{"id":4331,"date":"2018-07-12T00:40:43","date_gmt":"2018-07-11T21:40:43","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4331"},"modified":"2018-07-12T00:40:43","modified_gmt":"2018-07-11T21:40:43","slug":"is-kur-atsiranda-zaibai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2018\/07\/12\/is-kur-atsiranda-zaibai\/","title":{"rendered":"I\u0161 kur atsiranda \u017eaibai?"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f VU biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s student\u0117 Gret\u0117 Vai\u010daityt\u0117 <\/em>para\u0161\u0117 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

Gret\u0117 Vai\u010daityt\u0117<\/strong><\/p>\n

Pauk\u0161\u010diai nutyla ir mandagiai pasitraukia palikdami keli\u0105 audrai. Vos juntamai pasi\u0161iau\u0161ia plaukeliai ant viso k\u016bno. V\u0117jas nurimsta. Visi pradeda ka\u017eko laukti. Ir \u0161tai dangus praply\u0161ta, i\u0161 jo i\u0161krenta pirmasis \u017eaibas. Dangus pradeda \u0161\u0117lti…<\/p>\n

Tikriausiai esate gird\u0117j\u0119 posak\u012f \u201etyla prie\u0161 audr\u0105\u201c. O galb\u016bt netgi ir esate i\u0161gird\u0119… tyl\u0105? I\u0161 kur atsiranda triuk\u0161mas, suprasti nesunku, bet i\u0161 kur atsiranda tyla?<\/p>\n

Prie\u0161 audr\u0105, ore susikaupia daug dr\u0117gm\u0117s. Oras po truput\u012f pradeda \u0161ilti ir vandens garai ima kondensuotis \u012f nedidelius la\u0161iukus. Garai aplimpa dulkeles ir kitus smulkius objektus, kol pasidaro pakankamai dideli, kad nukrist\u0173 lietaus la\u0161ais. Kylantis \u017eem\u0117s pavir\u0161iuje \u012f\u0161il\u0119s oras, po savimi sudaro dalin\u012f vakuum\u0105, pritraukdamas \u012f savo viet\u0105 auk\u0161\u010diau esant\u012f v\u0117sesn\u012f or\u0105. \u0160io vakuumo \u017eemyn traukiamas \u0161altasis oras, su savimi nusitempia ir vandens la\u0161elius, taip paskatindamas i\u0161kristi ir liet\u0173. Taigi audra aplink save tarsi suformuoja vertikal\u0173 vamzd\u012f ir oras juda tik auk\u0161tyn-\u017eemyn. \u0160oninis v\u0117jas nurimsta, ir prasideda \u201etyla prie\u0161 audr\u0105\u201c. Ta\u010diau, jei audr\u0105 atne\u0161a v\u0117jas, jau susiformavusi\u0105 kur nors kitur, \u201etylos prie\u0161 audr\u0105\u201c grei\u010diausiai… nei\u0161girsime.<\/p>\n

Tiesa, audras prana\u0161aujan\u010dius sl\u0117gio poky\u010dius nujau\u010dia ne tik v\u0117jas. Kai kurie \u017emon\u0117s turi su\u017ealot\u0173 s\u0105nari\u0173, kuri\u0173 kapsul\u0117 n\u0117ra visi\u0161kai sandari, tod\u0117l sl\u0117gis joje n\u0117ra visi\u0161kai izoliuotas nuo aplinkos. Kintant aplinkos sl\u0117giui, sl\u0117gis kis ir tuose s\u0105nariuose, tod\u0117l jie bus skausmingi. \u017duvys, savo plaukiojam\u0105ja p\u016bsle taip pat puikiai jau\u010dia sl\u0117gio skirtumus. \u0160is geb\u0117jimas joms yra gyvybi\u0161kai svarbus – juk jos gyvena vandenyje, ir, plaukiodamos vandens storym\u0117je, privalo i\u0161likti joms saugiame sl\u0117gi\u0173 intervale! Gelm\u0117se ant\u017eeminiai sl\u0117gio skirtumai jau\u010diami menkai, ta\u010diau priekrant\u0117s \u017euvys puikiai jau\u010dia ir kas dedasi vir\u0161 vandens. D\u0117l to yra sukurta netgi speciali\u0173, \u017evejams skirt\u0173, or\u0173 prognozi\u0173, nusp\u0117jan\u010di\u0173 ir \u017euv\u0173 elges\u012f!<\/p>\n

Gyv\u016bnai yra judr\u016bs ir protingi, bet nejaugi jie vieninteliai gali persp\u0117ti apie audr\u0105? \u017dinoma, kad ne! Kai kurie er\u0161k\u0117tiniai augalai turi specialias l\u0105steles – hidatotes. Per jas \u0161ie augalai \u0161alina vandens pertekli\u0173, \u012fsiurbt\u0105 pro \u0161aknis. Prie\u0161 liet\u0173 toks \u0161alinimas suintensyv\u0117ja, ir augalai tartum apsiverkia. Gana ai\u0161kiai \u0161is rei\u0161kinys stebimas ant \u017eemuogi\u0173 ir ro\u017ei\u0173 lapeli\u0173, o rasakila nuo to netgi gavo savo pavadinim\u0105! I\u0161 ties\u0173 ji nekelia jokios rasos, o tik i\u0161skiria vanden\u012f i\u0161 savo audini\u0173. Ne be reikalo, b\u016btent rasakilos, \u201erasa\u201c, o ne paprastu, joki\u0173 augalini\u0173 med\u017eiag\u0173 neturin\u010diu, vandeniu, senov\u0117je moterys prausdavo veid\u0105, nor\u0117damos atrodyti jaunos ir gra\u017eios!<\/p>\n

Apsiverkus debesims ir \u017eol\u0117ms, dangus, u\u017euot tyliai verk\u0119s, nori k\u0105 nors prikulti! Pavyzd\u017eiui \u017dem\u0119. \u017dem\u0119 galima laikyti neigiamai \u012felektrintu laid\u017eiu rutuliu, o atmosfera yra \u012fkrauta teigiamai. Kosminiams spinduliams jonizuojant oro molekules iki jon\u0173, oras tampa laidus elektrai ir atmosferoje nuolatos teka elektros srov\u0117. Pa\u010dios \u017dem\u0117s elektrinis laukas vis\u0105 laik\u0105 kinta. Bet jos neigiam\u0105 elektros kr\u016bv\u012f nuolatos palaiko \u017eaibai. Per par\u0105 \u017eem\u0117je b\u016bna apie 300 audr\u0173 su \u017eaibais.<\/p>\n

\u017daibai atsiranda labai storuose kamuoliniuose debesyse. Paprastai jie b\u016bna pakil\u0119 1-2 km vir\u0161 \u017eem\u0117s ir gali b\u016bti net 15 km storio. Tai pakankamai daug, kad juose susidaryt\u0173 skirting\u0173 vandens la\u0161eli\u0173 ar kristal\u0173 sluoksniai. La\u0161eliams kylant ar krentant \u012f savo sluoksn\u012f, jie \u012fsielektrina. Taigi debesies sluoksniai pradeda skirtis ne tik la\u0161eli\u0173 dyd\u017eiu, bet ir j\u0173 kr\u016bviu. Vir\u0161utin\u0117 debesies dalis \u012fsielektrina teigiamai, o \u017eemesniame negu -5 \u00baC auk\u0161tyje, debesis yra \u012fsielektrin\u0119s neigiamai. Kai kr\u016bvi\u0173 skirtumas debesyje, tarp dviej\u0173 debes\u0173 arba debesies ir \u017eem\u0117s pasidaro pakankamai didelis, prasideda elektros i\u0161krovos, tai yra \u2013 \u017eaibavimas. O ko gi tik\u0117tis \u2013 juk debesis yra pilnas puikaus laidininko vandens!<\/p>\n

Prasid\u0117jus \u017eaibavimui, pirmiausiai trenkia mums nemtomas \u017eaibas lyderis. Girdime tik jo tra\u0161kes\u012f, nes jo srov\u0117 n\u0117ra labai stipri. Po jo sekanti, mums matoma pagrindin\u0117 i\u0161krova, stipriai jonizuoja or\u0105. Ji ie\u0161ko sau kelio laid\u017eiausiose oro vietose, pana\u0161iai, kaip per mink\u0161\u010diausiose dirvo\u017eemio vietose skverbiasi med\u017eio \u0161aknys. \u0160tai tod\u0117l, nei vieni, nei kiti n\u0117ra ties\u016bs it nubr\u0117\u017eti liniuote. Tiesa, yra ir kiek retesn\u0117 \u017eaibo forma, vadinama \u017eaibu raketa: kai viena paskui kit\u0105 lekia kelios i\u0161krovos, \u017eaibas b\u016bna gana tiesus, bet tai \u2013 jau kiek retesnis rei\u0161kinys. O jei \u012f \u017eaib\u0105 p\u016bs stiprus v\u0117jas, susidarys zigzago formos kaspini\u0161kasis \u017eaibas.<\/p>\n

Laidum\u0105, kurio taip ie\u0161ko \u017eaibai, pagerina ir \u012fvair\u016bs auk\u0161ti med\u017eiai, kaminai, vanduo, taip pat \u2013 ir \u017eaibolaid\u017eiai. Pirmajam \u017eaibui pagaliau atradus tinkam\u0105 keli\u0105 ir priart\u0117jus prie \u017eem\u0117s ar auk\u0161to objekto, j\u012f pasitinka kitas, prie\u0161ingos krypties ir kr\u016bvio \u017eaibas, kylantis auk\u0161tyn. Jiems susijungus \u017eaib\u0105 pamatome. \u017daibuojant stipriai \u012fkaista oras, kuris staigiai ple\u010diasi ir susidaro sprogstamoji graso banga, girdimai kaip griaustinis. Jei audra yra labai toli, arba iki steb\u0117tojo keliaujantis garsas susiduria su kli\u016btimis, matysime tik \u017eaib\u0105 be griaustinio, vadinam\u0105 amalu. Beje, tuo pa\u010diu vardu Lietuvoje vadinamas ir ant med\u017ei\u0173 augantis pusiau parazitinis augalas. O jo uogas mielai lesa amalinis strazdas.<\/p>\n

Stirpiam elektriniam laukui esant arti smaili\u0173 objekt\u0173, kur elektros potencialas koncentruojasi ma\u017eame plote, atsiras tyl\u016bs, \u0161vytintys elektros i\u0161lyd\u017eiai, vadinami \u0160v. Elmo ugnimis. Tok\u012f pavadinim\u0105 jie gavo i\u0161 Italijoje esan\u010dios \u0160v. Elmo ba\u017eny\u010dios, ant kurios bok\u0161teli\u0173 da\u017enai buvo matomi \u0161ie miniati\u016briniai \u017eaibukai. Jie gali susidaryti ant \u012fvairi\u0173 smaili\u0173 objekt\u0173 – kry\u017ei\u0173, laiv\u0173 stieb\u0173, ie\u010di\u0173, netgi arklio aus\u0173 galiuk\u0173! Senov\u0117je \u0161i \u0161vie\u010dianti, bet nedeginanti ugnis, ne syk\u012f buvo palaikyta diev\u0173 si\u0173stu \u017eenklu. Bet mokslas vyst\u0117si, rasdavo vis daugiau paai\u0161kinim\u0173 stebuklingiems rei\u0161kiniams, kol 1976m B. Voicechovskis eksperimenti\u0161kai \u012frod\u0117, kad vienodai \u012felektrint\u0173 vandens la\u0161eli\u0173 debesyje pradeda \u0161vyt\u0117ti bet koks \u012f j\u012f patalpintas daiktas. Kai kuriose pasaulio dalyse tokie rei\u0161kiniai yra kasdienyb\u0117, ir net yra \u012fgav\u0119 atskirus geografinius pavadinimus. Pavyzd\u017eiui \u201eKuril\u0173 \u0161viesa\u201c \u201eMar\u0161 Pointo ugnin\u0117s dvasios\u201c, \u201eVelso ugnis\u201c, \u201etariamoji Derhemo ugnis\u201c, \u201enesuprantamoji Japonijos ugnis\u201c ir daugelis kit\u0173.<\/p>\n

Miniati\u016brines elektrin\u0117s prigimties \u0161vieseles nesunkiai galima prisijaukinti ir namuose. Nu\u0117j\u0119 \u012f tams\u0173 kambar\u012f, pabandykite staiga atpl\u0117\u0161ti lipnios juostos i\u0161 rulono. Akimirk\u0105 ji su\u017eibs \u017ealia \u0161viesele!<\/p>\n

Bet elektrini\u0173 Elmo ugni\u0173 nereikia mai\u0161yti su chemin\u0117s prigimties klaid\u017eiojan\u010diomis ugnel\u0117mis. Kai kas jas dar vadina v\u0117l\u0117mis \u2014 mirusi\u0173j\u0173 dvasiomis. Klaid\u017eiojan\u010dios ugnel\u0117s atsiranda fosforo vandeniliui (PH3) susijungus su atmosferos deguonimi. Fosforo vandenilis susidaro augalijai ar gyv\u016bnijai p\u016bvant, pavyzd\u017eiui, pelk\u0117se, kapin\u0117se. Tod\u0117l jos primena klaid\u017eiojan\u010dias skenduoli\u0173 v\u0117les ar velni\u0173 pasl\u0117ptus \u017eiban\u010dius lobius. Joms pavadinti yra atskiras lietuvi\u0161kas \u017eodis – \u017ealtvyksl\u0117.<\/p>\n

Labai paslaptingi, ir su Elmo ugnimis kartais painiojami yra kamuoliniai \u017eaibai. Viena i\u0161 \u017eaibo form\u0173, vadinama \u017eaibu v\u0117riniu, atrodo kaip kelios de\u0161imtys \u0161vie\u010dian\u010di\u0173 rutuliuk\u0173, i\u0161sid\u0117s\u010diusi\u0173 i\u0161ilgai linijinio \u017eaibo kanalo. Manoma, kad tai gali b\u016bti kamuolini\u0173 \u017eaib\u0173 virtin\u0117s. Bet kamuoliniai \u017eaibai da\u017eniau yra stebimi pavieniai. Prie\u0161ingai negu Elmo ugnys, \u0161ie \u017eaibai skleid\u017eia \u012fvairius garsus, gali jud\u0117ti, ir b\u016bna u\u017e Elmo ugnis didesni. \u012e kamuolinius \u017eaibus i\u0161ori\u0161kai pana\u0161ius plazmos rutulius galima dirbtinai i\u0161gauti mikrobang\u0173 krosnel\u0117je. Bet kol n\u0117ra pavyk\u0119 sukurti tikro kamuolinio \u017eaibo laboratorijoje, negalima iki galo suprasti ir jo prigimties. Yra ne viena teorija kaip jie atsiranda, ir deja nei viena n\u0117ra iki galo patvirtinta. Pati egzoti\u0161kiausia teigia, kad tai \u2013 pirmaprad\u0117s, mikroskopinio dyd\u017eio, juodosios skyl\u0117s kelias \u017dem\u0117s atmosferoje. Tokia i\u0161vada buvo prieita, i\u0161tyrus viet\u0105, kur buvo steb\u0117tas kamuolinio \u017eaibo sprogimas. Toki\u0105 \u017eal\u0105 gal\u0117jo padaryti tik 20 000 kg mas\u0117s k\u016bnas, kurio tankis b\u016bt\u0173 2000 kart\u0173 didesnis nei aukso, o tai visai gal\u0117t\u0173 b\u016bti miniati\u016brin\u0117 juodoji skyl\u0117.<\/p>\n

Dar paslaptingesn\u0117 kamuolinio \u017eaibo atmaina – juodasis \u017eaibas. Jie sklando ore, kartais pakimba med\u017eiuose, ant stieb\u0173, stog\u0173, metalini\u0173 pavir\u0161i\u0173, atrodo lyg gumbai ar purvo gniu\u017eulai. Paband\u017eius nukrap\u0161tyti ar numu\u0161ti, juodieji \u017eaibai \u012fkaista ir sprogsta. Jie pasirodo kartu su paprastu linijiniu \u017eaibu arba po jo. Paprastasis kamuolinis \u017eaibas \u0161viesdamas gyvuoja tik kelias minutes, o juodasis \u017eaibas i\u0161lieka daug ilgiau. Art\u0117jant prie jo l\u0117ktuvui, juodasis \u017eaibas virsta paprastu kamuoliniu arba sprogsta. Nakt\u012f jis beveik nematomas, sunkiai aptinkamas ir radiolokaciniais prietaisais. Juodasis \u017eaibas atsiranda ten, kur teori\u0161kai ne\u012fmanoma atsirasti \u017eaibams. J\u012f galima supainioti su skrendan\u010diu pauk\u0161\u010diu.<\/p>\n

Tikrai labai ma\u017eai kam pasiseka pamatyti kamuolin\u012f \u017eaib\u0105, bet yra ir toki\u0173 \u017eaib\u0173, kuri\u0173 daugumai i\u0161 m\u016bs\u0173 pamatyti ne\u012fmanoma. Auk\u0161tai danguje taip pat gali \u017eaibuoti, ir \u0161ie \u017eaibai net neprimins \u012fprast\u0173 \u017eaib\u0173. Tai – auk\u0161tuminiai \u017eaibai, susidarantys 70-90 km auk\u0161tyje, gerokai vir\u0161 mums \u012fprastos troposferos rib\u0173. Raudonieji spraitai (\u201coro dvasios\u201d) trenkia tiesiai i\u0161 audros, kaip dideli, bet silpni \u017eaibai. Forma jie primena med\u016bzas arba kolonas, yra raudonos spalvos ir egzistuoja vos kelias sekundes. Plika akimi juos pamatyti sunku, ir da\u017eniausiai jie yra u\u017efiksuojami tik labai jautriomis kameromis. \u017daibai m\u0117lynieji srautai pakyla i\u0161 audros debesies, ir u\u017euot trenk\u0119 \u012f \u017eem\u0119, trenkia auk\u0161tyn \u012f dang\u0173. Jie trunka vos kelias sekundes, bet b\u016bna matomi pilot\u0173. Elfais vadinami auk\u0161tumiai \u017eaibai – tai spar\u010diai besiple\u010diantys \u0161vytintys \u017eiedai, gyvuojantys vos t\u016bkstant\u0105j\u0105 sekund\u0117s dal\u012f. Jie susidaro vir\u0161 \u017eaibuojan\u010di\u0173 audros debes\u0173. Mokslininkai mano, kad tai \u012f jonosfer\u0105 i\u0161sipl\u0117t\u0119 elektromagnetiniai \u012fprast\u0173 \u017eaib\u0173 impulsai. \u0160i \u017eaib\u0173 forma buvo atrasta 1992 metais naudojant speciali\u0105 fototechnik\u0105.<\/p>\n

\"NASA<\/a>
NASA i\u0161 tarptautin\u0117s kosmoso stoties nufotografuotas auk\u0161tuminis \u017eaibas raudonasis spraitas.<\/figcaption><\/figure>\n

\u017daibai n\u0117ra b\u016bdingi vien tik \u017dem\u0117s planetai. J\u0173 taip pat b\u016bna ir Jupiteryje bei Saturne. Na, o m\u016bs\u0173 planetoje, \u017eaibai n\u0117ra pasiskirst\u0119 tolygiai. Apie 70% \u017eaib\u0173 \u017eaibuoja tropikuose, kur atmosferos konvekcija yra did\u017eiausia. \u010cia mai\u0161osi \u0161ilto ir \u0161alto, dr\u0117gno ir sauso oro mas\u0117s, \u010dia teka ir jas atne\u0161an\u010dios vandenyn\u0173 srov\u0117s, tokios, kaip Golfo srov\u0117. Labiausiai \u017eaib\u0173 pam\u0117gta vieta pasaulyje yra kalnuose, netoli ma\u017eo Kifukos kaimelio, Kongo demokratin\u0117je respublikoje. \u010cia per metus vienam kvadratiniam kilometrui vidutini\u0161kai tenka 158 \u017eaibai! Taip pat j\u0173 nema\u017eai b\u016bna prie Makaribos e\u017eero Venesueloje, kur \u017eaibuoja 297 dienas per metus, taip pat Singap\u016bre ir centrin\u0117je Floridoje.<\/p>\n

\u017daibus, kaip ir daugum\u0105 kit\u0173 atmosferos rei\u0161kini\u0173, galima steb\u0117ti ir prognozuoti. Specialios stotys matuoja \u017eaib\u0173 sukeltus elektrinio lauko ir triuk\u0161mo poky\u010dius, bei nustato laik\u0105, kada juos u\u017efiksuoja. Turint tokius duomenis apie vien\u0105 \u017eaib\u0105 i\u0161 bent trij\u0173 sto\u010di\u0173, galima nustatyti kada ir kur tiksliai jis trenk\u0117. Tokie duomenys yra realiu laiku siun\u010diami \u012f internetinius \u017eem\u0117lapius, kuriuos prieiti gali visi norintys, taip pat ir steb\u0117ti pro Lietuv\u0105 slenkan\u010dias audras.<\/p>\n

Audrai nurimus, ir \u017eaibams pasitraukus, \u017eaibai nei\u0161nyksta be p\u0117dsak\u0173, net jei ir nepadaro akivaizd\u017eios \u017ealos. Trenk\u0119s \u012f med\u012f, palieka jame specifinius randus \u017eiev\u0117je. Trenk\u0119s \u012f sm\u0117l\u012f, jis j\u012f i\u0161lydo (sm\u0117lis, kaip ir stiklas yra sudarytas i\u0161 silicio dioksido) ir sukuria dirbtin\u012f, \u012f mineral\u0105 pana\u0161\u0173 mineraloid\u0105 vadinam\u0105 fulguritu, pailgos formos, ir beveik nesiskiriant\u012f nuo i\u0161lydyto sm\u0117lio. O net jei jo kelyje ir nepasitaiko toki\u0173 objekt\u0173, trenk\u0119s \u012f ore esan\u010dias deguonies molekules, jas paver\u010dia ozonu. Ozonas, prie\u0161ingai negu deguonis, turi specifin\u012f kvap\u0105, jau\u010diam\u0105 po audros (bet nemai\u0161ykite jo su gryb\u0173 geosmon\u0173 i\u0161skiriamu \u0161lapios \u017eem\u0117s kvapu po lietaus!), nuo kurio jis ir gavo savo pavadinim\u0105 (gr. ozein – kvep\u0117ti).<\/p>\n

Tiesa, elektriniai ir magnetiniai rei\u0161kiniai gamtoje vieni su kitais labai glaud\u017eiai susij\u0119. Ar \u017eabas turi magnetini\u0173 savybi\u0173? \u017dinoma, kad po \u017eaibo i\u0161krovos atsiranda trumpalaikis, bet labai stipus magnetinis laukas. \u012e j\u012f patek\u0119 arba \u017eaibo trenkti metalai, akmenys ar dirvo\u017eemiai, gali \u012fsimagnetinti visam laikui. Jie da\u017eniausiai \u012fsimagnetina lygiagre\u010diai \u017eem\u0117s pavir\u0161iui, nebent yra gruntinio vandens, ar kit\u0173 objekt\u0173, padaran\u010di\u0173 didesn\u012f laidum\u0105 vertikaliai \u017eem\u0117s pavir\u0161iui. Taip pat \u017eaibai gali \u012fmagnetinti tiesiog dirvo\u017eem\u012f ir sukelti magnetinio lauko anomalijas. Pagal vien\u0105 teorij\u0105, magnetitas – gamtoje randama nat\u016braliai magnetin\u0117 uoliena, ir atsirado b\u016btent d\u0117l \u017eaib\u0173 veiklos!<\/p>\n

Nakt\u012f pl\u0117\u0161antys \u017eaibai kartu ir baugina ir \u017eavi. Juose sutelpa mil\u017eini\u0161ka gamtos galyb\u0117, galinti i\u0161 nieko sukurti ugn\u012f, atimti gyvyb\u0119 ar sunaikinti turt\u0105. Lietuvi\u0161kuose pasakojimuose \u017eaibai irgi nesitranko \u0161iaip sau, o tai vis Perk\u016bnas \u0161audo \u012f neklau\u017ead\u0105 Velni\u0105. Bet \u017eaib\u0173 nereikia bijoti, jei laikot\u0117s saugumo taisykli\u0173! Nors steb\u0117dami audr\u0105 jau\u010diam\u0117s ma\u017ei ir silpni padar\u0117liai, pirmyk\u0161t\u0117 nakties \u0161viesa, nu\u0161vie\u010dianti tams\u0105 gali tapti \u012fkvepian\u010dia ir nepamir\u0161tama patirtimi!<\/p>\n

 <\/p>\n

\u0160altiniai<\/strong><\/p>\n

1. Bukantis, A. “Atmosferos rei\u0161kini\u0173 steb\u0117jimai.” Metodin\u0117 priemon\u0117. Vilnius: VU leidykla (2009): 107.
\n2. http:\/\/www.fishweather.com\/
\n3. http:\/\/earthsky.org\/earth\/why-is-there-a-calm-before-a-storm
\n4. http:\/\/it.lrytas.lt\/visata\/nasa-mokslininkai-medzioja-retu-formu-zaibus-video.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
\n5. http:\/\/www.nssl.noaa.gov\/education\/svrwx101\/lightning\/types\/
\n6. https:\/\/en.m.wikipedia.org\/wiki\/Fulgurite
\n7. https:\/\/en.m.wikipedia.org\/wiki\/Lightning
\n8. https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Lightning
\n9. https:\/\/lt.m.wikipedia.org\/wiki\/Amalas_(\u017eaibas)
\n10. https:\/\/lt.m.wikipedia.org\/wiki\/Kamuolinis_\u017eaibas
\n11. https:\/\/lt.m.wikipedia.org\/wiki\/Ozonas
\n12. https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/%C5%A0vento_Elmo_ugnis
\n13. https:\/\/www.fizika.lm.lt\/content\/view\/870\/1065\/
\n14. https:\/\/www.techly.com.au\/2014\/06\/25\/map-tracking-lightning-world-real-time\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f VU biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s student\u0117 Gret\u0117 Vai\u010daityt\u0117 para\u0161\u0117 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite rasiniai@mokslosriuba.lt Gret\u0117 Vai\u010daityt\u0117 Pauk\u0161\u010diai nutyla […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4342,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[70,110,216],"class_list":["post-4331","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-gamta","tag-kosmosas","tag-zaibas","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4331","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4331"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4331\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4331"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4331"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4331"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}