{"id":4483,"date":"2018-07-25T19:06:12","date_gmt":"2018-07-25T16:06:12","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4483"},"modified":"2018-07-25T19:06:12","modified_gmt":"2018-07-25T16:06:12","slug":"samone-ir-samoningumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2018\/07\/25\/samone-ir-samoningumas\/","title":{"rendered":"S\u0105mon\u0117 ir s\u0105moningumas"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f, su\u017einoj\u0119s apie Mokslo sriubos ra\u0161ini\u0173 iniciatyv\u0105, para\u0161\u0117 Justas Petrauskas.<\/em>\u00a0Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

Justas Petrauskas<\/p>\n

\"\"<\/a> \u00a0Ra\u0161ydamas \u0161\u012f straipsn\u012f jau\u010diu kokie slid\u016bs ir kieti yra klaviat\u016bros mygtukai. Gird\u017eiu j\u0173 tar\u0161k\u0117jim\u0105 ir matau kompiuterio ekrano skleid\u017eiam\u0105 \u0161vies\u0105. \u017di\u016br\u0117damas \u012f grup\u0117s \u017emoni\u0173 nuotrauk\u0105, joje pirmiausia ie\u0161kau sav\u0119s. Visus \u0161iuos dalykus, i\u0161vardintus anks\u010diau, mokslininkai sudeda \u012f vien\u0105 didel\u012f jungin\u012f, kur\u012f vadiname s\u0105mone. S\u0105mon\u0117 ir jos paie\u0161kos domino ir vis dar domina \u017emonij\u0105 jau nuo senov\u0117s graik\u0173 laik\u0173. Ilg\u0105 laik\u0105 buvusi \u012fdomi tik filosofams, prie\u0161 por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 s\u0105mon\u0117 patrauk\u0117 ir tiksli\u0173j\u0173 moksl\u0173 atstov\u0173 d\u0117mes\u012f. Mokslininkams svarb\u016bs keli klausimai: kaip pora kilogram\u0173 neuron\u0173 gali generuoti tok\u012f mil\u017eini\u0161k\u0105 patir\u010di\u0173 ir suvokim\u0173 kiek\u012f? Ar egzistuoja viena konkreti smegen\u0173 dalis, kuri \u0161iame procese yra svarbesn\u0117 u\u017e visas kitas? Ir galiausiai, kod\u0117l \u017emon\u0117s turi \u0161i\u0105 savyb\u0119, leid\u017eian\u010di\u0105 suvokti ir suprasti kas vyksta aplinkui?<\/span><\/span><\/p>\n

Prad\u0117ti galima nuo to, kad kol kas n\u0117ra net vieningo apibr\u0117\u017eimo ar vieningos teorijos, kurie paai\u0161kint\u0173, kas yra s\u0105mon\u0117. Visos pus\u0117s sutinka tik d\u0117l vieno, gana savaime suprantamo dalyko \u2013 s\u0105mon\u0117 u\u017egimsta smegenyse. \u0160tai \u010dia ir atskilo dalis mokslinink\u0173 \u2013 jie prad\u0117jo ie\u0161koti, ko reikia, kad s\u0105mon\u0117 likt\u0173 s\u0105mone ir kur, jei taip galima pasakyti, yra jos tikslesn\u0117 vieta. Tam buvo sugalvotas ir terminas \u2013 s\u0105mon\u0117s ir neuron\u0173 korelatai (neuronal correlates of consciousness; NCC). NCC apib\u016bdina minimal\u0173 kiek\u012f neuronuose vykstan\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173 ir proces\u0173, reikaling\u0173 s\u0105monei egzistuoti. Paprastai sakant, NCC apib\u016bdina toks klausimas: kas tur\u0117t\u0173 \u012fvykti smegenyse, kad \u017emogus b\u016bt\u0173 s\u0105moningas? \u017dinomiausi ir daugiausiai prisid\u0117j\u0119 prie \u0161io klausimo i\u0161ai\u0161kinimo yra du mokslininkai \u2013 vienas i\u0161 DNR strukt\u016bros atrad\u0117j\u0173, Fransis Krikas ir kartu su juo dirb\u0119s, ir dar dabar, po Kriko mirties, dirbantis Kristofas Kochas. Gilintis \u012f \u0161i\u0105 problem\u0105 jiems pad\u0117jo gan paprastas \u201ebandymo ir klaidos\u201c metodas. Bandydami rasti tikslesn\u0119 s\u0105mon\u0117s viet\u0105\u00a0 mokslininkai tyrin\u0117jo \u012fvairius pavyzd\u017eius ir atvejus kai kuri nors i\u0161 smegen\u0173 dali\u0173 neveik\u0117. \u0160tai keletas pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 vienas i\u0161 j\u0173 –\u00a0 nugaros smegenys. Jeigu \u0161is svarbus darinys pa\u017eeid\u017eiamas, \u017emogus gali b\u016bti suparaly\u017eiuotas koj\u0173, rank\u0173, kr\u016btin\u0117s srityse. Ta\u010diau nepaisant to, toks \u017emogus vis tiek suvokia save kaip asmenyb\u0119, jau\u010dia, girdi ir u\u017euod\u017eia. Kitas pavyzdys \u2013 smegen\u0117l\u0117s. Svarbios judesi\u0173 kontrolei ir kitiems motoriniams procesams jos turi ma\u017edaug keturis kartus kartus daugiau neuron\u0173 negu likusios smegenys kartu sud\u0117jus. Atrodyt\u0173 keista, ta\u010diau pa\u017eeidus smegen\u0117les s\u0105monei visi\u0161kai nieko nenutinka. K. Kochas tai ai\u0161kina tuo, kad smegen\u0117l\u0117se beveik n\u0117ra sud\u0117ting\u0173 gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io linij\u0173 ir jung\u010di\u0173 \u2013 signalai \u010dia juda tik viena kryptimi.\u00a0 Vadinasi, s\u0105mon\u0117s reikia ie\u0161koti ka\u017ekur kitur. Kadangi s\u0105mon\u0117 \u012ftraukia daugyb\u0119 skirting\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 ir duomen\u0173 tip\u0173 \u2013 jausmini\u0173, motorini\u0173 ir ttt., mokslininkai nusprend\u0117 gilintis \u012f srit\u012f, kuri \u0161ios dalykus ir apjungia. Kito mokslininko, Giulio Tononi, tyrim\u0173 d\u0117ka pavyko i\u0161siai\u0161kinti \u0161ia aktyvi\u0105j\u0105 zon\u0105, dar vadinam\u0105 galine kar\u0161t\u0105ja zona (posterior hot zone) \u2013 tai vieta, kurioje i\u0161 pradini\u0173 matymo, klausos ir lietimo \u017eiev\u0117s dali\u0173 at\u0117jusi informacija yra apdorojama ir i\u0161 jos tuomet yra formuojamas s\u0105moningas suvokimas apie tai, k\u0105 matome, girdime ar jau\u010diame. \u0160i\u0105 teorij\u0105 taip pat patvirtina fenomenas susij\u0119s su vienos i\u0161 galin\u0117s zonos dali\u0173 \u2013 u\u017etvaros (angl. Claustrum) veikimu. Tai plonas neuron\u0173 pluo\u0161telis, esantis abejuose smegen\u0173 pusrutuliuose. 2014 metais grup\u0117 mokslinink\u0173 (Koubeissi MZ, Bartolomei F, Beltagy A, Picard F), nor\u0117dami suprasti pacient\u0117s epilepsijos prie\u017east\u012f, prie jos \u201eu\u017etvaros\u201c implantavo kelis elektrodus. Paleidus srov\u0119 pacient\u0117 prarasdavo s\u0105mon\u0119, o j\u0105 i\u0161jungus v\u0117l tapdavo s\u0105moninga.<\/span><\/span><\/p>\n

S\u0105mon\u0119 nusakan\u010dios teorijos link<\/p>\n

\"\"<\/a>Praktiniai atradimai ir bandymai surasti konkre\u010di\u0105 \u201es\u0105mon\u0117s saugykl\u0105\u201c smegenyse kartu su mil\u017eini\u0161ku \u017emogi\u0161kuoju smalsumu, skatino mokslininkus surasti universali\u0105 teorij\u0105, paai\u0161kinan\u010di\u0105 s\u0105mon\u0117s viet\u0105, veikimo princip\u0105 bei paskirt\u012f. Ar\u010diausiai, bent jau kol kas, prie to priart\u0117jo Giulio Tononi ir jo komandos kartu su Kristofu Kocho sukurta ir vis dar tobulinama (2014 metais atsirado jos 3.0 versija) Integruotosios Informacijos Teorija (angl. integrated information theory; IIT)<\/span><\/span><\/p>\n

\n

\n

\"\"<\/a><\/span><\/span><\/p>\n

Integruotosios informacijos teorija siekia paai\u0161kinti, kas yra s\u0105mon\u0117 ir susieti s\u0105moningum\u0105 su tam tikromis fizin\u0117mis sistemomis. Siekiama, kad teorija gal\u0117t\u0173 nustatyti ar bet kokia fizin\u0117 sistema yra s\u0105moninga, koks yra jos s\u0105moningumo laipsnis ir kaip fizin\u0117 sistema t\u0105 s\u0105moningum\u0105 jau\u010dia. Teorija teigia, kad svarbiausia s\u0105moningumui i\u0161tirti, pamatuoti ir suprasti yra patirtis ar patyrimas (angl. Experience). S\u0105mon\u0117 formuojasi i\u0161 patyrim\u0173, kuriuos apdoroja tam tikra sistemos fizin\u0117 strukt\u016bra. Kiekvienas s\u0105moningas patyrimas, anot tyr\u0117j\u0173, turi kelis b\u016bdingus bruo\u017eus: jis egzistuoja tik vienam konkre\u010diam \u017emogui (j\u016bs ne\u017einote, arba itin menkai nutuokiate, k\u0105 patiriu a\u0161 ra\u0161ydamas \u0161\u012f straipsn\u012f); susideda i\u0161 keli\u0173 dali\u0173 ir yra strukt\u016brizuotas (galime atskirti kair\u0119 ir de\u0161in\u0119); yra unikalus bei nesikartojantis; ir yra integruotas bei nedalomas. ,,Kai s\u0117dite ant suolelio parke saul\u0117t\u0105 ir \u0161ilt\u0105 dien\u0105, \u017ei\u016br\u0117damas, kaip \u017eaid\u017eia j\u016bs\u0173 vaikai, skirtingos \u0161io patyrimo dalys \u2013 v\u0117jelis, kedenantis j\u016bs\u0173 plaukus ar d\u017eiaugsmas girdint savo vaik\u0105 juokiantis \u2013 negali b\u016bti i\u0161skaidytos \u012f dalis. Kitaip patyrimas nebebus toks, koks buvo\u201c \u2013 ra\u0161o K. Kochas. Ta\u010diau s\u0105moningumui tik patirties neu\u017etenka. Norint kad organizmas b\u016bt\u0173 s\u0105moningas, reikia kad i\u0161 aplinkos gaunamus signalus \u012f viening\u0105 patyrim\u0105 sujungt\u0173 tarpusavy strukt\u016brizuota, tankiai susijungusi, integruota ir gebanti tiek si\u0173sti signalus, tiek juos priimti (,,tiek paveikti, tiek b\u016bti paveikta\u201d \u2013 G.Tonini)\u00a0 sistema. Kaip tokia sistema tur\u0117t\u0173 elgtis, kai gauna signal\u0105 ar kok\u012f nors sudirginim\u0105? Kadangi yra integruota ir turi dvikryp\u010dius ry\u0161ius, tik\u0117tina, signalu bus dalijimasi ir tokiu atveju sistema ims aktyviai dirbti reaguodama \u012f signal\u0105. \u0160tai paprastas pavyzdys. \u012esivaizduokime u\u017edar\u0105 kambar\u012f piln\u0105 \u017emoni\u0173. Staiga vienas i\u0161 j\u0173 gauna prane\u0161im\u0105 apie art\u0117jant\u012f \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0105. K\u0105 jis tuojau pat padaro? Ogi ima \u017einia kuo skubiau dalintis su kitais ir kambaryje kyla panika bei triuk\u0161mas (\u0161is pavyzdys, \u017einoma, nesako, kad grup\u0117 \u017emoni\u0173 kambaryje turi bendr\u0105 s\u0105mon\u0119). Taigi, anot IIT, pagrindinis s\u0105mon\u0119 lemiantis veiksnys yra fizin\u0117s sistemos kompleksi\u0161kumas bei integracija. Teorija taip pat teigia, kad priklausomai nuo \u0161i\u0173 dalyk\u0173, s\u0105mon\u0117 gali b\u016bti ir dalin\u0117. J\u0105 es\u0105\u00a0 galima apib\u016bdinti neneigiamu skai\u010diumi \u03c6 (graik. Fi). Jeigu \u03c6 yra nulis, organizmas ar sistema yra visi\u0161kai nes\u0105moningi. Kuo skai\u010dius \u03c6 yra didesnis, tuo organizmas yra s\u0105moningesnis. \u012edomiausia, kad\u00a0 IIT i\u0161 dalies pagrind\u017eia praktiniai tyrimai. 2016 metais Silvijos Casarotto, Marcello Massiminio, Giulio Tononi ir kit\u0173 mokslinink\u0173 atliktos studijos metu remiantis \u0161iuo integracijos ir bendradarbiavimo principu buvo bandoma i\u0161matuoti \u017emoni\u0173 s\u0105moningum\u0105. Pritaikius transkrialin\u0119 magnetin\u0119 stimuliacij\u0105 (laikykit\u0117s, tai metodas, kai elektromagnetin\u0117s indukcijos b\u016bdu sukeliama \u012f smegenis nutaikyta nedidel\u0117 elektros srov\u0117 \u2013 pana\u0161iai, kaip kraunant telefon\u0105 belaid\u017eiu b\u016bdu) buvo matuojami tos stimuliacijos sukelti elektrinai smegen\u0173 virpesiai , kitaip tariant, smegen\u0173 atsakas \u012f tam tikr\u0105 signal\u0105. Matuojama buvo \u012fvairioms grup\u0117ms \u2013 paprastiems s\u0105moningiems \u017emon\u0117ms, v\u0117liau jiems miegant (s\u0105mon\u0117 tuo metu neveikia), taip pat \u017emon\u0117ms su smegen\u0173 traumomis ir vegetatyvin\u0117s b\u016bkl\u0117s pacientams \u2013 joki\u0173 valing\u0173 veiksm\u0173 negalintiems atlikti asmenims (\u010dia neveikia net \u0161is metodas:,, jeigu girdi mane, spustelk rank\u0105 arba pajudink akis\u201c). \u00a0Gautus labai kompleksi\u0161kus ir painius atskir\u0173 tiriam\u0173j\u0173 duomenis mokslininkai apdorojo pasinaudodami informatikoje didel\u0117s apimties failams ,,suspausti\u201c naudojama technologija (zip failai). Gaunamas tam tikras skai\u010dius \u2013 sud\u0117tingumo ir kompleksi\u0161kumo indeksas ( perturbational complexity index, PCI ). Jei smegenys visi\u0161kai nereaguot\u0173 \u012f signalus , PCI b\u016bt\u0173 arti nulio. Kuo didesnis PCI (iki 1), tuo \u012fvairesnis \u00a0ir kompleksi\u0161kesnis smegen\u0173 atsakas. Mokslininkai nustat\u0117, kad apytiksl\u0117 s\u0105moningumo riba \u2013 0.31 PCI. Taigi, \u0161is tyrimas patvirtina smegen\u0173 integracijos-ry\u0161i\u0173 kompleksi\u0161kumo ir s\u0105mon\u0117s ry\u0161\u012f<\/span><\/span>.<\/span><\/p>\n

\u201eThe hard question\u201c<\/p>\n

Jau prad\u0117jote d\u017eiaugtis \u0161auniais \u0161iuolaikinio mokslo pasiekimais ir triu\u0161kinan\u010dia pergale prie\u0161 tradicinius filosofus? Luktel\u0117kite, \u012f scen\u0105 rieda filosof\u0173 sunkusis pab\u016bklas, kuris yra sunkus ne \u0161iaip sau, o d\u0117l to, kad tai \u2013 austral\u0173 filosofo Davido Charmerso apib\u016bdintas \u201esunkusis klausimas\u201c (angl. The hard question). Ponas Davidas teigia, kad dauguma mokslo sprend\u017eiam\u0173 problem\u0173 yra lengvosios problemos. Tai, \u017einoma, nerei\u0161kia, kad jas lengva i\u0161spr\u0119sti \u2013 lengvumas yra tame, kad sprendimas reikalauja tik veikian\u010dio ir problemai tinkan\u010dio sprendimo mechanizmo. Kad suprastume kaip veikia s\u0105mon\u0117, tereikia atrasti jos veikimo mechanizm\u0105. Ta\u010diau paai\u0161kinti kod\u0117l mes turime s\u0105mon\u0119, kod\u0117l ir kaip ji atsirado evoliucijos eigoje, kod\u0117l suprantame, kad j\u0105 turime, kod\u0117l negalime egzistuoti ir vis\u0173 reikaling\u0173 veiksm\u0173 atlikti grynai objektyviai, remiantis tik biologiniais algoritmais, be jokio pirmo asmens \u012fsiki\u0161imo, pasteb\u0117jimo ar egzistavimo \u2013 \u0161tai \u010dia, anot Chalmerso jau sunkieji klausimai. Perfrazavus juos papras\u010diau, gal\u0117tume gauti ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus \u012f tai: kod\u0117l, rinkdamiesi, k\u0105 valgyti \u2013 mork\u0105 ar \u0161okoladinius ledus mes turime galimyb\u0119 daryti \u0161\u012f pasirinkim\u0105? Kod\u0117l to nenusprend\u017eia objektyv\u016bs biologiniai procesai ir algoritmai? Kod\u0117l suprantame, kad renkam\u0117s mes patys? Taigi, nepaisant to, kokia pa\u017eengusi IIT \u0161iandien b\u016bt\u0173, \u012f \u0161iuos klausimus ji negali atsakyti. Ta\u010diau kiti mokslininkai taip pat turi nema\u017eai id\u0117j\u0173, galin\u010di\u0173 paai\u0161kinti s\u0105mon\u0117s paskirt\u012f.<\/span><\/span><\/p>\n

Janet Metcalfe, psichologijos profesor\u0117 Kolumbijos universitete, si\u016blo pasinaudoti ank\u0161\u010diau sukurta \u201eProto teorija\u201c (angl. theory of mind). Paprastai sakant, tai \u2013 tiesiog \u017emogaus geb\u0117jimas priskirti psichologines b\u016bsenas – \u012fsitikinimus, ketinimus, emocijas, \u017einias ir kt. sau ir kitiems bei suprasti, kad kit\u0173 \u012fsitikinimai gali ir skiriasi nuo jo pa\u010dio. S\u0105moningas organizmas, d\u0117l s\u0105mon\u0117s turintis anks\u010diau i\u0161vardintus \u012fsitikinimus, emocijas ir ttt. bei d\u0117l tos pa\u010dios s\u0105mon\u0117s priimin\u0117jantis sprendimus puikiai supranta, kad kitas individas gali daryti t\u0105 pat\u012f ir gali gan tiksliai nusp\u0117ti, k\u0105, kaip ir kod\u0117l tas kitas individas darys. Evoliucijos eigoje tai suteikia \u017eenkl\u0173 prana\u0161um\u0105. Deja, \u0161i teorija tikt\u0173 tik tuomet jei ir kiti gyv\u016bnai tur\u0117t\u0173 s\u0105mon\u0119. Kol kas vienintelis gyv\u016bnas, kurio s\u0105moningum\u0105 galime tvirtai \u012frodyti, yra \u017emogus.<\/span><\/span><\/p>\n

Danielis Dennettas, amerikie\u010di\u0173 filosofas, si\u016blo eiti dar paprastesniu keliu. Jo teigimu, s\u0105mon\u0117 \u2013 ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f draugi\u0161k\u0105 vartotojui pasaulio iliuzij\u0105. Kaip ir darbalaukis ar vartotojo s\u0105saja kompiuteryje \u2013 kurie supaprastina ir kiek i\u0161kreipia matom\u0105 vaizd\u0105 bei leid\u017eia mums naudotis kompiuteriu nieko nei \u017einant, nei suprantant apie tai, kas vyksta jo viduriuose, kol mes palaimingai spaudome klavi\u0161us ar nar\u0161ome internete. Taip es\u0105 ir s\u0105mon\u0117 m\u016bs\u0173 m\u0105stym\u0105 ir gyvenim\u0105 padaro paprastesn\u012f.<\/span><\/span><\/p>\n

S\u0105mon\u0117s i\u0161ai\u0161kinimas turb\u016bt yra vienas i\u0161 sunkiausi\u0173 mokslo sprend\u017eiam\u0173 klausim\u0173 per vis\u0105 \u017emonijos istorij\u0105. Tai i\u0161siai\u0161kinti ypa\u010d svarbu d\u0117l greit\u0117jan\u010dios dirbtinio intelekto ir kompiuteri\u0173 pa\u017eangos. Ar jie turi s\u0105mon\u0119? Jei taip, tuomet radikaliai tur\u0117tume pakeisti savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f tokias dirbtinio intelekto sistemas kaip IBM kurt\u0105 Watson. Gali b\u016bti, kad \u012f s\u0105mon\u0117s klausim\u0105 atsakymo ir nerasime. Ta\u010diau kaip sak\u0117 tas pats Davidas Chalmersas <\/span><\/span>\u201eFilosofija per vis\u0105 savo gyvavimo istorij\u0105 parod\u0117, kaip puikiai gali paversti savo keltus klausimus mokslo atradimais ir mokslu. Daugyb\u0117 puiki\u0173 mokslinink\u0173 prad\u0117jo nuo filosofijos \u2013 fizika buvo filosofijos dalis, kol Niutonas nesuk\u016br\u0117 savo fizikos teorij\u0173. Kai jis sugalvojo kaip filosofines problemas i\u0161spr\u0119sti, jos tapo mokslu. Pana\u0161\u016bs dalykai vyko ir vyksta su lingvistika, psichologija ir ekonomika. Nor\u0117\u010diau, kad galiausiai ir s\u0105mon\u0117 tapt\u0173 moksline problema, ta\u010diau pirmiausia filosofija turi atlikti savo darb\u0105, kad \u0161i problema tapt\u0173 \u012fmanoma i\u0161spr\u0119sti.<\/span><\/i><\/span> <\/i>Mes tik dabar prad\u0117jome mokslo ir filosofijos bendradarbiavim\u0105\u201c<\/span><\/i><\/span>. Tai gra\u017eus ir optimisti\u0161kas noras, pagr\u012fstas tik\u0117jimu m\u016bs\u0173 galimyb\u0117mis. Tuo tikiu ir a\u0161 \u2013 nors laukia dar ilgas kelias, tikiuosi, kad atsakym\u0105 \u012f s\u0105mon\u0117s klausimus anks\u010diau ar v\u0117liau rasime.<\/span><\/span><\/p>\n

Literat\u016bra ir iliustracijos<\/span><\/p>\n

https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Integrated_information_theory<\/span><\/span><\/a><\/p>\n

http:\/\/www.scholarpedia.org\/article\/Hard_problem_of_consciousness<\/span><\/span><\/a><\/p>\n

https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/24967698<\/a> – Electrical stimulation of a small brain area reversibly disrupts consciousness. Koubeissi MZ, Bartolomei F, Beltagy A, Picard F.<\/span><\/span><\/p>\n

https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Theory_of_mind<\/span><\/span><\/a><\/p>\n

https:\/\/www.youtube.com\/watch?v=C5DfnIjZPGw&t=363s<\/span><\/span><\/a><\/p>\n

How to Make a Consciousness Meter – By Christof Koch, SCIENTIFIC AMERICAN, November 2017, Volume 317, Issue 5<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

What Is Consciousness? – By Christof Koch, SCIENTIFIC AMERICAN, June 2018, Volume 318, Issue 6<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

http:\/\/www.scholarpedia.org\/article\/Integrated_Information_Theory*<\/span><\/span><\/span><\/a><\/p>\n

https:\/\/www.youtube.com\/watch?v=ir8XITVmeY4<\/span><\/span><\/span><\/a><\/p>\n

\u201cStratification of Unresponsive Patients by an Independently Validated Index of Brain Complexity,\u201d by Silvia Casarotto et al., in Annals of Neurology, Vol. 80, No. 5; November 2016<\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f, su\u017einoj\u0119s apie Mokslo sriubos ra\u0161ini\u0173 iniciatyv\u0105, para\u0161\u0117 Justas Petrauskas.\u00a0Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite\u00a0rasiniai@mokslosriuba.lt Justas Petrauskas \u00a0Ra\u0161ydamas \u0161\u012f straipsn\u012f jau\u010diu kokie slid\u016bs ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4484,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[85,179,186],"class_list":["post-4483","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-intelektas","tag-samone","tag-smegenys","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4483","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4483"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4483\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4483"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4483"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4483"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}