterijomis, augalin\u0117s kilm\u0117s med\u017eiagomis ir sud\u017ei\u016bvusia sperma. Temperat\u016bra nulemia erki\u0173 gyvybin\u0119 veikl\u0105. Joms augti ir vystytis palanki yra +25, +27\u00b0C temperat\u016bra. \u017demesn\u0117je temperat\u016broje erki\u0173 vystymasis sul\u0117t\u0117ja. Santykin\u0117 oro dr\u0117gm\u0117 veikia erki\u0173 vystymosi intensyvum\u0105. Vanduo sudaro apie 70-75% erki\u0173 k\u016bno. Esant \u017eemesnei nei 50% santykinei oro dr\u0117gmei, erk\u0117s i\u0161gyvena ne ilgiau 6-11 dien\u0173. Nepalankius gyvybinei veiklai periodus erk\u0117s i\u0161ken\u010dia atsparios d\u017ei\u016bvimui protonimfos stadijoje. Palankiausia yra didesn\u0117 nei 60% santykin\u0117 oro dr\u0117gm\u0117. Optimaliausios s\u0105lygos Pyroglyphidae \u0161eimos erki\u0173 vystymuisi yra +20-25\u00b0C temperat\u016bra ir 70-80% santykin\u0117 oro dr\u0117gm\u0117. Nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 randama patalpose, kuriose yra visos trys auk\u0161\u010diau i\u0161vardintos s\u0105lygos palankiam erki\u0173 egzistavimui. Eksperimentais nustatyta, kad erk\u0117s butuose plinta su drabu\u017eiais, o \u012f naujus namus j\u0173 patenka kartu su senais baldais, kilimais bei patalyne. Daugelio pasaulio mokslinink\u0173 darbais nustatyta, kad geriausios s\u0105lygos erk\u0117ms egzistuoti yra lovose, kur pastoviai \u0161ilta ir dr\u0117gna, bei yra pakankamai maisto. Ta\u010diau erki\u0173 randama ne tik lov\u0173 \u010diu\u017einiuose, bet ir mink\u0161t\u0173 bald\u0173 apmu\u0161aluose, mink\u0161tuose \u017eaisluose, i\u0161 kilim\u0173, drabu\u017ei\u0173 ar pana\u0161i\u0173 nam\u0173 apyvokos daikt\u0173 surinktose dulk\u0117se. Mano doktorant\u0117 dr. Aurelija Dautartien\u0117 nustat\u0117, kad Lietuvoje gyv\u0173 erki\u0173 dulki\u0173 m\u0117giniuose randama visais met\u0173 laikais. M\u016brini\u0173 ir blokini\u0173 nam\u0173 dulk\u0117se gyv\u0173 erki\u0173 ruden\u012f ir \u017eiem\u0105 prakti\u0161kai neb\u016bna, o pavasar\u012f randami tik ne\u017eym\u016bs kiekiai. Medini\u0173 nam\u0173 dulk\u0117se gyv\u0173 erki\u0173 visais met\u0173 laikais yra gausu. Jos tyrimais nustatyta, kad Pyroglyphidae \u0161eimos erk\u0117ms vystytis geriausios s\u0105lygos Lietuvoje yra vasar\u0105.<\/p>\n

Pirmiausia reikia \u012ftarti, ar tikrai nam\u0173 dulk\u0117s yra nemaloni\u0173 po\u017eymi\u0173 suk\u0117l\u0117jas. Jei asmuo yra \u012fsijautrin\u0119s nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117ms, t.y. organizme yra pasigamin\u0119 IgE klas\u0117s antik\u016bnai prie\u0161 t\u0105 alergen\u0105, tai simptomai yra nesunkiai atpa\u017e\u012fstami. Nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 sukeliami simptomai yra labai ai\u0161k\u016bs ir tipi\u0161ki: po kontakto su alergenu , pra\u0117jus 10 \u2013 15 minu\u010di\u0173 ar v\u0117liau, i\u0161sivysto priepuolin\u0117 sloga, nosies nie\u017eulys, \u010diaudulys, v\u0117liau dusulio priepuolis ypa\u010d pernakvojus sename mediniame name. Na, o nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 plitimo kelias Lietuvoje yra per sen\u0105 paveld\u0117t\u0105 patalyn\u0119, kuri atkeliauja pas mus i\u0161 gimt\u0173j\u0173 nam\u0173 kaimo sodybose. \u0160i hipotez\u0117, i\u0161kelta mano mokytojo doc. E.Razgausko, visi\u0161kai pasitvirtino. Su paveld\u0117tomis per kart\u0173 kartas p\u016bkin\u0117mis pagalv\u0117mis ir antklod\u0117mis nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117s parkeliauja \u012f miestus. Lygiai taip pat s\u0117kmingai jas galima perne\u0161ti su batais, striuk\u0117mis ar kepur\u0117mis. Ne veltui pirm\u0105sias nam\u0173 dulki\u0173 erkes dar 1953 metais pasteb\u0117jo rus\u0173 parazitologas I.Dubininas plaukuotoje \u017emogaus galvos dalyje po kepure.<\/p>\n

Ar galima i\u0161vengti dulki\u0173 erki\u0173? Galiu nuraminti – ne visuose b\u016bstuose nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 yra. Jei per kar\u0161ta ar per sausa – gyv\u0173 erki\u0173 nerasite, jos i\u0161d\u017ei\u016bva ir pavirsta dulk\u0117mis. Erki\u0173 n\u0117ra, ta\u010diau erki\u0173 alergenas lieka. Ar tikrai namuose yra nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 galima nustatyti. Tai n\u0117ra sud\u0117tinga, :atskiras r\u016b\u0161is galima nustatyti, jas identifikuoti pasidarius preparat\u0105 ir j\u012f pa\u017ei\u016br\u0117jus po mikroskopu Taip pat yra imunologiniai metodai, kurie \u012fgalima nustatyti ar dulk\u0117se yra alergeno pagal spalvin\u0119 reakcij\u0105 ( nustatomas guanino kiekis).<\/p>\n

I\u0161vengti dulki\u0173 erki\u0173 ne visada pasiseka, ta\u010diau pagrindinis alergini\u0173 lig\u0173 gydymo principas – alergeno \u0161alinimas, i\u0161lieka.<\/p>\n

Ir jei alergeno negalima pa\u0161alinti i\u0161 aplinkos, galima su juo kovoti ir kitu b\u016bdu, kuris buvo pasi\u016blytas dar 1911 metais angl\u0173 gydytoj\u0173 Noon ir Freeman \u2013 tai specifin\u0117 imunoterapija. Tai metodas, kai alergenas , suk\u0117l\u0119s lig\u0105, yra \u012fvedamas \u012f organizm\u0105 ilg\u0117jan\u010diais intervalais ir did\u0117jan\u010diomis doz\u0117mis. Tokiu b\u016bdu sukeliama tolerancija tam alergenui ir ligonis pasveiksta. Na , bet apie tai, jau kito ra\u0161inio tema.<\/p>\n

\"1<\/a>
2 pav. \u017daisluose rastos nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 r\u016b\u0161ys ( dr.A.Dautartien\u0117)<\/em><\/figcaption><\/figure>\n

 <\/p>\n

\"1<\/a>
1 Lentel\u0117. \u017daisluose rast\u0173 erki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 sutinkamumo da\u017enis bei kiekis ( dr.A.Dautartien\u0117)<\/em><\/figcaption><\/figure>\n

Ra\u0161inyje panaudota mano ir mano mokini\u0173 darbai<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f\u00a0Alergolog\u0117 R\u016bta Dubakien\u0117\u00a0para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. \u0160is tekstas laim\u0117jo Delfi apdovanojim\u0105, kaip vienas skaitomiausi\u0173 ra\u0161ini\u0173! Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt R\u016bta Dubakien\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4627,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[16,59,129],"class_list":["post-4626","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-alergija","tag-erkes","tag-medicina","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4626","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4626"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4626\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4626"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4626"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4626"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}