{"id":4328,"date":"2018-09-20T14:01:06","date_gmt":"2018-09-20T11:01:06","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4328"},"modified":"2018-09-20T14:01:06","modified_gmt":"2018-09-20T11:01:06","slug":"ar-visiems-zydi-geles-ir-kvepia-sienas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2018\/09\/20\/ar-visiems-zydi-geles-ir-kvepia-sienas\/","title":{"rendered":"Ar visiems \u017eydi g\u0117l\u0117s ir kvepia \u0161ienas?"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesor\u0117, gydytoja alergolog\u0117 ir klinikin\u0117 imunolog\u0117 R\u016bta Dubakien\u0117 para\u0161\u0117 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

R\u016bta Dubakien\u0117<\/p>\n

\"\u0160altinis:<\/a>
\u0160altinis: DELFI<\/figcaption><\/figure>\n

\u017diedais pasitinka mus pavasaris, \u017eiedais rudeniop palydi vasara – gra\u017eu m\u016bs Lietuvoj. Tik ne visiems tomis gro\u017eyb\u0117mis tenka d\u017eiaugtis: daugelis jas temato tik pro lango stikl\u0105 ar lieting\u0105 dien\u0105, i\u0161ki\u0161\u0119 nos\u012f \u012f lauk\u0105, paglosto \u017evilgsniu. Ir kod\u0117l gi taip atsitinka? Net nepagalvotum\u0117t, kad kartais tokia nekalta augalo dalel\u0117 – \u017eiedadulk\u0117 \u017emon\u0117ms gali sukelti tiek gyvenimo nepatogum\u0173. Tai toji \u017eiedadulk\u0117, kad ir kokia gra\u017ei beb\u016bt\u0173, tarsi ma\u017ea bombel\u0117, nut\u016bpus ant aki\u0173 ar nosies gleivin\u0117s, vaizd\u017eiai tariant, sprogsta ir sukelia alergin\u0119 reakcij\u0105, \u012f\u017eiebia tikr\u0105 alergijos gaisr\u0105.<\/p>\n

Taigi, patyrin\u0117kime. Kas gi toji \u017eiedadulk\u0117? Jau prie\u0161 100 met\u0173 buvo nustatyta, kad \u017eiedadulk\u0117s yra alergenai. \u017diedadulk\u0117s \u2013 tai augalo mikrosporos. Jos plinta \u012fvairiais b\u016bdais: a) jas platina vabzd\u017eiai ir pauk\u0161\u010diai, ypa\u010d ry\u0161kiai \u017eydin\u010di\u0173, kvepian\u010di\u0173 augal\u0173; b) jas taip pat i\u0161ne\u0161ioja v\u0117jas \u2013 lengviausiai su v\u0117ju pakyla i\u0161d\u017ei\u016bvusios, sausos \u017eiedadulk\u0117s; c) patenka \u012f gyvenamuosius b\u016bstus su dulk\u0117mis. Manoma, kad vienas augalas i\u0161barsto apie\u00a010<\/span>9<\/span><\/span><\/span><\/span><\/span>\u00a0\u017eiedadulki\u0173. Augal\u0173 \u017eiedadulki\u0173 strukt\u016bra geriausiai matoma pro elektronin\u012f mikroskop\u0105. Jos viena nuo kitos labai skiriasi. I\u0161 i\u0161or\u0117s \u017eiedadulkes dengia apvalkalas, viduje yra intina ir protoplastai, kuriuose slypi visa augalo genetin\u0117 informacija. I\u0161oriniame apvalkale \u2013 ekzinoje yra daugyb\u0117 kiaurymi\u0173. \u017diedadulk\u0117s b\u016bna nuo 10 iki 50\u03bcm dyd\u017eio. \u017diedadulk\u0117s alergin\u0117 med\u017eiaga yra intinoje \u2013 tai baltymas. Tas baltymas gali b\u016bti\u00a0alergenu<\/strong>.\u00a0Alergenas<\/strong>\u00a0\u2013 tai antigenas, sukeliantis alergin\u0119 reakcij\u0105.\u00a0Antigenas<\/strong><\/em>\u00a0\u2013 tai svetima organizmui med\u017eiaga, ir atsiradusi organizme arba \u012f j\u012f patekusi i\u0161 i\u0161or\u0117s, su\u017eadinanti specifines imunines – humoralines ar\/ir l\u0105stelines – reakcijas. Alergenais gali b\u016bti visos med\u017eiagos, esan\u010dios \u017emogaus aplinkoje, i\u0161skyrus fizinius veiksnius (\u0161alt\u012f, ultravioletinius spindulius, kar\u0161t\u012f, dr\u0117gm\u0119 ir t.t.).Da\u017eniausiai alergenai yra baltymin\u0117s kilm\u0117s med\u017eiagos, kuri\u0173 molekulin\u0117 mas\u0117 yra nuo 5000 iki 50 000 dalton\u0173. Alergeno aktyvumas priklauso nuo jo molekuli\u0173 chemin\u0117s sandaros ir antigenin\u0117s determinant\u0117s \u2013 tos molekul\u0117s dalies, prie\u0161 kuri\u0105 gaminasi antik\u016bnai. Dalis alergen\u0173 yra nedidel\u0117s molekulin\u0117s mas\u0117s, paprastos chemin\u0117s sud\u0117ties med\u017eiagos, vadinamos haptenais. Jos tampa visaver\u010diu alergenu tik organizme susijungusios su baltymais. Dauguma hapten\u0173 yra chemin\u0117s med\u017eiagos, vaistai. Alergenuose yra daugyb\u0117 antigen\u0173, sukelian\u010dius nevienodo stiprumo imunin\u012f atsak\u0105. Pavyzd\u017eiui, svarbiausias ambrozijos \u017eiedadulki\u0173 alergenas yra antigenas E. Dabar yra \u017einoma vir\u0161 40 \u017eiedadulki\u0173 Svarbiausi, did\u017eiausi antigenai sukelia stipriausi\u0105 IgE sintez\u0119. Alergenai turi kitas sudedamasias dalis :\u00a0epitop\u0105 B<\/strong>\u00a0limfocitui,\u00a0epitop\u0105 T<\/strong>\u00a0limfocitui ir\u00a0agretop\u0105<\/strong>\u00a0\u2013 molekul\u0117s dal\u012f, susijungian\u010di\u0105 su antigen\u0105 pateikian\u010dios l\u0105stel\u0117s (APL) membranoje esan\u010diomis HLA-D klas\u0117s molekul\u0117mis (dezetopu<\/strong>).\u00a0Epitopas<\/strong>\u00a0\u2013 tai antigeno (ar alergeno) dalis, specifi\u0161kai s\u0105veikaujanti su antik\u016bno Fab fragmento aktyviuoju centru ar T limfocito pavir\u0161iaus receptoriumi (TCR). Epitopai yra\u00a0linijiniai<\/em>\u00a0(aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 sekos) ir\u00a0konformaciniai<\/em>(sudaryti i\u0161 tretin\u0117s baltymo strukt\u016bros). Vieni epitopai sukelia IgE, kiti IgG sintez\u0119, dar kiti lemia l\u0117tojo tipo l\u0105stelin\u012f atsak\u0105. Jei du alergenai turi pana\u0161ios strukt\u016bros ar tapa\u010dius epitopus, jie gali s\u0105veikauti su tais pa\u010diais antik\u016bnais, d\u0117l to \u012fvyksta\u00a0kry\u017emin\u0117s reakcijos<\/em>.\u00a0Panalergenai<\/strong>\u00a0\u2013 tai alergenai , kurie sutinkami daugelyje biologini\u0173 objekt\u0173. J\u0173 pavyzd\u017eiai pateikti lentel\u0117se.<\/p>\n

\"ruta_2\"<\/a>Profilinas<\/em>\u00a0turi labai didel\u0119 kry\u017eminio reagavimo geb\u0105 ir sutinkamas tiek augal\u0173: ber\u017eo, pelyno, sien\u017eol\u0117s, platano, alyvmed\u017eio, ambrozijos \u017eiedadulk\u0117se tiek tarp maisto: obuolio, saliero, morkos, meliono, kivio. Jo turi ir lateksas. Manoma, kad vienas augalas i\u0161barsto apie 109 \u017eiedadulki\u0173. \u017diedadulk\u0117s sukelia \u0161ienlig\u0119. Pakanka keli\u0173 \u017eiedadulki\u0173, kad prasid\u0117t\u0173 ligos simptomai. Kai kuriose pasaulio \u0161alyse sudaromi alergizuojan\u010di\u0173 augal\u0173 \u017eyd\u0117jimo kalendoriai, ta\u010diau jie kasmet skiriasi, nes priklauso nuo sezono trukm\u0117s, oro temperat\u016bros ir dr\u0117gm\u0117s. Europos \u017eiedadulki\u0173 monitoringo tinklo \u017eiedadulki\u0173 koncentracijos tyrim\u0173 rezultatai (www.polleninfo.org).<\/p>\n

Lietuvoje yra \u0161ie augal\u0173 \u017eyd\u0117jimo periodai: 1) med\u017ei\u0173; 2) piev\u0173 \u017eoli\u0173; 3) pikt\u017eoli\u0173.<\/p>\n

Pavasar\u012f Lietuvoje alergij\u0105 da\u017eniausiai sukelia ber\u017eo, lazdyno, \u0105\u017euolo, alksnio \u017eiedadulk\u0117s. \u0160ie med\u017eiai \u017eydi kovo – gegu\u017e\u0117s m\u0117nesiais.<\/p>\n

Ber\u017eas turi vir\u0161 36 antigen\u0173, svarbiausi yra :\u00a0Bet v1 , Bet v2 (profilinas), Bet v3, Bet v4, Bet v5, Bet v7<\/em>\u00a0ir daugyb\u0119 izoform\u0173. Kadangi didieji obuolio, abrikoso, persiko ir vy\u0161ni\u0173 alergenai yra strukt\u016briniai\u00a0Bet v1<\/em>homologai yra galimos kry\u017emin\u0117s reakcijos su lazdyno rie\u0161utais, mango vaisiumi, morka, \u017eem\u0117s rie\u0161utu, paprika, any\u017eiumi, salieru, pelyno, motiejuko ir ambrozijos \u017eiedadulk\u0117mis. Pu\u0161\u0173 \u017eiedadulk\u0117s, nors j\u0173 i\u0161dulka labai daug, n\u0117ra alergeni\u0161kos ir \u0161ienlig\u0117s nesukelia Alergenai yra ne tik med\u017eio \u017eiedadulk\u0117s, bet ir visas medis, jo vaisiai, uogos (d\u0117l bendr\u0173 antigen\u0173). Jautriems lazdyno \u017eiedadulk\u0117ms asmenims rie\u0161utai gali sukelti \u0161ienlig\u0117s arba alergijos maistui b\u016bdingus simptomus, pasirei\u0161kian\u010dius staiga prasid\u0117jusiu viduriavimu, gerkl\u0117s per\u0161t\u0117jimu, dilg\u0117line. Yra nustatytas lazdyno\u00a0Cor a 1<\/em>\u00a0alergenas. Alergija lazdyno \u017eiedadulk\u0117ms Lietuvoje yra ypa\u010d da\u017ena. Lietuvoje augantys med\u017eiai, tokie kaip klevas, drebul\u0117, \u0105\u017euolas, ka\u0161tonas, liepa, egl\u0117, pu\u0161is retai sukelia alergines reakcijas, nors jau yra i\u0161skirti j\u0173 alergenai. Jautr\u016bs \u0105\u017euolo \u017eiedadulk\u0117ms asmenys negali gerti konjako, kuris brandinamas \u0105\u017euolin\u0117se statin\u0117se. Galimos kry\u017emin\u0117s \u0105\u017euolo reakcijos su gingkmed\u017eiu.<\/p>\n

Lietuvoje da\u017eniausiai alergij\u0105 sukelia \u0161i\u0173 \u017eoli\u0173 \u017eiedadulk\u0117s: \u0161una\u017eol\u0117s, motiejuko, pa\u0161iau\u0161\u0117lio, migl\u0117s, erai\u010dino, rugi\u0173, avi\u017euol\u0117s, dirs\u0117s, \u012fvairi\u0173 kit\u0173 varpini\u0173 augal\u0173. \u0160ios \u017eol\u0117s da\u017eniausiai \u017eydi gegu\u017e\u0117s – liepos m\u0117nesiais ir m\u016bs\u0173 respublikoje yra pagrindiniai \u0161ienlig\u0117s suk\u0117l\u0117jai. Did\u017eiausia \u017eiedadulki\u0173 koncentracija b\u016bna pary\u010diais, o \u0161ienligei sukelti pakanka 25 – 50 \u017eiedadulki\u0173. \u0160altu, lietingu oru \u017eiedadulk\u0117s nus\u0117da, tod\u0117l j\u0173 koncentracija ore b\u016bna ma\u017eiausia.<\/p>\n

Motiejukas vienas labiausiai paplitusi\u0173 miglini\u0173 (Poaceae<\/em>) \u0161eimos augal\u0173. Jis turi 28 antigenus, kuri\u0173 13 yra alergenai ir jungiasi su IgE i\u0161skirti alergenai. Kry\u017emi\u0161kai reaguoja su visomis \u017eol\u0117mis: rapsu, avi\u017e\u0173, rugi\u0173, kvie\u010di\u0173, mie\u017ei\u0173, kukur\u016bz\u0173 \u017eiedadulk\u0117mis. Turi profilino, kuris randamas ber\u017eo ir pelyno \u017eiedadulk\u0117se. Motiejuko alergenai yra vieni i\u0161samiausiai i\u0161tirt\u0173 alergen\u0173. Rasti 26 migl\u0117s \u017eiedadulki\u0173 alergenai, o vienas j\u0173 komponentas Poa p 10 yra profilinas, identi\u0161kas salier\u0173 profilinui. Kry\u017emin\u0117s reakcijos vyksta tarp \u012fvair\u0173 \u017eoli\u0173 \u017eiedadulki\u0173. \u0160una\u017eol\u0117 labai da\u017ena piev\u0173 \u017eol\u0117, ja daugiausiai u\u017esodintos Lietuvos kult\u016brin\u0117s pievos \u0160una\u017eol\u0117s alergenai telkiasi ne tik \u017eiedadulk\u0117se, bet ir lapuose bei stiebe. Kry\u017emin\u0117s reakcijos vyksta ne tik su kitomis Poaceae augal\u0173 \u017eiedadulk\u0117mis bet ir net 95 proc. atvej\u0173 su javais. Galimi bendri antigenai su \u0161una\u017eol\u0117s , pelyno ir ambrozijos alergen\u0173 su obuolio mink\u0161timo alergenais.<\/p>\n

Kult\u016briniai rugiai turi 30 baltym\u0173, kurie yra potencial\u016bs alergenai, 7 i\u0161 17 j\u0173 apib\u016bdinti kaip kaip didieji alergenai, i\u0161samiai i\u0161tirtas tik\u00a0Sec c5<\/em>. Rastos kry\u017emin\u0117s reakcijos su saul\u0117gr\u0105\u017e\u0173, kukur\u016bz\u0173 alergenais. Rugi\u0173 \u017eiedadulki\u0173 ir rugini\u0173 milt\u0173 alergenai yra identi\u0161ki. I\u0161 rugi\u0173 i\u0161skirtos endochitinaz\u0117s, endobeta-1,3- gliukanaz\u0117s ir \u012f taumatin\u0105 pana\u0161\u016bs baltymai. Pana\u0161\u016bs baltymai randami \u017eiemken\u010di\u0173 rugi\u0173 lapuose. \u0160ie baltymai neleid\u017eia susidaryti ledo kristalams.<\/p>\n

Pikt\u017eoli\u0173 \u017eiedadulk\u0117s yra labai alergeni\u0161kos. Stipriausias \u017einomas \u017eoli\u0173 \u017eiedadulki\u0173 alergenas yra yra ambrozijos alergenas. Ambrozija paplitusi \u0160iaur\u0117s Amerikoje, kai kuriuose Rusijos Krasnodaro stepi\u0173 rajonuose. Ji pradeda \u017eyd\u0117ti v\u0117lai \u2013 liepos pabaigoje ir rugpj\u016b\u010dio bei rugs\u0117jo m\u0117nesiais Manoma, kad vienas i\u0161 ambrozijos \u017eiedadulki\u0173 alergen\u0173 yra profilinas , tod\u0117l yra galimos kry\u017emin\u0117s reakcijos su agurkini\u0173 \u0161eimos atstovais: agurkais, melionais, cukinijomis, arb\u016bzu. Apra\u0161omos kry\u017emin\u0117s reakcijos su persimonu, r\u016bg\u0161tyne, saul\u0117gr\u0105\u017ea. Sien\u017eol\u0117, paplitusi Europoje pikt\u017eol\u0117, Lietuvoje neauga. Lietuvoje alergeni\u0161kiausios yra \u0161ios pikt\u017eol\u0117s: kietis arba pelynas (\u017eydi liepos gale – rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f), varputis , balanda. I\u0161skirti pelyno alergenai:\u00a0Art v 1<\/em>\u00a0\u2013 47 kDa baltymas,\u00a0Art v 2<\/em>– 34-38 kad glikoproteinas ir\u00a0Art v 3<\/em>\u00a0\u2013 10 kDa lipidus perne\u0161antis baltymas ( lipid transfer protein \u2013 LTP ). Pelynai, arba kie\u010diai, sukelia kry\u017emines reakcijas su ramun\u0117l\u0117mis, ramun\u0117mis, gerberomis ir kitais astriniais ( grai\u017ea\u017eied\u017eiais).Yra apra\u0161ytos kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp pelyno, salier\u0173, morkos ir\u00a0Apiaceae<\/em>\u00a0\u0161eimos ( any\u017eiaus, koriandro, krap\u0173, kmyn\u0173) prieskoni\u0173 taip vadinamasis\u00a0salier\u0173-mork\u0173- pelyno \u2013 prieskoni\u0173 sindromas<\/em>. Rasti bendri alergen\u0173 epitopai tarp pelyno ir garsty\u010di\u0173 bei pistacij\u0173 rie\u0161ut\u0173. Dauguma \u0161i\u0173 \u017eoli\u0173 priklauso tai pa\u010diai \u0161eimai, tod\u0117l galimos kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp j\u0173.<\/p>\n

Alergija \u017eiedadulk\u0117ms pasirei\u0161kia liga, vadinama\u00a0\u0161ienlige<\/em>\u00a0arba\u00a0polinoze<\/em>\u00a0( gr.polen \u2013 \u017eiedadulk\u0117). Tai alerginis susirgimas, kuri da\u017eniausiai pasirei\u0161kia alergine sloga ir alerginiu aki\u0173 jungini\u0173 u\u017edegimu. \u0160iai ligai yra b\u016bdingas simptom\u0173 sezoni\u0161kumas, t.y. ligos simptomai pasikartoja kasmet tuo pa\u010diu metu. Paprastai \u0161ienlig\u0117s metu pa\u017eeid\u017eiamos abi akys. Ligai b\u016bdingas nie\u017eulys, jungini\u0173 paraudimas, pabrinkimas, vandeningos i\u0161skyros (a\u0161arojimas), vok\u0173 paraudimas ir patinimas. Kartu yra ir alerginio rinito simptomai: \u010diaudulys, vandeningos i\u0161skyros i\u0161 nosies, nie\u017eulys, nosies u\u017eburkimas) \u2013 visa tai dar vadinama tai vadinama\u00a0alerginiu rinokonjunktyvitu<\/em>. \u0160ienlig\u0117 gali b\u016bti susijusi ir su kitomis alergin\u0117mis ligomis \u2013 bronchine astma, atopiniu dermatitu.<\/p>\n

Literat\u016bros \u0161altinis<\/strong>\u00a0– Klinikin\u0117 alergologija: vadov\u0117lis \/ R. Dubakien\u0117. \u2013 Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011. – 368 p.: iliustr.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesor\u0117, gydytoja alergolog\u0117 ir klinikin\u0117 imunolog\u0117 R\u016bta Dubakien\u0117 para\u0161\u0117 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4344,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[16,129,183],"class_list":["post-4328","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-alergija","tag-medicina","tag-sienlige","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4328","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4328"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4328\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4328"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4328"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4328"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}