{"id":4617,"date":"2019-01-16T13:11:45","date_gmt":"2019-01-16T11:11:45","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4617"},"modified":"2019-01-16T13:11:45","modified_gmt":"2019-01-16T11:11:45","slug":"senoves-dvelksmas-knygose-kodel-ilgainiui-lapai-jose-gelsta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2019\/01\/16\/senoves-dvelksmas-knygose-kodel-ilgainiui-lapai-jose-gelsta\/","title":{"rendered":"Senov\u0117s dvelksmas knygose: kod\u0117l ilgainiui lapai jose gelsta?"},"content":{"rendered":"<p><em>\u0160\u012f ra\u0161in\u012f\u00a0\u00a0VDU biochemin\u0117s analiz\u0117s magistrant\u0117 Migl\u0117 Pivori\u016bnait\u0117<\/em>\u00a0<em>para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. \u0160is ra\u0161inys laim\u0117jo Mokslo sriubos nominacij\u0105.\u00a0 Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: right\">Migl\u0117 Pivori\u016bnait\u0117<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>Tiek bibliotekose, tiek namuose esan\u010diose ir am\u017eius menan\u010diose knyg\u0173 kolekcijose galima rasti sen\u0173 popierini\u0173 knyg\u0173, dokument\u0173 ir net laikra\u0161\u010di\u0173 i\u0161karp\u0173, \u012fgavusi\u0173 gelsv\u0105 atspalv\u012f. Ta\u010diau da\u017enai \u0161ie \u012fsp\u016bdingi istorij\u0105 apra\u0161antys artefaktai yra sunkiai perskaitomi d\u0117l susidarusios geltonos ar rudos popieriaus spalvos. Tai kod\u0117l knyg\u0173 lapai geltonuoja?<\/p>\n<p>Popieriaus gamybos pradininkais laikomi kinie\u010diai, o tiksliau imperatorius Tsai Lunas. Remiantis istoriniais \u012fra\u0161ais, \u0161is i\u0161radimas buvo apra\u0161ytas jau 105 metais. Tsai Lunas smulkino \u0161ilkmed\u017eio \u017eiev\u0119 \u012f pluo\u0161tus, kuriuos paversdavo \u012f lak\u0161tus. V\u0117liau buvo suprasta, kad popieriaus kokyb\u0119 galima pagerinti naudojant kanapi\u0173 pluo\u0161tus ar net senus \u017evej\u0173 tinklus. Na, o keliais \u0161imtme\u010diais v\u0117liau gamyboje buvo naudotas linas, \u012fvair\u016bs skarmalai, medviln\u0117 bei kiti augal\u0173 pluo\u0161tai.<a href=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/Migle_Pivoriunaite_1.jpg\" rel=\"attachment wp-att-3795\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-full wp-image-3795\" src=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/Migle_Pivoriunaite_1.jpg\" alt=\"Migle_Pivoriunaite_1\" width=\"650\" height=\"450\" \/><\/a><\/p>\n<p>Popierius pla\u010diai pasklido po Kinij\u0105, ten 740 metais i\u0161spausdintas ir pirmasis laikra\u0161tis. \u0160ilko keliu popierius pasiek\u0117 ir rytus \u2013 Kor\u0117joje jo gamyba prad\u0117ta \u0161e\u0161tajame am\u017eiuje. Ten popieriaus mas\u0117 buvo ruo\u0161iama i\u0161 kanapi\u0173, bambuko, \u0161ilkmed\u017eio, ry\u017ei\u0173 \u0161iaud\u0173 bei dumbli\u0173 pluo\u0161t\u0173. Tuo tarpu 610 metai \u017eymimi kaip Japonijos popieriaus eros prad\u017eia \u2013 Kor\u0117jos vienuolis Don-cho pasidalijo savo \u017einiomis Japonijos imperatoriaus r\u016bmuose. Remiantis istoriniais \u0161altiniais, \u0161i technika 650 metais buvo \u017einoma Tibete bei Indijoje.<\/p>\n<p>Ilg\u0105 laik\u0105 Kinija \u012fnirtingai saugojo popieriaus gamybos paslaptis. Ta\u010diau 751 metais Talaso up\u0117je vykusi galinga kova tapo pra\u017e\u016btinga Tango kariuomenei \u2013 Osman\u0173 imperijos turkai juos \u012fveik\u0117. M\u016b\u0161io metu buvo pagrobti keli Kinijos karininkai ir popieriaus gamintojai. B\u016btent jie tapo informacijos ir \u017eini\u0173 \u0161altiniu arabams. Tik de\u0161imtame am\u017eiuje arabai perdav\u0117 savo \u017einias egiptie\u010diams. Apie 1100 metus popierius pasiek\u0117 \u0160iaur\u0117s Afrik\u0105, o vykusi\u0173 kry\u017eiaus \u017eygi\u0173 d\u0117ka 1150 metais ir Ispanij\u0105. Gal\u0173 gale XVII am\u017eiuje \u017einios apie popieriaus gamyb\u0105 pasiek\u0117 ir \u0160iaur\u0117s Amerik\u0105.<\/p>\n<p>Visus \u0161iuos \u0161imtme\u010dius popierius buvo gaminamas i\u0161 skudur\u0173, medviln\u0117s ir kit\u0173 augal\u0173 pluo\u0161t\u0173. Istorikai mano, jog seniausias krik\u0161\u010dioni\u0161kas \u017einomas dokumentas, kuri i\u0161 esm\u0117s yra knyga, skirta mi\u0161ioms, buvo pagaminta i\u0161 lino. Popieriaus gamybos technologija, ko gero, neb\u016bt\u0173 pasikeitusi net ir dabar, jei ne XIX am\u017eiuje \u012fvyk\u0119s prover\u017eis. Tai kas gi pasikeit\u0117?<\/p>\n<p>Ma\u017edaug 1830 metais paauglys \u010carlis Fenertis vaik\u0161\u010diodamas viename Kanados mi\u0161ke pasteb\u0117jo vapsvas, kramtan\u010dias med\u017eio pluo\u0161tus bei gaminan\u010dias med\u017eiag\u0105, kuri\u0105 panaudoja lizdams statyti. Remiantis \u0161iais pasteb\u0117jimais, jis prad\u0117jo smulkinti med\u012f \u012f mink\u0161t\u0105 mas\u0119, i\u0161 kurios pagamino popieriaus lak\u0161t\u0105. 1844 m. spalio 26 dien\u0105 jis i\u0161siunt\u0117 popieriaus pavyzd\u012f \u012f tuo metu pagrindinio laikra\u0161\u010dio \u201eAcadian Recorder\u201c redakcij\u0105. Kelias savaites laikra\u0161tis buvo spausdintas i\u0161 \u010carlio Fener\u010dio pagaminto popieriaus, ta\u010diau \u0161io atradimo nepavyko patentuoti, tod\u0117l didesn\u0117s pinigin\u0117s naudos jis neatne\u0161\u0117.<\/p>\n<p>Tuo pa\u010diu metu vokie\u010di\u0173 ma\u0161inistas Fridrichas Gotlobas Keleris suk\u016br\u0117 pramonin\u0119 ma\u0161in\u0105, skirt\u0105 medienai pjaustyti. Gavus mink\u0161t\u0105 medienos mas\u0119, jis suprato, jog atrado t\u0105 pat\u012f, k\u0105 ir Fenertis. Ta\u010diau Keleris pasielg\u0117 kiek kitaip \u2013 jis pardav\u0117 savo sukurt\u0105 proces\u0105 popieriaus specialistui Heinrichui Voelteriui. 1845 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f Keleris ir Voelteris gavo Vokietijos patent\u0105, kuris tapo visi\u0161ka Voelterio nuosavybe. Visgi, dauguma istorik\u0173 labiau vertina Kelerio i\u0161radim\u0105 vien d\u0117l to, kad jis gavo patent\u0105, o Fenertis ne.<\/p>\n<p>Nors \u0161i\u0173 dvej\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161radingumas nenugin\u010dijamas, ilg\u0105 laik\u0105 medienos plau\u0161\u0173 popierius buvo vertinamas dvejopai. I\u0161 med\u017eio pagamintas popierius buvo pigesnis ir toks pat patvarus kaip medviln\u0117 ar linas, ta\u010diau jis tur\u0117jo sav\u0173 minus\u0173. Bene did\u017eiausia problema \u2013 \u0161io popieriaus reakcija su \u0161viesa ir deguonimi, kuri laikui b\u0117gant suk\u0117l\u0117 gana dideles b\u0117das.<\/p>\n<p>Medien\u0105 sudaro dvi polimerin\u0117s med\u017eiagos \u2013 celiulioz\u0117 ir ligninas. Celiulioz\u0117 yra gamtoje gausiausiai randama organin\u0117 med\u017eiaga. Techni\u0161kai ji yra bespalv\u0117 ir atspindi \u0161vies\u0105, o ne sugeria, tod\u0117l mes j\u0105 matome kaip baltos spalvos med\u017eiag\u0105. Ta\u010diau celiulioz\u0117 yra \u0161iek tiek jautri oksidacijai (nors ne tiek jautri, kiek ligninas). Jos metu prarandami elektronai ir pakei\u010diama kai kuri\u0173 molekuli\u0173 strukt\u016bra, tod\u0117l tai gali pakeisti \u0161viesos absorcij\u0105. Visos \u0161ios reakcijos sudaro s\u0105lygas celiulioz\u0117s spalviniams poky\u010diams, ta\u010diau tai n\u0117ra pagrindin\u0117 geltonuojan\u010di\u0173 popieriaus lap\u0173 prie\u017eastis.<\/p>\n<p>Ligninas yra kita med\u017eiaga, randama popieriuje ir itin da\u017enai laikra\u0161\u010diuose. Jis sustiprina augal\u0173 l\u0105steli\u0173 (o tuo pa\u010diu ir medienos) sieneles ir padeda augalui palaikyti form\u0105. Pasak Dr. Hou-Min Chango, be lignino medis gal\u0117t\u0173 u\u017eaugti tik iki 2 metr\u0173 auk\u0161\u010dio. Ligninas, i\u0161 esm\u0117s, veikia kaip klijai, stipriai suri\u0161antys celiulioz\u0117s pluo\u0161tus ir padedantys med\u017eiui stiebtis \u012f vir\u0161\u0173 bei atlaikyti i\u0161orin\u012f sl\u0117g\u012f, pavyzd\u017eiui, v\u0117j\u0105.<\/p>\n<p>Nat\u016bralus ligninas yra tamsios spalvos. Tai galime pasteb\u0117ti rudos spalvos popieriniuose mai\u0161eliuose ar kartono d\u0117\u017e\u0117se, nes gamybos metu \u0161is polimeras paliekamas norint suteikti gaminiui tvirtumo. Ma\u017eesnis medienos apdirbimas paliekant lignin\u0105 popieriaus mas\u0117je suma\u017eina proceso, o tuo pa\u010diu ir pa\u010dio gaminio kain\u0105. Ta\u010diau ligninas turi neigiam\u0105 savyb\u0119 \u2013 jis yra jautrus oksidacijai. Lignin\u0105 sudaro atsitiktinai i\u0161d\u0117styti fenilpropano vienetai, pagrindiniais sud\u0117tiniais monomerais laikomi p-kumarilo, koniferilo ir sinapilo alkoholiai. \u0160i\u0105 sud\u0117ting\u0105 strukt\u016br\u0105 veikiant deguonimi (ir ypa\u010d kartu su saul\u0117s \u0161viesa), pakinta polimero strukt\u016bra. Besijungiantis deguonis nutraukia ry\u0161ius, laikan\u010dius alkoholi\u0173 subvienetus kartu, tod\u0117l susidaro molekuliniai regionai, vadinami chromatoforais. \u0160ie regionai sugeria ir atspindi tam tikro bangos ilgio \u0161vies\u0105, kuri\u0105 m\u016bs\u0173 akys suvokia kaip spalv\u0105. Lignino oksidacijos atveju \u0161i spalva mums matoma kaip geltona ar ruda. B\u016btent \u0161ios reakcijos metu susidarantys junginiai yra nepageidaujami popieriaus pramon\u0117je.<\/p>\n<p>Laikra\u0161\u010di\u0173 gamybai sunaudojami ypa\u010d dideli popieriaus kiekiai, tod\u0117l stengiamasi \u0161\u012f proces\u0105 padaryti kuo ekonomi\u0161kesn\u012f. Periodini\u0173 leidini\u0173 spausdinimui naudojamas popierius nereikalauja didel\u0117s kokyb\u0117s. Taigi jame paliekama gerokai daugiau lignino nei kad knygose, kur \u0161io polimero pa\u0161alinimui vykdomas balinimo procesas. Galiausiai matome, jog laikui b\u0117gant laikra\u0161\u010diai, reaguodami su deguonimi, gana greitai tampa gelsvai rudos spalvos.<\/p>\n<p>Kalbant apie knygas, jose naudojamas geresn\u0117s kokyb\u0117s popierius. Tai rei\u0161kia, jog gamybos metu pa\u0161alinama gerokai daugiau lignino ir siekiant i\u0161balinti popieri\u0173 vykdomas balinimo procesas. Ta\u010diau balinimo metu naudojamos chemin\u0117s med\u017eiagos gali sukelti celiulioz\u0117s jautrum\u0105 oksidacijai, tod\u0117l aplinkoje esantis deguonis ir \u0161viesa ilgainiui pakei\u010dia popieriaus spalv\u0105.<\/p>\n<p>Siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 greitiems spalviniams popieriaus poky\u010diams, \u0161iais laikais svarbiems dokumentams naudojamas popierius, turintis labai ma\u017e\u0105 lignino kiek\u012f bei pagamintas nenaudojant r\u016bg\u0161tini\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/p>\n<p>Istoriniai dokumentai yra didel\u0117 vertyb\u0117, ta\u010diau oro ir \u0161viesos padarytos \u017ealos pakeisti jau nebe\u012fmanoma. Vis d\u0117lto galima i\u0161vengti tolesnio \u017ealingo poveikio dokumentus, knygas ar laikra\u0161\u010dius saugant v\u0117sioje, sausoje ir tamsioje vietoje. B\u016btent d\u0117l to muziejuose esan\u010diose patalpose palaikomas tam tikras temperat\u016bros ir ap\u0161vietimo r\u0117\u017eimas. Be to, patariama dokument\u0173 nelaikyti pal\u0117p\u0117je ar r\u016bsyje d\u0117l ten esan\u010dios dr\u0117gm\u0117s ir temperat\u016bros svyravim\u0173. Ir svarbiausia \u2013 vengti kontakto, nes niekas taip nepa\u017eeid\u017eia verting\u0173 popieriaus lap\u0173, kaip da\u017enas lietimas rankomis.<\/p>\n<p><strong>Literat\u016bros \u0161altiniai:<\/strong><br \/>\nhttp:\/\/www.silkroadfoundation.org\/artl\/papermaking.shtml<br \/>\nhttps:\/\/ingeniumcanada.org\/innovation\/story\/worlds-first-paper-wood-charles-fenerty<br \/>\nhttp:\/\/www.historyofinformation.com\/detail.php?entryid=548<br \/>\nhttps:\/\/www.livescience.com\/63635-why-paper-turns-yellow.html<\/p>\n<p>https:\/\/www.hindawi.com\/journals\/ijp\/2015\/137634\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160\u012f ra\u0161in\u012f\u00a0\u00a0VDU biochemin\u0117s analiz\u0117s magistrant\u0117 Migl\u0117 Pivori\u016bnait\u0117\u00a0para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. \u0160is ra\u0161inys laim\u0117jo Mokslo sriubos nominacij\u0105.\u00a0 Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt Migl\u0117 Pivori\u016bnait\u0117 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4618,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[105,115,122,167],"class_list":["post-4617","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-knygos","tag-laikas","tag-literatura","tag-popierius","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4617","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4617"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4617\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4617"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4617"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4617"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}