{"id":4321,"date":"2018-12-12T15:15:46","date_gmt":"2018-12-12T13:15:46","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4321"},"modified":"2018-12-12T15:15:46","modified_gmt":"2018-12-12T13:15:46","slug":"kaip-veikia-gelzbetonis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2018\/12\/12\/kaip-veikia-gelzbetonis\/","title":{"rendered":"Kaip veikia gel\u017ebetonis"},"content":{"rendered":"<p><em>\u0160\u012f ra\u0161in\u012f\u00a0KTU Statybos in\u017einerijos specialyb\u0117s absolventas Romas Gau\u010das\u00a0para\u0161\u0117 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n<p class=\"western\" style=\"text-align: right\" align=\"CENTER\">Romas Gau\u010das<\/p>\n<p class=\"western\" style=\"text-align: left\" align=\"CENTER\"><span lang=\"lt-LT\">Gel\u017ebetoniu vadinama kompozicin\u0117 med\u017eiaga, sudaryta i\u0161 dviej\u0173 med\u017eiag\u0173: betono ir plieno.<\/span><\/p>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">\u017dodis betonas (angl.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>concrete<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">) yra kil\u0119s i\u0161 lotyni\u0161ko \u017eod\u017eio\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>concretus<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">, rei\u0161kian\u010dio \u201esuspaustas\u201c ar \u201esutelktas\u201c. B\u016btent \u0161ie \u017eod\u017eiai ir perteikia betono esm\u0119. Betonas \u2013 tai dirbtinis akmuo, gaunamas sukiet\u0117jus mi\u0161iniui i\u0161 ri\u0161amosios med\u017eiagos, u\u017epild\u0173, vandens ir pried\u0173. Betono strukt\u016bros sud\u0117tingumas pasirei\u0161kia tuo, kad j\u012f sudaro skirtingo dyd\u017eio dalel\u0117s \u2013 nuo keli\u0173 mikron\u0173 skersmens cemento dalel\u0117s iki keli\u0173 centimetr\u0173 dyd\u017eio u\u017epild\u0173 daleli\u0173. Be to, betono strukt\u016bra laikui b\u0117gant nuolat kinta, kadangi vyksta fiziniai ir cheminiai procesai. Kintant strukt\u016brai, kei\u010diasi ir betono savyb\u0117s. Kalbant apie betono mi\u0161in\u012f, svarbu pamin\u0117ti, kad nuo tiksli\u0173 med\u017eiag\u0173 proporcij\u0173 priklauso ir mi\u0161inio savyb\u0117s, tokios kaip atsparumas gniu\u017edymui ar slankumas. D\u0117l savo puiki\u0173 savybi\u0173 betono mi\u0161iniai pla\u010diai naudojami statyboje. Pirmuosius betonus \u017emon\u0117s suk\u016br\u0117 prie\u0161 ma\u017edaug 8500 met\u0173; ypa\u010d ger\u0105 betono mi\u0161in\u012f naudojo rom\u0117nai, kurie stat\u0117 i\u0161 jo statinius iki pat Romos Imperijos \u017elugimo 476 m. J\u0173 naudojamo betono stipris gniu\u017edant siek\u0117 apie 20 MPa (\u0161iuo metu da\u017enai naudojamo betono stipris) [1].<\/span><\/p>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Plienas \u2013 tai metal\u0173 lydinys, sudarytas i\u0161 dviej\u0173 pagrindini\u0173 \u2013 gele\u017eies ir anglies \u2013 ir daug kit\u0173 chemini\u0173 element\u0173, toki\u0173 kaip magnis, nikelis ir kit\u0173. Plienas laikomas homogenine med\u017eiaga, kadangi skirting\u0173 metal\u0173 atomai yra proporcingai i\u0161sid\u0117lioj\u0119 vieni kit\u0173 at\u017evilgiu. D\u0117l savo homogeni\u0161kumo plienas yra labiau \u201enusp\u0117jamas\u201c nei betonas. Tai rei\u0161kia, kad, atliekant in\u017einerinius skai\u010diavimus, plienui taikomi daug ma\u017eesni atsargos koeficientai nei betonui. Plienas pla\u010diai naudojamas \u012fvairiose srityse: nuo automobili\u0173 gamybos iki kasdien m\u016bs\u0173 naudojam\u0173 virtuv\u0117s \u012franki\u0173. Seniausiam rastam plienui yra apie 4000 met\u0173. Jis buvo rastas dabartin\u0117s Turkijos teritorijoje. Daug pla\u010diau plienas gaminti prad\u0117tas tik XIX a. viduryje, i\u0161radus nauj\u0105 jo gaminimo b\u016bd\u0105. \u0160iuo metu plieno pagaminama apie 1,6 milijardo ton\u0173 per metus. \u012eprasto statyboje naudojamo plieno stipris tempiant siekia 500 MPa [2, 3].<\/span><\/p>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Jozefas Mon\u0117 (Joseph Monier) buvo sodininkas, kuris pasteb\u0117jo, kad, \u012fd\u0117jus plienin\u012f tinklel\u012f \u012f paruo\u0161t\u0105 form\u0105 ir u\u017epylus betono mi\u0161iniu, sukiet\u0117j\u0119 vazon\u0117liai b\u016bdavo daug stipresni ir ne tokie trap\u016bs nei tie, kuriuose plieninio tinklelio neb\u016bdavo. Su \u0161iuo savo i\u0161radimu sodininkas 1867 m. apsilank\u0117 pasaulin\u0117je naujovi\u0173 parodoje Pary\u017eiuje, kurioje naujov\u0117 sulauk\u0117 didelio pasisekimo. Tais pa\u010diais metais jis savo i\u0161radimui gavo patent\u0105, kur\u012f 1885 m. nupirko vokie\u010di\u0173 in\u017einierius Gustavas Adolfas Waysas (Gustav Adolf Wayss) ir toliau tobulino. Sodininkas ir jo g\u0117li\u0173 vazon\u0117lis pakeit\u0117 statybos pramon\u0119 am\u017eiams [4, 5].<\/span><\/p>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">\u012eprastai gel\u017ebetonis naudojamas statyboje, ta\u010diau, kad ir kur jis naudojamas, jo veikimo principas i\u0161lieka tas pats. Gel\u017ebetonis pritaikomas ten, kur veikia lenkimo momentas. Lenkimo momentas atsiranda ten, kur yra apkrova, tarkim, savasis svoris ar \u017emon\u0117s, stovintys tam tikru atstumu nuo \u012ftvirtinimo. \u0160\u012f atstum\u0105 tarp \u012ftvirtinimo ir j\u0117gos veikimo vietos (\u017emogaus) galima vadinti petimi [5].<\/span><\/p>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Papras\u010diausias konstrukcinis pavyzdys, kuriame atsiranda lenkimo momentas, yra perdangos plok\u0161t\u0117. Galima \u012fvertinti ir \u017emoni\u0173 svor\u012f, bet lengviau suprasti, kai apkrova yra tik viena. Tarkime, kad perdangos plok\u0161t\u0117 galuose \u012ftvirtinta lanks\u010diai (yra ir kitoki\u0173 \u012ftvirtinimo b\u016bd\u0173) ir gali suktis [6].<\/span><\/p>\n<figure id=\"attachment_3314\" class=\"wp-caption aligncenter\"><a href=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/%C4%AEprasto-gel%C5%BEbetoninio-elemento-suspaudimo-tempimo-zonos-ir-neutrali-lenkimo-linija.jpg\" rel=\"attachment wp-att-3309\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-full wp-image-3309\" src=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/%C4%AEprasto-gel%C5%BEbetoninio-elemento-suspaudimo-tempimo-zonos-ir-neutrali-lenkimo-linija.jpg\" alt=\"\u012eprasto gel\u017ebetoninio elemento suspaudimo, tempimo zonos ir neutrali lenkimo linija\" width=\"602\" height=\"238\" \/><\/a><figcaption class=\"wp-caption-text\">\u012eprasto gel\u017ebetoninio elemento suspaudimo, tempimo zonos ir neutrali lenkimo linija<\/figcaption><\/figure>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Savasis perdangos svoris sukelia \u012flinkim\u0105 per vis\u0105 plok\u0161t\u0117s ilg\u012f (\u012flinkis \u0161iuo atveju yra parabol\u0117s formos, o jo did\u017eiausia reik\u0161m\u0117 \u2013 plok\u0161t\u0117s viduryje). D\u0117l \u012flinkimo susidaro suspaudimo zona (angl.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>compression zone<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">) vir\u0161utin\u0117je perdangos plok\u0161t\u0117s dalyje ir tempimo zona (angl.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>tension zone<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">) apatin\u0117je perdangos plok\u0161t\u0117s dalyje. Plok\u0161t\u0117s viduryje yra neutrali lenkimo a\u0161is (angl.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>neutral axis<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">), kuri n\u0117ra veikiama nei gniu\u017edymo, nei tempimo. Zon\u0173 susidarym\u0105 pamatyti galima ir namuose lenkiant liniuot\u0119 per vidur\u012f. Viena liniuot\u0117s pus\u0117 tarytum susitraukia (yra gniu\u017edoma), o kita pus\u0117 pailg\u0117ja (yra tempiama) [7].<\/span><\/p>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Pagal apkrovas sudaroma lenkimo momento diagrama, kurioje matosi lenkimo momento reik\u0161m\u0117 kiekvienoje elemento dalyje. Remianti \u0161ia diagrama (ir kitomis), atliekami skai\u010diavimai [6].<\/span><\/p>\n<figure id=\"attachment_3315\" class=\"wp-caption aligncenter\"><a href=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/Lenkimo-momento-diagrama-nuo-savojo-svorio-ir-ta%C5%A1kin%C4%97s-apkrovos.jpg\" rel=\"attachment wp-att-3310\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-full wp-image-3310\" src=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/Lenkimo-momento-diagrama-nuo-savojo-svorio-ir-ta%C5%A1kin%C4%97s-apkrovos.jpg\" alt=\"Lenkimo momento diagrama nuo savojo svorio ir ta\u0161kin\u0117s apkrovos\" width=\"764\" height=\"474\" \/><\/a><figcaption class=\"wp-caption-text\">Lenkimo momento diagrama nuo savojo svorio ir ta\u0161kin\u0117s apkrovos<\/figcaption><\/figure>\n<figure id=\"attachment_3316\" class=\"wp-caption aligncenter\"><a href=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/Lenkimo-momento-diagrama-nuo-savojo-svorio.jpg\" rel=\"attachment wp-att-3311\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-full wp-image-3311\" src=\"http:\/\/www.konstanta.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/Lenkimo-momento-diagrama-nuo-savojo-svorio.jpg\" alt=\"Lenkimo momento diagrama nuo savojo svorio\" width=\"760\" height=\"437\" \/><\/a><figcaption class=\"wp-caption-text\">Lenkimo momento diagrama nuo savojo svorio<\/figcaption><\/figure>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Tipinio betono gniu\u017edomasis stipris yra apie 10 kart\u0173 didesnis nei jo tempiamasis stipris, o plieno gniu\u017edomasis stipris da\u017eniausiai prilyginamas tempiamajam stipriui [1, 2].<\/span><\/p>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><a name=\"_GoBack\"><\/a><span lang=\"lt-LT\">Gel\u017ebetonis veikia, nes abi med\u017eiagos atlieka b\u016btent tai, k\u0105 \u201emoka\u201c geriausiai: pigus betonas, kurio gel\u017ebetonio elementuose b\u016bna daug, puikiai atlaiko gniu\u017edym\u0105, o daug brangesnis plienas, kurio b\u016bna \u017eymiai ma\u017eiau, yra tempiamas. Kadangi gniu\u017edymo ir tempimo j\u0117gos yra lygios, bet prie\u0161ing\u0173 kryp\u010di\u0173, gel\u017ebetonio elementas atlaiko apkrov\u0105. Kita vertus, abi ar viena med\u017eiaga gali b\u016bti per silpna, jei bus netinkamai i\u0161d\u0117liota gel\u017ebetonio elemente, bus panaudotas netinkamas jos kiekis ar bus panaudotos netinkamo stiprio med\u017eiagos. Tokiu atveju prasid\u0117s yrimas ir elementas gali visi\u0161kai netekti savo laikomosios galios [4].<\/span><\/p>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">\u0160iame perdangos pavyzdyje plien\u0105, kuris statyboje da\u017eniausiai b\u016bna armat\u016bros pavidalo, reik\u0117t\u0173 i\u0161d\u0117lioti apatin\u0117je plok\u0161t\u0117s dalyje, nes ji yra tempiama. \u017dinoma, gel\u017ebetonis taip puikiai veikia ne tik d\u0117l gerai i\u0161naudot\u0173 vien tik gniu\u017edymo ir tempimo savybi\u0173, ta\u010diau, kalbant apskritai, tai yra esmin\u0117 prie\u017eastis [4].<\/span><\/p>\n<p class=\"western\" align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">\u0160iuo metu mokslininkai kuria naujus, daug stipresnius betonus, kurie pasi\u017eymi ne tik did\u017eiuliais gniu\u017edomaisiais stipriais, bet ir daug didesniais tempiamaisiais stipriais. Kol kas tokie betonai ypa\u010d brang\u016bs ir naudojami tik laboratorijose, o plien\u0105 galima pakeisti \u012f anglies pluo\u0161t\u0105, kuris tempiamuoju stipriu smarkiai pranoksta plien\u0105, bet kol kas tokios med\u017eiagos yra per brangios naudoti statybose. Galb\u016bt ateityje bus naudojamos naujos, prana\u0161esn\u0117s med\u017eiagos, ta\u010diau kol kas puikiai veikia ir sodininko i\u0161 Pranc\u016bzijos prad\u0117tas naudoti gel\u017ebetonis [4,5].<\/span><\/p>\n<p class=\"western\" lang=\"lt-LT\"><strong><span lang=\"lt-LT\">Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as<\/span><\/strong><\/p>\n<ol>\n<li>\n<p align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Wikipedia.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>Concrete<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">\u00a0[interaktyvus].\u00a0<\/span>[\u017di\u016br\u0117ta 2018-01-20]. Prieiga internete:\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Concrete\"><span lang=\"lt-LT\">https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Concrete<\/span><\/a><\/p>\n<\/li>\n<\/ol>\n<ol start=\"2\">\n<li>\n<p align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Wikipedia.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>Steel<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">\u00a0[interaktyvus].\u00a0<\/span>[\u017di\u016br\u0117ta 2018-01-20]. Prieiga internete:\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Steel\"><span lang=\"lt-LT\">https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Steel<\/span><\/a><\/p>\n<\/li>\n<\/ol>\n<ol start=\"3\">\n<li>\n<p align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Wikipedia.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>Homogeneous and heterogeneous mixtures\u00a0<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">[interaktyvus].\u00a0<\/span>[\u017di\u016br\u0117ta 2018-01-20]. Prieiga internete:\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Homogeneous_and_heterogeneous_mixtures\"><span lang=\"lt-LT\">https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Homogeneous_and_heterogeneous_mixtures<\/span><\/a><\/p>\n<\/li>\n<\/ol>\n<ol start=\"4\">\n<li>\n<p align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Wikipedia.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>Reinforced_concrete\u00a0<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">[interaktyvus].\u00a0<\/span>[\u017di\u016br\u0117ta 2018-01-20]. Prieiga internete:\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Reinforced_concrete\"><span lang=\"lt-LT\">https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Reinforced_concrete<\/span><\/a><\/p>\n<\/li>\n<\/ol>\n<ol start=\"5\">\n<li>\n<p align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Wikipedia.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>Joseph_Monier\u00a0<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">[interaktyvus].\u00a0<\/span>[\u017di\u016br\u0117ta 2018-01-20]. Prieiga internete:\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Joseph_Monier\"><span lang=\"lt-LT\">https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Joseph_Monier<\/span><\/a><\/p>\n<\/li>\n<\/ol>\n<ol start=\"6\">\n<li>\n<p align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Beam Guru.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>Beam Calculator\u00a0<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">[interaktyvus].\u00a0<\/span>[\u017di\u016br\u0117ta 2018-01-20]. Prieiga internete:\u00a0<a href=\"http:\/\/beamguru.com\/online\/beam-calculator\/\"><span lang=\"lt-LT\">http:\/\/beamguru.com\/online\/beam-calculator\/<\/span><\/a><\/p>\n<\/li>\n<\/ol>\n<ol start=\"7\">\n<li>\n<p align=\"JUSTIFY\"><span lang=\"lt-LT\">Wikipedia.\u00a0<\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>Neutral Axis\u00a0<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\">[interaktyvus].\u00a0<\/span>[\u017di\u016br\u0117ta 2018-01-20]. Prieiga internete:\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Neutral_axis\"><span lang=\"lt-LT\">https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Neutral_axis<\/span><\/a><\/p>\n<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160\u012f ra\u0161in\u012f\u00a0KTU Statybos in\u017einerijos specialyb\u0117s absolventas Romas Gau\u010das\u00a0para\u0161\u0117 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite rasiniai@mokslosriuba.lt Romas Gau\u010das Gel\u017ebetoniu vadinama [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4349,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[34,87,190],"class_list":["post-4321","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-betonas","tag-inzinerija","tag-statyba","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4321","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4321"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4321\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4321"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4321"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4321"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}