{"id":4614,"date":"2019-01-17T13:00:54","date_gmt":"2019-01-17T11:00:54","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4614"},"modified":"2019-01-17T13:00:54","modified_gmt":"2019-01-17T11:00:54","slug":"kur-jus-ateiviai-drakeo-lygtis-ir-fermi-paradoksas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2019\/01\/17\/kur-jus-ateiviai-drakeo-lygtis-ir-fermi-paradoksas\/","title":{"rendered":"Kur j\u016bs, ateiviai? Drake\u2018o lygtis ir Fermi paradoksas"},"content":{"rendered":"<p><em>\u0160\u012f ra\u0161in\u012f\u00a0VU filosofijos doktorantas Alfredas Buiko\u00a0para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Jis buvo i\u0161rinktas geriausiu kosmin\u0117s tematikos ra\u0161iniu! Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: right\">Alfredas Buiko<\/p>\n<p><em>Yra dvi galimyb\u0117s \u2013 arba mes esame vieni Visatoje, arba ne. Abi jos vienodai baisios.<\/em><br \/>\nArthur C. Clarke<\/p>\n<p>\u017dmones visada trauk\u0117 dangus. Pavyzd\u017eiui, senov\u0117s graikai danguje reg\u0117jo \u017euvis, kentaurus ir At\u0117n\u0117s \u012f dausas nusviest\u0105 slibin\u0105, viduram\u017ei\u0173 astrologai tik\u0117josi i\u0161vysti Paskutin\u012fj\u012f Teism\u0105 lemian\u010dius \u017eenklus, o \u0161iandieniniai mokslininkai klausosi kosmini\u0173 signal\u0173 ir tikisi atrasti kit\u0173 proting\u0173 gyvyb\u0117s form\u0173 egzistavimo \u017eenkl\u0173. Ir, kaip daugumai m\u016bs\u0173 gerai \u017einoma, jiems nekaip sekasi. Ne\u017eemi\u0161kos gyvyb\u0117s \u017eenkl\u0173 \u017emon\u0117s ie\u0161ko jau beveik \u0161e\u0161iasde\u0161imt met\u0173, nuo pat projekto \u201eOzma\u201c (projekto SETI pirmtako) prad\u017eios 1960.<\/p>\n<figure id=\"attachment_3804\" class=\"wp-caption aligncenter\"><a href=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/Alfredas_Buiko_1.jpg\" rel=\"attachment wp-att-3804\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"size-large wp-image-3804\" src=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/Alfredas_Buiko_1-1024x337.jpg\" alt=\"Drake\u2018o lygtis. \u0160alt. \u2013 SETI institute\" width=\"810\" height=\"267\" \/><\/a><figcaption class=\"wp-caption-text\">Drake\u2018o lygtis. \u0160alt. \u2013 SETI institute<\/figcaption><\/figure>\n<p>\u017dinoma, penkiasde\u0161imt a\u0161tuoneri metai kosminiais mastais \u2013 pasigail\u0117tinai trumpas laiko tarpas, bet \u0161i kosmin\u0117 tyla vis vien ver\u010dia sunerimti. Radioastronomo Franko D. Drake\u2018o pasi\u016blyta lygtis (N = R* x fp x ne x fl x fi x fc x L) ver\u010dia \u012f gyvyb\u0117s atsiradim\u0105 Visatoje \u017evelgti gana optimisti\u0161kai. \u0160ioje lygtyje N \u2013 tai Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako galaktikos civilizacij\u0173, kuri\u0173 radijo bangas b\u016bt\u0173 galima aptikti \u0161iuo metu turimomis technologijomis, skai\u010dius. \u0160\u012f skai\u010di\u0173 savo ruo\u017etu, sudaro:<\/p>\n<p>R* &#8211; \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 formavimosi greitis;<br \/>\nfp \u2013 \u0161i\u0173 susiformavusi\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, turin\u010di\u0173 planetas, dalis;<br \/>\nNe \u2013 susiformavusi\u0173, gyvybei tinkam\u0173, ( taigi nei per kra\u0161t\u0173, nei per \u0161alt\u0173) planet\u0173 dalis;<br \/>\nfl \u2013 gyvybei tinkam\u0173 planet\u0173, kuriose susiformuoja ekosistema, dalis;<br \/>\nfi \u2013 gyvybei tinkam\u0173 planet\u0173, kuriose gyvyb\u0117 ne tik atsiranda, bet ir sukuria civilizacijas, dalis;<br \/>\nfc \u2013 civilizacij\u0173, skleid\u017eian\u010di\u0173 aptinkamus signalus \u012f kosmos\u0105, dalis;<br \/>\nL \u2013 aptinkam\u0173 signal\u0173 siuntimo \u012f kosmos\u0105 laikotarpis.<\/p>\n<p>Viena did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 \u2013 \u0161ioje lygtyje labai daug ne\u017einom\u0173j\u0173 (pvz., fi \u2013 tikimyb\u0117, jog apgyvendintoje planetoje anks\u010diau ar v\u0117liau atsiras protingos b\u016btyb\u0117s, gali skirtis nuo beveik nulio (\u0161iuo atveju protingos gyvyb\u0117s b\u016bt\u0173 nepaprastai retos, o \u017emonija \u2013 tikras stebuklas) iki beveik 1 (t. y., bet kokia primityvi gyvyb\u0117 anks\u010diau ar v\u0117liau duoda prad\u017ei\u0105 protui ir s\u0105monei, nori ji to, ar ne). Klasikin\u0117 Drake\u2018o lygtis teigia, jog Pauk\u0161\u010di\u0173 tako galaktikoje \u0161iuo metu tur\u0117t\u0173 b\u016bti apie 3500 \u012f kosmos\u0105 signalus siun\u010dian\u010di\u0173 proting\u0173 civilizacij\u0173. Pasak ital\u0173 astronomo Claudio Maccone, \u0161iuo metu Pauk\u0161\u010di\u0173 take tur\u0117t\u0173 b\u016bti dar daugiau &#8211; net apie 4500 signalus siun\u010dian\u010di\u0173 civilizacij\u0173. Jei \u0161iuo metu m\u016bs\u0173 galaktikoje yra bent pus\u0117 tiek proting\u0173, su mumis susiekti norin\u010di\u0173 ateivi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kyla visai pagr\u012fstas klausimas \u2013 tai kod\u0117l mes vis dar vieni? Arba, kaip pasak\u0117 ital\u0173 fizikas Enriko Fermi, \u201ekur visi?\u201c (\u201eWhere is everybody?\u201c). Mokslininkai jau kur\u012f laik\u0105 bando rasti atsakymus \u012f \u0161\u012f klausim\u0105. Vienas j\u0173, tikriausiai pats papras\u010diausias ir tuo pat metu pats nuobod\u017eiausias \u2013 Drake\u2018o lygtyje naudojami pernelyg optimisti\u0161ki skai\u010diai. Kiek skepti\u0161kiau lygt\u012f perskai\u010diav\u0119s Jim Plaxco gavo \u017eymiai ma\u017eesn\u012f proting\u0173 civilizacij\u0173 Pauk\u0161\u010di\u0173 Take skai\u010di\u0173 &#8211; nuo 1 iki 22, t. y., \u017eymiai ma\u017eiau nei Drake\u2018as ar Maccone. Kitais \u017eod\u017eiais, gyvybei tinkam\u0173 planet\u0173 formavimasis, abiogenez\u0117 (biologin\u0117s gyvyb\u0117s atsiradimas i\u0161 chemini\u0173 jungini\u0173) ir protingos gyvyb\u0117s atsiradimas yra nepaprastai reti rei\u0161kiniai, o \u017emonija ar bet kokia protinga gyvyb\u0117 t\u0117ra kosminiai fuksai. Tai \u2013 vadinamoji \u201eDid\u017eiojo filtro\u201c (\u201eGreat Filter\u201c) teorija. \u0160is ekonomisto Robino Hansono pasi\u016blytas Fermi paradokso sprendimo b\u016bdas teigia, bent vienas (arba keletas, ar net visi) kosminei civilizacijai atsirasti b\u016btin\u0173 \u012fvyki\u0173 (toki\u0173, kaip eukariot\u0173 (sud\u0117ting\u0173 vienal\u0105s\u010di\u0173 organizm\u0173) atsiradimas, daugial\u0105st\u0117 ar protinga gyvyb\u0117, ir pana\u0161iai) yra labai, labai reti. Gali b\u016bti, jog mes i\u0161gyvenome Did\u012fj\u012f Filtr\u0105 ir \u0161iuo metu esam vieni pirm\u0173j\u0173 (jei ne pirmieji) galaktin\u0117je scenoje. Bet taip pat \u012fmanoma, jog protingos civilizacijos yra linkusios \u012f susinaikinim\u0105, ir Filtras (kuris gal\u0117t\u0173 pasireik\u0161ti pasaulinio branduolinio karo, masin\u0117s ekologin\u0117s katastrofos ar pasaulin\u0117s, \u017emonij\u0105 i\u0161naikinsian\u010dios pandemijos formomis) m\u016bs\u0173 vis dar laukia &#8211; \u0161is variantas yra \u017eymiai labiau pesimistinis, tod\u0117l mokslinink\u0173 \u017eargone dar \u017einomas kaip \u201eMums \u0161ak\u0117s\u201c teorija.<\/p>\n<p>Kitas galimas Fermi paradokso sprendimo variantas \u2013 rus\u0173 fiziko Aleksandro Bere\u017eino pasi\u016blyta teorija, jog pirmoji tarp\u017evaig\u017edin\u0117s kelion\u0117s pakop\u0105 pasiekusi civilizacij\u0105 tiesiog nety\u010dia i\u0161naikina visas likusias. Kitais \u017eod\u017eiais, pasiekusi tam tikr\u0105 technologinio i\u0161sivystymo lyg\u012f, civilizacija pradeda eksploatuoti kosminius resursus, nekreipdama d\u0117mesio \u012f padarinius, paveikian\u010dius visas menkiau i\u0161sivys\u010diusias civilizacijas. Jei Bere\u017einas teisus, tai gali reik\u0161ti du dalykus: kaip teigia pats Bere\u017einas, tai, jog \u017emonijos jokia kita tarp\u017evaig\u017edin\u0117 civilizacija dar nesunaikino gali reik\u0161ti, kad mes esame \u201epirmieji\u201c galaktin\u0117je scenoje, o m\u016bs\u0173 likimas \u2013 tapti tokia Bere\u017eino i\u0161prana\u0161auta tarpplanetine imperija. Kitas, ma\u017eiau optimisti\u0161kas variantas (kurio Bere\u017einas ka\u017ekod\u0117l net nesvarsto) \u2013 tai, jog mes vis dar egzistuojame tik tod\u0117l, kad jokia galinga tarp\u017evaig\u017edin\u0117 galia dar neatkreip\u0117 d\u0117mesio \u012f m\u016bs\u0173 menk\u0105 gelton\u0105 \u017evaig\u017ed\u0119 ir aplink j\u0105 besisukant\u012f purvo ir vandens gniu\u017eul\u0105. Fizikas Stevenas Hawkingas buvo dar pesimisti\u0161kesnis tarp\u017evaig\u017edini\u0173 civilizacij\u0173 at\u017evilgiu. Jo nuomone, bet kuri tarp\u017evaig\u017edin\u0117 civilizacija tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161 principo karinga ir smurtinga (mat pacifistin\u0117s civilizacijos atstovai grei\u010diausiai nematyt\u0173 prasm\u0117s keliauti kur nors anapus savo planetos ar \u017evaig\u017ed\u0117s sistemos, o ver\u010diau m\u0117gint\u0173 kaip \u012fmanoma geriau \u201etvarkytis namuose\u201c). Tod\u0117l koks kontaktas su ja \u017dem\u0117s gyventojams grei\u010diausiai baigt\u0173si taip pat, kaip \u0160iaur\u0117s Amerikos ind\u0117n\u0173 susitikimas su ispan\u0173 konkistadorais. \u012emanoma ir tre\u010dia galimyb\u0117: tarp\u017evaig\u017edin\u0117s civilizacijos gali b\u016bti taip smarkiai pa\u017eengusios, jog papras\u010diausiai m\u016bs\u0173 nepastebi arba nelaiko m\u016bs\u0173 pakankamai protingais, kad b\u016btume verti pokalbio. Kaip teigia astrofizikas Neilas deGrasse Tysonas, j\u0173 atstovai gali b\u016bti technologi\u0161kai pralenk\u0119 mus taip pat smarkiai, kaip, pvz., mes esame technologi\u0161kai pralenk\u0119 sliekus \u2013 ir, kaip dauguma m\u016bs\u0173 \u017eino, su sliekais kalb\u0117tis yra ne tik beprasmi\u0161ka, bet ir labai ne\u012fdomu.<\/p>\n<figure id=\"attachment_3803\" class=\"wp-caption aligncenter\"><a href=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/Alfredas_Buiko_2.jpg\" rel=\"attachment wp-att-3803\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"size-large wp-image-3803\" src=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/Alfredas_Buiko_2-1024x683.jpg\" alt=\"Vieni\u0161as ateivis spokso \u012f \u017evaig\u017edes. \u0160alt. \u2013 Apostoli Rossella, Getty Images\" width=\"810\" height=\"540\" \/><\/a><figcaption class=\"wp-caption-text\">Vieni\u0161as ateivis spokso \u012f \u017evaig\u017edes. \u0160alt. \u2013 Apostoli Rossella, Getty Images<\/figcaption><\/figure>\n<p>Galimi ir kitokie paai\u0161kinimo b\u016bdai. Vienas j\u0173 \u2013 mes klausom\u0117s ne to, ko reik\u0117t\u0173. SETI ne\u017eemi\u0161ko proto ie\u0161kotojai band\u0117 aptikti kit\u0173 civilizacij\u0173 signalus analizuodami radijo bangas \u2013 ta\u010diau, kaip pastebi kai kurie tyrin\u0117tojai, visai \u012fmanoma, kad kit\u0173 planet\u0173 gyventojai bando susisiekti su mumis naudodami visi\u0161kai kitokias technologijas (pvz., lazerius, rentgeno spinduliuot\u0119, neutrinus, etc.).Gali b\u016bti, jog \u012f tu\u0161tum\u0105 radijo bangas skleid\u017eia vienintel\u0117 \u017emonija, tuo metu visos kitos civilizacijos yra pernelyg u\u017esi\u0117musios klausymusi. Tarp s\u0105mokslo teoretik\u0173 ir ufolog\u0173 yra paplit\u0119s \u012fsitikinimas, jog ateiviai jau yra mus aptik\u0119, tiesiog jie nuo m\u016bs\u0173 slepiasi arba mes j\u0173 papras\u010diausiai nepastebime. Viena \u0161i\u0173 teorij\u0173 \u2013 vadinamoji \u201ezoologijos sodo hipotez\u0117\u201c \u2013 teigia, jog ne\u017eemi\u0161kos gyvyb\u0117s formos \u017eino apie \u017dem\u0117s ir \u017emonijos egzistavim\u0105, bet d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 (pvz., mokslinio smalsumo ar moralini\u0173 princip\u0173) nusprend\u0117 nesiki\u0161ti \u012f \u017emonijos vystym\u0105si ir steb\u0117ti mus i\u0161 \u0161ono. Dar \u012fdomesnis po\u017ei\u016bris \u012f \u0161i\u0105 problem\u0105 teigia, jog ne\u017eemi\u0161kos gyvyb\u0117s veiklos p\u0117dsakai yra visur aplink mus, ta\u010diau mes esame pernelyg primityv\u016bs, kad juos atpa\u017eintume. \u017dinoma, yra \u017emoni\u0173, teigian\u010di\u0173, jog \u017emonija jau susisiek\u0117 su ne\u017eemi\u0161komis gyvyb\u0117s formomis, ta\u010diau mes nieko apie tai ne\u017einome, nes \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 (JAV, Rusijos, Did\u017eiosios Britanijos) vyriausyb\u0117s nuo m\u016bs\u0173 tai slepia (net neb\u016btina ai\u0161kinti, jog \u0161is \u201epaai\u0161kinimas\u201c yra ne kas kita kaip s\u0105mokslo teorija).<\/p>\n<p>Vis dar ne\u017einia, ar mes vieninteliai protingi galaktikos gyventojai, ar kur nors anapus kosmini\u0173 \u016bk\u0173 ir supernov\u0173 liekan\u0173 t\u016bno grobuoni\u0161kos kosmin\u0117s imperijos ar pacifistai proto broliai. Ta\u010diau ai\u0161ku viena: kad ir toliau \u017evaig\u017ed\u0117tomis naktimis jauni ir seni svajos apie daugiaakius padarus i\u0161 Centauro proksimos. Arba, kaip ra\u0161\u0117 Jamesas Markas Milleris:<\/p>\n<p>\u201eAr mes vieni Visatoje\u201c \u2013 ji paklaus\u0117.<br \/>\n\u201eTaip\u201c \u2013 atsak\u0117 Orakulas.<br \/>\n\u201eTai jokios kitos gyvyb\u0117s ten n\u0117ra?\u201c<br \/>\n\u201eYra. Jie irgi vieni\u201c.<\/p>\n<p><strong>Informacijos \u0161altiniai:<\/strong><\/p>\n<p>Curiosity, 2016, https:\/\/curiosity.com\/topics\/neil-degrasse-tyson-thinks-humans-might-be-too-stupid-for-aliens-curiosity\/ [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<br \/>\nDrudge, M., 2010, Fermi\u2019s Paradox and Stephen Hawking, in https:\/\/experimentalmath.info\/blog\/2010\/04\/fermis-paradox-and-stephen-hawking\/ [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<br \/>\nHanson, R., 1998, The Great Filter &#8211; Are We Almost Past It?, in https:\/\/www.webcitation.org\/5n7VYJBUd?url=http:\/\/hanson.gmu.edu\/greatfilter.html [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<br \/>\nHendricks, S., 2018, This new solution to the Fermi paradox is unsettling for two reasons, in https:\/\/bigthink.com\/scotty-hendricks\/a-new-solution-to-the-fermi-paradox-were-going-to-kill-everybody-else [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<br \/>\nMartini, B., 2012, At Last, How Many Alien Civilizations are There?, Astrobiology Magazine, in https:\/\/www.astrobio.net\/alien-life\/at-last-how-many-alien-civilizations-are-there\/ [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<br \/>\nMiller, J. M., 2018, A Small Fiction, vert. Alfredas Buiko, in https:\/\/twitter.com\/asmallfiction\/status\/946608733982822401 [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<br \/>\nOryshchenco, I., 2018, Why the Fermi Paradox is Wrong, https:\/\/medium.com\/@groznykon\/why-the-fermi-paradox-is-wrong-e18f9e9f6d78 [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<br \/>\nPlaxco, J., 2007, Drake Equation Tutorial, http:\/\/www.astrodigital.org\/astronomy\/drake_equation.html [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<br \/>\nSiegel, E., No, We Haven&#8217;t Solved The Drake Equation, The Fermi Paradox, Or Whether Humans Are Alone, 2018, Forbes, in https:\/\/www.forbes.com\/sites\/startswithabang\/2018\/06\/26\/no-we-cannot-know-whether-humans-are-alone-in-the-universe\/ [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<br \/>\nSETI Institute, 2018, Early SETI, Arecibo Message, in https:\/\/www.seti.org\/seti-institute\/project\/details\/early-seti-project-ozma-arecibo-message [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<br \/>\nUrban, T., 2014, Fermi Paradox, in https:\/\/waitbutwhy.com\/2014\/05\/fermi-paradox.html [\u017ei\u016br\u0117ta 2018 12 21]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160\u012f ra\u0161in\u012f\u00a0VU filosofijos doktorantas Alfredas Buiko\u00a0para\u0161\u0117 mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Jis buvo i\u0161rinktas geriausiu kosmin\u0117s tematikos ra\u0161iniu! Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt Alfredas Buiko [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4615,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[25,60,108,110],"class_list":["post-4614","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-ateiviai","tag-esa","tag-kontaktas","tag-kosmosas","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4614","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4614"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4614\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4614"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4614"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4614"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}