{"id":4298,"date":"2018-06-20T17:02:52","date_gmt":"2018-06-20T14:02:52","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4298"},"modified":"2018-06-20T17:02:52","modified_gmt":"2018-06-20T14:02:52","slug":"biokuro-pelenai-amzinas-biologiniu-trasu-saltinis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2018\/06\/20\/biokuro-pelenai-amzinas-biologiniu-trasu-saltinis\/","title":{"rendered":"Biokuro pelenai \u2013 am\u017einas biologini\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 \u0161altinis"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f chemijos specialist\u0117 Nacionalin\u0117je visuomen\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros laboratorijoje bei Lietuvos agrarini\u0173 mi\u0161k\u0173 ir moksl\u0173 centro doktorant\u0117 Kristina Cirtautait\u0117 para\u0161\u0117 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

Kristina Cirtautait\u0117<\/strong><\/p>\n

I\u0161 biomas\u0117s gaminamas biokuras vis da\u017eniau tampa mokslini\u0173 tyrim\u0173 objektu. Biomas\u0119 sudaro tokios biologi\u0161kai skaid\u017eios biologin\u0117s, pramonin\u0117s bei komunalin\u0117s kilm\u0117s atliekos, kaip \u0161iaudai, nendr\u0117s, \u017eiev\u0117s, \u0161akos, pjuvenos ir pan. Didel\u012f Lietuvos plot\u0105 u\u017eima mi\u0161kai ir kr\u016bmai, tod\u0117l pagrindin\u0117 ir labiausiai populiari biokuro r\u016b\u0161is yra mediena. Biokuras \u2013 vienas i\u0161 atsinaujinan\u010di\u0173 energijos \u0161altini\u0173, kuri\u0173 atsiradim\u0105 nulemia gamta. B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties spar\u010diai did\u0117ja biokuro panaudojimas daugelio \u0161ali\u0173 energetikoje.<\/p>\n

Naudodami atliekas, \u0161varindami mi\u0161kus, bandydami sunaudoti visk\u0105 k\u0105 tik galime paimti i\u0161 gamtos nesusim\u0105stome, kad po viso degimo proceso kaupiasi did\u017eiuliai kiekiai pelen\u0173. Svarbu suprasti, kad pelenai \u2013 tai po degimo proceso liekantis nebedegantis likutis. Juos sudaro nedegios ir nelakios mineralin\u0117s med\u017eiagos, kurios yra daugiausia oksid\u0173 ir netirpi\u0173 karbonat\u0173 formoje. Da\u017eniausiai, tai kaip gamtai pavojinga atlieka, yra priduodama \u012f s\u0105vartynus ir tik ma\u017ea dalis naudojama statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 gamyboje bei dirvo\u017eemio kalkinimui, tr\u0119\u0161imui.<\/p>\n

Lietuvoje per metus susikaupia t\u016bkstan\u010diai ton\u0173 pelen\u0173. Tai \u0161arminga (pH ~13), didel\u012f t\u016br\u012f u\u017eimanti (piltinis tankis 300 kg\/m3) atlieka. D\u0117l \u0161i\u0173 savybi\u0173 j\u0105 labai pravartu naudoti ten, kur yra r\u016bg\u0161t\u016bs dirvo\u017eemiai (pH <5,5). Pelenuose gausu augalams ir dirvo\u017eemiui reikaling\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173: fosforo, kalio, kalcio, magnio, natrio, gele\u017eies, mangano \u2013 i\u0161 viso net apie trisde\u0161imt makro ir mikro element\u0173. Naudingos pelen\u0173 tr\u0119\u0161imo savyb\u0117s buvo \u017einomos prie\u0161 t\u016bkstantmet\u012f, ta\u010diau didel\u0117s pelen\u0173 sankaupos \u0161iuo metu kelia problem\u0173 ne tik \u0161iandienin\u0117je Lietuvoje, bet ir Europoje.<\/p>\n

Vis d\u0117lto suprasti vien tik biokuro bei pelen\u0173 specifik\u0105 nepakanka. Ne k\u0105 ma\u017eiau svarbu suvokti ir gamtoje vykstan\u010dius procesus, t. y. kaip su pelenais \u012f dirvo\u017eem\u012f patenka reikalingi mikro ir makro elementai. Atlikti praktiniai eksperimentai \u012frodo, kad pelenai n\u0117ra tik atlieka. Jie taip pat gali b\u016bti panaudojami kaip \u017ealiava, nes vis d\u0117lto kas yra i\u0161 gamtos \u2013 tas turi b\u016bti sugr\u0105\u017einta gamtai.<\/p>\n

\"1<\/a>
1 pav. Bioenergijos ciklas. \u0160altinis: autor\u0117s darbas.<\/figcaption><\/figure>\n

Prad\u0117kime nuo to, kad ekosistemoje proces\u0173 kaita vyksta cikli\u0161kai ir prakti\u0161kai visuomet sutelpa \u012f du santykinai u\u017edarus ratus \u2013 ma\u017e\u0105j\u012f bei didij\u012f (1 pav.). Viskas, \u017einoma, prasideda nuo saul\u0117s energijos ir biomas\u0117s. Gyventojai vartoja \u017eem\u0117s \u016bkio produktus, o susidariusias atliekas meta \u012f kompostavimui skirt\u0105 viet\u0105. Kompostavimas \u2013 tai biologi\u0161kai skaid\u017ei\u0173 (\u017eali\u0173j\u0173 sodo, dar\u017eo, virtuv\u0117s) atliek\u0173 tvarkymo b\u016bdas, kai d\u0117l nat\u016braliai vykstan\u010di\u0173 irimo proces\u0173 susidaro kompostin\u0117 \u017eem\u0117. Tai padeda i\u0161vengti atliek\u0173 kaupimo s\u0105vartynuose, leid\u017eia ma\u017einti i\u0161laidas skirtas atliekoms tvarkyti ir taip pat prisideda prie \u0161varesn\u0117s bei saugesn\u0117s aplinkos. Subrend\u0119s kompostas, kuris sugr\u012f\u017eta \u012f aplink\u0105, yra vertinga tr\u0105\u0161a praturtinanti \u017eem\u0119 maistingomis med\u017eiagomis (azotu, fosforu, kaliu) bei gerinanti dirvo\u017eemio strukt\u016br\u0105.<\/p>\n

Didysis ratas irgi prasideda nuo biomas\u0117s bei saul\u0117s energijos. Kaip jau min\u0117ta anks\u010diau, i\u0161 biomas\u0117s ir atliek\u0173 yra gaunamas biokuras, kuris v\u0117liau yra deginamas. Degimo metu gyventojai gauna \u0161ilumos energij\u0105, o apie 5-10 procent\u0173 biokuro mas\u0117s gr\u012f\u017eta \u012f aplink\u0105 pelen\u0173 pavidalu. Dalis gaut\u0173 pelen\u0173 yra kaupiama s\u0105vartynuose, kita dalis i\u0161barstoma \u012f laukus. Tuo tarpu tre\u010dias mums \u0161iuo metu aktualiausias variantas \u2013 tai i\u0161 biokuro pelen\u0173 daromos tr\u0105\u0161os, kurios atitinkamai praturtina dirvo\u017eem\u012f fosforu, kaliu, kalciu, magniu ir kitais makro bei mikro elementais.<\/p>\n

Vis d\u0117lto pelen\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 gamybai tinka ne visi pelenai. Taikant tok\u012f tr\u0105\u0161\u0173 gamybos metod\u0105 pelenai turi b\u016bt\u0173 sausi, o neleistin\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis neturi vir\u0161yti leistin\u0173 norm\u0173. Kitaip sakant, sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 (chromo, kadmio, vario, cinko, nikelio, \u0161vino ir kt.) koncentracijos negali vir\u0161yti leistin\u0173 norm\u0173, kadangi \u0161i\u0173 metal\u0173 koncentracij\u0173 did\u0117jimas neigiamai veikia dirvo\u017eemio mikroorganizm\u0173 veikl\u0105 ir aktyvum\u0105.<\/p>\n

Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad norint naudoti pelenus tiesiog i\u0161 savo nam\u0173 krosnies ar \u017eidinio, prie\u0161 tai juos b\u016btina persijoti per tam tikro aku\u010di\u0173 dyd\u017eio siet\u0105 ir naudoti grynus, be anglies liku\u010di\u0173. Nors pelenai gerina dirvo\u017eemio strukt\u016br\u0105, ta\u010diau, kaip ir bet kurias kitas tr\u0105\u0161as, juos reikia naudoti labai saikingai. Pelen\u0173 normos priklauso nuo trij\u0173 faktori\u0173: 1) dirvo\u017eemio agrochemini\u0173 savybi\u0173, kurias b\u016btina i\u0161tirti prie\u0161 tr\u0119\u0161im\u0105; 2) pelen\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekio; 3) auginam\u0173 augal\u0173. Kiekvien\u0105 kart\u0105 b\u016btina i\u0161siai\u0161kinti kaip skirtingi augalai gali reaguoti \u012f dirvo\u017eem\u012f patr\u0119\u0161t\u0105 pelenais. Kaip jau min\u0117ta ank\u0161\u010diau, pelenai pasiteisina ten, kur dirvo\u017eemis r\u016bg\u0161tus. Jeigu per daug j\u0173 pribersime neutraliame (pH ~7) ar \u0161arminiame (pH >7) dirvo\u017eemyje, tuomet nauda bus ma\u017ea ir tik\u0117tina, kad galima net pabloginti esam\u0105 situacij\u0105.<\/p>\n

Siekiant \u012frodyti pelen\u0173, kaip naudingos \u017ealiavos naud\u0105 buvo naudojami granuliuoti pelenai su ri\u0161amaisiais komponentais bei special\u016bs pelen\u0173 ir komposto mi\u0161iniai. Granuliuojant pelenus svarbu parinkti optimal\u0173 granuli\u0173 dr\u0117gn\u012f, tank\u012f bei stiprum\u0105. Nuo pelen\u0173 daleli\u0173 dyd\u017eio priklauso reakcijos greitis \u2013 milteli\u0173 pavidalo pelenai daug grei\u010diau sureaguoja nei granul\u0117s. Vis d\u0117lto tr\u0119\u0161imas granul\u0117mis yra aplinkai saugesnis b\u016bdas nei tr\u0119\u0161imas palaidais negranuliuotais pelenais. Be to, granuliavimas suma\u017eina pH rodiklio grub\u0173 veikim\u0105 \u012f dirvo\u017eem\u012f ir \u012f augalus, kuris atsiranda naudojant didelius kiekius biri\u0173 pelen\u0173. Prie\u0161 bet kur\u012f granuliuot\u0173 pelen\u0173 naudojim\u0105 dirvo\u017eemyje, b\u016btina i\u0161tirti j\u0173 chemin\u0119 sud\u0117t\u012f.<\/p>\n

Kitas variantas, tai pelen\u0173 ir komposto mi\u0161iniai. Tyrimuose da\u017eniausiai naudojama ~ 10% pelen\u0173 mi\u0161inyje, ta\u010diau vis dar tenka sp\u0119sti klausimus kokia j\u0173 dalis yra optimaliausia. Sprend\u017eiant \u0161iuos klausimus susiduriama su dviem pagrindin\u0117mis problemomis. Viena j\u0173, tai ta pati, kad pelenai \u0161arminga atlieka ir didelis jos naudojamas kiekis veikia neigiamai, o kita tokia, kad tolygus i\u0161mai\u0161ymas reikalauja \u012frangos. Taigi kartais ne visi turi galimybes pilnai suhomogenizuoti \u0161iuos mi\u0161inius. \u0160iuose mi\u0161iniuose pelenai naudojami taip pat d\u0117l to, kad pagerinti dirvo\u017eemio kokyb\u0119 ir praturtinti j\u012f fosforu, kaliu, kalciu, magniu ir kitomis naudingomis med\u017eiagomis. Ta\u010diau, be abejo, turi b\u016bti u\u017etikrinta, kad pelenuose n\u0117ra daug sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 ir kokyb\u0117s kontrol\u0117 turi atitikti visus keliamus reikalavimus.<\/p>\n

Atlikus chemines analizes biokuro pelenuose \u012fsitikinta, kad sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 kiekiai nevir\u0161ija leistin\u0173 norm\u0173, o maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracijos yra gana nema\u017eos. \u012evertinus tai, praktiniam eksperimentui granuliuoti pelenai buvo gaminami pasirenkant skirtingus santykius pelen\u0173 ir ri\u0161am\u0173j\u0173 komponent\u0173, o sudarant mi\u0161inius atitinkamai – komposto ir biri\u0173 pelen\u0173. Taip buvo siekiama \u012fvertinti koks tr\u0119\u0161imo variantas yra palankiausias dirvo\u017eemiui ir augalams.<\/p>\n

Vegetaciniam eksperimentui, lauko s\u0105lygomis atlikti, pasirinktas miglini\u0173 \u0161eimos augal\u0173 gen\u010diai priklausantis augalas \u2013 vasariniai mie\u017eiai (2 pav.). Tai pati seniausia \u017emoni\u0173 auginama gr\u016bdin\u0117 kult\u016bra, kuri yra puikus vitamin\u0173 ir mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u0161altinis. Mie\u017eiuose yra did\u017eioji dauguma B grup\u0117s vitamin\u0173 bei vitamino A, E ir D. Be to, \u0161\u012f gr\u016bdin\u0117 kult\u016bra taip pat stebina mineralin\u0117mis med\u017eiagomis, nes pasi\u017eymi kalcio, magnio, gele\u017eies, mangano, fosforo, jodo, vario, cinko, kobalto, bromo, chromo, stroncio bei molibdeno gausa.<\/p>\n

\"2<\/a>
2 pav. Vasariniai mie\u017eiai. Autor\u0117s nuotraukos<\/figcaption><\/figure>\n

Oro s\u0105lygos, 2017 met\u0173 vasar\u0105, kaip visi grei\u010diausiai \u017einome nebuvo itin palankios. Vis d\u0117lto nekyla abejoni\u0173, kad ten, kur buvo atliekamas tr\u0119\u0161imas matosi akivaizd\u016bs skirtumai, lyginant su netr\u0119\u0161tais variantais (kontrole). Planuotus skirtumus taip pat galima pasteb\u0117ti ir tr\u0119\u0161iant tik biriais pelenais bei pagamintais tr\u0119\u0161imo produktais.<\/p>\n

Kaip ir buvo galima tik\u0117tis, skirtumus galima pasteb\u0117ti tiek grud\u0173 kiekyje, tiek pa\u010diuose gr\u016bduose. Netr\u0119\u0161tuose variantuose ir tuose, kur naudoti tik bir\u016bs pelenai, gr\u016bdai buvo menkesni, varpos ne pilnai susiformavusios, bendras j\u0173 svoris ma\u017eas. Chemin\u0117s analiz\u0117s vegetacijos metu leido fiksuoti mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 sunaudojim\u0105, kas patvirtina, jog augdami vasariniai mie\u017eiai i\u0161 dirvo\u017eemio pasisavina did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f maistini\u0173 med\u017eiag\u0173. Tuo tarpu \u012f vegetacijos pabaig\u0105 med\u017eiag\u0173 i\u0161siplovimas suma\u017e\u0117ja, tod\u0117l mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracijos v\u0117l padid\u0117ja. Galiausiai i\u0161matavus chromo, kadmio, vario, cinko, nikelio ir \u0161vino koncentracijos \u012fsitikinta, kad dirvo\u017eemis nebuvo u\u017eter\u0161tas sunkiaisiais metalais, o tai \u012frodo, kad \u0161ios med\u017eiagos nepakenk\u0117 augalo vegetacijai.<\/p>\n

Apibendrinant galima pasakyti, kad gaminant tr\u0119\u0161imo produktus biokuro pelenai gali b\u016bti naudinga \u017ealiava (ne tik atlieka), nes jie praturtina dirvo\u017eem\u012f pagrindin\u0117mis maisto med\u017eiagomis (kaliu, fosforu, magniu, kalciu ir kt.) bei subalansuoja jo pH. Vykdant tokio tipo eksperimentus siekiama rasti optimaliausi\u0105 santyk\u012f tiek granuliuot\u0173 pelen\u0173, tiek biri\u0173 pelen\u0173 ir komposto mi\u0161ini\u0173 at\u017evilgiu. Kadangi tokius tyrimus planuojama vykdyti ne vienerius metus, palaipsniui paai\u0161k\u0117s ir biokuro pelen\u0173 \u012ftaka dirvo\u017eemiui esant skirtingoms oro s\u0105lygoms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f chemijos specialist\u0117 Nacionalin\u0117je visuomen\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros laboratorijoje bei Lietuvos agrarini\u0173 mi\u0161k\u0173 ir moksl\u0173 centro doktorant\u0117 Kristina Cirtautait\u0117 para\u0161\u0117 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4354,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[28,35,55],"class_list":["post-4298","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-atsinaujinantys-energijos-saltiniai","tag-biokuras","tag-ekologija","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4298","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4298"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4298\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4298"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4298"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4298"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}